- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-20
- Bylos Nr.
- 2K-774/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Pranas Kuconis, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Prano Kuconio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 5 d. nutartis, kuria nuteistosios A. G. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteista pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. sausio 14 d., apie 18 val., bute, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė peiliu vieną kartą E. G. į kairiąją krūtinės ląstos pusę. Nuo širdiplėvės, kairiojo plaučio ir arterijų sužalojimo, atsiradus komplikacijoms, E. G. mirė.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu A. G. prašo panaikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti. Kasatorė, savaip interpretuodama bylos aplinkybes, nurodo, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes jos veika turėtų būti kvalifikuota ne pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o pagal 137 straipsnį. Kaltinimai dėl BK 129 straipsnio 1 dalies yra pagrįsti ne faktais, o prielaidomis. Kasatorės nuomone, tam, kad galima būtų nustatyti jos kaltės formą, reikia išsiaiškinti, kaip buvo mirtinai sužeistas E. G., todėl ji prašo atlikti E. G. palaikų ekshumaciją ir pakartotinę ekspertizę. Kasatorė taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ji buvusi šoko būsenos, todėl ne viską suprato, o tam tikri tyrimo veiksmai atlikti nedalyvaujant advokatui ir taip pažeidžiant jos teisę į gynybą. Be to, kasatorės ir jos gynėjo pozicijos nesutapo, todėl jos parodymai teisme kai kur buvo skirtingi.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl A. G. veikos
A. G. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, nes nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina jos kaltę padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – E. G. nužudymą. Iš šių įrodymų, tarp jų – liudytojų parodymų, specialisto išvados, matyti, kad įvykio metu A. G., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, sudavė peiliu E. G. į kairiąją krūtinės ląstos pusę. Specialistas išvadoje nurodė, kad E. G. buvo padaryta durtinė-pjautinė kairės krūtinės ląstos pusės žaizda ir nuo širdiplėvės, kairiojo plaučio ir arterijų sužalojimo, atsiradus komplikacijoms, jis mirė. Teismai nustatė, kad nusikaltimo vietoje, be A. G. ir E. G., daugiau nieko nebuvo. A. G. pripažino, kad įvykio metu ji rankoje turėjo peilį, kuriuo buvo nužudytas E. G., o apie patį įvykį ji davė prieštaringus parodymus, kuriuos, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, keitė sau naudinga linkme. Teismai A. G. parodymus vertino kartu su kitais įrodymais ir pagrįstai konstatavo, kad E. G. mirė nuo A. G. veiksmų. Todėl nėra pagrindo abejoti apkaltinamojo nuosprendžio išvada, kad tarp A. G. veikos ir E. G. mirties yra priežastinis ryšis.
Teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad A. G., smogdama peiliu E. G. į kairiąją krūtinės pusę, suvokė, kad kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad gali jam atimti gyvybę, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, ir padarė išvadą, kad ji nužudė E. G. tyčia. Tokia išvada atitinka byloje esančius įrodymus. Kasatorė skunde vėl kelia naują versiją, kad jos veika turėtų būti kvalifikuojama kaip sunkus E. G. sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Ši versija yra nepagrįsta jokiais duomenimis ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl atmetama. Nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo požymių A. G. veikoje nenustatyta, be to, byloje įrodyta, kad mirtinus sužalojimus E. G. A. G. padarė tyčia. Esant tokioms aplinkybėms laikyti, kad A. G., nuteistai už tyčinį E. G. nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nėra pagrindo.
Byloje nustatyta, kaip buvo nužudytas E. G.. Todėl kasatorės teiginiai, kad šias aplinkybes reikia išsiaiškinti iš naujo, atliekant E. G. palaikų ekshumaciją ir pakartotinę ekspertizę, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasatorės motyvai, kuriais ji grindžia savo teiginius dėl teisės į gynybą pažeidimo, nėra pagrįsti. Iš bylos matyti, kad nuo pirmosios apklausos A. G. turėjo gynėją ir jo nebuvo atsisakiusi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Kad nesutapo jos ir jos gynėjo pozicijos A. G. nurodo tik kasaciniame skunde. Tuo tarpu bylos medžiaga patvirtinta, kad baudžiamojo proceso metu A. G. sutiko, kad ją gintų tas pats valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas.
Byloje esantis kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Jame nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas A. G. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Motyvų, susijusių su jai paskirta bausme, kasatorė nenurodo, todėl šis klausimas nutartyje plačiau nenagrinėjamas.
Kiti A. G. kasacinio skundo teiginiai nėra susiję su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios A. G. kasacinį skundą atmesti.