Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-922-776/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-06-27
Bylos Nr.
1-922-776/2013
Teisminio proceso Nr.
1-60-1-00038-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-922-776/2013Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00038-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.1; 1.2.14.5.1; 2.10.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 27d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Žydrūno Kungio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir baudžiamosios bylos Nr. 1-922-776/2013 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., 2013-02-09, apie 13.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, žadėdamas už užmokestį padėti susigrąžinti J. L. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, 2013-02-09 policijos pareigūnų paimtą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, žinodamas, kad grąžinti J. L. vairuotojo pažymėjimą nėra galimybės, po to 2013-02-11 atsiųsdamas trumpąja žinute nukentėjusiajam J. L. M. V. AB „Swedbank“ esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodydamas, kad į ją reikia pervesti pinigus, ir J. L. į M. V. sąskaitą 2013-02-11 per du kartus pervedus 650 Lt, 2013-02-12 pervedus 200 Lt, po to M. V. leidus, pasinaudodamas M. V. banko kortele ir pervestus pinigus išgrynindamas bankomatuose Šiauliuose, po to 2013-02-15 paskambindamas nukentėjusiajam J. L. telefonu ir nurodydamas pervesti likusius 300 Lt bei nurodydamas D. G. AB „Swedbank“ esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) ir J. L. į D. G. banko sąskaitą pervedus 300 Lt, o D. G. pinigus išgryninus bankomate Šiauliuose ir perdavus jam, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimus, nukentėjusiajam J. L. priklausančius 1150 Lt.

Apklaustas kaip įtariamasis V. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios dienos neprisimena, galėjo būti 2013-02-09, jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), atvažiavo jo pažįstamas V. K.. Bebūnant su juo paskambino jo draugo pažįstama R. Ž., kuri pasakė, kad jos pažįstamam, kuris atvykęs iš Palangos, pareigūnai už vairavimą išgėrus paėmė mašiną ir šis neturi su kuo grįžti namo. Paprašė jo pagalbos, kad jis padėtų automobilį paimti iš aikštelės. Tada su tuo pažįstamu V. K. jis atvyko pas R. Ž. į namus. J. L., buvęs pas R. Ž., iš kurio ir buvo paimta mašina, papasakojo, kad iš jo pareigūnai atėmė vairuotojo pažymėjimą už vairavimą išgėrus. Jis, J. L. ir V. K. su taksi automobiliu nuvyko į vieną įmonę, adreso ir pavadinimo nepamena, pasiimti reikalingų dokumentų, kad būtų galima atsiimti mašiną, paskui nuvyko į aikštelę, kur buvo sulaikyta mašina, netoli „Nuklono“ buvusios gamyklos. Aikštelėje J. L. sumokėjo ir jam atidavė mašinos raktelius. Jau važiuojant atsiimti mašinos, jis buvo gerokai girtas, ką tiksliai pažadėjo J. L. dėl vairuotojo pažymėjimo atgavimo, jis pasakyti negali, gali būti, kad pažadėjo už pinigus jam padėti atgauti vairuotojo pažymėjimą, aišku suvokė, kad to padaryti negalės. Jis pats tuo metu buvo sulaukęs pasiūlymo važiuoti dirbti į Švediją ir jam reikėjo pinigų. Jis tada pagalvojo, kad pažadėdamas gražinti J. L. vairuotojo pažymėjimą, gali taip iš jo gauti pinigų. Tuomet jie ir susitarė, kad jis J. L. padės atgauti vairuotojo pažymėjimą, bet tam bus reikalingi pinigai. Tada jis kitą dieną, gali būti, kad 2013-02-11, J. L. telefonu ar tai padiktavo, ar SMS žinute nusiuntė M. V. sąskaitos numerį. M. V. sąskaitos paprašė ir nieko neaiškino, kokie čia bus pinigai. J. L. pirmą dieną į jo nurodytą sąskaitą pervedė 650 litų per du kartus. Tuos pinigus M. V. draugas, ne jis, išgrynino bankomate ir padavė jam. Kitą dieną jis gavo žinią iš Švedijos, susiskaičiavo, kad jam reikia dar pinigų ir sekančią dieną vėl paskambino J. L. ir pasakė, kad jam reikia dar pinigų dėl tariamo vairuotojo pažymėjimo grąžinimo. Tuo metu jis buvo Aukštelkėje ir savo pažįstamo D. G. paklausė ar į jo sąskaitą gali jam pervesti pinigus, D. G. neprieštaravo ir kuomet J. L. pervedė pinigus, jis su D. G. nuvažiavo iki Šiaulių, kur D. G. bankomate nuėmė pinigus ir padavė jam. Gavęs iš J. L. pinigus jis išvyko į Švediją. Tiesa, jis jam paskambino ir pasakė, kad jokio vairuotojo pažymėjimo jis jam negrąžins, nes buvo girti abu ir prisikalbėjo nesąmonių, pažadėjo jam pinigus po savaitės grąžinti, ilgiausiai po dviejų. Tada paskambino savo draugei L. G. ir paprašė, kad ji persiųstų J. L. į sąskaitą 1150 litų, kuriuos buvo pasisavinęs iš J. L. už tariamą vairuotojo pažymėjimo grąžinimą. Jai paaiškino, kad nenori problemų ir paprašė jos pagalbos. Ji ir pervedė pinigus J. L. į sąskaitą. J. L. pasakė, kad jam pretenzijų nebeturi. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (76-77 b. l.).

Nukentėjusysis J. L. parodė, kad 2013-02-08 jis kartu su draugu D. R., važiavo į Šiaulius pas jo giminaitę R. Ž.. Tą vakarą gėrė alkoholinius gėrimus. Kitą dieną sėdo už vairo ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų bei už pažeidimą (vairavo neblaivus) jam surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą ir paėmė vairuotojo pažymėjimą. Tada jis grįžo pas R. Ž. į namus ir papasakojo jai ir savo draugui D. R. apie įvykį. Apie 13.00 val. pas R. Ž. atėjo du vyrukai, tada vienas iš jų jam prisistatė policijos pareigūnu (dabar jis žino, kad tai V. G., nes jam pasakė pati R. Ž.). V. G. iškart pasiūlė pagalbą, tai yra šis jam pasakė „girdėjau, kad tau yra bėda ir galiu padėti“. Jis nežino, iš kur V. G. sužinojo, jog jį sustabdė policija ir nubaudė. Tada V. G. pasakė, kad jei jis nori atgauti vairuotojo pažymėjimą, tai turi sumokėti apie 1000 litų, jis sutiko. Šį pokalbį girdėjo ir jo pažįstama R. Ž., draugas D. R.. Susitarė su V. G., jog jis persiųs pinigus per banką. Susitarė kitą dieną susiskambinti ir pasiėmė V. G. telefono numerį. Jis tą pačią dieną su draugu išvyko namo į Palangą. Kitą dieną jis susiskambino telefonu su V. G. ir susitarė, kad V. G. atsiųs sąskaitos numerį. Po kiek laiko jis gavo žinutę, kurioje buvo parašytas sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), vardas ir pavardė: M. V.. Jis nieko neklausinėjo ir pervedė 500 litų internetu. Tada jam paskambino V. G. ir paprašė pervesti dar 150 Lt už dokumentų tvarkymą. Kadangi jis buvo mieste, tai nuėjo į banką ir pervedė pinigus į tą pačią M. V. sąskaitą. Sekančią dieną V. G. jam parašė SMS žinutę, kad jis pervestų dar 200 Lt į tą pačią sąskaitą. Tada 2013-02-15 V. G. jam paskambino ir pasakė pervesti likusius 300 Lt jau į kitą sąskaitą, (duomenys neskelbtini) D. G. vardu. Jis daugiau nieko neklausinėjo ir internetu pervedė prašytą sumą. Po kelių dienų jis gavo iš V. G. žinutę, kad jo vairuotojo pažymėjimas jam yra išsiųstas į namus. 2013-02-25 nuvyko į Šiaulių teismą, į bylos nagrinėjimą, kur jį nubaudė už padarytą pažeidimą ir niekas jam vairuotojo pažymėjimo negrąžino, tada suprato, kad yra apgautas. Jis bandė kelis kartus susisiekti su V. G., bet šis nekėlė ragelio. Tada jis parašė žinutę, kad jei V. G. negrąžins pinigų, tai jis eis į policiją. Tada V. G. dar jam bandė sakyti, kad jis jam padėjo, kad jis gavo mažą baudą ir tik metams atėmė teises, nes atseit, dėl jo jam paskyrė mažiausią baudą. Kadangi V. G. jam pinigų negrąžino, jis parašė pareiškimą policijai. V. G. su juo atsiskaitė, tai yra 2013-03-22 jis į jo sąskaitą pervedė visą iš jo apgaule išviliotą pinigų sumą (1150 Lt) ir jis jam jokių pretenzijų nebeturi. V. G. jo atsiprašė, jis su juo susitaikė ir neprieštarauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (8-9, 11-12, 18-19 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir nukentėjusiojo parodymų, V. G. kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:

liudytojo D. R. parodymais, kad 2013-02-08 su pažįstamu J. L. važiavo pas jo pažįstamą R. Ž., gyvenančią Šiauliuose. Kitą dieną J. L. nusprendė važiuoti namo, o jis pasiliko. Po kiek laiko J. L. grįžo bei pasakė, kad jį vairuojantį neblaivų sulaikė policija, automobilį patalpino į aikštelę, o jam surašė protokolą bei paėmė vairuotojo pažymėjimą. Panašiai už pusės valandos, pas R. Ž. atėjo jam nepažįstami du vyriškiai. Kaip suprato, tai juos pakvietė R. Ž., kuri pokalbio su J. L. metu sakė turinti pažįstamų dirbančių policijoje. Minėti vyrai sudarė rimtų žmonių įvaizdį, teigė, kad gali padėti atgauti vairuotojo pažymėjimą, bet už tai reikės sumokėti. J. L. su vienu iš jų apsikeitė telefonų numeriais. Po to jie kartu išgėrė butelį degtinės, kurį nupirko jis. Jis buvo apsvaigęs nuo prieš tai išgerto alkoholio, todėl ne viską gerai prisimena. Vėliau jis kartu su J. L., šio automobiliu, kurį atsiėmė iš policijos aikštelės, grįžo namo. Jis vėliau su J. L. kalbėjo, kaip šiam sekasi atgauti teises, tai jis sakė, kad pervedinėja pinigus. Vėliau J. L. minėjo, jog minėti vyriškiai jį apgavo, jis pervedė pinigus, o teisių neatgavo (21-23 b. l.);

liudytojo V. K. parodymais, kad šių metų vasario mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, jis su V. G. vartojo alkoholį jo nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tuo metu jam į telefoną paskambino jo pažįstama R. Ž. ir pasakė, kad du jos pažįstami iš Klaipėdos papuolė į bėdą, kad vienam pareigūnai atėmė mašiną ir paprašė V. G. padėti tą mašiną atsiimti iš aikštelės. V. G. sutiko padėti ir jie kartu nuėjo pas tą R. Ž. į svečius Tilžės gatvėje. J. L., kurio mašina buvo paimta, papasakojo, kad vairavo girtas ir pareigūnai atėmė iš jo mašiną ir vairuotojo pažymėjimą. Jis paprašė padėti atsiimti mašiną iš aikštelės. Jie tada su V. G., J. L. ir jo draugu taksi automobiliu nuvyko į policijos komisariatą, iš komisariato nuvyko į automobilių aikštelę, kur atsiėmė automobilį. Grįžo pas R. Ž., pas ją dar išgėrė ir tuomet išsiskyrė. Pokalbio apie tai, kad V. G. būtų pažadėjęs J. L. už pinigus padėti atgauti vairuotojo pažymėjimą jis negirdėjo, nes kaip ir minėjo namuose žaidė kortomis, gėrė alų. Ką jie kalbėjo negirdėjo, į jų pokalbį išvis nesikišo. Po kiek laiko, kai V. G. išvyko į Švediją dirbti, jam paskambino iš kažkur gavęs jo telefono numerį pats J. L., klausė kur yra V. G., pasakė, kad V. G. jam yra skoloje. Tada jis V. G. nusiuntė žinutę ir pasakė, kad jis J. L. grąžintų pinigus, jei yra skolingas, nes pats J. L. jam paminėjo, kad kreipsis į policiją. Apie V. G. sukčiavimą ir, kad V. G. žadėdamas grąžinti vairuotojo pažymėjimą, pasisavino J. L. pinigus, jis nieko nežinojo (24-25 b. l.);

liudytojos L. G. parodymais, kad tikslaus laiko nepamena, galėjo būti kovo mėnesio pabaiga, V. G. jos paprašė paskolinti pinigų. Dėl ko tiksliai jis skolingas, jis jai neminėjo. Kuomet ji nusprendė, kad paskolins, V. G. jai davė žmogaus sąskaitos numerį ir paprašė, kad į šią sąskaitą ji pervestų pinigus – 1150 litų ir paskirtyje nurodytų, jog tai yra žalos atlyginimas baudžiamojoje byloje. Apie tai, dėl kokios priežasties baudžiamoji byla buvo iškelta, jai V. G. nieko nepasakojo, ji ir iki šiol to nežino, pati jo neklausė (26-27 b. l.);

liudytojo D. G. parodymais, kad šią žiemą, tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti 2013-02-15, jam telefonu paskambino V. G. ir paaiškino, kad jo kažkoks draugas Jonas jam duos ar tai paskolins pinigų, kuriuos tas draugas pervestų į sąskaitą. Tačiau jis paaiškino, kad sąskaitos pats neturi ir paprašė, kad jis padiktuotų jam savo sąskaitos numerį, į kurį tas Jonas jam pervestų pinigų. Jis nieko bloga neįtardamas padiktavo sąskaitos numerį ir apytikriai po 10 minučių gavo SMS žinutę su pranešimu, kad jam į sąskaitą pervesti 300 litų. Tuomet V. G. pas jį atvyko į Aukštelkę taksi automobiliu, pasiėmė jį ir jie nuvyko prie „R.“ prekybos centro, esančio pietinėje miesto dalyje, kur jis bankomate išgrynino pinigus ir padavė V. G.. Daugiau apie tuos pinigus jis jam nieko neaiškino (28-29 b. l.);

liudytojo M. V. parodymais, kad žiemos metu, V. G. jam pasakė, kad jam turi pervesti pinigų, kas tai per pinigai, jis nieko konkretaus nepaaiškino. V. G. jo paprašė pasakyti savo sąskaitos numerį ir jis nieko bloga neįtardamas jam pasakė ir savo sąskaitos numerį, ir davė savo banko kortelę, kad šis galėtų nusiimti pinigus, kuriuos jam perves į jo sąskaitą, kad jam pačiam nereiktų vaikščioti ir tų pinigų gryninti. Tikslios dienos neprisimena, bet galėjo būti 2013-02-11, jis patikrinęs savo sąskaitą per elektroninę bankininkystę, pasakė V. G., kad yra pervesti pinigai. Davė jam savo banko kortelę ir leido jam pačiam bankomate išsigryninti pinigus, po ko jis jam kortelę grąžino. Tą pačią dieną jis jam vėl pranešė, kad vėl yra pervesti pinigai ir jis vėl jam davė savo banko kortelę, su kuria šis vėl nusiėmė pinigus. Dar kitą dieną, gali būti, kad vasario 12, jis patikrino savo sąskaitą ir vėl V. G. pasakė, kad yra pervesta pinigų. Tačiau tąkart jis pinigus išsigrynino kitą dieną, pasiėmęs kaip ir anksčiau jo banko kortelę. Kad tie pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu, jis nežinojo, apie tai nesusimastė. J. L., kuris į jo sąskaitą tuos tris kartus pervedė pinigus, jis nepažįsta (30-31 b. l.);

liudytojos R. Ž. parodymais, kad tikslios dienos neprisimena, galėjo būti 2013-02-08, pas ją į namus atvyko jos pažįstamas D. R. kartu su draugu J. L.. Sekančią dieną J. L. sėdo už vairo, jį sustabdė policija ir už vairavimą išgėrus paėmė iš jo vairuotojo pažymėjimą bei automobilį. Kadangi ji žinojo, kad V. G. yra turėjęs reikalų su policija, todėl pasiūlė jam paskambinti ir paklausti, gal jis gali kaip nors padėti. J. L. su V. G. susiskambino ir jie išvyko susitikti, grįžęs jis jau buvo su mašina, o kaip J. L. papasakojo, tai susitarė su V. G., kad pastarasis jam padės atgauti vairuotojo pažymėjimą. Apie kokią pinigų sumą ėjo kalba, ji nežino, jų susitarimo ji negirdėjo. Ji žino, kad J. L. pervedinėjo V. G. pinigus už pagalbą atgaunant vairuotojo pažymėjimą, paskui J. L. skambino, sakė, kad niekas jam teisių negrąžino ir jis suprato esantis apgautas. Žino, kad vėliau V. G. išvyko į užsienį ir iš ten pervesdamas J. L. pinigus, grąžino tai, ką J. L. jam buvo pervedęs už pagalbą dėl vairuotojo pažymėjimo (32-33 b. l.);

2013-02-27 J. L. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodytos aplinkybės apie V. G. įvykdytą sukčiavimą (6 b. l.);

2013-03-13 liudytojo apklausos protokolu, kuriame matyti, kad nukentėjusysis J. L. pateikė telefone išsaugotas SMS žinutes, kuriose tariamasi dėl pinigų pervedimų (11-17 b. l.);

2013-03-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis J. L. pateikė dokumentus patvirtinančius atliktus pinigų pervedimus: 2013-02-11 150 Lt į M. V. sąskaitą, 2013-02-11 500 Lt į M. V. sąskaitą, 2013-02-12 200 Lt į M. V. sąskaitą, 2013-02-15 300 Lt į D. G. sąskaitą (34-38 b. l.);

2013-03-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis J. L. pateikė dokumentus patvirtinančius, jog 2013-03-22 į jo sąskaitą L. G. pervedė 1150 Lt, žalos atlyginimui (39-40 b. l.);

2013-04-29 AB „Swedbank“ raštu Nr. S/4298 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame užfiksuotos M. V. ir D. G. sąskaitose atliktos operacijos bei pateiktos nuotraukos asmenų, kurie atliko pinigų išgryninimo operacijas veikos padarymo metu (46-56 b. l.).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, jog V. G. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis 2013-02-09, apie 13.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, žadėdamas už užmokestį padėti susigrąžinti J. L. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, 2013-02-09 policijos pareigūnų paimtą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, žinodamas, kad grąžinti J. L. vairuotojo pažymėjimą nėra galimybės, nukentėjusiajam J. L. per kelis kartus pervedus pinigus sumas į V. G. nurodytas banko sąskaitas, ir išgryninus J. L. pervestas sumas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimus, nukentėjusiajam J. L., priklausančius 1150 Lt.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu V. G. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, siūlo skirti viešųjų darbų bausmę 4 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

V. G. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su pasiūlyta bausmės rūšimi, tik prašo, kad būtų paskirta kuo mažesnė viešųjų darbų bausmės trukmė, nes jis ieškosi darbo (80 b. l.).

Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios.

V. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę V. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltininko asmenybę – neteistas (61 b. l.), administracine tvarka baustas, turintis galiojančių nuobaudų (65-66 b. l.), nedirbantis (71 b. l.), registruotas darbo biržoje (72 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato charakterizuojamas patenkinamai (64 b. l.). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.

V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 66 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant V. G. per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo dienos, turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Erminijus Baziulis