Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-603-593/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-10
Bylos Nr.
1S-603-593/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika
Nuteistasis
A. P.
Kategorijos
Nr. 1S-603-593/2018
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Remeikos, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2018 m. birželio 25 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti lygtinį paleidimą iš pataiso įstaigos nuteistajam A. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. P. Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu nuteistas 7 metų (2557 dienų) laisvės atėmimo bausme. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi, minėtas Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendis pripažintas A. P. atžvilgiu ir nuspręsta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Minėta nutartimi A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nuteistam Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, nustatytos veikos ir paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi ir palikta paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Bausmės pradžia – 2015 m. rugpjūčio 24 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 24 d.Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau- Komisijos) 2018 m. birželio 25 d. nutarimu nuspręsta taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisijos nutarime konstatuota, kad nuteistasis yra skatintas, neturi drausminių nuobaudų, neturi priklausomybių, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko glaudžius ryšius su šeima. Be to, Komisija minėtame nutarime pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti 2018 m. birželio 25 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. P.. Apylinkės teismas konstatavo, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, apylinkės teismo manymu, paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai bei bausmės tikslai, be to bus pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Nuteistasis A. P. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti 2018 m. birželio 25 d. Komisijos nutarimą.

Skunde nuteistasis nurodo, jog skundžiamoje nutartyje yra minimas prokuroro atsiliepimas, tačiau jam joks prokuroro atsiliepimas susipažinimui pateiktas nebuvo, todėl grubiai buvo pažeistos jo, kaip proceso dalyvio teisės. Be to, A. P. nesutinka su nutartyje cituojamais prokuroro atsiliepimo argumentais ir teigia, kad prokuroras, pateikdamas teismui klaidinančias, jokio loginio ryšio neturinčias tezes naudoja demagogiją ir siekia apgauti teismą, o tai jam kaip viešosios teisės subjektui nėra leidžiama.

Taip pat, skunde A. P. nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. A. P. teigimu BVK 8 straipsnio nuostatos neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu, numatyto BVK 157 straipsnyje. Todėl, nuteistojo manymu, šis teiginys yra melagingas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 29 straipsnio bei 31 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

Be to, nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vertino ne tik jo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę. A. P. nuomone, teismui vertinant nuteistųjų asmenybes, susidaro situacija, kai vienodai besielgiantys asmenys yra traktuojami skirtingai ir tai laikoma jų diskriminavimu, kuris pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas.

Skunde A. P. taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai įvertintas jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis. Nuteistojo teigimu, vertinant lygtinio paleidimo klausime ne tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kiek padarytos veikos pavojingumą, bei darant tai ne įstatyme numatytais pagrindais (BVK 158 straipsnis), asmuo be jokio įstatyminio pagrindo yra baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą, todėl yra pažeidžiama Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis.

A. P. taip pat pažymi, kad skundžiama teismo nutartis nėra aiški, joje nėra jokių aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad jis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų. Be to, nuteistasis nurodo, kad nors minėtoje nutartyje nurodytos jį charakterizuojančios aplinkybės (pataisos namuose dirbti neatsisakytų, tačiau dirbtų ne bet kokį darbą, nuteistajam būdingas impulsyvus elgesys, nusikalsta „pagautas momento“, kartais praranda savitvardą pagautas emocijų ir t.t.) yra tiesiog išvardintos, nenurodyta kuo remiantis, teismas konstatuoja šias aplinkybes.

Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodytas neteisingas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas. Minėtoje nutartyje teigiama, kad A. P. nusikalstamo elgesio rezultatas yra 84 balai pagal OASys iš kurių 25 balai yra nekintami, tuo tarpu nuteistojo manymu jo nekintamų balų suma, atsižvelgiant į jo ankstesnių teistumų skaičių, turėtų būti 10.

Be to, A. P. skunde teigia, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs visą eilę Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo apie 84 balus. Todėl, nuteistojo teigimu skundžiamos nutarties verdiktu apylinkės teismas jį atvirai diskriminavo.

Atsiliepime į A. P. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra nurodo, jog Marijampolės apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-06-25 nutarimą Nr. LK-100 taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra nuteistajam A. P. yra teisėta ir pagrįsta, prašo skundo netenkinti.

Nuteistojo, skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir nuteistojo skundo argumentais, sutinka su skundžiamoje Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartyje padaryta išvada, kad taikyti lygtinį paleidimą A. P. nėra pagrindo. Iš A. P. 2018 m. birželio 18 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BVK 157 straipsnyje nurodytos formaliosios lygtinio paleidimo sąlygos, t. y. nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei bausmės atlikimo metu dalinai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau pažymėtina, kad taikant BVK 157 straipsnio nuostatas, vien formalaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimo, nepakanka. Lygtinio paleidimo instituto taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui). Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip pagrindą atsisakyti taikyti A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatavo apylinkės teismas. Tokiam žemesnės instancijos teismo vertinimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartis yra neaiški ir joje nėra jokių aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, tokį sprendimą grindė tuo, kad A. P. anksčiau teistas keturis kartus už tyčinių nusikaltimų (chuliganizmo, vagystės, išžaginimo, papirkimo) padarymą, jo atžvilgiu du kartus taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą bausmės vykdymas atidėtas, tačiau jis pažeidė jo sąlygas. Ir nors nuteistasis skunde nurodo, jog teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, negali remtis jo ankstesniais teistumais, nes tai laikytina asmens baudimu už tos pačios nusikalstamos veikos padarymą antrą kartą, pažymėtina, kad nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, ir šių duomenų visumoje atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pirmosios instancijos teismas nuteistąjį baudė antrą kartą ar netinkamais motyvais grindė savo nutartį.Taip pat, apylinkės teismas spręsdamas A. P. lygtinio paleidimo klausimą, įvertino ir jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes t. y. tai, kad jis šiuo metu mokosi Suaugusių vidurinėje mokykloje, 12-oje klasėje, taip pat pataisos namuose dalyvauja įvairiose programose, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas. Tačiau, nepaisant to apylinkės teismas sprendė, jog šios teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Vertinant A. P. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką apylinkės teismas, pagrįstai atsižvelgė į A. P. nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatą (84 balai pagal „OASys“) ir į tai, jog nuteistasis priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei. Pabrėžtina, kad šiuo atveju net 59 balai yra dinaminiai (kintantys), t. y. jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju, toks didelis dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo A. P. pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Be to, pažymėtina, kad nuteistojo skundo argumentas, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos rezultatas buvo neteisingai apskaičiuotas, atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymima, jog minėtas rezultatas apskaičiuojamas vadovaujantis specialia metodika, kuria abejoti nustatytu A. P. nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatu, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad apylinkės teismas darydamas išvadą, jog nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, aiškiai nurodė tokį sprendimą pagrindžiančius motyvus. Šios žemesnės instancijos teismo įvertintos aplinkybės yra neabejotinai svarbios ir vertintinos svarstant nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą. Todėl, kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo skundo argumentas, jog teismas spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą negalėjo atsižvelgti į jo asmenybę.Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog nuteistojo, kaip proceso dalyvio teisės buvo grubiai pažeistos, kadangi skundžiamoje nutartyje minimo prokuroro atsiliepimo kopija jam nebuvo pateikta susipažinti. BPK 360 straipsnyje, įtvirtinančiame klausimų dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų, nagrinėjimo tvarką, numatyta tik nuostata suteikianti prokurorui teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo apie skundo nagrinėjimą išsiuntimo dienos pateikti teismui atsiliepimą. Tačiau, minėtame BPK straipsnyje nenumatyta, jog prokuroro pateiktas atsiliepimo kopija turi būti išsiųsta nuteistajam susipažinti. Be to, pažymėtina, kad apygardos teismas BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus tik dėl teismo nutarčių, susijusių su nuosprendžio vykdymu, jokie kiti procesiniai dokumentai (taip pat ir prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą) šia tvarka negali būti nagrinėjami. Todėl, A. P. skunde išdėstyti argumentai, kuriais ginčijamas prokuroro atsiliepime nurodytų teiginių pagrįstumas ir teisėtumas, yra nenagrinėjami ir apygardos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Aukštesnės instancijos teismas pritaria skundo argumentui, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos yra pataisos priemonė. Tačiau, atsižvelgiant į sakinio, kuriame buvo pavartotas šis netinkamas išsireiškimas („BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos įvertinimą“) prasmę, sprendžiama, jog ši klaida nekeičia nutarties esmės ir nėra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ir nepagrįsta. Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos jį charakterizuojančios aplinkybės (pataisos namuose dirbti neatsisakytų, tačiau dirbtų ne bet kokį darbą, nuteistajam būdingas impulsyvus elgesys, nusikalsta „pagautas momento“, kartais praranda savitvardą pagautas emocijų ir t.t.) yra tiesiog išvardintos, nenurodyta kuo remiantis, teismas konstatuoja šias aplinkybes. Šiuo argumentu, nuteistasis kvestionuoja nutarties aprašomojoje dalyje nurodytą Komisijos nutarimo esmę. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, apygardos teismas BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus tik dėl teismo nutarčių, susijusių su nuosprendžio vykdymu, jokie kiti procesiniai dokumentai (taip pat ir Komisijos nutarimas) šia tvarka negali būti nagrinėjami. Todėl, A. P. skunde išdėstyti argumentai, kuriais ginčijamas Komisijos nutarime nurodytų teiginių pagrįstumas ir teisėtumas, yra nenagrinėjami ir apygardos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Apygardos teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmetamas ir A. P. skundo argumentas, jog jis yra atvirai diskriminuojamas, nes Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs visą eilę Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo apie 84 balus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu A. P. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados neleidžia konstatuoti, kad A. P. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edita DambrauskienėDaiva JankauskienėAlgirdas Remeika