- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- eI-6690-428/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01260-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Simsaitė“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 7.2.2Draudėjų pareigos
- 55.1Teismo sprendimas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Simsaitė“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja mažoji bendrija „Simsaitė“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13515 (toliau – ir Nutarimas) ir skirti mažesnę baudą, negu sankcijoje numatyta minimali bauda, jos sumokėjimą išdėstant 12 mėnesių laikotarpiui.
Pareiškėja skunde bei atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Nutarimu pareiškėjai, juridiniam asmeniui, paskyrė 1 500 Eur baudą. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, už nelegalų darbą darbdaviui numatyta bauda nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 str. 3 ir 4 d.). Nutarimu pareiškėjai 1 500 Eur bauda paskirta iš esmės pažeidžiant Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1–4 dalių nuostatas, teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, taip pat neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, įskaitant ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurias privalo nustatyti subjektas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas pagal minėtus įstatymo reikalavimus. Nuobauda buvo paskirta neįvertinus, kad 2019 metais įmonės finansinė padėtis buvo sunki, įmonė dirbo nuostolingai, apyvarta buvo nedidelė, įmonė turėjo skolų tiekėjams, ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų. Be to, pareiškėja likus trims savaitėms iki pažeidimo tyrimo pradžios, t. y. iki 2019 m. balandžio 4 d., nutraukė pažeidimą savo iniciatyva. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad jeigu asmuo, padaręs pažeidimą, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, tai laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, pareiškėja aktyviai bendradarbiavo su atsakovės pareigūnais, atlikusiais pažeidimo tyrimą, geranoriškai teikė dokumentus ir informaciją, išsamiai paaiškino situaciją, o tai pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri turėjo būti įvertinta nagrinėjant bylą ir parenkant baudos dydį. Bauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privalo laikytis kiekvienas šio įstatymo pažeidimo bylą nagrinėjantis subjektas: jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Tai individualizuoja baudos dydį. Pareiškėja prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir paskirti minimalią (868 Eur) baudą, nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte, arba paskirti mažesnę baudą, negu sankcijoje numatyta minimali bauda, jos sumokėjimą išdėstant dalimis 12 mėnesių laikotarpiui dėl labai sunkios pareiškėjos finansinės padėties.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą bei jos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu juridiniam asmeniui MB „Simsaitė“ už nusižengimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skirta 1 500 Eur dydžio bauda. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p.). Šios darbdavio pareigos numatytos ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje. DK 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdaviu yra asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą. Ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatyme numatytus pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobauda už administracinius nusižengimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į ANK yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Užimtumo įstatymas yra specialus teisės aktas, be kita ko, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų taikymu už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą (Užimtumo įstatymo 1 str. 4 d.). Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos su tam tikrais pakeitimais, vadovaujantis ANK (Užimtumo įstatymo 60 str. 1 d.). MB „Simsaitė“ skirtos ekonominės sankcijos taikymo pagrįstumą patvirtina įstatymo leistinomis priemonėmis surinkti įrodymai, t. y. liudytojų rašytiniai bei bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovo MB „Simsaitė“ direktorės Š. G. paaiškinimai. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes buvo vertinamas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Institucija nutarimą grindė ne išankstiniu įsitikinimu, o surinktais įrodymais, išnagrinėjusi reikšmingus faktus, įvertinusi kiekvieną įrodymą atskirai, jų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad darbdavys – MB „Simsaitė“ – padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą ir skyrė ekonominę sankciją – 1 500 Eur baudą. Pažymėtina, kad nagrinėjant pareiškėjos bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pažeidimo nepripažino, vengė atsakomybės, teigė, kad MB „Simsaitė“ A. B. nedirbo nei dienos, todėl tai nėra atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Institucijos atstovas, skirdamas juridiniam asmeniui – MB „Simsaitė“ 1 500 Eur dydžio baudą, baudos skyrimo taisyklių nepažeidė, skyrė mažesnę baudą negu sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkis. Teismų praktikoje konstatuojama, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių aplinkybių, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Vis dėlto aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šiuo atveju juridiniam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą, byloje nenustatyta. Bylos nagrinėjimo metu MB „Simsaitė“ direktorė kaltės nepripažino, vengė atsakomybės, o skunde kaltę pripažįsta ir prašo mažinti juridiniam asmeniui paskirtą baudą. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, todėl tiek Užimtumo įstatyme, tiek ANK šis nusižengimas įstatymų leidėjo įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), iškreipia padėtį darbo rinkoje bei sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl paskirtos baudos už nelegalų darbą dydžio sumažinimo. Pareiškėja pripažįsta ir neginčija nustatyto nelegalaus darbo pažeidimo. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje prašė teismo mažinti paskirtą 1 500 Eur baudą už nustatytą pažeidimą, t. y. pakeisti nutarimą ir paskirti minimalią baudą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte, arba paskirti mažesnę baudą, negu sankcijoje numatyta minimali bauda, jos sumokėjimą išdėstant dalimis 12 mėnesių laikotarpiui.
Pareiškėja prašė teismo atsižvelgti į visas reikšmingas švelninančias pareiškėjos atsakomybę bylos aplinkybes, kurios priimant Nutarimą nebuvo tinkamai įvertintos. Pareiškėjos teigimu, atsakovė, skirdama baudą už nelegalų darbą, neįvertino, jog pareiškėja savo iniciatyva nutraukė nustatytą teisės pažeidimą, bendradarbiavo su atsakove, atlikusia pažeidimo tyrimą, ir tai, kad pažeidimo padarymą lėmė ne tyčiniai pareiškėjos veiksmai, be to, kad įmonės finansinė padėtis yra labai sunki.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 13 d., nustatyta tvarka ir terminais nesudariusi darbo sutarties, A. B. leido dirbti technologės darbą įmonės siuvimo ceche (duomenys neskelbtini), nors 2019 m. kovo 8 d. sudarytoje su A. B. darbo sutartyje Nr. 5 buvo numatyta, kad darbuotoja pradės dirbti 2019 m. kovo 12 d., bei laiku, ne vėliau nei prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbo sutarties sudarymą su minėta darbuotoja A. B., taip pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, padarydama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą pažeidimą.
DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas darbo sutartį sudaryti raštu dviem egzemplioriais. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taigi, nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, t. y. kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 (minimali bauda) iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56 straipsnyje numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Užimtumo įstatymo 60 straipsnyje, reglamentuojančiame baudos skyrimą, nėra numatyta bylą nagrinėjančios institucijos teisė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei įstatymo numatytoji, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nutarimu, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu, pareiškėjai, juridiniam asmeniui, paskirta 1 500 eurų bauda. Nutarime pažymėta, jog pareiškėjos atstovė nusižengimo nepripažino, prašė nutraukti bylą bei paaiškino, jog A. B. nuo 2019 m. kovo 6 d. pradėjo dirbti, nes norėta patikrinti jos darbo įgūdžius, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai nepranešė apie jos priėmimą į darbą.
Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
Byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog iki pažeidimo tyrimo pradžios pareiškėja savo iniciatyva pažeidimą nutraukė. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjos patikrinimas buvo pradėtas A. B. skundo pagrindu dėl to, jog pareiškėja neatsiskaitė su minėtu asmeniu už atliktą darbą. A. B. skunde nurodė, jog pasibaigus 2019 m. kovo 13 d. darbo dienos laikui pareiškėjos atstovė neleido A. B. dirbti įmonėje dėl to, kad netiko jos darbo įgūdžiai. Taigi nelegalus darbas, kuris tęsėsi nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 13 d., buvo nutrauktas ne dėl to, jog buvo siekiama nutraukti teisės pažeidimą, o dėl asmeniškų paskatų, dėl to, jog pareiškėjai netiko A. B. darbo įgūdžiai.
Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtino pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pareiškėjos atstovė prisipažino padariusi pažeidimą ir padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą. Kaip matyti iš pareiškėjos atstovės Š. G. 2019 m. gegužės 20 d. paaiškinimo dėl padaryto teisės pažeidimo, ji padaryto teisės pažeidimo nepripažino, prašė nutraukti bylą, todėl skunde nurodytas apgailestavimas dėl teisės pažeidimo ir fakto dėl padaryto teisės pažeidimo pripažinimas, nepatvirtina nuoseklaus pareiškėjos atstovės kaltės pripažinimo padarius teisės pažeidimą, o taip pat ir pagalbos įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą.
Tačiau iš pateiktos pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke 2019 m. balandžio 5 d. išrašo ir pareiškėjos 2019 m. gegužės 31 d. balanso už laikotarpi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. duomenų matyti, jog pareiškėjos trumpalaikio turto vertė žymiai mažesnė, nei įmonės įsipareigojimai bei skolos kreditoriams. Nurodytos aplinkybės apie pareiškėjos finansinę padėtį patvirtina, jog pareiškėjos finansinė padėtis yra pakankamai sunki, todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta pareiškėjos atsakomybę švelninančia aplinkybe.
Taigi, atsižvelgus į padaryto pažeidimo mastą, kuris nebuvo itin didelės apimties ir ilgai trunkantis, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra pakankamai sunki, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, Nutarimas, kuriuo pareiškėjai paskirta 1 500 Eur bauda, keistinas, pareiškėjai skirtina minimali Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta 868 Eur piniginė bauda, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius, kas mėnesį mokant po 144,67 Eur į valstybės biudžetą (įmokos kodas 6799, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėja kartu su skundu taip pat pateikė ir prašymą priteisti iš atsakovo 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (skundo parengimą) ir 23 Eur žyminio mokesčio atlyginimą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš dalies priimtas pareiškėjos MB „Simsaitė“ naudai (tenkintas vienas iš dviejų reikalavimų), todėl ji turi teisę reikalauti iš kitos šalies atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlyginti jos patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. 2019 m. birželio 3 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėjai teisines paslaugas byloje teikė advokatas V. K.. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina teismui pateiktas 2019 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymas.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamams Lietuvos statistikos departamento skelbiamas praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis) (Rekomendacijų 7 p.).
Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Pareiškėjos skundas teismui buvo pateiktas 2019 m. birželio 18 d., todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (970,3 Eur). Maksimalus dydis už skundo parengimą – 2425,75 Eur. Pareiškėjos prašoma suma neviršija maksimalios priteistinos sumos.
Pareiškėja už skundą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtina prie bylos pateiktas 2019 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymas. Atsižvelgiant į ABTĮ 34 ir 35 straipsnių, 39 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, minėtų išlaidų dalis 11,50 Eur (23/2) priteistina pareiškėjai iš atsakovo.
Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą bei į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjos naudai iš dalies (tenkintas vienas iš dviejų reikalavimų (50 proc.)), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėja patyrė 211,50 Eur ((400x0,5)+(23x0,5)) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios jai priteistinos iš atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos mažosios bendrijos „Simsaitė“ skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13515 ir skirti pareiškėjai mažajai bendrijai „Simsaitė“ 868 Eur minimalią piniginę baudą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte.
Paskirtą 868 Eur baudą sumokėti per šešis mėnesius, kas mėnesį mokant po 144,67 Eur į valstybės biudžetą (įmokos kodas 6799, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300).
Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai MB „Simsaitė“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 211,50 Eur (du šimtus vienuolika eurų ir 50 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.