- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- 1S-1130-478/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01420-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- A. K.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria netenkintas Laisvės atėmimo vietų ligoninės teikimas dėl A. K. perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes apimant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaityta atliktos bausmės dalis pagal 2010 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį.Be to, A. K. nuteistas 2010 m. birželio 21 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2010 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes apimant, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas bei sulaikymo laikas pagal 2010 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį. Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi nuteistajam A. K. 2010 m. birželio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies pagrindu, bausmių apėmimo būdu, subendrino su 2010 m. birželio 21 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitė 2010 m. birželio 21 d. teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalį.Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 5 d.Laisvės atėmimo vietų ligoninės l. e. direktoriaus pareigas R. J. 2016 m. liepos 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismui pateikė teikimą dėl nuteistojo A. K. perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Teikime nurodė, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas aštuonis kartus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos charakterizuojamas teigiamai.Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Laisvės atėmimo vietų ligoninės teikimo netenkino, motyvuojant tuo, kad A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip vidutinė, be to, papildomas rizikos veiksnys yra alkoholio vartojimas. Nuteistasis net keturiolika kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, kas rodo, jog A. K. yra linkęs ignoruoti visuomenės pripažįstamas visuotines normas, taip pat yra linkęs smurtauti. Todėl perkėlus nuteistąjį į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.Skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir leisti jam tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą atvirojoje kolonijoje. Nuteistojo teigimu, bausmės atlikimo metu jis savo elgesiu aiškiai įrodė, kad nori integruotis į visuomenę ir laikytis įstatymų. Šiuo metu jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o į šią grupę neperkeliama už neigiamą elgesį, todėl apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta.Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo. Taigi, norint sušvelninti nuteistojo kalinimo sąlygas, būtina konstatuoti tiek formalųjį, tiek materialųjį pagrindą.Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistasis A. K. šiuo metu atitinka tik formalųjį kriterijų, t. y. jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis ir jam liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, kitos reikšmingos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis yra motyvuotas pasitaisyti ir savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis savo elgesį teigiama linkme koreguoja labai nežymiai ir nenoriai. Per šešerius bausmės atlikimo metus A. K. net keturiolika kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, iš kurių šešis kartus buvo skiriama pati griežčiausia nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių. Nuteistojo pataisos įstaigoje padaryti pažeidimai nėra mažareikšmiai, priešingai, A. K. buvo drausmintas už grubių, šiurkščių pažeidimų padarymą – narkotinių medžiagų vartojimą, fizinio smurto naudojimą, draudžiamų daiktų (mobilaus telefono) turėjimą. Kadangi nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą (kito žmogaus gyvybės atėmimą), šios minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad smurtinis elgesys A. K. yra priimtina, toleruotina bendravimo išraiška. Nuteistasis negeba ir visiškai nededa pastangų valdyti savo neigiamų emocijų protrūkio, kilusias problemas sprendžia naudodamas fizinę jėgą, nuolat kartoja tas pačias klaidas, iš kurių nepasimoko, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš nusikaltimų, už kurio padarymą A. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padarytas stipriai apsvaigus nuo alkoholio, tačiau nuteistasis teisina savo alkoholio vartojimą, nemano, jog turi priklausomybę nei nuo alkoholio, nei nuo narkotinių medžiagų. Taigi, jokių socialinės reabilitacijos programų, susijusių su alkoholio bei narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu, A. K. nelanko ir neketina to daryti. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis save vertina gerai, tačiau jo savivaizda remiasi netinkamais veiksniais. Šie duomenys patvirtina, jog A. K. turi tiek mąstymo, tiek elgesio problemų. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog pataisos įstaigoje nuteistasis nedirba, net minimaliai nedengia priteisto civilinio ieškinio, be to, turi įvairių įsiskolinimų – už telekomunikacijos paslaugas, trijų vaikų išlaikymą. Taigi, nors kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, A. K. darbą suvokia kaip privalumą ir žino teigiamą jo naudą, tačiau praktiškai šio suvokimo realizuoti nebando, pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, ar nuteistasis bent jau kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo vietos suteikimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien konkrečių planų, siekių turėjimas, nesiimant jokių realių, aktyvių veiksmų jiems įgyvendinti, neįrodo nuteistojo pasiryžimo laikytis įstatymų imperatyvų ir daugiau nebenusikalsti. Nors nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais – tėvais, broliu, sese, tačiau savo vaikais nesidomi, su jais nebendrauja ir jų auklėjimo procese nedalyvauja. Tai, jog bausmės atlikimo metu A. K. buvo aštuonis kartus paskatintas, nėra pagrindas kalinimo sąlygų švelninimui, juo labiau, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pavyzdingas elgesys rodomas tik gerą pusmetį, taigi, šis laikotarpis yra per trumpas spręsti, ar nuteistasis išmoko gerbti bei laikytis pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų. A. K. bausmę lengvojoje grupėje atlieka tik nuo 2016 m. sausio 15 d., taigi, visų pirma jis turi įrodyti, jog yra vertas bausmę atlikti šioje grupėje, ir tik tuomet bus galima svarstyti klausimą dėl jo perkėlimo į atvirąją koloniją. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu bausmės tęsimas atvirojoje kolonijoje nebūtų progresyvus ir sėkmingas. Pažymėtina ir tai, kad A. K. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 43 balai pagal OASys metodiką, pirminio vertinimo metu jam buvo nustatyta taip pat vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 45 balai pagal OASys metodiką, taigi, bausmės atlikimo metu ši rizika sumažėjo visai neženkliai, vos dviem balais, kas tik patvirtina, jog nuteistajam būtina ir toliau ryžtingai laikytis rekomenduojamų elgesio krypčių: dalyvauti smurto mažinimo programose, nebendrauti su asmenimis, linkusiais vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog A. K. neatitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, jo pastangos keisti savo elgesį, spręsti turimas problemas vertinamos kaip nepakankamos tam, kad jam būtų taikomi BVK 91 straipsnyje numatyti bausmės atlikimo atvirojoje kolonijoje ypatumai. Šiuo metu nuteistasis negali būti laikomas visiškai be apsaugos, o tik minimaliai prižiūrimas, A. K. vis dar reikalinga kvalifikuotų specialistų pagalba bei parama mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl jis neperkeltinas į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.