- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- TS-17-1096/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
- Nuteistasis
- B. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. LK-N-171 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. S. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, paskirta bausme ir skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 7 metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, bei išieškoti konfiskuotino turto - automobilio „BMW 530 D“, vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 882 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendis, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metai laisvės atėmimo bausmės. BK 64 straipsniu, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė. Panaikintas BK 75 straipsnio taikymas.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2024 m. gegužės 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. rugsėjo 29 d. (įskaityta 1 diena). Nuteistasis 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2024 m. lapkričio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2025 m. kovo 5 d. nutarimu nutarė netaikyti B. S. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti programose, siekiant koreguoti smurtinį elgesį, tęsti darbinę veiklą, savanoriškai dengti turimus finansinius įsipareigojimus, tobulinti finansinį raštingumą, dalyvauti elgesio korekcijos programose, dalyvauti programose siekiant spręsti alkoholio vartojimo problemą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad B. S. komisijai pristatomas pirmą kartą. B. S. nors laisvės atėmimo įstaigoje demonstruoja teigiamą požiūrį į bausmę vykdydamas darbinę veiklą ir nedarydamas drausminių pažeidimų, dalyvauja resocializacijos priemonėse, vis dėlto pagal išvadoje pateiktą informaciją, stokoja pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam būdingas smurtinio elgesio modelis bei didelės žalos rizika pažįstamiems suaugusiems. Pabrėžtina, kad nuteistasis palaiko santykius ir planuoja grįžti gyventi su nukentėjusiąja, prieš kurią smurtavo. Todėl ypač svarbu savo pastangomis spręsti esmines smurtinį elgesį paskatinusias, o ypač piktnaudžiavimo alkoholiu, mąstymo ir elgesio bei nuostatų problemas. Nors nuteistasis pripažįsta alkoholio vartojimo problemą, tačiau nedalyvavo tęstinėse į šią problemą nukreiptose priemonėse. Būdingos mąstymo ir nuostatų problemos, kaip, pavyzdžiui, savo atsakomybės minimizavimas, pateisinant savo nusikalstamą elgesį alkoholio vartojimu, negebėjimas įvardyti savo problemų. Nuteistasis stokoja nesmurtinių bendravimo įgūdžių, todėl svarbu dalyvauti į šią problemą orientuotose priemonėse, smurtinio elgesio prevenciją ar pykčio valdymą nukreiptose priemonėse nuteistasis nedalyvauja. Praeityje teistas 15 kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka – 6 kartą. 3 kartus vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistajam 4 kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau dažnai pažeisdavo probacijos sąlygas, dėl ko būdavo siunčiamas į laisvės atėmimo vietą – kas rodo neigiamą požiūrį į priežiūrą. Dabartiniai teistumai padaryti apsvaigus nuo alkoholio bei neišnykus turėtam teistumui. Nors dėl padarytų nusikalstamų veikų gailėjosi, tačiau išvadų dėl ankstesnių teistumų nepadarė, toliau vykdė nusikalstamas veikas. Turi finansinių sunkumų, dėl įvykdytų nusikalstamų veikų. Gyvenimo stilius nuolat pasireiškia neteisėtu elgesiu, struktūros ir gebėjimo pasimokyti iš ankstesnių klaidų stoka. Šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Atsižvelgdama į tai, Komisija konstatavo, jog šiuo metu netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. kovo 26 d. gautas B. S. skundas dėl minėto nutarimo. Skunde nurodo, jog Komisija formaliai pasisako apie nuteistojo elgesį ir jo pokytį atliekant laisvės atėmimo bausmę. Komisija priėmė nutarimą, kuris neteisingas ir neatitinka faktinių aplinkybių, kurios sudarytų sąlygas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Skunde pažymi, kad tik atvykęs į laisvės atėmimo įstaigą iš karto kreipėsi dėl darbo suteikimo, kad galėtų atlyginti žalą. Taip pat nurodo, kad iki akivaizdžios pažangos nustatymo jam reikia užbaigti intervencinę elgesio bei mąstysenos korekcijos priemonę. B. S. nurodo, kad įvykdė nurodytus reikalavimus. Pažymi, kad buvo kreipęsis su prašymu dalyvauti finansų tvarkymo užsiėmimuose, tačiau jam buvo atsakyta, kad nėra tinkamų specialistų, todėl tokie užsiėmimai nevyksta. B. S. nurodo, kad yra dalyvavęs ir išklausęs visas siūlomas užimtumo veiklas. Pagrįstai galima teigti, jog Komisija neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino nuteistojo asmens bylos duomenis, pateikė tik blanketines nuostatas, nors turėjo ir galėjo asmens įvertinimą vykdyti objektyviai. Komisija ir specialistas privalėjo tinkamai vertinti ir diferencijuoti dinaminius kriminogeninius veiksnius, nuo kurių priklauso ar padaryta akivaizdi pažanga. Pažymi, kad jokių svarbių aplinkybių patvirtinančių būtinumą tęsti kalėjime atlikinėti paskirtą bausmę, Komisija nenurodė. Prašo atkreipti dėmesį, kad yra atlikęs daugiau nei pusę bausmės laiko, bausmės pabaiga 2025 m. rugsėjo 29 d. Todėl, mano, kad gali būti taikytas lygtinis paleidimas su atitinkamomis probacijos priemonėmis.
Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos Nutarimo nepateikė.
Atsiliepimas
Kitų atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas
Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 4 straipsnyje įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis B. S. 2024 m. lapkričio 8 d. atliko 1/3 įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant B. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti taikomas. Yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Atlikus nuteistojo B. S. pirminę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes nuteistojo elgesį, dalyvavimą resocializacijos priemonėse rezultatus, asmens bylos duomenys, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, 2025 m. vasario 18 d. nustatyta išliekanti – vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo metu nuteistasis išlaiko nepažeidžiantį režimo reikalavimų bei taisyklių elgesį, tęsią darbinius santykius, stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dirba statybininku, dalyvauja tam tikrose intervencinėse priemonėse bei pozityviuose užsiėmimuose. Yra stebimos nuteistojo pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenę trikdžius laisvėje: nuteistasis patvirtino galimybę gyventi nurodytu adresu bei galimą įdarbinimo vietą, taip pat palaiko ryšius su šeimos nariais. Nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu visos bausmės laikotarpiu išlieka pozityvios. Nuteistasis dirba ir gauna legalias pajamas. Nuteistasis turi finansinių įsiskolinimų, kuriuose esant galimybei stengiasi dengti. Remiantis įvertinimų rezultatais, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė. Struktūruotoje aplinkoje nuteistasis stengiasi laikytis nustatytų taisyklių bei elgesio reikalavimų, vykdyti jam rekomenduojamas priemones. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams aktualiu poreikiu išlieka motyvacijos elgesio pokyčių korekcijos išlaikymo ypatumai, gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje. Atsižvelgus į nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad B. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatai yra nuosekliai ir akivaizdžiai mažėjantys.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą, iš viso teistas 14 kartų. Su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą susidūrė būdamas 16 metų amžiaus, bei tokio paties amžiaus nuteisiamas pirmą kartą. Nuteistajam ne kartą buvo taikomos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat jam 4 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas ankstesnių laisvės atėmimo bausmių atlikimo metu, tačiau dažnai pažeisdavo probacijos sąlygas, netinkamai vykdydavo teismo įpareigojimus, dėl ko lygtinis paleidimas būdavo naikinamas, o siunčiamas į laisvės atėmimo vietą atlikti likusios bausmės. Pažymėtina, kad praeityje teistas už vagystę, plėšimą, sukčiavimą, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis dabartiniu metu atlieka bausmę už smurtinį nusikaltimą ir automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, t. y. būdingas jo elgesiui smurtinių bei transporto priemonių vairavimo kai vairuoja neblaivus asmuo nusikaltimų modelis. Pažymėtina, kad nuteistasis pateikė 2024 m. liepos 29 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Adutiškio seniūnijos išduotą pažymą apie asmens deklaruojamą gyvenamąją vietą paminėtu adresu. Po paleidimo planuoja kurį laiką gyventi toje pačioje vietoje, o vėliau persikelti į jam nuosavybės teise priklausantį butą, Vilniuje. Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis yra gyvenęs ir kitais adresais, tačiau pabrėžia, kad tai dažniausiai būdavo artimųjų, ar jo paties įsigyti būstai. Niekada nevalkataudavo, gatvėse nemiegodavo, turėdavo savo namus. Todėl, galima teigti, kad nuteistajam nėra būdingi sunkumai dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo problemų neturėtų kilti.
Vertinant nuteistojo darbinę patirtį, nuteistasis tiek pateiktame skunde nurodo, tiek iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad šiuo metu yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Taip pat minėjo, kad po paleidimo ketina toliau dirbti jam priklausančioje įmonėje. Be to nuteistasis nurodė, kad turi galimybę dirbti UAB (duomenys neskelbtini) bei pateikė minimo bendrovės direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. pasirašytą pažymą, kurioje nurodoma, kad paleistas lygtinio paleidimo sąlygomis, bus priimtas dirbti tinkuotojo pareigomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Sodros duomenimis, asmuo laikotarpiu nuo 1999 m. birželio 6 d. iki 2022 m. birželio 30 d. buvo draudžiamas valstybės įmonės prie Vilniaus 1-ojo griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos. Taip pat pateikiama informacija, kad yra dirbęs įvairiose bendrovėse, iš viso 12 bendrovių, vykdė individualią veiklą, pats nuteistasis skunde pažymėjo, jog nuo 2020 m. vasario 5 d. iki šiol vykdo individualią veiklą. Atkreiptinas dėmesys, jog yra fiksuojami bedarbystės laikotarpiai, pats nuteistasis darbų kaita paaiškina tuo, kad įmonės buvo sukurtos su tikslu jas parduoti. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu nuo 2024 m. liepos 10 d. nuteistasis pradėjo bausmės atlikimo metu dirbti, pavesta užsiimti darbine veikla (statybos darbininku) per dieną 8 darbo valandos. Dėl atliekamo darbo nusiskundimo negauta, drausmės pažeidimų nefiksuota. Todėl, nuteistojo darbinės veiklos aspektus, galima teigti, kad asmuo iki nuteisimo siekė save realizuoti darbinėje veikloje. Nors ir dirbo su pertraukomis. Galima daryti prielaidą, kad bedarbystės laikotarpiai ir pro-socialaus užimtumo trūkumas gali būti siejami su ankstesnėmis jo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Nurodoma, kad nuteistasis pajamas pagrinde gaudavo iš statybos darbų vykdant individualią veiklą bei papildomai gaudavo pajamų iš steigiamų ir parduodamų įmonių. Pinigus taupydavo, dalį išleido sodybos nupirkimui ir jos įrengimui, automobilio įsigijimu, būsto ir vaikų išlaikymui. Be to, vienas iš vaikų turi neįgalumą, tad finansuoja jo gydymą. Finansiniai sunkumus, atsirado teismams priteisus atlyginti nusikaltimais padarytas žalas bei dėl nesumokėtų baudų už automobilio vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio ir neturint teisės vairuoti bei greičio viršijimą. Nuteistojo teigimu, turi įsiskolinimų, kuriuos antstoliai išieško apie 100 000 Eur. Iš 2024 m. spalio 30 d. „Swedbank“ išrašo matyti, kad savanoriškai dengia priteistas skolas. Taip pat pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus išduotą pažymą matyti, kad nuteistasis skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 47 640,37 Eur. Nuteistasis tikisi kuo greičiau išmokėti skolas, kai išeis į laisvę ir pradės dirbti. Iš to darytina išvada, kad nuteistasis šiuo metu turi finansinių sunkumų dėl nesumokėtų nuobaudų ir teisminių ieškinių. Ankstesni nusikaltimai gali būti siejami su finansiniais sunkumus ir lėšų paskirstymo kompetencijų stoka.
Pažymėtina, kad nuteistasis socialinius ryšius palaiko su žmona, vaikais, dabartine drauge, su jų bendru sūnumi. Tarpusavio santykius apibūdina kaip labai gerus, abipusiai palaikomus, jo tėvai yra mirę. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis atlieka dabartinę laisvės atėmimo bausmę už smurto panaudojimą savo draugės atžvilgiu. Šiuo metu su drauge yra susitaikę. Draugė sistemingai lanko pasimatymų metu. Todėl, šiuo atveju galima teigti, jog nuteistasis iš savo artimųjų, dabartinės draugės sulaukia palaikymo ir pagalbos, ir tai ateityje galėtų būti vertinami kaip nuteistojo tolesnio resocializacijos integracijos procesus palengvinantys veiksniai. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad nuteistojo draugė ir turimi vaikai neatgrasė nuo nusikaltimo įvykdymo.
Nuteistasis šiuo atveju iš dalies ir atitinka BVK 82 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas, tačiau minėtos aplinkybės, susijusios su nustatytu vidutiniu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog B. S. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nei karto nebuvo skatintas, baustas. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad neturi galiojančių nuobaudų. 2024 m. balandžio 8 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu buvo perkeltas iš paprastosios grupės į atviro tipo bausmės atlimo vietą. Be to, nuteistasis baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; nuteistasis aktyviai dalyvavo diskusijoje „Atsakomybė“, pateikė pavyzdžių iš savo gyvenimo; taip pat 2024 m. liepos 17 d. dalyvavo paskaitoje „Smurto artimoje aplinkoje prevencija ir emocinio intelekto svarba“; 2024 m. gruodžio 27 d. sėkmingai baigė psichologo vestą intervencinę programą „Problemų sprendimai ir nusikalstamo elgesio rizikos analizė“, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: 2024 m. birželio 26 d. dalyvavo pirmosios pagalbos paskaitoje; nuo 2024 m. birželio 28 d. iki liepos 5 d. dalyvavo Vilniaus Dianetikos centro vedamose paskaitose „Kelias į laimę“, viktorinoje „Auksinis protas“; 2024 m. liepos 11 d. dalyvavo paskaitoje tema „Pirmoji pagalba praktikoje ir situacijų analizė“; įsitraukia į nemokamų darbų atlikimą.
Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį koregavo tinkama linkme, tačiau vien šių teigiamai apibūdinančių nuteistąjį duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankamos. Socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Pabrėžtina, kad analizuojant B. S. gyvenimo būdo ypatumus laisvėje, pastebima, kad nuteistasis netinkamus realizavimo būdus rinkosi jau paauglystėje bei pasižymėjo delinkventiniu elgesiu. Būdamas 16 metų jau pateko į teisėsaugos akiratį, tais pačiais metais pirmą kartą teisiamas. Kriminalinę istoriją sudaro 14 teistumų už turtinius ir smurtinius nusikaltimus. Pats nuteistasis savo nusikaltimų priežastis įvardina neatsakingą elgesį pavartojus alkoholio, savo elgesio pasekmių nuvertinimą, lengvabūdiškumą. Pastebėtina, kad asmuo nusikaltimus vykdė periodiškai, su pertraukomis, tačiau bausmių atlikimo patirtys jo nesulaikė nuo tolimesnių neteisėtų veiksmų ir nusikalsdavo pakartotinai. Šiuo metu nuteistasis tiek iš skunde įvardintų aplinkybių, tiek ir iš asmens bylos matyti, kad jaučiasi supratęs savo netinkamai vesto gyvenimo, priežastis bei pasekmes, tačiau jo vidiniai resursai atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos, išlieka reikalaujantys nuteistojo motyvacijos bei pastangų siekti gyvenimo tikslų teisėtais būdais. Atsižvelgiant į asmens nusikalstamo elgesio ypatumus, savęs realizavimą laisvėje, galima teigti, kad jo gyvenimo stilius pasižymi kriminaliniais bruožais: nusikaltimų įvykdymas finansinio gerbūvio siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis. Matyti, kad nuteistasis nesugebėjo atsiriboti nuo neigiamos įtakos, jo gyvenimo stilius susijęs su nuolat pasireiškiančiu įvairaus pobūdžio neteisėtu elgesiu, įsitraukimu į rizikingas situacijas, savo elgesio pasekmių nepaisymu.
Vertinant nuteistojo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, pažymėtina, jog nėra oficialių duomenų, kad būtų nustatytas narkotinių medžiagų vartojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio elgiasi nusikalstamai, smurtauja prieš kitus, vairuoja automobilį būdamas girtas (paskutinis priimtas nuosprendis būtent už šiuos nusikaltimus). Nuteistasis 2024 m. liepos 10 d. pateikė Respublikinio priklausomybės ligų centro išduotą raštą, kuriame nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2023 m. gruodžio 27 d. buvo gydomas ambulatoriškai dėl priklausomybės alkoholiui. Nuteistasis teigia, kad bando spręsti priklausomybės alkoholiui problema. Taip pat dėl visų problemų kaltina alkoholio vartojimą, todėl deklaruoja blaivų gyvenimo būdą. Vis tik manytina, kad svarbiu aspektu išlieka vartojimo įpročių prevencija, skatina formuoti teigiamas nuostatas blaivybei, didinant nuteistojo sąmoningumą, formuojant kritiškas nuostatas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atžvilgiu.
Pažymėtina, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, turi draugų bei pažįstamų ratą, tačiau artimesnius ryšius linkęs palaikyti tik su savo šeimos nariais. Bausmės atlikimo metu linkęs atsirinkti bendravimo ratą. Būdingas paaukštintas savęs vertinimas, polinkis vertinti save iš aukšto. Nuteistasis geba realizuoti save, tačiau nėra kritiškas savo elgesio klaidoms, linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau nuteistojo pasitikėjimas savimi bei siekis išlaikyti subjektyviai suvokiamą savigarbos bei savo statuso lygį, gali riboti nuteistojo mąstymo lankstumą keičiant savo nuostatas bei vertybinius įsitikinimus, požiūrį į save ir apriboti tam tikras savęs realizavimo galimybes.
Aptariant Socialinio tyrimo išvadoje B. S. mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, pabrėžiama, jog geba užmegzti kontaktą, laikytis įprastų bendravimo formalumų, pasižymi pakankamu atvirumu. Nuteistojo ankstesni turtiniai nusikaltimai, agresijos/smurto panaudojimo atvejai, savitvardos sunkumai, impulsyvumas, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Šie kriminogeniniai poreikiai reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, kurių nuteistasis šiuo metu imasi. Analizuojant nuteistojo kriminalinę patirtį, matyti, kad būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos bei požiūris. Nuteistasis stokoja gebėjimo analizuoti savo nusikalstamumo neigiamų pasekmių visuomenės atžvilgiu mąstą. Todėl, nusikalstamas patyrimas, gyvenimo raidos bei savirealizacijos ypatumai, asmens mąstymo ir elgesio komponentai, vertybinės orientacijos, šių aspektų visuma, leidžia daryti išvadą, jog nuostatų bei požiūrio į socialinę aplinką, visuomenės normas bei taisykles, įstatymų keliamus reikalavimus, dorovės principus kriterijai, jų disbalansas buvo vienas aktualiausių bei su jo nusikalstamo elgesio raiška susijusių kriminogeninių poreikių.
Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie nuteistojo statiniai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai – didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės, nusikalstamas elgesys pasireiškęs nepilnametystėje, nuolat pažeidinėjo probacijos sąlygas ir teismo įpareigojimus ir būdingas smurtinių ir automobilių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimų modelis. Didžiąja dalimi išskiriami nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriuos nuteistasis pats turi ir gali dar koreguoti – prasta finansinė padėtis dėl nepadengtų teisminių ieškinių ir nesumokėtų baudų, lėšų paskirstymo kompetencijos stoka; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio raiškos, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, impulsyvumas, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos, neteisėti problemų sprendimo metodai, pasekmių suvokimo stoka, neigiama nuostata į priežiūrą ir apribojimus, neigiama nuostata į visuomenę ir bendruomenę. Bei nuteistajam išskiriami 4 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – susitaikė su savo drauge, palaiko gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais, išsprendė gyvenamosios ir įsidarbinimo klausimus po paleidimo iš įkalinimo vietos, stebimos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, pozityvi nuostata darbinei veiklai. Todėl nuteistajam rekomenduojama tęsti socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, rizikos veiksmai išlieka motyvacijos elgesio pokyčių korekcijos išlaikymo ypatumai, gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis bei kad toliau jis gali būti neizoliuotas nuo visuomenės, o toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės ir bausmių vykdymo paskirtis. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Dėl šių priežasčių, teismas sprendžia, kad šiame gyvenimo ir bausmės atlikimo etape nuteistasis B. S. nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Nors nuteistasis teikiamas Komisijai pirmą kartą, bei iki bausmės pabaigos likę labai mažai, manytina, kad nuteistasis turėtų keisti požiūri į save, bei vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Nurodant tai, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį. Nepakanka nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų išvadai, kad būdamas laisvėje bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad skundžiamame Komisijos nutarime balsuojant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos komisija vienbalsiai, buvo nutarta netaikyti B. S. lygtinio paleidimo. Be to konstatuojama, kad stebimas aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, tačiau manytina, jog šiuo metu dar nėra pasiekta reikšminga pažanga, valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o asmenybės pokyčiai dar nėra akivaizdūs.
Sutiktina su nuteistojo argumentu, jog po lygtinio paleidimo nuteistasis yra prižiūrimas ir fiksavus pažeidimus gali būti grąžintas atgal likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimui. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog išanalizavus nuteistojo kriminalinę istoriją matyti, kad 4 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau pažeisdavo probacijos sąlygas, netinkamai vykdydavo teismo skirtus įpareigojimus, dėl ko lygtinis paleidimas buvo naikinamas, o nuteistasis siunčiamas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu B. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to atkreiptinas dėmesys, jog 2025 m. balandžio 8 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu buvo perkeltas iš lengvosios grupės į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstamas veikas pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus, būdamas 16 metų nuteistas pirmą kartą. Taip pat kriminalinę istoriją sudaro 14 teistumų, laisvės atėmimo bausmę atlieka 6 kartą, nėra linkęs pateisinti nusikalstamo elgesio, tačiau savo veiksmų kaip žalingų visuomenei apskritai, nelinkęs vertinti. Pažymėtina, kad nuteistojo B. S. gyvenimo stilius laisvėje pasižymėjo kriminaliniai bruožais, nuteistasis nesugebėjo atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos, gyvenimo stilius susijęs nuolat su pasireiškiančiu įvairaus pobūdžio neteisėtu elgesiu, įsitraukimu į rizikingas situacijas, savo elgesio nepaisymu. Nuteistojo svarbia nusikalstamo elgesio raiška susijusi su alkoholio vartojimu, kadangi būdamas apsvaigęs elgiasi nusikalstamai, smurtauja prieš kitus asmenis bei vairuoja automobilį būdamas girtas. Paskutinė nusikalstama veika padaryta yra smurtinio pobūdžio, kadangi smurtavo prieš savo draugę, būdamas girtas. Nors ir vienas iš apsauginių kriminogeninių veiksnių yra tai, jog susitaikė su savo drauge, prieš kurią smurtavo, teismas vertina tai, kad nėra garantijų ir apsaugos veiksnio, kuris patvirtintų, jog vėl neišgėręs nepradės smurtauti prieš savo draugę ar kitus asmenis. Be to, nuteistojo kriminalinio elgesio modeliui yra būdingas smurtinių bei autotransporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis linkęs kaltinti nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes, atsainų požiūrį į savo elgesio pasekmes, lengvabūdiškumą, negebėjimą pasimokyti iš ankstesnių klaidų. Be to siekiant teigiamų pokyčių, nuteistojo gyvenimo sritys tokios kaip mąstymas ir elgesys bei nuostatos vis dar reikalauja tikslinių veiksmų. Nuteistasis turi išmokti vengti rizikingų situacijų ateityje, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos nuteistajam pagrįstai nebuvo taikytas.
Nuteistąjį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam B. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo B. S. skundą dėl Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam B. S. Nr. LK-N-171.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.