- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- PK-2017-240/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Pareiškėjas
- V. J.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, spręsdamas pareiškėjo V. J. (toliau – pareiškėjas) skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas privataus kaltinimo tvarka teikia teismui skundą, kuriuo prašo privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą prokurorei R. V., pripažinti R. V. kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pripažinti V. J. nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, priteisti 51000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones R. V. turtui, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį.
Skunde nurodyta, kad R. V., dirbdama Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurore, baudžiamojo proceso medžiagoje Nr. 7.6-47-10 2010-11-26 priimtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apie V. J. sąmoningai tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią, V. J. paniekinančią, užgauliai pažeminusią, pasitikėjimą juo pakirtusią informaciją. Prokurorės R. V. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Šalies argumentai
Susipažinus su V. J. privataus kaltinimo skundu nustatyta, kad V. J. prašo iškelti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka prokurorei R. V. dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos atliekant jos, kaip prokurorės, tarnybines funkcijas, t. y. priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, taikytinos specialiosios teisės aktų nuostatos.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 225 straipsnio 2 dalyje numatyta, baudžiamosios bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais, nagrinėja apygardos teismas.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka atliekant prokuroro tarnybines funkcijas negali būti keliama, kadangi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 154 straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą, 1 dalį atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo – nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir kt. asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsniu, 440 straipsniu, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Nepriimti V. J. skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka.
Skundą grąžinti V. J..
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.