Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas V. Vainius, išnagrinėjęs pareiškėjos Z. D. skundą dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo T. S., kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas Z. D. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad T. S. ją susitikdamas pastoviai įžeidinėja ir žemina.

Lietuvos Respublikos BPK 408 str. 1 d. nustatyta, jog privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Tam, kad privataus kaltinimo bylose įgyti nukentėjusiojo statusą būtina teismui pateikti skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. reikalavimus, t. y. skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta, skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo. Be to, Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje, apibrėžiančiame nukentėjusiojo skundo turinį, ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės, kurios skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir tuo pačiu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas. Tokiu būdu nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra itin svarbus procesinis dokumentas, kadangi juo ne tik pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, ne tik išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, apibrėžtą būtent nukentėjusiojo skunde.

Z. D. pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. keliamų reikalavimų, kadangi jame nenurodytos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės. Pareiškėja tik abstrakčiai nurodo, kad T. S. pastoviai ją įžeidinėja nuo 2014 m. iki 2015 m. (tikslus laikas nenustatytas) namo koridoriuje, (duomenys neskelbtini), arba namo kieme, (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju skunde nurodyta tik vieta ir galimai įžeidžiantys žodžiai, tačiau nėra nurodyta nusikalstamos veikos padarymo data ir laikas, iš aptarto pareiškimo turinio darytina išvada, kad tokie T. S. veiksmai yra tęstinio pobūdžio, nenurodyti padariniai ir kitos esminės aplinkybės (pvz. priežastys, motyvai ir pan.).

Šios nurodytos skundo trūkumų aplinkybės ir nekonkretus kaltinimas ne tik, kad ateityje trukdytų nusikalstamos veikos kaltinamam asmeniui gintis nuo kaltinimo, tačiau tai trukdo ir teismui, nes nenurodytos visos esminės bylos aplinkybės, nenurodyti duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes, įsireiškimas „pastoviai“ yra nekonkretus, nenurodyta, kiek kartų buvo įžeidinėjama ir kada (pvz. ateityje gali kilti klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės senaties).

Kadangi Z. D. pareiškimas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, privataus kaltinimo procesas negali būti pradėtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. reikalavimais, neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Pašalinus trūkumus, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant skundą/pareiškimą privataus kaltinimo tvarka dėl tos pačios veikos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Z. D. skundo nepriimti ir gražinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti Z. D., kad ištaisius nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trūkumus, ji gali vėl kreiptis į teismą dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.