- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-21
- Bylos Nr.
- eII-609-1220/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00456-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
- Pažeidėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 1.2.4Administracinio nusižengimo padarymas tyčia (ANK 8 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.1Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas (ANK 415 str.)
- 21.8.6Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimas apylinkės teisme (ANK 626 str.)
- 21.9.10Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-91977-2025 (ROIK: 25267047949).
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-91977-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25267047949 (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 26 d. 06.48 val. nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. Nustatyta, kad G. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau ANK) 415 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau SEAKĮ) 25 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, patvirtintų 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137, 4 straipsnio1 dalį. G. S. šiuo nutarimu už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur dydžio bauda.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. S. skunde nurodė, kad ši situacija įvyko ne dėl jo ar jo šeimos nario kaltės – tai įvyko dėl draudimo bendrovės aplaidumo. Draudimo galiojimas baigėsi 2025 m. vasario pradžioje, tačiau jie su brokeriu turėjo susitarimą, jog draudimas bus pratęstas automatiškai, kaip tai buvo daroma ankstesniais metais. Draudikas šiais metais neatliko pratęsimo, nepranešė apie draudimo galiojimo pabaigą, todėl apie pasibaigusį polisą sužinojo tik po nusižengimo dienos. Prašo atsižvelgti į tai, kad nebuvo tyčinio siekio pažeisti įstatymą, tai įvyko dėl trečiosios šalies (draudimo bendrovės) kaltės. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą arba atleisti nuo atsakomybės įvertinus faktines aplinkybes.
Institucija atsiliepime į skundą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime institucija pažymi, kad G. S. administracinio nusižengimo fiksavimo metu buvo transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja, ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. G. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės nevykdymą. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenimis matyti, kad transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta iki 2025 m. vasario 21 d., o pasibaigus šiam draudimui, transporto priemonė apdrausta buvo tik nuo 2025 m. kovo 5 d. 10.55 val. Administracinio nusižengimo fiksavimo metu transporto priemonė nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisena nėra. Valdyba atkreipia dėmesį, kad G. S. būdamas transporto priemonės savininku privalo užtikrinti, kad jam priklausanti transporto priemonė viešajame eisme dalyvautų apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat būti rūpestingu, bei atsakingu ir pačiam stebėti jam priklausančios transporto priemonės draudimo sutarties galiojimo pabaigą, o ne priešingai, kaip G. S. nurodo pateiktame skunde, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas dėl draudimo įmonės aplaidumo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad savo skundą palaiko. Teismo prašo sumažinti baudą, nes nusižengimas padarytas ne dėl jo kaltės. Nurodė, kad kaltė brokerio, o ne jo. Parodė, kad automobilio valdytojas yra jis, nusižengimo padarymo metu valdytojas taip pat buvo jis, jis taip pat yra automobilio savininkas. Teigė, kad draudimo brokeris turėjo apdrausti jo automobilį, nes jis buvo atsakingas už draudimus. Teigė, kad draudikas jam parenka pasiūlymus. Jau daug metų bendradarbiauja su juo. Draudimo sutartis iki įvykio paskutinį kartą buvo sudaryta prieš metus, 2024 metais. Kada pasibaigė sutartis, negalėjo nurodyti. Į draudiką kreipėsi dėl sutarties sudarymo tik po baudos paskyrimo, iki baudos paskyrimo dėl draudimo pratęsimo nesikreipė. Nurodė, kad jo draudimo sutartis elektroninė, ją pats pasirašė, žinojo, kada baigiasi draudimo sutartis. Teigė, kad su draudiku nebuvo pasirašyta rašytinė sutartis, dėl to, jog jis prižiūri jo draudimo sutartis, tai buvo žodinis susitarimas. Nurodė, kad jo pajamos yra minimalios – 820 Eur, žmonos pajamos panašios, kreditų neturi, sveikatos sutrikimų, dėl kurių dirbti negalėtų, neturi. Baudą gavo vasario mėnesį, automobilis draudimo neturėjo trumpai, gal savaitę, tuo laikotarpiu automobiliu naudojosi.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Skundas netenkintas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad G. S. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2024 m. balandžio 25 d. d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-91977-2025 nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 26 d. 06.48 val. nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. Institucijos nutarimu G. S. pripažintas padaręs ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pažeidęs Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau SEAKĮ) 25 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, patvirtintų 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137, 4 straipsnio1 dalį. G. S. šiuo nutarimu už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur dydžio bauda.
ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 78 punktą, transporto priemonės savininkas - asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise. Transporto priemonės valdytojas - asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (2 straipsnio 84 punktas). To paties įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2–5 dalyse nustatytas išimtis. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bet kurioje draudimo įmonėje ar jos filiale, nurodytuose šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje, tol, kol ši transporto priemonė yra įregistruota arba, jeigu transporto priemonė neregistruota arba yra neregistruotina transporto priemonė, – kol ji naudojama kaip transporto priemonė.
Kelių eismo taisyklių 226 punkte nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Pareiškėjas G. S. iš esmės skundžiamą nutarimą ginčija tuo pagrindu, jog jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi ne dėl jo kaltės buvo padarytas pažeidimas. Skunde bei teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad draudimo brokeris nepratęsė draudimo sutarties. Su brokeriu žodžiu buvo sudarytas susitarimas, kurio metu jis buvo atsakingas už administracinėn atsakomybėn patraukto asmens transporto priemonės draudimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinis protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kadangi padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas specialiu įrenginiu – DPKS įrenginys, Kauno miesto savivaldybės TRAFIS sistema. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija nustatė, jog automobilis „BMW?“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. S. ir 2024 m. kovo 5 d. išsiuntė protokolą, pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo bei pranešimą pateikti duomenis apie pažeidimą padariusį asmenį. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog asmuo, padaręs nusižengimą gali atvykti į žodinį bylos nagrinėjimą pateikęs reikalavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau G. S. institucijai duomenų, kad pažeidimo metu automobilį vairavo kitas asmuo ar yra pasikeitęs savininkas neteikė, taip pat neatvyko į žodinį bylos nagrinėjimą bei neteikė jokių paaiškinimų, taip pat nesumokėjo administraciniu nurodymu paskirtos 30 Eur dydžio baudos. Atsižvelgiant į tai, jog automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas Institucijai per nustatytą terminą nepranešė apie asmenį, kuris valdė transporto priemonę, neatvyko į bylos nagrinėjimą, nesumokėjo administraciniu nurodymu paskirtos 30 Eur dydžio baudos, Institucija pagrįstai 2024 m. balandžio 25 d. priėmė nutarimą Nr. 0239-ANR_N-91977-2025, kuriuo G. S. paskyrė 90 Eur baudą dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo turinio ir paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis, teigia, kad pažeidimas padarytas ne dėl jo kaltės, o dėl brokerio kaltės. Nurodė, kad jis nepratęsė draudimo sutarties, dėl to buvo padarytas pažeidimas. Pažymėtina, jog G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra vienintelis automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, taip pat yra minėto automobilio savininkas. Teigė, kad pažeidimo padarymo metu, t. y. 2025 m. vasario 26 d. automobilio savininkas buvo jis, transporto priemonę taip pat valdė jis. Negalėjo nurodyti, kada tiksliai baigėsi draudimo sutartis su draudimo bendrove, tačiau parodė, jog turėjo sutaręs elektroninę sutartį, kurią buvo pasirašęs, be to, buvo tinkamai informuotas apie sutarties pabaigos datą.
Teismo posėdyje G. S. nurodė, kad nusižengimas padarytas dėl brokerio kaltės. Parodė, kad su brokeriu nėra sudaręs rašytinės sutarties, kurioje būtų nutarta, jog už administracinėn atsakomybėn patraukto asmens transporto priemonės draudimą, yra atsakingas ne pats automobilio savininkas ir valdytojas, o brokeris. Teigė, kad toks susitarimas su draudimo brokeriu buvo sudarytas žodžiu. Akcentuotina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo įvardinti nei brokerio, nei draudimo bendrovės. Duomenų, kad būtų apmokėjęs už transporto priemonės draudimą nusižengimo padarymo metu taip pat nepateikė. Pabrėžtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo civilinio draudimo sutartį buvo sudaręs su draudimo kompanija „Balcia Insurance Se Lietuvos filialas“, sutarties sudarymo data – 2024 m. sausio 22 d., sutarties įsigaliojimo diena – 2024 m. vasario 22 d., draudimo liudijimo termino baigimosi data – 2025 m. vasario 21 d. Nauja civilinio draudimo sutartis sudaryta su draudimo bendrove ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, sutarties sudarymo ir įsigaliojimo data – 2025 m. kovo 5 d., draudimo liudijimo termino baigimosi data – 2026 m. kovo 4 d. Taigi, darytina išvada, jog Institucija pagrįstai surašė nutarimą administracinio nusiengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-91977-2025, už tai, jog G. S. 2025 m. vasario 26 d. nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę, nes kaip minėta, su draudimo bendrove „Balcia Insurance Se Lietuvos filialas“ draudimo liudijimo terminas baigėsi – 2025 m. vasario 21 d., nauja draudimo sutartis su ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sudaryta tik 2025 m. kovo 5 d. Taigi, laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 22 d. iki 2025 m. kovo 4 d. G. S. valdoma ir jam priklausanti transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta privalomuoju civiliniu draudimu. Esant nustatytai aplinkybei, kad pažeidimo padarymo metu automobilis priklausė pareiškėjui, byloje nesant jokių duomenų, kad automobilis priklausė ir jį valdė kitas asmuo, pagrindo manyti, kad galėjo vairuoti kitas asmuo pažeidimo metu automobilį nėra. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. vasario 26 d. pažeidimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarė automobilio savininkas bei valdytojas G. S..
Teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, 2025 m. kovo 5 d. administracinio nusižengimo protokolas, 2025 m. kovo 5 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, 2025 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, administracinių nusižengimų registro duomenys, 2025 m. gegužės 14 d. administracinio nusižengimo, užfiksuoto teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, duomenų protokolas, transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazė duomenys, patvirtina aplinkybę, jog ANK 415 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą padarė G. S..
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Teismas iš surinktų duomenų daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad būtent G. S. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Nors skunde bei posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad nusižengimas padarytas dėl jo brokerio kaltės. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog už draudimo sutarties sudarymą atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse transporto priemonės savininku nurodytas asmuo arba, jeigu transporto priemonė neregistruota, paskutinis žinomas transporto priemonės savininkas, kuris identifikuojamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonė yra neregistruotina transporto priemonė ir nėra žinomas paskutinis jos savininkas, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas šios transporto priemonės valdytojas. Asmuo, kuris kreipiasi dėl draudimo sutarties sudarymo ir kuris teikia visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį laikomas transporto priemonę faktiškai naudojančiu asmeniu pagal įstatymą. Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pareiga apdrausti transporto priemonę kilo automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui ir valdytojui – G. S., o ne jo brokeriui, ar draudimo bendrovei.
Ginčo byloje, jog automobilis pažeidimo metu nebuvo apraustas nustatyta tvarka, nėra. Aplinkybė, kad G. S. 2025 m. vasario 26 d. nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę, patvirtina administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys. Kaip jau minėta, aplinkybę, jog automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. S. patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Aplinkybę, jog automobilį vairavo ir valdė G. S. patvirtina kiti administracinėje nusižengimo byloje esantys įrodymai, taip pat G. S. parodymai teismo posėdžio metu, t. y., 2025 m. kovo 5 d. administracinio nusižengimo protokolas, 2025 m. kovo 5 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, 2025 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, 2025 m. gegužės 14 d. administracinio nusižengimo, užfiksuoto teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, duomenų protokolas. Pareiškėjo teiginys, jog už transporto priemonės draudimą buvo atsakingas asmuo (brokeris), su kuriuo buvo sudaryta žodinė sutartis, laikytina pareiškėjo gynybine pozicija. Pažymėtina, jog tam, kad nusižengimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad būtų nustatyta, jog transporto priemonė dalyvavo eisme, o nustatytas automobilio savininkas nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones. Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.
Atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį galima tiek už privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą, tiek ir už pareigos apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Nagrinėjamu atveju G. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį būtent kaip automobilio savininkas, atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Reikšmės nagrinėjamu atveju neturi aplinkybė, jog už transporto priemonės draudimą buvo atsakingas kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju G. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas pagrįstai, o skunde nurodyti argumentai jo administracinės atsakomybės nešalina.
Skundu taip pat prašoma sušvelninti bausmę. Nagrinėjamu atveju G. S. paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur dydžio bauda.
ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Nagrinėjamu atveju pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nenustatė skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nenustatė ir sunkinančių aplinkybių. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad G. S. baustas tris kartus, pažymėtina, jog 2023 m. gegužės 10 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Paskirtas administracinis nurodymas sumokėtas 2023 m. gegužės 15 d. Kaip nustatyta, remiantis administracinių nusižengimų registru, G. S. ir ankščiau baustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį bei kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį nusižengimo padarymą atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims, užtraukia baudą nuo 60 Eur iki 120 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad skiriant nuobaudą pareiškėjui buvo atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, į pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį bei ankstesnių administracinių nusižengimų pobūdį bei kiekį, spręstina, kad Institucija, G. S. už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirdama baudą, jos dydį nustatant specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, ir paskirdamas 90 Eur baudą, tinkamai taikė ANK 32, 34 ir 38 straipsnių nuostatas. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda individualizuotos tinkamai, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
Teismas pažymi, jog visuma aplinkybių leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šioje administracinio nusižengimo byloje nėra. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti G. S. paskirtą administracinę nuobaudą šioje byloje nėra.
G. S. aptariamą administracinį nusižengimą padarė antrą kartą. Be to, G. S. per paskutinius 5 metus yra tris kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn – už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą; taip pat už tai, jog vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/val., greitį viršijo 14 km/val., važiavo 64 km/val. greičiu. Tai rodo, jog administracinių nusižengimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys G. S. gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro ir toliau elgiasi neatsakingai.
Teismas, ištyręs bylos medžiagą, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiamas nutarimas priimtas nustačius visas svarbias faktines aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus siekiant priimti teisingą sprendimą, todėl nutarimo keisti nėra pagrindo, G. S. paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta. Skundžiamu nutarimu G. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teisėtai ir pagrįstai paskirta sankcijoje numatyta bauda.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, G. S. papildomus paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei teismų praktiką, sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą 415 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. 2025 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus Nr. 0239-ANR_N-91977-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o G. S. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. skundo netenkinti.
2025 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus, administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-91977-2025 (ROIK: 25267047949), palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.