Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-11-20 · Byla Nr. 2SA-48-46/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-20
Bylos Nr.
2SA-48-46/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
G. K.
Kategorijos
  • 124.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-48-464/ 2008Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.8.; 124.2.9.; 124.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,dalyvaujant pareiškėjui G. K.,suinteresuoto asmens atstovei R. T.,vertėjai Irenai Kaplun,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. rugsėjo 20 dienos nutartimi užbaigtame apeliaciniame procese civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas G. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą kaip antrosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2007-09-20 nutartimi užbaigtame apeliaciniame procese civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. G. K. dėl skolos priteisimo CPK 366 str. 1 d. 8-9 p. pagrindais, panaikinti minėtą nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l.140-141, 155-156). Nurodė, kad Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2006-03-07 sprendimu c.b. Nr. 2-43-131/ 2006 atmetė ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos už šildymą ir karštą vandenį priteisimo (t.1, b.l.185-186). Vilniaus apygardos teismas 2006-09-11 nutartimi (t.1, b.l.207-209) patenkino ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ieškinį patenkino visiškai.

2006-09-15 G. K. iniciavo proceso atnaujinimą minėtoje byloje (t.1, b.l.214-216). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006-12-13 priėmė nutartį, kuria prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. 2-43-131/ 06 po trūkumų šalinimo instituto taikymo pripažino nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (t. 1, b.l.232). Pareiškėjas 2007-01-10 atskiruoju skundu apskundė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-13 nutartį ir prašė išnagrinėti 2006-12-29 prašymą atnaujinti terminą ištaisyti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumus (t. 1, b.l.311, 315-316). Vilniaus m. 1-osios apylinkės teismas 2007-07-13 nutartimi atskirąjį skundą išnagrinėjo ir jį patenkino (t.1, b.l.327). Nepaisant to, Vilniaus apygardos teismo 2007-07-30 nutartimi sudaryta trijų teisėjų kolegiją nagrinėti 2007-01-10 atskirąjį skundą, paskirta posėdžio vieta, data, laikas. Tačiau likus dienai iki paskirto posėdžio Vilniaus apygardos teismo 2007-09-19 nutartimi kolegijos sudėtis, t.y. kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, dalinai buvo pakeista. Naujai sudarytos kolegijos 2007-09-20 priimta nutartis dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-13 nutarties neteisėta, nes: 1) Vilniaus apygardos teismo 2007-09-19 nutartis dėl kolegijos sudėties dalinio pakeitimo yra be motyvų, kas sudaro absoliutų jos negaliojimo pagrindą; 2) pareiškėjas, nebūdamas informuotas apie kolegijos sudėties dalinį pakeitimą, negalėjo pasinaudoti naujai į kolegijos sudėtį paskirto teisėjo nušalinimo teise; 3) iš dalies pakeitus kolegijos sudėtį kartu nepaskirta nauja posėdžio data ir laikas; kolegijos pirmininkas ir pranešėjas fiziškai negalėjo per 1 d. išsamiai susipažinti su byla; 4) apeliacinės instancijos teismas 2007-09-20 nutartimi išnagrinėjo 2007-01-10 atskirąjį skundą, kurį 2007-07-13 nutartimi išnagrinėjo ir patenkino Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas.

Suinteresuotas asmuo (ieškovas) UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo su prašymu nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti teisines arba faktines klaidas, jei jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose ir jau įsiteisėjusiuose procesiniuose dokumentuose. Todėl proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos lanksčiai, atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje asmeniui, kurio interesai buvo pažeisti neteisėtu arba nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti šiuos pažeidimus.

Bylos duomenimis – šalių ar jų atstovų paaiškinimais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais – yra nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo l.e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjas 2007-07-30 sudarė trijų teisėjų kolegiją nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-13 nutarties, kuria G. K. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (t. 1, b.l.330). Pareiškėjas buvo informuotas apie būsimo teismo posėdžio pagal atskirąjį skundą vietą, datą ir laiką bei kolegijos sudėtį (t. 1, b.l.334). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2007-09-19 nutartimi (t. 1, b.l.335) iš dalies pakeitė 2007-07-30 nutartį dėl teisėjų kolegijos sudėties ir skyrė naują kolegijos pirmininką bei pranešėją V. K.. Naujai suformuota Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija 2007-09-20 išnagrinėjo 2007-01-10 atskirąjį skundą ir jį atmetė (t. 1, b.l.336-338).

Anot pareiškėjo, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007-09-19 nutarties neteisėtumas visų pirma pasireiškia tuo, jog nutartis surašyta be motyvų. Pabrėžtina, kad absoliučiu sprendimo (plačiąja prasme) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str) laikomas tik toks nemotyvuotas teismo procesinis dokumentas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, t.y. kuriuo yra atsakoma į klausimą, ar pareiškėjas turi teisę į reikalavimo patenkinimą materialiosios teisės prasme (CPK 270 str. 1, 4 d.; 290 str. 1 d. 5 p.). Tuo tarpu tarpinių nutarčių, kuriomis išsprendžiamas koks nors procesinio pobūdžio klausimas, neįtakojančių dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų, atskiros dalys gali būti be motyvų, pvz., nutarties dalis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje konkrečią dieną; nutarties dalis, įpareigojanti pateikti reikalaujamus įrodymus iki nustatyto termino ir t.t. Tas pats pasakytina apie teismo nutartis (tiek 2007-07-30, tiek ir 2007-09-19) skirti bylą pagal atskirąjį skundą nagrinėti tam tikrą dieną atitinkamai teisėjų kolegijai. Apeliacine tvarka civilines bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija (CPK 304 str.), kurios sudėtį sudaro ir jos pirmininką skiria aukštesnės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 319 str. 1 d.). Kaip matyti iš CPK 62-71 str., reglamentuojančių teismo sudėtį ir nušalinimus, bylos nagrinėjimo teisme metu nėra draudimo pakeisti vieną teisėją kitu. Aiškinant išvardintas nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad paskirtam į Civilinių bylų skyriaus kolegiją teisėjui dėl tam tikrų priežasčių negalint nagrinėti bylos, teismo ar skyriaus pirmininkas gali pakeisti vieną kolegijos teisėją kitu, tame tarpe ir dėl kurios nors priežasties negalint vienam iš teisėjų nagrinėti bylos. Tuo, atsižvelgiant į CPK 7 str. įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, išvengiama bylos nagrinėjimo atidėjimo. Naujai paskirtos kolegijos sudėtis laikytina teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-562/ 01, kat. 39.6.2.; 87.1.; 86). Kadangi kvestionuojamą 2007-09-20 nutartį priėmė pagal 2007-09-19 nutartį sudaryta teisėjų kolegija (o nutartis dėl konkrečios teisėjų kolegijos sudarymo neturi būti motyvuota), nėra pagrindo tvirtinti, jog 2007-09-20 nutartį dėl pareiškėjo 2007-01-10 atskirojo skundo išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, toks pareiškėjo argumentas pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.

Pareiškėjo teigimu, jam turėjo būti pranešta apie kolegijos sudėties pakeitimą, kad galėtų realizuoti nušalinimo teisę ir reikšti nušalinimą kolegijos pirmininkui ir pranešėjui V. K.. Pareiškėjas abejoja teisėjo V. K. kvalifikacija, nes jis, būdamas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėju, neteisėtai (kaip konstatavo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija) atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo (t.2, b.l.159-161). Akcentuotina, kad kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką (CPK 319 str. 3 d.) bei apeliacinės instancijos teismo sudėtis pasikeičia iki bylos nagrinėjimo pradžios, tokiu atveju, siekiant užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisę pareikšti teisėjui (-jams) nušalinimą, apie pasikeitusią teismo sudėtį šie asmenys turi būti informuoti teismo pranešimais, jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios yra tokia galimybė. Antraip apie teismo sudėties pakeitimą iki teismo posėdžio pradžios turi būti nurodyta teismo skelbimų lentoje ir teismo interneto puslapyje, jei jame skelbiama informacija apie bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-182/ 07, kat. 35.6.1.; 121.15.). Taigi teismo sudėties pakeitimas iki bylos nagrinėjimo pradžios nesuvaržė pareiškėjo teisės reikšti nušalinimą, nes pranešimą apie sudėties pakeitimą jis būtų gavęs vėliau, negu kad paskirta posėdžio data. Antra vertus, teisėjo nušalinimo teisę pareiškėjas galėjo įgyvendinti atėjęs į teismą ir pasidomėjęs atnaujinta informacija skelbimų lentoje (ar internete). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog teisėjo nušalinimo pagrindai susiję su jo ir vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų ryšiais (pvz., asmeniniais, giminystės, ekonominiais, darbiniais ar tarnybiniais), bet ne su teisėjo kvalifikacija bei jo sprendimais, priimtais nagrinėjant kitas bylas. Vadinasi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės net nesudaro teisėjo V. K. nušalinimo pagrindo.

Pareiškėjas klaidingai nurodo, esą pakeitus kolegijos sudėtį kartu privalėjo būti pakeista posėdžio data ir laikas. CPK 16 str. 2 d. sako, kad bylos nagrinėjimo metu pakeitus teisėjų sudėtį bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegijos sudėtis buvo pakeista dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, tad CPK 16 str. 2 d. nuostata netaikytina.

Kita vertus, CPK 319 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas [...] nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato teismo posėdžio datą. Kai nušalinamas arba nusišalino apygardos teismo [...] teisėjas, jis pakeičiamas kitu teisėju; kai nusišalino ar nušalinama visa teisėjų kolegija, bylą nagrinėja kiti to paties teismo teisėjai (CPK 70 str. 2 d.). Analogiškai pagal teisėjo nušalinimo taisykles sprendžiamas teisėjo, negalinčio spręsti bylą dėl objektyvių priežasčių, klausimas (CPK 3 str. 6 d.). Taigi CPK nenumato posėdžio datos pakeitimo instituto. Atvirkščiai, CPK įtvirtina galimybę pakeisti teisėjų kolegijos sudėtį, o kolegijos sudėties pakeitimo tikslas, kaip jau nutartyje nurodyta, būtent ir yra susijęs su siekimu išlaikyti paskirtą posėdžio datą nepakeistą. Tai paaiškinama proceso koncentracijos principu (CPK 7 str. 1 d., 158 str. 3 d.), pagal kurį teismas turi imtis visų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma greitesnį laiką. Tik tuo atveju, jei proceso operatyvumo principas prasilenkia su teisingumo nustatymo principu, teismas, esant reikalui, gali atidėti arba posėdį, arba nutarties priėmimą ir paskelbimą (CPK 156 str., 269 str., 302 str.). Tokių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta.

Teisėju kolegija taip pat konstatuoja, kad pareiškėjais ydingai interpretuoja Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-07-13 nutartį. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2007-07-13 nutartimi (t. 1, b.l.327) atnaujino pareiškėjui terminą iki 2006-12-29 ištaisyti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus (CPK 115 str. 2 d., 370 str. 1 d.), bet nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl trūkumų pašalinimo (CPK 334 str. 2 d. 1 p), dėl to paduotą atskirąjį skundą priėmė ir persiuntė bylą pagal pareiškėjo 2007-01-10 atskirąjį skundą aukštesnės instancijos teismui toje dalyje nagrinėti apeliacine tvarka. Tai reiškia, jog teisės taikymo klaidos nėra, nes pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimų, kuriuos nagrinėjo apeliacinės instancijos teismas.

Susiklosčius išvardintai situacijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2007-12-27 prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo 2007-09-20 nutartimi užbaigtame apeliaciniame procese civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. G. K. atmestinas kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstas. Atmetus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, bylinėjimosi išlaidų kompensavimo pareiškėjui klausimas byloje nekyla (CPK 93 str. 1 d.).

Kartu teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad kvestionuojamos Vilniaus apygardos teismo 2007-09-20 nutarties priėmimas niekaip neįtakojo pareiškėjo teisių ar interesų, jų nesuvaržė ir negalėjo suvaržyti, kadangi šiam ištaisius pirmosios instancijos teismui paduoto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, toks pareiškimas realiai buvo priimtas ir išnagrinėtas bendra tvarka, dėl jo jau yra pasisakę pirmosios ir antrosios instancijų teismai. Šios bylos proceso eiga akivaizdžiai parodo, kad pareiškėjas, pažeisdamas CPK 42 str. 5 d. įtvirtintą imperatyvią nuostatą, piktnaudžiauja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įvairiais nepagrįstais motyvais bei prašymais kas kartą atidėti konkretaus jo procesinio dokumento svarstymą siekia tęsti procesą, o civilinis procesas yra tapęs jo saviraiškos priemone, kuomet svarbus ne priimamas galutinis procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas (ar pareiškimas dėl proceso atnaujinimo), o pati proceso eiga ir galimybė jį tęsti kuo ilgiau. Tai reiškia, kad ieškovo tikslas yra dalyvavimas bet kokiame bylos procese, o šis tikslas prieštarauja įstatymo normai, apibrėžiančiai civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Tą iš esmės jis pats pripažino šiame apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nurodęs, kad atskirojo skundo galėjęs ir atsisakyti, nes skundo objektas (teisė paduoti pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo) jau buvo išnykęs. Tačiau to nepadarė, priešingai, visiškai nepagrįstais motyvais siekė atnaujinti procesą dėl atskirojo skundo, neturinčio jokios teisinės reikšmės, nagrinėjimo. Tokiu elgesiu ieškovas demonstruoja nepagarba teismui ir visai teisminei valdžiai, pažeidžia kito byloje dalyvaujančio asmens teises bei teisėtus interesus, kuomet gaištamas visų laikas, nepagrįstai eikvojamos lėšos, valstybės skiriamos teismų funkcionavimui. Kitų procesinių priemonių užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, išskyrus baudų taikymą, nėra, be to, įstatymo leidėjas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nustato itin griežtas sankcijas - net iki 20 000 Lt. baudos skyrimą.

Dėl aptartų motyvų G. K., sutinkamai su CPK 95 str. 2 d., paskirtina 300 litų bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 370 str. 3 d., kolegija

nutarė:

2007 m. gruodžio 27 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. rugsėjo 20 dienos nutartimi užbaigtame apeliaciniame procese civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui G. K. atmesti.

Paskirti G. K. 300 ( trijų šimtų) litų baudą, išieškant ją valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Danutė KutrienėAlgirdas Auruškevičius