Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-18 · Administracinė byla Nr. I-3977-168/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-18
Bylos Nr.
I-3977-168/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Nijolė Sušinskienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
V. B.
Trečiasis asmuo
J. B.
Atsakovas
Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui V. B., atsakovės atstovei Indrei Apanavičienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atsakovei Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo J. B.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydamas panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo) direktoriaus 2012 m. birželio mėn. 21 d. sprendimus dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko Nr. V3-211 ir V3-213, kuriais nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti iš Vaikų išlaikymo fondo E. B. ir G. B. išmokėtas išmokas nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2012 m. sausio mėn. po 1 774,50 Lt, išskaitant 390 Lt permoką.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjo ir J. B.. Pagal šią sutartį pareiškėjas išmokėjo J. B. dešimt tūkstančių litų įsiskolinimą nepilnamečių vaikų išlaikymui už laikotarpį, per kurį J. B. gavo išmokas iš Fondo. Sudarant taikos sutartį J. B. nuslėpė, kad yra gavusi išmokas iš valstybės. Pareiškėjo teigimu, iki skundžiamų sprendimų priėmimo, jis pilnai buvo įvykdęs savo pareigą mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl J. B., nuslėpusi šį faktą, privalo sumokėti atsakovui reikalaujamą 2 769 Lt sumą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo sumų išmokėjimo, kadangi ji yra gavusi dvigubą apmokėjimą. J. B. galėjo kreiptis tik dėl dukters G. B. išlaikymo, nes E. B. tuo metu gyveno pas pareiškėją.

Pareiškėjas nurodė, kad negavo iš atsakovės pranešimo apie priimtus sprendimus mokėti išmokas. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.123 straipsnio 3 dalimi, teigia, kad tinkamai įvykdžius prievolę baigiasi ir visos papildomos pareigos, tarp jų ir pareiga sumokėti atsakovei reikalaujamas sumas.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2012 m. birželio mėn. sūnus gyveno su juo, todėl už šį laikotarpį J. B. negalėjo prašyti išmokų iš Fondo. Paaiškino, kad nuo išlaikymo priteisimo jis dukrai išlaikymą mokėjo tik vieną kartą - 300 Lt bei nurodė, kad J. B. 2012 m. sausio 9 d. ir dar per kelis kartus iš jo gavo 10 000 Lt įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams išlaikyti padengimui, ir tai matyti iš byloje esančių raštelių.

Atsiliepimas

Atsakovė Vaikų išlaikymo fondo administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti ginčijamus sprendimus (b. l. 21-25).

Atsiliepime nurodė, kad J. B. į Fondo administraciją kreipėsi 2011 m. balandžio 28 d. dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo G. B. ir E. B., nes vaikų tėvas V. B. nemokėjo vaikams pilno priteisto išlaikymo. Vadovaujantis Fondo administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 25 d. priimtais sprendimais Nr. V2-5224 ir Nr. V2-5225 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ G. B. ir E. B. nuo 2011 m. balandžio 28 d. kiekvieną mėnesį buvo mokama 195 Lt dydžio išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo. Apie sprendimus V. B. buvo informuotas 2011 m. gegužės 25 d. raštu, kuris jam buvo išsiųstas registruotu paštu. Priimant sprendimą, Fondo administracija atsižvelgė į J. B. pateiktą 2012 m. sausio 9 d. raštą apie 5 000 Lt išmoką, gautą padengiant dalį įsiskolinimo vaikų išlaikymui. J. B. Fondo administracijai nepateikė daugiau jokių dokumentų, patvirtinančių aplinkybių, turinčių įtakos išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimui, pasikeitimą. V. B. 2012 m. kovo 12 d. Fondo administracijai pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarties kopijas. Fondo administracijos direktorius 2012 m. kovo 26 d. priėmė sprendimus Nr. V2-3099 ir Nr. V2-3100 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriais nuo 2012 m. sausio 1 d. nutraukė išmokų mokėjimą G. B. ir E. B., nes skolininkas pradėjo mokėti priteistą išlaikymą. Apie tai pareiškėjas registruotu paštu buvo informuotas.

Atsakovė, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsniu, Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A1-179 (Žin., 2008, Nr. 64-2431; 2010, Nr. 100-5179; 2012, Nr. 11-489, toliau – Aprašo)), 4, 5 ir 6 punktais, 2012 m. birželio 21 d. priėmė skundžiamus sprendimus. Fondo administracijai nei V. B., nei J. B. jokių papildomų dokumentų nepateikė. J. B. pateiktoje pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą buvo nurodyta, kad E. B. ir G. B. gyvenamoji vieta yra su mama J. B. Fondo administracija neturėjo informacijos, kad E. B. gyveno su tėvu.

Atsiliepimas

Atsakovės Fondo administracijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nežinojo, jog sūnus tam tikrą laiką gyveno su tėvu. Taikos sutartyje, sudarytoje 2012 m. sausio 9 d. tarp pareiškėjo ir J. B. nebuvo aptartas Fondo išmokų klausimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas abiems vaikams pilno išlaikymo iki 2011 m. pabaigos nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas už 2010 m. ir 2011 m. Dėl to, kad pareiškėjas neteikė vaikams pastovaus išlaikymo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 5 policijos komisariate 2011 m. liepos 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-477-1 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį. Nurodė, kad 2012 m. taip pat yra susidaręs įsiskolinimas dėl vaikų išlaikymo.

J. B. teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2012-01-09 su pareiškėju V. B. pasirašant taikos sutartį, bei apskaičiuojant įsiskolinimo sumą, buvo įskaičiuotos visos iš V. B. ir iš Fondo gautos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Fondo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. 2011 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Fondo administraciją dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo G. B., gim. (duomenys neskelbtini) d. ir E. B., gim. 2002 m. balandžio 21 d. gavimo (b. l. 27, 28). J. B. su prašymais pateikė: Trakų rajono savivaldybės Lentvario seniūnijos 2011-04-28 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą iš kurios matyti, kad adresu: (duomenys neskelbtini) k., Lentvario sen., Trakų r., deklaruota ir nepilnamečių E. B. ir G. B. gyvenamoji vieta (b. l. 54); antstolio V. M. 2011 m. balandžio 28 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą iš kurios matyti, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo iš V. B. vaikams E. B. ir G. B. išlaikyti nustatyta mokėti po 350 Lt kiekvienam vaikui išieškotojai J. B., 2011 m. kovo mėnesį vaikams nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas, o 2011 m. balandžio mėnesį išieškotojai antstolis išmokėjo 0 Lt, tačiau pagal ieškovės pateiktą banko išrašą nustatyta, kad UAB „Komandor“ 2011 m. balandžio 18 d. pervedė 174 Lt periodinių išmokų (b. l. 29).

Fondo administracijos 2011 m. balandžio 28 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie dokumentų priėmimą J. B. buvo informuota, kad Fondo administracija pareiškėjos siųstus dokumentus gavo, prašymai išmokai gauti yra užregistruoti, o priimti sprendimai pareiškėjai bus išsiųsti paštu jos prašyme nurodytu adresu. Pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, atsiradus aplinkybėms, turinčioms įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, pareiškėja ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą, privalo raštu informuoti Fondo administraciją apie pasikeitimus. Prie aplinkybių, turinčių įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui priskiriama informacija apie pasikeitimus, tarp jų ir, kad skolininkas pradėjo mokėti priteistą išlaikymą ar jo dalį, taip pat apie savo ir / arba vaiko išvykimą į užsienį (b. l. 30).

UAB „Komandor“ 2011 m. gegužės 9 d. pažymoje pažymima, kad dėl periodinių išmokų išieškojimo iš V. B. į J. B. sąskaitą už kovo mėnesį pervedė – 174,00 Lt, už balandžio mėnesį – 182,00 Lt (b. l. 37).

Fondo administracija 2011 m. gegužės 20 d. gavo J. B. 2011 m. gegužės 19 d. paaiškinimą Nr. D1-10242, kuriame ji pranešė, kad apie balandžio 17 d. gavo 174 Lt, o gegužės 16-17 d. gavo 182 Lt, tačiau kovo mėn. skolininkas alimentų nemokėjo (b. l. 36).

Fondo administracijos direktorius 2011 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimus Nr. V2-5224 ir Nr. V2-5225 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriais, vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 2 dalimi bei Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimo dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo priėmimo tvarkos aprašo 3 punktu, ir atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 28 d. gautą J. B. prašymą, nusprendė G. B. ir E. B. nuo 2011 m. balandžio 28 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b. l. 31-32).

Fondo administracija J. B. 2011 m. gegužės 25 d. išsiuntė raštą Nr. (VI-1367/2011)D2-15207 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo“ bei priimtų sprendimų nuorašus (b. l. 33).

Fondo administracija V. B. (adresu: (duomenys neskelbtini) k., Lentvario pšt., Trakų r. sav.) 2011 m. gegužės 25 d. išsiuntė raštą Nr. (VI-1367/2011)D2-15208 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo“, kuriame nurodė, kad siunčia priimtų sprendimų nuorašus ir informavo, kad valstybė perima V. B. pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti bei įstatymų nustatytais būdais sieks išreikalauti iš Fondo išmokėtas sumas ir 5 procentų metinių palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo (b. l. 34).

Fondo administracija 2012 m. kovo 12 d. gavo J. B. 2012 m. sausio 9 d. raštą Nr. D1-5748, kuriame ji informavo, kad iš V. B. gavo 5 000 Lt, padengiant dalį įsiskolinimo vaikų išlaikymui (b. l. 38)).

Fondo administracijoje 2012 m. kovo 12 d. registracijos Nr. D1-5749 buvo gautas Vilniaus miesto 2 apylinkės 2012 m. sausio 9 d. teismo nutarties, kuria nutraukta J. B. ir V. B. santuoka bei patvirtinta sudaryta taikos sutartis (b. l. 39-41) bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarties kopija, kuria panaikintos 2011 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo iš pareiškėjo V. B. vaikų E. B. ir G. B. išlaikymui po 350 Lt kiekvienam vaikui nuo 2011 m. vasario 1 d. (b. l. 42).

Fondo administracijos direktorius 2012 m. kovo 26 d. priėmė sprendimus Nr. V2-3099 ir Nr. V2-3100 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriais nusprendė nuo 2012 m. sausio 1 d. nutraukti išmokų mokėjimą G. B. ir E. B., nes skolininkas pradėjo mokėti priteistą išlaikymą (b. l. 44-45).

Fondo administracija 2012 m. kovo 26 d. raštu V. B. (adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius) išsiuntė raštą Nr. (VI-1367/2011)D2-8527 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo“ bei priimtų sprendimų nuorašus bei informavo, kad valstybė perima V. B. pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti bei įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko. Nurodė, kad jei įsiskolinimo nesumokės, Fondo administracija priims sprendimą dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo. Pažymėjo, kad Fondo administracija turi teisę reikalauti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį už vengimą iš laikyti vaikus (b. l. 46).

Fondo administracija 2012 m. kovo 26 d. raštu Nr. (VI-1366/201 l)D2-8526 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo“ J. B. buvo informuota apie Fondo administracijos 2012 m. kovo 26 d. priimtus sprendimus bei susidariusią 390 Lt permoką. Nurodė, jog atsižvelgiant į J. B. pranešimą D1-5748, kad V. B. pervedė 5 000 Lt, ir į Fondo administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 26 d. sprendimus Nr. V2-3099, Nr. V2-3100, kuriais nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo nutrauktas išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo susidarė 390 Lt dydžio permoka, abiems vaikams už 2012 m. sausio mėn. ir prašė susidariusią permoką grąžinti į Fondo administracijos nurodytą sąskaitą (b. l. 47).

Fondo administracijos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsniu, Aprašo 4, 5 ir 6 punktais, 2012 m. birželio 21 d. priėmė sprendimus Nr. V3-211 ir Nr. V3-213 „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ (toliau – Sprendimai), kuriais nusprendė iš V. B. išieškoti susidariusį įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui, t. y. kiekvienam vaikui iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtą po 1 774,50 Lt, atsižvelgus į pareiškėjai (J. B.) susidariusią 390 Lt permoką, 1 384,50 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko (b. l. 48-49, 50-51).

Fondo administracija V. B. 2012 m. birželio 21 d. adresu: Gedimino pr. 24-40, Vilnius, išsiuntė raštą Nr. (1366-2011)D2-18456 „Dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti“ ir Sprendimų nuorašus (b. l. 52).

Fondo administracija 2012 m. liepos 20 d. raštu Nr. (1366/2011)D2-21089 „Dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti“ Antstolių V. M., I. G. ir D. T. kontoros antstolei V. M. išsiuntė Sprendimus vykdyti (b. l. 53).

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimais ir teigia, kad jie yra neteisėti.

Fondo išmokų mokėjimo pagrindus bei tvarką reglamentuoja Įstatymas (2006 m. gruodžio 19 d. Nr. X-987), kurio 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Kartu valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Abiem atvejais išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, išduoda išieškotojui nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Fondo išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą.

Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta Fondo išmokų mokėjimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas, turintis teisę kreiptis į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų, Fondo administratoriui pateikia dokumentus, nustatytus kreipimosi į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų tvarkos apraše. Fondo išmokos mokamos Fondo administratoriaus sprendimu (2 dalis). 4 Fondo išmokų suma apskaičiuojama nuo kreipimosi į Fondo administratorių dienos (4 dalis). Kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos apraše, patvirtintame 2007 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr. A1-356 detalizuojama kreipimosi į Fondą tvarka. Šio aprašo 5 punkte nustatyta, kad dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo pareiškėjas turi kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją tada, kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Kreipdamasis jis turi pateikti šiuos dokumentus: 5.1 nustatytos formos prašymą išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (priedas); 5.2 pareiškėjo Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 5.3 seniūnijos (savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos) arba kito savivaldybės administracijos padalinio (savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms) išduotą pažymą apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturintis gyvenamosios vietos – pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą; 5.3-1 seniūnijos (savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos) arba kito savivaldybės administracijos padalinio (savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms) išduotą pažymą apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturintis gyvenamosios vietos – pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą; 5.4 antstolio išduotą pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (ši pažyma turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo); 5.5 vaiko gimimo liudijimą; 5.8 skolininko darbovietės, mokymo įstaigos, socialinio draudimo įstaigos ar kito pajamas skolininkui išmokančio asmens išieškotojui išduotą pažymą apie padarytas išskaitas (jeigu vykdomasis dokumentas yra antstolio išsiųstas išskaitoms iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų daryti).

Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjos J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš V. B. nuo 2011 m. vasario 1 dienos sūnaus E. B. ir dukters G. B. laikiną išlaikymą po 350 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui, pinigus pervedant į pareiškėjos J. B. nurodytą asmeninę sąskaitą, kiekvieną periodinę įmoką sumokant iki einamojo mėnesio 15 d. Minėtos nutarties pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2A-1257-492/2011, kurį vykdydamas antstolis V. M. surašė 2011-04-28 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo iš pareiškėjo V. B. vaikų E. B. ir G. B. išlaikymui po 350 Lt kiekvienam vaikui nuo 2011 m. vasario 1 d. (b. l. 42).

Taigi, pareiškėjui V. B. pareiga mokėti periodines išmokas buvo nustatyta teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi. Antstolio V. M. pažyma pavirtino, kad pareiškėjas šios pareigos nevykdė, todėl Fondo administracija, gavusi J. B. prašymą dėl išmokų vaikų išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo gauti, atitinkantį Kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašo nuostatas, pagrįstai nusprendė G. B. ir E. B. nuo 2011 m. balandžio 28 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą.

Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356, 10.1 punkte nustatyta, kad Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnyje, t. y. vaikui pradėjus gauto išlaikymą pagal teismo sprendimą ar teismo patvirtintą vaikų išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą.

Minėto aprašo 13 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai priimtas sprendimas nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, išskyrus šio Aprašo 10.2 punkte numatytą atvejį, Vaikų išlaikymo fondo administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo privalo išsiųsti pareiškėjui ir skolininkui priimto sprendimo nuorašą. Sprendime nurodomas nutraukimo mokėti Fondo išmoką pagrindas ir šio sprendimo apskundimo tvarka.

Fondo administracija, atsižvelgusi į J. B. 2012 m. kovo 12 d. pranešimą, priėmė 2012 m. kovo 26 d. sprendimus nuo 2012 m. sausio 1 d. nutraukti išmokų mokėjimą, nes pareiškėjas pradėjo mokėti priteistą išlaikymą (b. l. 44,45). Sprendimas V. B. išsiųstas nepažeidžiant minėto Aprašo 13 punkto nuostatų (b. l. 46).

Aprašo 2 punkte nustatyta, kad Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka mokanti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir įgyvendinanti Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas, įgyja teisę iš skolininko atgauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. Palūkanos skaičiuojamos nuo iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško atgavimo iš skolininko dienos.

Aprašo 4 punkte nustatyta, kad Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorius arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko (toliau vadinama – Sprendimas), jeigu nuo išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo pradžios praėjo ne mažiau kaip 24 mėnesiai arba vaikui iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų suma yra ne mažesnė kaip 2 500 litų. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad jeigu nuo išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo pradžios praėjo mažiau kaip 24 mėnesiai, arba vaikui iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų suma yra mažesnė kaip 2 500 litų, Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorius arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko, kai: 5.1. išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimas sustabdomas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, t. y. Fondo administratorius privalo sustabdyti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu pareiškėjas pateikė prašymą sustabdyti Fondo išmokų mokėjimą; 5.2. išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimas nutraukiamas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais, t. y. Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje; 5.3. išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimas nutraukiamas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais atvejais, jeigu Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai. Aprašo 6 punkte nurodoma, kas turi būti sprendime (6.1-6.11 punktai). Aprašo 7 punkte nustatyta, kad sprendimo nuorašas per 3 darbo dienas nuo priėmimo dienos išsiunčiamas skolininkui.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų.

Fondo administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 25 d. sprendimai Nr. V2-5224 ir Nr. V2-5225 dėl išmokų mokėjimo iš Vaikų išlaikymo fondo yra teisėti ir pagrįsti. Jais remiantis Fondo administracija 2011 m. balandžio – 2012 m. sausio mėnesiais išmokėjo E. B. ir G. B. išmokas, todėl vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, Fondas įgijo teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, skolininkas yra asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. B. yra Fondo skolininkas, kadangi už jį Fondas vykdė pareigą ir mokėjo išmokas iš Fondo skirtas E. B. ir G. B., todėl Fondo administracijos direktorius visiškai pagrįstai bei teisėtai naudodamasis atgręžtinio reikalavimo teise 2012 m. birželio 21 d. priėmė Sprendimus, atsižvelgus į 390 Lt permoką, išieškoti ir V. B. po 1 384,50 Lt išmokėtą sumą kiekvienam vaikui bei 5 procentus metinių palūkanų (b. l. 48-49, 50-51). Nors atsakovė Sprendimus grindžia ir Aprašo 4 punktu, kuris šiuo atveju netaikytinas, tačiau tai nesudaro pagrindo Sprendimų pripažinti nepagrįstais, nes pagrįstai taikyti Aprašo 5 ir 6punktai.

Fondo administracija įvertino J. B. pateiktus dokumentus apie gautas išmokas iš pareiškėjo (b. l. 36, 37, 38) ir pagrįstai priėmė Sprendimus. Pareiškėjas kitų duomenų dėl jo mokėtų periodinių išmokų vaikams teismui nepateikė, teismo posėdyje pripažino, kad po išlaikymo priteisimo tik vieną kartą dukrai mokėjo 300 Lt. Pagal Įstatymo 1 straipsnį valstybė prisiima pareigą užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, tačiau valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas. V. B. pateikti rašteliai (b. l. 8, 10, 11,12) liudija apie jo įsiskolinimo J. B. už vaikų išlaikymą nuo 2010 m. kovo mėn. dengimą, tuo tarpu Fondo administracijos direktorius 2011 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimus Nr. V2-5224 ir Nr. V2-5225 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ nuo 2011-04-28, todėl minėti rašteliai neturi įtakos Sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Nei V. B., nei J. B. teismui nepateikė jokių kitų duomenų, kurie turėtų esminės įtakos, vertinant Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. 2012-01-09 Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo padengdamas įsiskolinimą J. B. sumokėti 5 000 Lt šios sutarties pasirašymo metu ir 5 000 Lt per penkiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. J. B. teismui paaiškino, kad taikos sutartyje, sutardama su V. B. dėl 10 000 Lt įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams išlaikyti, įskaičiavo visas gautas išmokas. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – Fondo Sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau ne pareiškėjo ir J. B. tarpusavio skoliniai santykiai.

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad E. B. nuo 2011 lapkričio mėn. iki 2012 m. birželio mėn. gyveno su juo, o ne su motina, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga. Teisinis pagrindas Fondo sprendimui priimti dėl skiriamų išmokų vaiko išlaikymui yra nustatyta tvarka pateiktas oficialus dokumentas apie vaiko gyvenamąją vietą bei teismo sprendimo dėl vaikų išlaikymo nevykdymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Fondas, prieš priimdamas 2011-05-28 sprendimą Nr. V2-5225, nustatė, jog E. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra tokia pati kaip ir motinos (b.l. 54). Atsakovė rėmėsi gyvenamosios vietos deklaracija, kurioje nustatyti duomenys yra oficialūs, teismas neturi teisinio pagrindo abejoti jų tikrumu. Pareiškėjas, žinodamas apie 2011-02-10 priimtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, kurioje jam nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus E. ir G., pasikeitus sūnaus E. faktinei gyvenamajai vietai, turėjo kreiptis civilinio proceso tvarka į bendros kompetencijos teismą su prašymu, kad būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nurodant, kad vaikas gyvena su tėvu, bei prašyti vaiko išlaikymą priteisti iš motinos J. B. (Civilinio kodekso 3.174 str., 3.193-194 str.). E. B. gyvenamoji vieta tik 2012 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo nutartimi nustatyta su jo tėvu V. B.. Šiuo atveju, vertinamas laikotarpis nuo 2011 m. balandžio iki 2012 m. sausio mėnesio. Be to, pareiškėjas ir Fondo administracijai nebuvo pateikęs jokių kitų duomenų apie sūnaus E. B. gyvenamąją vietą. Taigi, atsakovas neturėjo pagrindo abejoti oficialia informacija, kad E. B. gyveno su mama – J. B..

Pareiškėjas teigia, kad jis iš Fondo negavo pranešimo apie priimtus sprendimus mokėti išmokas. Byloje esantys duomenys rodo, kad Fondo administracija V. B. 2011 m. gegužės 25 d. išsiuntė informacinį raštą Nr. (V1-1367/2011)D2-15208 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo“ bei priimtų sprendimų nuorašus, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 34, 35). Fondo administracija pareiškėjui išsiuntė sprendimų nuorašus, nepažeisdama Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimo dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo priėmimo tvarkos aprašo 6 punkte nustatytos sprendimų išsiuntimo tvarkos. Fondo administracija teigė, kad anksčiau minėtas raštas registruotu paštu V. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negrįžo neįteiktas, todėl pagrįstai preziumavo, kad pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas. Pareiškėjas minėtų sprendimų neskundė. Be to, ir UAB „Komandor“ pažyma patvirtina, kad pareiškėjas apie išmokas žinojo, nes iš pareiškėjo atlyginimo išskaičius už kovo ir balandžio mėnesio išmokas, pareiškėjas gavo mažesnį atlyginimą. Taigi, pareiškėjas, 2012 m. sausio 9 d., sudarydamas taikos sutartį su J. B., žinojo apie Fondo išmokas vaikams. Tai patvirtina ir tai, kad pats pareiškėjas Fondui pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. ir 2012 m. sausio 27 d. nutarčių kopijas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta pareiškėjo teiginiai, kad jis nežinojo apie Fondo administracijos 2011-05-25 sprendimus dėl išmokų mokėjimo vaikams, atmestini kaip nepagrįsti.

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. A1-355, 9 punkte yra įtvirtinti svarbiausi Fondo administracijos veiklos tikslai ir funkcijos: 1) administruoti Vaikų išlaikymo fondą, 2) vykdyti teisingą duomenų apie pareiškėjus, vaikus dėl kurių kreiptasi į Fondą, ir skolininkus tvarkymą bei Fondo išmokų skyrimą ir mokėjimą jų gavėjams, 3) ir užtikrinti iš Fondo išmokėtų išmokų atgavimą iš skolininkų. Kaip matyti nagrinėjamoje byloje, Fondas visus šiuos tikslus ir funkcijas vykdė tinkamai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai pripažintas Fondo skolininku.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, Fondo administracijos Sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Margarita StambrauskaitėNijolė SušinskienėHalina Zaikauskaitė