- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- AN2-40-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02086-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskij
- Kategorijos
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal G. D. atstovo advokato Bogdan Chranovskij (toliau – atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimo, kuriuo G. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalį ir jai paskirta 4000 Eur bauda su neteisėtai laikytų cigarečių be Lietuvos Respublikos nustatyto pavyzdžio banderolių, iš viso 1309 pakelių cigarečių konfiskavimu, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimu nubausta pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 30 d., apie 19.00 val., bute ir rūsyje (duomenys neskelbtini), laikė 930 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, 206 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, 145 vnt. pakelių cigarečių „New line“, 9 vnt. pakelių cigarečių „Minsk city“, 10 vnt. pakelių cigarečių „Minsk capital QS“, 5 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ ir 4 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital“ be Lietuvos Respublikos nustatyto pavyzdžio banderolių, kurių vertė pagal muitinės vertinimą yra 3792,90 eurai, tuo pažeisdama 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3.1.2 punkto reikalavimą (aktuali redakcija 2013-09-10).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu G. D. atstovas advokatas Bogdan Chranovskij prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Atstovas nurodo, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas, nepagrįstas ir priimtas grindžiant prielaidomis, įrodymai įvertinti selektyviai, pirmenybę teikiant G. D. nepalankiems, prielaidos požymių turintiems įrodymams, o būtent policijos pareigūnų paaiškinimams, neatsižvelgiant į tai, kad jie suinteresuoti bylos baigtimi, nepasisakant dėl kitų objektyvių ir apeliantei palankių įrodymų.
2.1. Atstovas teigia, kad nutarimas priimtas pažeidžiant ANK reikalavimus, nes įrodymai, pateikti į bylą buvo gauti šiurkščiai pažeidžiant įstatymą, o būtent į G. D. butą ir butui priklausantį rūsį policijos pareigūnai pateko neteisėtai, neturėdami teisinio pagrindo, pažeidžiant busto neliečiamybę, įrodymai, t.y. cigaretės buvo paimtos pažeidžiant tokiems veiksmams įstatymų nustatytą procedūrą, nebuvo užtikrinta teisė kalbėti gimtąją kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis. Atstovas taip pat nurodo, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio, kad policijos pareigūnų veiksmais iki šiol dar nėra įvertinti įstatymų nustatyta tvarka, nes į bylą yra pateikta G. D. pareiškimo kopija, kad policijos pareigūnai, kurie atliko veiksmus, aiškiai peržengė savo įgaliojimus, veikė nesąžiningai, savo veiksmais padarė didelę moralinę žalą. Be to, nei pati G. D., nei jos sūnus, priešingai, nei nurodo teismas, nenurodė, jog policijos pareigūnai buvo įleisti į butą geruoju, G. D. ir jos sūnus I. D. nurodė, kad policijos pareigūnai į butą įėjo tiesiog be jokio pagrindo, neklausė leidimo, o jau būdami bute, pradėjo ieškoti cigarečių, išvertė visus daiktus, faktiškai padarė „kratą“ bei aptiko cigaretes.
2.2. Skunde teigiama, kad teismas, teigdamas, kad policijos pareigūnai nurodė buvę geranoriškai įleisti į butą, iškraipė pastarųjų parodymus, kadangi iš jų parodymų, pasak atstovo, akivaizdu, kad jie tiesiog nepaklausus jokio savininkės leidimo įėjo į butą ir ten jau pradėjo aiškinti konflikto (o ne cigarečių laikymo) aplinkybes. Atstovo teigimu, toks policijos pareigūnų elgesys negali būti pripažintas teisėtu ir atitinkančiu ANK, policijos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl pripažintinas šiurkščiu būsto neliečiamybės pažeidimu. Iš G. D. paaiškinimų taip pat matyti, kad bute policijos pareigūnai faktiškai padarė kratą, apieškojo visas spinteles, apieškojo jos neįgaliojo vyro, kuris gulėjo, lovą. Policijos pareigūnai A. J. ir A. I. skirtingai nurodė cigarečių aptikimo ir paėmimo aplinkybes, dar kitaip jas paaiškino pati G. D., tačiau teismas visiškai nekreipė dėmesio ir nepašalino esminių prieštaravimų tarp policijos pareigūnų parodymų, taip pat ir tarp G. D. parodymų. Atstovas nurodo, kad abejonių kyla ir dėl patekimo į butui priklausantį sandėliuką, nes yra neginčijamai nustatyta, kad raktai nuo sandėliuko buvo paimti iš G. D. sūnaus I. D. sulaikymo metu.
2.3. Atstovas skunde teigia ir tai, kad skundžiamo nutarimo argumentavimas dėl baudžiamosios atsakomybės galimo kilimo negali būti pripažintas tinkamu, nes šiuo atveju teismas neteisėtais būdais, niekuo nepagrįstomis prielaidomis, bylos medžiaga nepatvirtinančiomis aplinkybėmis dirbtinai modeliuoja policijos pareigūnų mintis, suteikia jiems padidintus įgaliojimus. Iš tikrųjų byloje nėra minima apie jokį prekiaujamų cigarečių mastą, niekas iš policijos pareigūnų neminėjo apie cigarečių prekybą dideliais kiekiais. Atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikytas poėmis, o ne cigaretės paimtos apiforminus daiktų paėmimo protokolu, kadangi jos nebuvo pateiktos – maišelio su cigaretėmis, kuris buvo rastas paieškos metu už neįgaliojo vežimėlio, G. D. nepateikė, nekalbant apie cigaretes, kurios buvo rastos ir paimtos kratos metu iš sandėliuko. Tokiu būdu, atstovo teigimu, 2018-08-30 daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas negali būti pripažintas tinkamu G. D. kaltės įrodymu ir yra niekinis. Atstovas teigia, kad policijos pareigūnai negalėjo kratyti nei buto, nei sandėliuko, įstatymai neleidžia policijos pareigūnams taip elgtis, tai vertinama kaip šiurkštus pažeidimas. Tokiu būdu visi G. D. kaltę patvirtinantys įrodymai yra niekiniai, todėl jos kaltė nėra įrodyta.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. J. prašo netenkinti apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
G. D. atstovo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
5. Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl apeliantės G. D. nubaudimo pagal ANK 209 straipsnio 7 d.
6. Matyti, kad apeliaciniame skunde ginčijamas ne pats cigarečių be Lietuvos Respublikos nustatyto pavyzdžio banderolių laikymo G. D. bute ir sandėliuke faktas, tačiau apeliaciniame skunde keliamas policijos pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumo klausimas, teigiant, kad įrodymai nagrinėjamu atveju buvo gauti šiurkščiai pažeidžiant įstatymus, todėl jie negali būti pripažinti G. D. kaltę patvirtinančiais.
7. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas G. D. kaltės klausimą, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą G. D., jos sūnų I. D., įvykyje dalyvavusius policijos pareigūnus, ištyrė administracinio nusižengimo byloje esantį vaizdo įrašą. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. D. kaltei dėl ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo konstatuoti pakanka įrodymų ir jie gauti, priešingai nei teigiama skunde, teisėtais būdais.
8. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas be kita ko numato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Minėto straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad pareigūnai šio įstatymo nustatyta tvarka gali panaudoti prievartą. Įstatymo 27 straipsnio 3 dalis numato, kad pareigūnas fizinę prievartą gali panaudoti patekdamas į patalpas ar transporto priemonę, kad sulaikytų asmenį, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu arba ją padariusį, taip pat asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą).
9. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tiek iš pareigūnų tarnybinių pranešimų, tiek iš jų parodymų matyti, kad prieš patekdami į butą pareigūnai turėjo informacijos, kad bute prekiaujama cigaretėmis. Kaip nustatyta, pareigūnai dirbo pagal vadovo suformuluotą užduotį ir siekė patikrinti butą, kuriame yra galimai neteisėtai laikomos akcizais apmokestinamos prekės. Šias aplinkybes patvirtino teisme liudytojais apklausti pareigūnai A. P., A. J., A. I., T. B., Ž. J. (b.l. 63-66). Taigi, skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje surinkti G. D. kaltę patvirtinantys įrodymai yra gauti neteisėtai, nes iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai įvykio metu vykdė savo tarnybines funkcijas, todėl jų veiksmai, siekiant patekti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo teisėti.
10. Nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais ir tais argumentais, kad pareigūnai pateko į butą bei sandėliuką panaudodami prievartą ir be savininko sutikimo, kadangi kaip matyti iš teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymų, juos įsileido pati G. D. (b.l. 63-66). Nors pastarosios atstovas skunde nurodo, kad tarp šių policijos pareigūnų parodymų ir administracinėn atsakomybėn traukiamos G. D. sūnaus I. D. parodymų yra prieštaravimų, apylinkės teisme užfiksuoti pastarojo parodymai patvirtina priešingai. Matyti, kad liudytoju apklausiamas I. D. taip pat nurodė, kad jam pabeldus į duris, motina atidarė ir policijos pareigūnai įėjo į butą. Tai jis pasakė mamai, kad įleistų jį ir pareigūnus (b.l. 62). Šių aplinkybių neneigė ir G. D., apklausiama teisme paaiškino, kad atidariusi durtis pamatė su sūnumi policijos pareigūnus, jiems pasakius, kad atėjo cigarečių, atsakė, kad turi (b.l. 66-68). Byloje esantis vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas teisme, patvirtina, kad į rūsį (sandėliuką) pareigūnus taip pat palydėjo pati G. D., ji parodė ir duris, ir pati įjungė šviesą (b.l. 10). Taigi esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai apylinkės teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju teigti, kad policijos pareigūnai neteisėtai pateko į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tiek į butui priklausantį rūsį, nėra pagrindo. Netikėtumas šiuo atveju nėra neteisėtas policijos pareigūnų veiksmų atlikimo metodas.
11. Skunde ginčijamas ir bute rastų cigarečių paėmimo būdas, atstovui teigiant, kad nagrinėjamu atveju faktiškai buvo padaryta krata, todėl nepagrįstai cigarečių paėmimas įformintas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu. Skundą nagrinėjantis teismas su tokiais advokato teiginiais nesutinka. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojais policijos pareigūnų parodymų – A. I. nurodė, kad cigaretes pastebėjo laikomas sekcijoje, o paklausus G. D. iš kur tos cigaretės, pastaroji pripažino, kad cigaretės yra jos ir geranoriškai jas pateikė. Taip pat paklausta, ar turi jų daugiau, nors ir ne iškarto, tačiau pripažino turinti (b.l. 64-65). Šias aplinkybes patvirtino ir kiti liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Pagrįstai apylinkės teismas nurodė ir tai, kad teisės aktai suteikia teisę pareigūnams atlikti administracinėn atsakomybės traukiamo asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą, asmens sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu paimti daiktus, kurie yra administracinio nusižengimo įrankis, tiesioginis objektas (ANK 598 str., 599 str.). Tokiu reglamentavimu vadovaujantis ir buvo paimtos G. D. bute bei rūsyje rastos cigaretės, dėl jų paėmimo pagrįstai surašant daiktų paėmimo protokolą (b.l. 6).
12. Atstovas skunde teigia ir tai, kad G. D. policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais buvo padaryti kūno sužalojimai, todėl policijos pareigūnai aiškiai peržengė savo įgaliojimus, savo veiksmais padarė didelę moralinę žalą. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju tai nėra nagrinėjimo dalyku, nes Vilniaus apygardos teismas patikrina tik apylinkės teismo priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat iš teismui pateiktos G. D. administracinio nusižengimo bylos matyti, kad pastaroji dėl policijos pareigūnų veiksmų jau kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl dėl šių argumentų teismas plačiau nepasisakys.
13. Skunde atstovas taip pat teigia, kad apylinkės teismo nutarimas priimtas pažeidžiant ANK reikalavimus dar ir dėl to, kad G. D. nebuvo užtikrinta teisė kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad G. D. jiems pasiteiravus, ar pastaroji supranta lietuvių kalbą, atsakė, kad supranta, be to, kad pastaroji tikrai supranta lietuvių kalbą buvo galima suprasti iš to, kad ji ir šnekėjo ne tik rusiškai, bet ir lietuviškai (b.l. 64-65).
14. Taigi, visuma aptartų aplinkybių paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad nutarimas G. D. atžvilgiu priimtas neteisėtai, o įrodymai byloje gauti šiurkščiai pažeidžiant įstatymus. Įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuojama, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų dėl apeliantės G. D. nubaudimo pagal ANK 209 str. 7 d. aukštesnės instancijos teismas nenustatė.
15. Kita vertus, aukštesnės instancijos teismas atsižvelgęs į G. D. padaryto pažeidimo pobūdį, pastarosios asmenybę, į jos amžių, tai, kad ji slaugo neįgalų sutuoktinį, yra paskirta jo rūpintoja, pati nedirba, vienintelės šeimos pajamos – sutuoktinio netekto darbingumo pensija, praeityje bausta už analogišką veiką, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, duomenų apie teistumą nepateikta, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – G. D. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad G. D. atžvilgiu gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jai skiriama mažesnė nei minimali bauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje su cigarečių konfiskavimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą:
G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 209 straipsnio 7 dalyje paskirti 1000 eurų baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.