- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- e1-3587-865/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35406-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, jam skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam skirta 60 parų arešto bausmė,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent – jis, 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) bute, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,37 prom. neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto su sutuoktine L. Š. metu, jai sėdint lovoje, paklausęs „ar nori būti lavonu?“, tyčia sudavė jai dešinės rankos kumščiu virš dešinės akies į kaktą, suėmęs rankomis laužė kairę koją, kumščiu sudavė vieną smūgį į kaktą dešinėje pusėje prie smilkinio, po to nuėjęs į virtuvę ir pasiėmęs peilį, sugrįžo atgal į kambarį, kur nukentėjusioji nenorėdama jo įleisti laikė duris, tačiau jis atstūmęs duris, pro plyšį mosikavo peiliu, o nukentėjusiajai pasitraukus nuo durų, įėjo į kambarį, nustūmė nukentėjusiąją ant lovos ir mosikuodamas peiliu prieš nukentėjusiąją sakydamas „dar vienas žodis ir tu lavonas“, po ko nuėjęs į virtuvę padėjo peilį ir sugrįžęs į kambarį dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į viršutinę lūpą, nukentėjusiajai dengiantis galvą rankomis, jis tyčia sudavė tris smūgius kumščiu į pakaušį bei į kairės rankos smilių, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai L. Š. fizinį skausmą bei grasindamas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje bei BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 11 d. įtariamuoju apklaustas A. Š. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo turinys ir esmė jam suprantami. Savo kaltę pilnai pripažįsta. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka(duomenys neskelbtini). Ankščiau teistas, porą kartų už smurtą artimoje aplinkoje. Smurtą ankščiau yra porą kartų panaudojęs prieš savo sutuoktinę, praeitais metais už smurtą atliko bausmę kalėjime. Buvo paskirta 2 mėnesių bausmė. Negali paaiškinti, kodėl ir toliau smurtauja prieš savo sutuoktinę, dėl visko kaltas alkoholis. Turėjęs (duomenys neskelbtini), tačiau psichiatrinėse ligoninėse nesigydė. Priklausomybės ligų centre neregistruotas. Parodo, kad vakar tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad ji nedavė jam vartoti alkoholinių gėrimų – alaus ir vyno. Jis būdamas neblaivus supyko ir sudavė jai kažkur apie 5 smūgius į pranešime apie įtarimą nurodytas vietas. Po jo panaudoto smurto žmona iškvietė policiją. Kitų detalių, ar įvyko aplinkybių neatsimena, nes buvo neblaivus. Su žmona gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus kartu, konfliktai vyksta nedažnai, paskutinį kartą konfliktavo prieš 2 mėnesius. Tada policijai dėl smurto paskambino jo dukra. Buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau ikiteisminis nebuvo pradėtas. Dėl smurto kaltina alkoholį, kurį vartoja ir norėtų eiti gydytis nuo priklausomybės alkoholiniam gėrimams. Butas priklauso jam ir žmonai. Vaikai su jais negyvena, jie gyvena atskirai. Be savo namų daugiau neturi kur gyventi ir negalėtų niekur laikinai išvykti. Dėl savo veiksmų labai gailisi ir daugiau nieko pasakyti negali.
Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2024 m. rugsėjo 13 d. įtariamuoju apklaustas A. Š. parodė , kad jam įteikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria jam paskirta kardomoji priemonė gyventi skyriumi nuo sutuoktinės atžvilgiu. Teismo nutartis jam aiški, pageidavimų ir skundų neturi. Šiuo metu dar neturi kitos gyvenamosios vietos, kurioje galėtų gyventi. Kuomet turės kitą laikiną gyvenamąją vietą iš karto praneš tyrimą atliekančiam pareigūnui.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2024 m. spalio 25 d. įtariamuoju apklaustas A. Š. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko įvyko konfliktas, tiksliai neprisimena. Konflikto metu jis virtuvėje valgė. Stipriai supykęs ant sutuoktinės nuėjo į jos kambarį ir žodžiais pradėjo jai grasinti. Būdamas jos kambaryje pradėjo ją mušti ten, kur pakliuvo, galėjo trenkti į vietas nurodytas įtarime. Kai išėjo iš jos kambario atgal į virtuvę valgyti, atsimena, kad kažką pjaustė peiliu ir dar norėdamas pasiaiškinti konfliktą jis laikydamas rankoje peilį nuėjo pas sutuoktinę į kambarį ir gąsdino ją su peiliu ir kalbėjo, tačiau nenorėjo jos sužaloti. Pagąsdinęs nuėjo ir padėjo į virtuvę peilį, atėjo vėl atgal į sutuoktinės kambarį, kur jai sudavė dar smūgių. Kur sudavė, jis neprisimena, tačiau tai gali būti įtarime nurodytos vietos. Jam atrodo, kad kažkuriuo metu žmona buvo ištiesusi koją, o jis galėjo jos koją pasukti. Po konflikto norėdamas nusiraminti jis išėjo iš buto ir dar su pažįstamu lauke pavartojo alkoholinių gėrimų, jam sugrįžus jau buvo pranešta policijai. Jis labai gailisi, kad mušė savo žmoną. Agresyvus pasidarė dėl pavartoto alkoholio kiekio.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 10 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji L. Š. parodė, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo sutuoktiniu A. Š. Jie kartu gyvena jau virš (duomenys neskelbtini) metų, veda bendrą ūkį. Jos sutuoktiniui, kai jis vartoja alkoholį kyla pykčio priepuoliai. Dėl alkoholio vartojimo jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Dėl alkoholio vartojimo jis taip pat yra gulėjęs ir (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Jis anksčiau yra teistas už smurtą prieš ją, praeitais metais buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę. 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 14.45 val., jis grįžo namo nusipirkęs alkoholinių gėrimų. Žinodama, kad jis būna agresyvus, kai išgeria, ji prie jo nelindo, buvo savo kambaryje. Jis pradėjo bėgioti po namus, kažko ieškoti, kelis kartus uždarė ir atidarė jos kambario duris. Ji neištvėrė ir atidariusi savo kambario duris, pasakė jam, kad neuždarinėtų jos durų. Jis pradėjo konfliktuoti, pareiškė pretenzijas, kad ji jam kažką pasakė. Kadangi ji tuo metu gulėjo ant savo lovos, jis priėjo prie lovos krašto, sugniaužęs abiejų rankų delnus į kumščius. Stovėdamas prie lovos, jis agresyviai jos paklausė ar nori būti lavonu. Ji paklausė jo, ką jis daro, kad nusiramintų. Tuo metu jis sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą, pataikydamas į akies sritį. Ji nuo jo atsistūmė. Kadangi bandė nuo jo atsitraukti, ji pakėlė savo kojas, besigindama. Nuo šio veiksmo jis atsitraukė ir nubėgo į virtuvę. Ji pasinaudojo proga ir uždarė savo kambario duris. Jis pradėjo jas laužyti, bandyti atidaryti. Jam pavyko padaryti nedidelį plyšį tarp durų ir jų staktos ir pro tą plyšį jis prakišo savo dešinę ranką, kurioje laikė virtuvinį peilį. Ji laikė duris, tačiau jis stipresnis už ją, jam pavyko atsidaryti duris ir vėl įeiti į jos kambarį. Ji atsisėdo ant lovos, prie kurios stovėjo, o jis priėjo prie jos, laikydamas dešinėje rankoje peilį ir reikšdamas jai pretenzijas, kad ji iš viso kalba ir drįsta jam ką nors sakyti. Jis sakė, kad jei pasakys dar vieną žodį, tai ji lavonas. Jis peiliu jos nesužalojo, nes ji pakėlė savo koją ir ja jį atstūmė. Jis atsitraukė ir kaip jai pasirodė, gal šiek tiek pradėjo suvokti ką jis daro, nes atsisėdo ant sofos, kuri yra jos kambaryje. Po to jis atsikėlė, išėjo iš kambario, padėjo peilį, ir vėl grįžęs į jos kambarį, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veido sritį į lūpą. Jai pradėjo bėgti kraujas, ji jį nustūmė, pradėjo rėkti ir nuėjo į vonią, norėdama nusivalyti kraują. Kai grįžo į kambarį, jis vėl sudavė jai vieną smūgį į veidą, tačiau ji uždengė veidą abejomis rankomis, sulenkusi rankas per alkūnes, tad jis pradėjo smūgiuoti per galvą, pakaušį. Iš viso per visą įvykį jis jai sudavė ne mažiau trijų smūgių į veido sritį ir ne mažiau trijų smūgių į pakaušio sritį. Nuo jo smūgio ant jos pakaušio atsirado patinimas. Taip pat patinimas atsirado ir prie dešinės akies. Nuo smūgio į lūpą, iš vidinės lūpų pusės bėgo kraujas, o dabar yra kraujosruva. Nuo jo smūgių ji patyrė fizinį skausmą. Taip pat dabar jaučia, kad jai skauda kairės rankos antrąjį pirštą (smilių), tačiau kuriuo grumtynių metu ji jį susižalojo, dabar pasakyti negali. Ji jo bijo, kadangi tai ne pirmas kartas, kai jis prieš ją smurtauja. Jis neturi kur kitur gyventi. Jis turi brolių ir sesių, tačiau jie žino jo būdą ir jo gyventi tikrai nepriims. Kai jį išsivežė policija, ji paprašė, kad jie įsitikintų, kad jis neturi rakto nuo jų buto, kadangi ji jo bijo. Konflikto eigoje ji parašė dukrai žinutę, kad ji atvažiuotų, nes labai jo bijojo, ypač kai jis buvo paėmęs peilį. Ji bijojo skambinti policijai pati, nes bijojo, kad tuo metu jis ją tikrai sužalos, jeigu išgirs, kad kviečia pagalbą. Atvykusi dukra jį nuramino ir pati iškvietė policiją. Prašo imtis priemonių apsaugant ją, kadangi ankstesnės priemonės nieko nedavė ir jis toliau ją baugina, būdamas neblaivus ir prieš ją smurtauja. Daugiau šiuo metu nieko papildomai papasakoti negali.
Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2024 m. rugsėjo 27 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji L. Š. parodė, kad po įvykio į valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė, todėl, kad nebuvo didelių sužalojimų. Laikosi pirmos apklausos metu duotų parodymų. Apklausos metu gali patikslinti, kad 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 15.00 val., jos vyras grįžo namo ir išgirdo, kaip pradėjo jis kažką vartyti, kažko ieškoti savo kambaryje. Ji buvo užsidariusi savo kambaryje, nes žinojo, kad jis bus agresyvus. Kaip ir pirmos apklausos metu sakė, jis pradėjo trankyti jos durimis, o ji neištvėrusi pasakė, kad jis taip nedarytų, nes šuo pradėjo vaikščioti po jos kambarį. Sutuoktinis pradėjo konfliktuoti, reikšti jai pretenzijas, dėl to, kad ji jam kažką pasakė. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos, o jis priėjo prie jos ir klausė ar nori būti lavonu ir kažkuriuo metu dešinės rankos kumščiu sudavė jai virš dešinės akies į kaktą. Skausmą vertintų 7 balais iš dešimties. Norėjo laikyti atstumą nuo jo, todėl tiesė savo kairę koją. Jis bandė laužti jos koją, bet ji jam pasakė, kad jai skauda, nes turėjo traumą neseniai, todėl jis atsitraukė. Skausmą vertintų 3 balais iš 10. Pastovėjęs keletą sekundžių jis vėl mosikuodamas kumščiais pradėjo artintis prie jos ir sudavė dešiniu kumščiu vieną kartą į kaktą dešinėje pusėje, prie smilkinio. Skausmą vertintų 5 balais iš 10. Pradėjo jam sakyti, kas yra, ko tu čia nori, o jis vis sakė „kur, kur?“, ir pradėjo dairytis. Ji suprato, kad jis dairosi peilio ir jo neradęs jis išėjo į virtuvę, ji iš karto uždarė savo kambario duris ir prispaudė jas su savo dešine koja ir laikė abejomis rankomis už rankenos. Tačiau sutuoktinis stipresnis už ją, todėl jam pavyko šiek tiek praverti duris ir jis per tą tarpą įkišo savo ranką, kurioje laikė peilį ir pradėjo juo mosikuoti. Ji nebeturėjo jėgų išlaikyti duris, todėl nuo jų atsitraukė iki lovos, o sutuoktinis įėjo į kambarį ir kažkaip ją nustūmė ant lovos ir pradėjo tuo peiliu mosikuotis prie pat jos, tačiau, sužalojimo, jai jokio nepadarė, tiesiog buvo labai mažas atstumas iki įdūrimo. Ji gindamasi ištiesė kojas ir kažkuriuo metu jis atsitraukė. Kiek pamena kai jis atsitraukė, nuėjo į virtuvę padėjo peilį ir sugrįžo į jos kambarį, po ko dešine ranka sudavė kumščiu į viršutinę lūpą taip ją praskeldamas iš vidaus. Skausmą vertintų 5 balais iš dešimties. Kol sutuoktinis buvo virtuvėje, ji parašė savo dukrai, sakydama, kad vėl užėjo vyrui agresija. Tada ji pusiau sėdimoje padėtyje atsigulė veidu į pagalvę bandydama prisidengti veidą ir galvą, o šis sudavė tris smūgius kumščiu į pakaušį. Kadangi ji dengėsi galvą rankomis, jis jai vieno iš smūgių metu pataikė į kairės rankos smilių, po ko jos pirštas ištino. Nuo šių smūgių ji skausmą vertintų 7 balais iš dešimties. Ji pradėjo garsiai verkti ir šaukti „baik, baik“. Tada jis atsisėdo ant sofos ir pasakė „Aaaa, J. atidaviau butelį“. Kaip supranta sutuoktinis galvojo, kad slepia jo alkoholį, todėl ir sumušė ją. Tuo metu paskambino jos dukra, jos sutuoktinis griebė už telefono ir klausė, kas čia skambina, norėjo mesti kažkur telefoną, bet pamatė, kad skambina jų dukra, todėl numetė telefoną jai ant lovos ir išėjo į savo kambarį. Pakėlusi ragelį, ji pasakė, dukrai, kad atvažiuotų, nes sutuoktiniui prasidėjo „balti arkliai“, telefoniniu skambučiu nieko plačiau nepasakojo. Per tą laiką jos vyras apsirengė ir išėjo iš namų. Atvykusi jos dukra pabuvo su ja, ir ji jai pasakė, kad važiuotų namo, nes sutuoktinis išėjęs ir ji šiuo metu nieko nepadės. Kai dukra išeidinėjo, laiptinės apačioje sutiko A. su kuriuo ir atėjo iki buto. Bute A. vėl tapo agresyvus, todėl dukra iškvietė policijos pareigūnus. Po įvykio, kalbėjo su sutuoktiniu. Jis sakė, kad pats nesupranta kodėl taip pasielgė, kodėl jai trenkė, tačiau supranta, kad tai įvyko dėl to, kad vartojo alkoholį ir nebesuvokė ką daro. Po įvykio 2024 m. rugsėjo 10 d. daugiau konfliktų nebuvo. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu nereikš. Po apklausos atsiųs tyrėjai sužalojimų fotonuotraukas. Daugiau neturi ką pridėti šios apklausos metu.
Ikiteisminio tyrimo metu L. Š. 2024 m. rugsėjo10 d. pareiškime nurodoma, kad 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis būdamas neblaivus, jos miegamajame kambaryje, jai gulint ant lovos, sudavė jai abiejų rankų kumščiais ne mažiau 3 smūgių į veido sritį ir ne mažiau 3 smūgių į pakaušio sritį, taip padarydamas jai kūno sužalojimus – patinimą virš dešinės akies, patinimą pakaušio srityje ir viršutinės lupos sužalojimą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir atriboti jos sutuoktinį nuo jos.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjos V. B. 2024 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodoma, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), A. Š. būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,37 prom., neblaivumas, buto kambaryje, sutuoktinei L. Š. gulint ant lovos, sudavė jai abiejų rankų kumščiais ne mažiau 3 smūgių į veido sritį ir ne mažiau 3 smūgių į pakaušio sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko nuėjęs į virtuvę paėmė peilį ir atėjęs į kambarį švaistėsi peiliu bei sakė, L. Š. „pasakyk dar vieną žodį, ir tu lavonas“. Dėl šių A. Š. veiksmų L. Š. pajuto realią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei ir, kad grasinimai gali būti įgyvendinti.
Įvykio vietos apžiūros 2024 m. rugsėjo 10 d. protokole nurodoma, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti daugiabučio bute, adresu (duomenys neskelbtini). Laiptinė į daugiabutį yra rakinama, durų kodas: (duomenys neskelbtini). Įėjus į laiptinę pakylama laiptais į ketvirtą aukštą. Butas yra kairėje pusėje. Durys į butą yra rudos spalvos, šarvuotos. Apžiūros metu butas yra atrakintas. Įėjus į butą patenkama į prieškambarį. Prieškambaryje palei dešinę sieną yra spinta. Praėjus į priekį, matoma, kad dešinėje pusėje yra praėjimas į kambarį Nr. 1, priekyje yra durys į kambarius Nr. 2 ir Nr. 3, kairėje pusėje matomos durys į tualeto ir vonios kambarius, o toliau jų – į virtuvę. Įėjus į kambarį Nr. 3, matoma, kad prieš duris yra lova, kuri apžiūros metu yra užklota. Kairėje pusėje matoma sofa, už kurios stovi sulenktas stalas. Prie kairės tolimosios sienos stovi fotelis, prieš kurį kampe stovi kampinis darbo stalas. Šalia jo palei sieną stovi sekcija su spinta. Įvykio vieta nėra filmuojama. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta, nieko nepaimta.
Asmens apžiūros 2024 m. rugsėjo 10 d. protokole nurodoma, kad apžiūrėta L. Š. Pastaroji parodė veidą, kuriame virš dešinės akies matomas patinimas. Taip pat parodė viršutinę lūpą, kurios vidinėje pusėje matoma kraujosruva. Kitų matomų sužalojimų nepastebėta.
Kitų objektų apžiūros 2024 m. spalio 11 d. protokole nurodoma, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92304347830, skambu io prad ia_ 2024-09-10 16_05_27)“, kurio bendra trukmė 1 min. 50 sek. Garso įraše girdimas bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau – ir BPC) ir pranešėjos (toliau – ir P) dialogas. BPC - 112. P - Laba diena. BPC - Laba diena. P - Aš norėčiau čia, (duomenys neskelbtini), tėvas pridaužė mamą, iškvieti, jau čia ne pirmas kartas. BPC - Miestas koks? P - Policija... Kaip sakot? BPC - Miestas koks? P - (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini). P - 85. BPC - Mhm. Supratau, greitoji reikalinga? P - Ne. BPC - Nepilnamečių vaikų yra namuose? P – Ne. BPC - Supratau, o kada tai nutiko? P - Nu va dabar, prieš pusvalandį. BPC - Mhm. Tai tėvas mamą sumušė? P - Nu ta prasme, su peiliu grasino, daužė čia, trankėsi, nu žodžiu, balti arkliai žodžiu. BPC - Tai gerai, trenkė jai? P - Taip, trenkė, guzas galvoj, guzas kaktoj. BPC - Greitoji nereikalinga? P - Ir toliau čia vaikšto. Ne, nereikalinga. BPC - Tai guzas ten iš aprašymo... P - Nu ką žinau, ką ta greitoji. Pirma policija tegu atvažiuoja. BPC - Ta prasme, ką greitoji. Apžiūrės, ar reikalinga apžiūrai ar ne. P - Nereikia nieko nėra, ta prasme, žaizdų nėra. Tiesiog balti arkliai žmogui. Kaip jį nuraminti jeigu jis nenusiramina. BPC - Supratau, sakykit, jūsų vardas, pavardė? P - I. L. BPC - Visi vietoj dabar? P - Nu, mama, aš ir tėvas, taip, kol kas. BPC - Peilį turi su savimi? P - Nu kažkur padėjo, nežinau. BPC - Dabar prie savęs peilį turi? P - Ne, ne, ne. Neturi, neturi. BPC - Durų kodas į laiptinę. P - (duomenys neskelbtini). BPC - Aukštas kuris? P - Ketvirtas. BPC - Supratau, gerai, informuojam tarnybas, laukit. P - Gerai. BPC - Viso gero. Garso įrašas baigiasi.
Kitų objektų apžiūros 2024 m. spalio 18 d. protokole nurodoma, kad apžiūrėtas „Body“ kameros vaizdo įrašas, kurio trukmė yra 17 min., 3 sek. Vaizdo įraše matoma kaip policijos pareigūnė atidaro buto duris ir praneša viduje esantiems asmenims, kad į butą įėjo policija ir yra daromas garso ir vaizdo įrašas. Policijos pareigūnė pasiteirauja, kas kvietė policiją ir nueina su moterimi šviesiais plaukais į kambarį esantį vaizdo įrašo kairėje pusėje. Kita moteris, trumpais tamsiais plaukais, vilkinti mėlynos spalvos marškinėlius, policijos pareigūnui pasako „šitas veikėjas – balti arkliai“. Policijos pareigūnas jos pasiteirauja, kas nutiko moteris atsako „nu nei iš šio nei iš to, sėdėjau kambary, jisai mane puolė. Puolė su peiliu, va net ant durų matėsi, veržėsi su peiliu paėmęs, ne pirmą kartą jau“. Policijos pareigūnas tada moters pasiteirauja „bet tai kažką fizinio jums padarė?“. Moteris parodo į kaktą ir sako „nu va guzas čia“ parodo į pakaušį „guzas čia, gyniausi kiek galėjau“. Policijos pareigūnas paklausia moters iš kur atsirado guzai. Moteris paaiškina smūgiuodama į orą „Ne, su kumščiais jis mane trankė, o paskiau nubėgo peilį pasiėmė, dar atsinešė“. Policijos pareigūnas tada moters pasiteirauja, ar kita moteris esanti jų bute yra jos dukra, moteris patvirtina, kad tai jų dukra, kad jai nieko vyras nepadarė ir, kad ji jį „pasigavo“ lauke. Tada policijos pareigūnas nueina į kambarį kuriame ant lovos sėdi vyras ir paprašo, kad vyras pateiktų dokumentą. Vyro kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vyras pasako „dokumentai pas mane, va čia, va čia, va čia“. Policijos pareigūnas paprašo, kad vyras papasakotų apie įvykį. Vyras pasako „aaaa, supuolė, kad supuolė, vienas negali va daeit, va mano čia yra dokumentai, tuoj atnešiu, aš nu tai, dokumentai visa atneš ji, žmon“. Policijos pareigūnas pasako vyrui prisėsti. Vyras sako „Mhm, čia mano, čia mano, čia mano, (nesuprantami žodžiai)“. Policijos pareigūnas dar kartą paprašo vyro prisėsti ir paklausia ar smurtavo prieš žmoną, vyras atsako „nieko, aš čia gyvenau ir gyvensiu“. Policijos pareigūnai pakartoja klausimą, o vyras atsako „bandžiau“. Tada policijos pareigūnai paklausia ar pavyko, o vyras atsako „ką nu, taip, taip, taip, buvo, buvo, išgąsdinau, bet nemušiau“. Tada policijos pareigūnas paklausia vyro iš kur pas moterį atsirado guzai, o vyras atsako „nu vadinasi užsikabino, nu, pakeliui, pakeliui, kai, kai, kai, (nesuprantami žodžiai)“, policijos pareigūnas „tai gi sakei nemušei?“, vyras atsako „tai jeigu bandžiau, nepataikiau, ten, ten, ten, kažkur pataikiau, tiksliai negaliu paaiškint“. Policijos pareigūnas pasiteirauja vyro kiek dienų vartoja alkoholį, jis atsako, kad geria pirmą dieną, o keturias prieš tai alkoholio nevartojo. Nuo vaizdo įrašo 2 min. 54 sek., iki 3 min. 19 sek., ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nėra. <...> Toliau vaizdo įraše matoma, policijos pareigūnės „Body“ kameros vaizdo įrašas. Policijos pareigūnai užeina į butą, policijos pareigūnė įėjusi į butą praneša, kad tai policija ir, kad yra daromas garso ir vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matomos dvi moterys, viena vyresnio amžiaus dėvinti tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius, kita moteris šviesiais plaukais, dėvinti dryžuotus marškinėlius ir vyras dėvintis baltos spalvos marškinėlius. Policijos pareigūnė paklausia, kas kvietė pagalbą ir su moterimi šviesiais plaukais nueina į kambarį. Policijos pareigūnė paprašo moters, kad ši papasakotų apie įvykį. Moteris atsako „aš įvykio nemačiau, mama man parašė atvažiuok, balti arkliai, pridaužė, su peiliu va duris išlaužė, mamai čia kraujai bėgo, guzas čia, guzas čia, dažėsi ką aš žinau, vyno nerado ponas. Ta prasme su juo čia jau yra ne pirmas kartas, jis jau sėdėjo mėnesį laiko kalėjime, čia yra degradavęs žmogus be smegenų, aš nežinau iš vis kaip Lietuvos įstatymai sprendžia, kviečiam, kviečiam tą policiją, bet nu nieks nevyksta“, moteris tęsia „ne pirmas kartas, jis ir kalėjime sėdėjęs dėl šito ir, ir, ir kur jis tik nesėdėjęs. Aš nežinau, jis ta prasme jau pragėręs yra smegenis, nu grynas alkoholikas“. Toliau moteris pasakė, kad įvykio nematė, savo tėvą parsivedė iš lauko, bandė kumščiais grasinti ir jai, tačiau smūgių nesudavė. Atvykusi į mamos namus, moteris iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnė atidaro duris ir paprašo vyresnio amžiaus moters užeiti į kambarį ir papasakoti, kas įvyko. Moteris parodo delnu į lovą ir pasako „aš iš vis čia sėdėjau, telefone sėdėjau, jisai atėjo ir kažką ten rausiasi kambary (įsiterpia moters dukra kuri pasako „vyno nerado“) nuo lovos vertė ir pasirodo prisinešęs buvo vyno ir alaus, ir kažkurio butelio nerado“. Moters dukra bando įsiterpti į pokalbį, policijos pareigūnė jos paprašo, kad leistų dabar viską papasakoti mamai. Vyresnio amžiaus moteris tęsia „Ir žodžiu, šuo išbėgo į koridorių, jisai paėmė uždarė duris, nu tai aš atidariau duris, šunį, kad įsileisti ir jis „tu čia dar, tu čia dar“ (moteris išskėtė rankas) ir va taip pradėjo ant manęs, ir atėjo, pradėjo mane va taip daužyti va taip va (moteris pavaizdavo smūgius kumščiais)“. Policijos pareigūnė paklausė ar buvo smūgių į veidą. Moteris parodydama į kaktą ir į pakaušį pasakė „nu va, guzas čia, guzas čia“. Toliau vaizdo įraše policijos pareigūnė iškviečia GMP brigadą į įvykio vietą. Policijos pareigūnė paklausia moters, kiek jai buvo suduota smūgių. Moteris atsakė, kad „nu nežinau, pradžioj gal penkis, tada aš sakau ką tu darai, kai aš jam pasakau ką nors jisai dar labiau, tada nubėgo į virtuvę pasiėmė peilį atėjo ir vos čia nepradūrė manęs. Koja tada gyniausi, tada koją laužė čia, nu žodžiu“. Moters dukra pasako, kad tai nėra pirmas kartas, kada taip grasinama peiliu, o už jam išrašytas baudas sumoka jos. Policijos pareigūnė nueina į kitą kambarį ir pasako policijos pareigūnams, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policijos pareigūnė paaiškina moteris, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir, kad vyras bus sulaikytas. Toliau vyresnio amžiaus moteris pradėjo tęsti įvykio aplinkybių pasakojimą sakydama, kad „tai paskiau vienu metu užnėriau tas duris, tai jisai įkišo į tarpą peilį ir pradėjo mane ten pro tą plyšį badyti, aš ten laikiau kiek galėjau“. Moteris pasako, kad su peiliu sužalota nebuvo, tačiau pasako, kad jai bėgo kraujas iš lūpos. Policijos pareigūnė pasiteirauja ar moteris yra blaivi, ši atsako, kad taip. Moters dukra paaiškina, kad vyras yra po insulto ir sunkiai dėlioja sakinius, taip pat pamini, kad vyras yra gulėjęs (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Taip pat moterys pamini, kad vyras yra gavęs arešto bausmę prieš metus laiko. Policijos pareigūnė dar kartą pasitikslina smūgių skaičių, o moteris patikslina, kad buvo suduoti trys smūgiai į veidą, į pakaušį taip pat suduoti trys smūgius. Moteris nurodo, kad bandė nuraminti savo vyrą, nes jo akys buvo „išverstos“. Taip pat moteris nurodo, kad kai vyras grasino peiliu, jai sakė „užmušiu“, „dar vienas žodis ir tu lavonas“. Policijos pareigūnė pasitikslina detales, paklausia ar moteris rašys pareiškimą ir kelintą valandą įvyko konfliktas. Daugiau vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašas baigiasi.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas. Stipriai supykęs ant sutuoktinės nuėjo į jos kambarį ir žodžiais pradėjo jai grasinti. Būdamas jos kambaryje pradėjo ją mušti ten, kur pakliuvo, galėjo trenkti į vietas nurodytas įtarime. Kai išėjo iš jos kambario nuėjo atgal į virtuvę, tačiau dar norėdamas pasiaiškinti konfliktą jis laikydamas rankoje peilį nuėjo pas sutuoktinę į kambarį ir gąsdino ją su peiliu. Pagąsdinęs nuėjo ir padėjo peilį virtuvėje, o po to sugrįžo vėl atgal į sutuoktinės kambarį, kur jai sudavė dar smūgių. Kur sudavė, jis neprisimena, tačiau tai gali būti įtarime nurodytos vietos. Jam atrodo, kad kažkuriuo metu žmona buvo ištiesusi koją, o jis galėjo jos koją pasukti. Po konflikto norėdamas nusiraminti jis išėjo iš buto. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios L. Š. duoti parodymai. Nukentėjusioji L. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 14.45 val., jis grįžo namo nusipirkęs alkoholinių gėrimų. Žinodama, kad jis būna agresyvus, kai išgeria, ji prie jo nelindo, buvo savo kambaryje, tačiau jis pradėjo konfliktuoti, pareiškė pretenzijas, kad ji jam kažką pasakė. Kadangi ji tuo metu gulėjo ant savo lovos, jis priėjo prie lovos krašto, sugniaužęs abiejų rankų delnus į kumščius agresyviai jos paklausė ar nori būti lavonu. Ji paklausė jo, ką jis daro. Tuo metu jis sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą, pataikydamas į akies sritį. Bandydama nuo jo atsitraukti, ji pakėlė savo kojas, besigindama. Nuo šio veiksmo jis atsitraukė ir nubėgo į virtuvę. Ji pasinaudojo proga ir uždarė savo kambario duris, tačiau šis sugrįžęs pradėjo jas laužyti, bandyti atidaryti. Jam pavyko padaryti nedidelį plyšį tarp durų ir jų staktos ir pro tą plyšį jis prakišo savo dešinę ranką, kurioje laikė virtuvinį peilį. Jam pavyko atsidaryti duris ir vėl įeiti į jos kambarį. Ji atsisėdo ant lovos, o jis priėjo prie jos, laikydamas dešinėje rankoje peilį pasakė, kad jei ji pasakys dar vieną žodį, tai bus lavonas. Po to jis atsikėlė, išėjo iš kambario, padėjo peilį, ir vėl grįžęs į jos kambarį, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veido sritį į lūpą. Jai pradėjo bėgti kraujas, ji nuėjo į vonią. Kai grįžo į kambarį, jis vėl sudavė jai vieną smūgį į veidą, tačiau ji uždengė veidą abejomis rankomis, sulenkusi rankas per alkūnes, tad jis pradėjo smūgiuoti per galvą, pakaušį. Iš viso per visą įvykį jis jai sudavė ne mažiau trijų smūgių į veido sritį ir ne mažiau trijų smūgių į pakaušio sritį. Nuo jo smūgio ant jos pakaušio atsirado patinimas. Taip pat patinimas atsirado ir prie dešinės akies. Nuo smūgio į lūpą, iš vidinės lūpų pusės bėgo kraujas, o dabar yra kraujosruva. Nuo jo smūgių ji patyrė fizinį skausmą. Pirmiau minėtas kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir į įvykio vietą atvykusios tyrėjos V. B. 2024 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo užfiksuoti duomenys. Pastaroji nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), A. Š. būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,37 prom., neblaivumas, buto kambaryje, sutuoktinei L. Š. gulint ant lovos, sudavė jai abiejų rankų kumščiais ne mažiau 3 smūgių į veido sritį ir ne mažiau 3 smūgių į pakaušio sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pirmiau minėtas kaltinamojo, nukentėjusiosios bei į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. asmens apžiūros 2024 m. rugsėjo 10 d. protokole, kitų objektų apžiūros 2024 m. spalio 11 d. bei 2024 m. spalio 18 d. protokoluose užfiksuota informacija.
Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas nulėmęs fizinio skausmo L. Š. atsiradimą. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo A. Š. nusikalstami smurtiniai veiksmai, atlikti 2024 m. rugsėjo 10 d., buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiąja, kurie ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Taigi, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis A. Š. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.
Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), A. Š. nukentėjusiosios L. Š. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiųjų asmenų, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Iš anksčiau aptartų kaltinamojo A. Š. bei nukentėjusiosios L. Š. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iki 2024 m. rugsėjo 10 d. gyveno kartu virš (duomenys neskelbtini) metų, vedė bendrą ūkį. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 15.00 val. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – nukentėjusiąją L. Š.
Iš byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat matyti, kad kaltinamasis A. Š., jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę apklausų metu patvirtino pats kaltinamasis ir nukentėjusioji. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis A. Š., jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 15.00 val., padarė apsvaigęs nuo alkoholio.
Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad A. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo.
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužinojo nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas. Stipriai supykęs ant sutuoktinės nuėjo į jos kambarį ir žodžiais pradėjo jai grasinti. Būdamas jos kambaryje pradėjo ją mušti ten, kur pakliuvo, galėjo trenkti į vietas nurodytas įtarime. Kai išėjo iš jos kambario nuėjo atgal į virtuvę, tačiau dar norėdamas pasiaiškinti konfliktą jis laikydamas rankoje peilį nuėjo pas sutuoktinę į kambarį ir gąsdino ją su peiliu. Pagąsdinęs nuėjo ir padėjo peilį virtuvėje, o po to sugrįžo vėl atgal į sutuoktinės kambarį, kur jai sudavė dar smūgių. Kur sudavė, jis neprisimena, tačiau tai gali būti įtarime nurodytos vietos. Jam atrodo, kad kažkuriuo metu žmona buvo ištiesusi koją, o jis galėjo jos koją pasukti. Po konflikto norėdamas nusiraminti jis išėjo iš buto. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios L. Š. duoti parodymai. Nukentėjusioji L. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 14.45 val., jis grįžo namo nusipirkęs alkoholinių gėrimų. Žinodama, kad jis būna agresyvus, kai išgeria, ji prie jo nelindo, buvo savo kambaryje, tačiau jis pradėjo konfliktuoti, pareiškė pretenzijas, kad ji jam kažką pasakė. Kadangi ji tuo metu gulėjo ant savo lovos, jis priėjo prie lovos krašto, sugniaužęs abiejų rankų delnus į kumščius agresyviai jos paklausė ar nori būti lavonu. Ji paklausė jo, ką jis daro. Tuo metu jis sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą, pataikydamas į akies sritį. Bandydama nuo jo atsitraukti, ji pakėlė savo kojas, besigindama. Nuo šio veiksmo jis atsitraukė ir nubėgo į virtuvę. Ji pasinaudojo proga ir uždarė savo kambario duris, tačiau šis sugrįžęs pradėjo jas laužyti, bandyti atidaryti. Jam pavyko padaryti nedidelį plyšį tarp durų ir jų staktos ir pro tą plyšį jis prakišo savo dešinę ranką, kurioje laikė virtuvinį peilį. Jam pavyko atsidaryti duris ir vėl įeiti į jos kambarį. Ji atsisėdo ant lovos, o jis priėjo prie jos, laikydamas dešinėje rankoje peilį pasakė, kad jei ji pasakys dar vieną žodį, tai bus lavonas. Po to jis atsikėlė, išėjo iš kambario, padėjo peilį, ir vėl grįžęs į jos kambarį, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veido sritį į lūpą. Jai pradėjo bėgti kraujas, ji nuėjo į vonią. Kai grįžo į kambarį, jis vėl sudavė jai vieną smūgį į veidą, tačiau ji uždengė veidą abejomis rankomis, sulenkusi rankas per alkūnes, tad jis pradėjo smūgiuoti per galvą, pakaušį. Iš viso per visą įvykį jis jai sudavė ne mažiau trijų smūgių į veido sritį ir ne mažiau trijų smūgių į pakaušio sritį. Nuo jo smūgio ant jos pakaušio atsirado patinimas. Taip pat patinimas atsirado ir prie dešinės akies. Nuo smūgio į lūpą, iš vidinės lūpų pusės bėgo kraujas, o dabar yra kraujosruva. Nuo jo smūgių ji patyrė fizinį skausmą. Pirmiau minėtas kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir į įvykio vietą atvykusios tyrėjos V. B. 2024 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodomi duomenys. Pastaroji parodė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), A. Š. būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,37 prom., neblaivumas, buto kambaryje, sutuoktinei L. Š. gulint ant lovos, sudavė jai abiejų rankų kumščiais ne mažiau 3 smūgių į veido sritį ir ne mažiau 3 smūgių į pakaušio sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko nuėjęs į virtuvę paėmė peilį ir atėjęs į kambarį švaistėsi peiliu bei sakė, L. Š. „pasakyk dar vieną žodį, ir tu lavonas“. Dėl šių A. Š. veiksmų L. Š. pajuto realią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei ir, kad grasinimai gali būti įgyvendinti. Pirmiau minėtas kaltinamojo, nukentėjusiosios bei į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. asmens apžiūros 2024 m. rugsėjo 10 d. protokole, kitų objektų apžiūros 2024 m. spalio 11 d. bei 2024 m. spalio 18 d. protokoluose užfiksuota informacija.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, kurie vienas kitą papildo ir sutampa tarpusavyje, konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog A. Š. grasino nužudyti žmogų, esant realiam pagrindui manyti, kad toks grasinimas gali būti įgyvendintas, t. y. žodinio konflikto metu, bute, būdamas neblaivus, sutuoktinei sėdint lovoje, paklausęs „ar nori būti lavonu?“, tyčia sudavė jai dešinės rankos kumščiu virš dešinės akies į kaktą, suėmęs rankomis laužė kairę koją, kumščiu sudavė vieną smūgį į kaktą dešinėje pusėje prie smilkinio, po to nuėjęs į virtuvę ir pasiėmęs peilį, sugrįžo atgal į kambarį, kur nukentėjusioji nenorėdama jo įleisti laikė duris, tačiau jis atstūmęs duris, pro plyšį mosikavo peiliu, o nukentėjusiajai pasitraukus nuo durų, įėjo į kambarį, nustūmė nukentėjusiąją ant lovos ir mosikuodamas peiliu prieš nukentėjusiąją sakydamas „dar vienas žodis ir tu lavonas“, po ko nuėjęs į virtuvę padėjo peilį ir sugrįžęs į kambarį dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į viršutinę lūpą, nukentėjusiajai dengiantis galvą rankomis, jis tyčia sudavė tris smūgius kumščiu į pakaušį bei į kairės rankos smilių, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai L. Š. fizinį skausmą bei grasindamas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Kaltinamasis A. Š. veikė tiesiogine tyčia, t. y. pavartojus alkoholio ir įvykus žodiniam konfliktui, paimdamas peilį ir nukreipdamas jį į nukentėjusiąją, sakydamas, kad nužudys, neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą, norėjo sukelti nukentėjusiajai grėsmę, tokiais savo veiksmai ją įbauginti. Taigi, A. Š. veiksmai atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad A. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Š. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
Taip pat pažymėtina, kad 2024 m. spalio 25 d. nukentėjusiajai L. Š. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.
Dėl skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę A. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
A. Š. padarė du tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus prieš šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 140 straipsnio 2 dalis, BK 145 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimai baigti, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, o nusikalstamos veikos padarytos namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis dirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, A. Š. ne kartą yra teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Baustas administracine tvarka. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei priklausomybės ligų centre byloje nepateikta. Teismo vertinimu, A. Š. kriminalinė praeitis rodo pastarojo polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokurorės prašomą bausmę – areštą. Prokurorės pasiūlyta 60 parų arešto bausmė už nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 70 parų arešto bausmė už nusikalstamą veiką numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikų pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir skirti subendrintą 90 parų arešto bausmę.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatytais pagrindais, kaltinamasis A. Š. nuo 2024 m. rugsėjo 10 d., 16.50 val. iki 2024 m. rugsėjo 11 d., 15.18 val. buvo lakinai sulaikytas. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu bei BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į A. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo R. B. 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. Š. nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. iki 2024 m. lapkričio 11 d. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. L. 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimu kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir skirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Š. 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo2024 m. rugsėjo 10 d., 16.50 val. iki 2024 m. rugsėjo 11 d., 15.18 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir paskirti A. Š. galutinę 59 (penkiasdešimt devynių) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos (paieškos atveju).
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. Š. nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. iki 2024 m. lapkričio 11 d. bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.
2) A. Š. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 37 452 371 arba telefonu 8 663 60132;
3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;
4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.