- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- 1-1408-1109/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11538-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- K. P.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą prie Kauno m. sav., teistas:
1) 2020 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 3 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, bausmė atlikta;
3) 2021 m. balandžio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta, sumažinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; tęsti darbą arba būti užsiregistravus užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 4 d. 13.10 val. iki 2021 m. balandžio 6 d. 10.50 val., iš viso – 2 (dvi) paras, vieną laikiname sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu ir 73 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. 2022 m. (duomenys neskelbtini)d., apie 14.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mažiausiai aštuonis kartus sudavė kumščiu savo sugyventinei K. P. į galvą, kairės rankos petį, kairį šoną ir tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos narei K. P. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais kaltinamasis V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. (duomenys neskelbtini)d., po darbo, būdamas neblaivus, vartojo fizinį smurtą K. atžvilgiu – sudavė į galvą, kairės rankos petį, kairį šoną. Alkoholį prieš įvykį vartojo vienas būdamas automobilyje. Sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido. Taip elgėsi dėl suvartojo alkoholio. Po įvykio nevartoja alkoholio ir ketina pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Nukentėjusioji K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. (duomenys neskelbtini)d. apie 14 valandą V. P., būdamas neblaivus, pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Ji nuėjo į svetainę ir atsigulė į lovą. Tada išgirdo kaip V. greitu žingsniu iš virtuvės ateina link jos. Tuo metu jau suprato, kad bus negerai. Užsidengė rankomis galvą ir prašė jo jos nemušti, tačiau jis kaire ranka laikė, o dešine ranka sugniaužęs kumštį trenkė ne mažiau kaip keturis kartus į galvą, ne mažiau kaip du kartus į kairės rankos petį ir ne mažiau kaip du kartus į kairį šoną. Ji jautė didelį skausmą tose vietose, kuriose buvo suduodami smūgiai. V. buvo labai agresyviai nusiteikęs. Jis taip elgiasi ne pirmą kartą. Jis sutiko gultis į ligoninę gydymui nuo alkoholizmo. Ji V. P. pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereiškia. (1 t., b. l. 47–48). Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis jos atsiprašė, alkoholio nebevartoja, mano, kad jis savo pažadą tesės ir alkoholio nebevartos.
Iš 2022 m. balandžio 5 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad K. P. pranešė apie tai, kad 2022 m. (duomenys neskelbtini)d. kartu su V. P., su kuriuo kartu gyvena, vartojo alkoholį, apie 14 val. V. P. pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais ir kumščiu sudavė jai ne mažiau keturis smūgius į galvą, ne mažiau du kartus į kairės rankos petį, ne mažiau du kartus į kairį šoną (1 t., b. l. 9–12).
Iš 2022 m. balandžio 5 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 33–39).
Iš 2022 m. kovo 29 d. – 2022 m. balandžio 5 d. Asmens apžiūros protokolo matyti, jog ant nukentėjusiosios K. P. kūno, veido srityje už kairės ausies aptikti fizinio smurto vartojimo požymiai (1 t., b. l. 61–66).
Iš 2022 m. balandžio 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2022 m. (duomenys neskelbtini)d. K. P. skambutis, kur ji kviečiasi pagalbą pranešdama, kad ją sumušė buvęs sugyventinis- mušė kumščiais į įvairias kūno vietas, ji veidą užsidengė, todėl apsisaugojo (1 t., b. l. 68–69).
Iš 2022 m. balandžio 9 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas pareigūnų BODY CAM kamerų vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip K. P. aiškina, kad ją rankomis – kumščiais sumušė sugyventinis, su kuriuo turi bendrą dukrą. Sudavė jai į veidą, bet ji užsidengė ranka, po to jis pabėgo. Taip vyksta ne pirmą kartą (1 t., b. l. 74–77).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę. Vadovaujantis BK 248 straipsnyje įtvirtinta šeimos nario sąvoka, sutuoktinė yra kaltinamojo šeimos narys.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
Teismas ištyręs ir įvertinęs surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis, konstatuoja, jog teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visuma: kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, rašytiniais duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis V. P. 2022 m. (duomenys neskelbtini)d., apie 14.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mažiausiai aštuonis kartus sudavė kumščiu savo sugyventinei K. P. į galvą, kairės rankos petį, kairį šoną ir šiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.
Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl konstatuoja, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini V. P. kaltės įrodymais. Visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo bei sudaro įrodymų visumą, patvirtinančią teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, jog žodinio konflikto su sugyventine metu, būdamas neblaivus, sudavė kumščiu savo sugyventinei K. P. į galvą, kairės rankos petį, kairį šoną. Pripažino, jog dėl to sugyventinė galėjo jausti fizinį skausmą. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos visiškai atitinka ir patvirtina nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusioji K. P. parodė, jog 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. V. P., būdamas neblaivus, dešine ranka sugniaužęs kumštį trenkė jai ne mažiau kaip keturis kartus į galvą, ne mažiau kaip du kartus į kairės rankos petį ir ne mažiau kaip du kartus jai į kairį šoną. Apie įvykusį konfliktą ir patirtą smurtą nukentėjusioji iš karto pranešė paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą. Smurto vartojimo požymiai užfiksuoti ir pareigūnų mobiliąja vaizdo kamera bei apžiūrėjus nukentėjusiąją. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamasis sąmoningai vartojo fizinį smurtą – sudavė kumščiu į įvairias kūno vietas ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Tai yra kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su neteisėtu kaltinamojo veikimu – smūgių rankos kumščiu sudavimais. Kaltinamojo veiksmų pobūdis – sudavė ne po vieną smūgį kumščiu į galvą, t. y. vieną iš svarbiausių ir pažeidžiamiausių organų, šoną, petį, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo V. P. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio fizinio skausmo sukėlimo požymiai. Kadangi fizinis smurtas vartotas prieš asmenį, su kuriuo kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, t. y. savo buvusią sutuoktinę, šiuo metu sugyventinę, konstatuojama, jog jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Dėl bausmės
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skiriant bausmę kaltinamajam V. P. įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, juo kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Taip pat įvertinama atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės.
Įvertinant kaltinamojo V. P. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, teistumas už paskutinįjį nusikaltimą neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo metu, yra ne kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 89–102). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nuo 2007 m. sausio 1 d. nesigydė (1 t., b. l. 83). Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, atsiprašė nukentėjusiosios, ši jam atleido, be to kaltinamasis dirba, sutinka gydytis nuo alkoholizmo.
Įvertinus šių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirtina griežtesnė iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė nei sankcijos vidurkis – 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 ir V. P. skirtina sumažinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Kadangi kaltinamasis naują nusikaltimą įvykdė laisvės apribojimo metu, t. y. neatlikęs anksčiau jam paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirtoji sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, subendrintina su 2021 m. balandžio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir likusia neatlikta bausme. Kadangi ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu neatliktos bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 3 d., t. y. likusi neatlikta bausmės dalis nuosprendžio priėmimo dienai yra 2 mėnesiai laisvės apribojimo, ši likusi bausmės dalis, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimą, visa pridedama prie naujai paskirtos bausmės ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo.
Nors kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui už analogišką nusikalstamą veiką, teismo vertinimu, byloje vis dar yra pagrindas tikėti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgtina į tai, jog pagrindinė nusikalstamo elgesio priežastis yra žalingas alkoholio vartojimas, ką pripažįsta ir pats kaltinamasis. Kaltinamasis pasiryžęs gydytis priklausomybę, sutinka, kad būtų skirtas įpareigojimas gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, jog atidėjus bausmės vykdymą ir skyrus įpareigojimą gydytis priklausomybę, konfliktų ir pakartotinio smurto rizika yra minimali.
Įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant asmens nuo visuomenės, o atidedant bausmės vykdymą ir skiriant kaltinamajam apribojimus, kurie padėtų labiau socializuotis, skatintų užimtumą ir sumažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju užtikrintų teisingo nubaudimo principą, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas 1 (vieneriems) metams, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: gydytis priklausomybę nuo alkoholio; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
V. P. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai – kompaktiniai diskai, 2 vnt. (1 t., b. l. 142), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už V. P. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 76,67 Eur.
Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Kaltinamasis yra pensinio amžiaus, duomenų, kad turėtų nekilnojamojo, registruojamo turto, nėra, turi nepilnametį vaiką. Be to, atsižvelgtina į tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas) vien dėl to, kad prokuroras nusprendė perduoti bylą į teismą pagreitinto proceso tvarka. Bylą nagrinėjant įprastinio žodinio proceso tvarka gynėjo dalyvavimas nebūtų buvęs būtinu. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju būtų neteisinga išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, todėl šios išlaidos neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. P. paskirtą sumažintą bausmę subendrinti su neatlikta bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirti V. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktais V. P. paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti įpareigojimus: viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus – kompaktinius diskus, 2 vnt. (1 t., b. l. 142), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. P. neišieškoti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.