Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-65679-17 ir baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Mažeikių r., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2017-12-17 apie 12.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sugriebęs nukentėjusiajai V. Z. už dešinės rankos ją užsuko, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, po to, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. J. du smūgius į veidą, tuo padarydamas jam kairiajame žande apie 2 cm diametro poodinę kraujosruvą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam V. J. sveikatą. Netrukus po to, (duomenys neskelbtini). 3 namo 3 laiptinės 1 aukšte, tyčia kumščiu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam V. Z. į veidą, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajam V. Z. sveikatą.

Be to, jis 2017-12-17 apie 12.05 val. (duomenys neskelbtini). 3 namo 3 laiptinėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagrasino nukentėjusiajam V. Z. jį nužudyti, sakydamas, kad jį papjaus, ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes netrukus iki grasinimo išsakymo jis sudavė nukentėjusiajam tris smūgius į veidą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. K. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2017-12-17 jis, išgėręs degtinės ir alaus, nuėjo pas kaimynus į 41 butą ieškoti savo žmonos. Bute gyvena V. Z., V. Z., V. J. ir V. dukra E. Z.. Kai jis paklausė, ar pas juos yra jo žmona, V. Z. pasakė, kad nėra, taip pat šaukdamas, kad D. pas juos nėra, atėjo prie durų ir V. Z.. V. J. stovėjo kiek toliau nuo durų, jis taip pat neigė, kad pas juos yra jo žmona. Tada V. Z. dukra akimis jam parodė, kad žmona virtuvėje. Jam einant link virtuvės, kelią užstojo V. Z., pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Tada jis pastūmė V. Z. nuo durų, jam kelią užstojo V. J., jis pastūmė ir V. J.. Nematė ar jie nukrito ir kur nors atsitrenkė. Dėl girtumo neprisimena visų aplinkybių, todėl gali būti, kad trenkė V. Z. ir V. J. kaltinime nurodytus smūgius, sugriebė V. Z. už rankos ir ją užsuko, grasino nukentėjusiajam V. Z.. Dėl šio įvykio labai gailisi, kaimynų nuoširdžiai atsiprašė ir jie jam atleido (b. l. 93-96, 102-104).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. Z. parodė, kad 2017-12-17 apie 11.30 val. pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynė D iš 60 buto. D sakė, kad jai ramybės namuose neduoda girtas vyras. Apie 12.00 val. pas ją atėjo ir D vyras J. K.. Prieškambaryje J. K. paklausė, ar pas ją yra jo žmona. Kai ji pasakė, kad D nėra, J. K. labai supyko ir pradėjo ant jos šaukti. Paėmusi telefoną ji norėjo iškviesti policiją, tada J. K. sugriebė ją už dešinės rankos ir ją užsuko. Ištrūkusi ji išėjo iš buto į kitą laiptinę. Iki atvykstant policijos pareigūnams, J. K. laiptinėje sumušė jos vyrą, o bute sumušė pas juos gyvenantį V. J.. Ji tik juto fizinį skausmą. Vėliau ji su kaimynu J. K. bendravo telefonu, iš jo kalbos suprato, kad J. K. gailisi taip pasielgęs. Ji kaimynui atleidžia, priekaištų jam neturi (b. l. 30, 33-35).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Z. parodė, kad 2017-12-17 apie 12 val. pas jį į namus atėjo kaimynas J. K. iš 60 buto. J. K. buvo neblaivus, ieškojo savo žmonos. Netrukus jis išgirdo, kad prieškambaryje kaimynas konfliktuoja su jo žmona. Atėjęs į prieškambarį jis liepė J. K. netriukšmauti ir padavė žmonai telefoną, kad ši iškviestų policiją. Tada J. K. sugriebė jo žmonai už riešo ir atėmė iš rankos telefoną. Ar J. K. buvo užsukęs žmonos ranką už nugaros, nematė. Netrukus jo žmona išbėgo į laiptinę, pasiėmusi kitą telefoną. Jis taip pat nuėjo į laiptinę. Jam stovint laiptinėje iš buto išėjęs J. K. sudavė jam kumščiu tris smūgius į kairį žandą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Pamatęs, kad jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, J. K. pasakė, jog su juo neatsiskaitė ir pasigavęs jį papjaus. Dėl suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą. Kada ir kiek smūgių J. K. sudavė V. J., nematė, taip pat ir V. J. apie tai nepasakojo, nepastebėjo ar pas jį buvo kokie nors sužalojimai. Po šio įvykio kaimynas J. K. jo asmeniškai porą kartų atsiprašė, jis jam atleidžia, jokių priekaištų jam neturi (b. l. 37, 40-43).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. J. parodė, kad 2017-12-17 apie 12.00 val. atėjo kaimynas J. K.. Išgirdęs prieškambaryje triukšmą, jis išėjo iš kambario pažiūrėti kas vyksta. Pamatė agresyviai nusiteikusį J. K., kuris konfliktavo su V. Z.. Jis atsistojo prie įėjimo į virtuvę, kurioje buvo kaimyno J. K. žmona D. Netrukus V. Z. išbėgo iš buto, paskui ją išėjo ir jos vyras V. Z.. Tuomet J. K. puolė link virtuvės. Kadangi jis neleido J. K. užeiti į virtuvę, J. K. supyko ir sudavė jam du stiprius smūgius kumščiu į veidą. Jis girdėjo, kaip J. K., sulaikomas pareigūnų, šaukė, kad papjaus V. Z.. Dėl suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą. Kadangi J. K. jo atsiprašė, jis J. K. atleido, pretenzijų jam neturi (b. l. 45, 48-50).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Z. parodė, kad 2017-12-17 apie 12.00 val. pas juos atėjo kaimynė D iš 60 buto. J. K. atėjo ieškodamas žmonos D. Kai mama V. Z. pasakė, kad D pas juos nėra, J. K. pradėjo garsiai rėkti, kad jie meluoja. Išsigandusi ji pradėjo verkti ir akimis J. K. parodė, kad D yra virtuvėje. Jos tėtis iš kambario atnešė mamai telefoną, kad ji paskambintų policijai. Tada kaimynas sugriebė mamai už kažkurios rankos riešo, spaudė, mama liepė J. K. ją paleisti. Ar jis buvo mamai užsukęs ranką, tiksliai nematė. Paleidęs mamos ranką, J. K. ėjo link virtuvės, o V. J. užstojo jam kelią. Ji su mama išėjo į kitą laiptinę, o grįžus pamatė, kad pas tėtį V. Z. labai smarkiai kraujavo nosis, jis sakė, kad laiptinėje jį sumušė J. K.. V. J. skruostas buvo raudonas, jis taip pat sakė, kad J. K. sudavė ir jam (b. l. 68-71).

2017-12-17 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Laiptinėje, prie apžiūrimo buto lauko durų, ant grindinio matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (b. l. 12-16).

2017-12-21 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras. Padarytoje įrašo suvestinėje užfiksuota, kad V. Z. skambina telefonu 112 ir praneša, kad atėjęs kaimynas jos bute ieškojo savo žmonos, paskui sumušė jos vyrą, ar sumušė draugą, nežino, o jai pačiai su dukra teko pabėgti iš namų, kad kaimynas nesumuštų ir jos (b. l. 25-27).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK vyr. patrulio G. P. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad atvykus pagal pranešimą į įvykio vietą, juos pasitikę V. Z. ir V. J. paaiškino, kad juos sumušė J. K.. Pastarasis savo buto duris atidarė tik po ilgų įkalbinėjimų, elgėsi agresyviai, vengė sulaikymo (b. l. 11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3813/2017(02) nustatyta, kad V. Z. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota (b. l. 54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3812/2017(02) nustatyta, kad V. Z. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) nosies nugarėlėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, dėl konstatuoto sužalojimo V. Z. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3814/2017(02) nustatyta, kad V. J. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) kairiame žande. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, dėl konstatuoto sužalojimo V. J. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 62).

Alkotesterio rezultatų žurnalo kopija nustatyta, kad 2017-12-17 12.27 val. J. K. nustatytas 1,33 promilių girtumas (b. l. 76).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis J. K. sugriebė nukentėjusiajai V. Z. už dešinės rankos ir ją užsuko, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. J. du smūgius į veidą, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. J. sveikatą, bei kumščiu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam V. Z. į veidą, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. Z. sveikatą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad nukentėjusiesiems fizinį skausmą sukėlė konfliktų metu, buvo suduoti keli smūgiai iš eilės. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, taip pat, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvados, kiti baudžiamosios bylos duomenys. Teismas sprendžia, kad ši kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Be to, jis toje pačioje vietoje, pagrasino nukentėjusiajam V. Z. jį nužudyti, sakydamas, kad jį papjaus. Grasinimas laikytinas realiu, kadangi iki grasinimo išsakymo kaltinamasis J. K. nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo J. K. veiksmai, pasireiškę grasinimu, pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuoti tinkamai.

Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse (kasacinės nutartys Nr. 2K-412/2010, 2K-37/2011). Tuo tarpu ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-78/2012). Nagrinėjamu atveju tiek fizinio skausmo sukėlimas, tiek grasinimas nužudyti buvo įvykdyti tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir to paties konflikto pasekoje, abu nusikaltimai padaryti esant vieningai tęstinei tyčiai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, sudarančias idealią sutaptį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis J. K. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (b. l. 117-119). Nukentėjusieji informuoti apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepateikta (b. l. 121-123).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi nesunkios smurtinės, baigtos nusikalstamos veikos, sudarančios idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Nusikaltimai padaryti tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. J. K. neteistas (b. l. 107-108), baustas administracine tvarka (b. l. 109-110), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 115), Jonavos PSPC PSC epizodiškai lankėsi 2016, 2017 metais, paskutinį kartą lankėsi 2017-07-26, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (b. l. 113-114). Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-12-17 12.20 val. iki 2017-12-18 14.19 val.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, vėliau – panaikintina.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas), BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas) ir paskirti jam:

-pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę;

-pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., ir 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. K.:

1) tęsti darbą;

2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. K. galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. K.:

1) tęsti darbą;

2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti J. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-12-17 12.20 val. iki 2017-12-18 14.19 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, taikyti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, vėliau – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Petraškienė