Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-30 · Byla Nr. ATP-581-478/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-30
Bylos Nr.
ATP-581-478/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-581-478/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03310-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41.1.;79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. L. surašytas už tai, kad 2015 m. balandžio 13 d., apie 16.30 val. Kaune, Panerių g. 58, parduotuvėje „Šilas“ R. L. paėmė 0,7 l talpos butelį viskio „Jack Daniels“, kurio vertė 23,99 Eur ir 0,7 l talpos butelį brendžio „Torres“, kurio vertė 14,99 Eur, bendra prekių vertė 38,98 Eur ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už minėtas prekes. Šiais veiksmais R. L. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimu R. L. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str., ir jam skirtas administracinis areštas 20 (dvidešimčiai) parų.

Šalies argumentai

R. L. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimu, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir neskirti administracinio arešto. Skunde R. L. nurodo, kad teismas jo atžvilgiu priėmė neteisingą nutarimą, neteisingai kvalifikavo jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, nes jis vagystės neįvykdė, o tik kėsinosi. Kadangi apsaugos darbuotojai jį sulaikė ir alkoholį grąžino į prekybą, todėl tai turėtų būti kvalifikuojama kaip bandymas pasisavinti svetimą turtą, o ne vagystė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Vilijampolės policijos nuovados viršininkas sutinka su Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimu ir prieštaravimų dėl jo neturi.

R. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis –įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teis­mo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apylinkės teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu.

ATPK 50 straipsnis numato atsakomybę už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių.

R. L. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, jam buvo laiku ir tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau R. L. nurodė, kad jam neatvykus į teismo posėdį, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ( b. l. 3), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė ATPK 272 straipsnio reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog R. L. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje. Nors pažeidėjas savo kaltę neigia, ji įrodyta byloje surinktais duomenimis, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2, 3), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. 1. 4, 5), UAB „Eiginta“ pareiškimu (b. 1. 6), UAB „Eiginta“ apsaugos darbuotojo paaiškinimu (b. 1. 7), UAB „Eiginta“ grąžinimo aktu (b. 1. 8), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. 1. 12 - 15), kita byloje surinkta medžiaga.

Aukštesniojo teismo nuomone, R. L. administracinė nuobauda – areštas – už jo padarytą smulkų svetimo turto pagrobimą paskirta teisingai. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą R. L., atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš nuobaudos skyrimo motyvų, pirmosios instancijos teismas R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau yra paskirta nuobauda. Net ir vertinant jo prisipažinimą bei gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismo paskirta nuobauda yra per griežta.

Vertinant apeliacinio skundo argumentą, jog teismas neteisingai kvalifikavo administracinį teisės pažeidimą, nes R. L. vagystės neįvykdė, o tik kėsinosi, nes alkoholis buvo gražintas ir jis nieko nepavogė, pažymėtina, kad ATPK nėra reglamentuotos administracinių teisės pažeidimų darymo stadijos, ir asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi atitinkamo ATPK straipsnio dispozicijoje aprašyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad apelianto teiginys, jog jis tik pasikėsino padaryti vagystę (smulkų svetimo turto pagrobimą), yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas sulaikytas parduotuvės patalpose, tačiau jau praėjęs pro kasas ir nesumokėjęs už paimtas prekes (b. l. 2, 4, 5), taigi, konstatuotina, jog R. L. pagrobė svetimą turtą, ir šis pažeidimas laikytinas baigtu.

Šalies argumentai

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad jam turėtų būti skirta psichiatrinė ekspertizė. Vertinant šį argumentą, aukštesnysis teismas pažymi, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-73/2008, N556-1489/2008). Nagrinėjamu atveju, teismui nėra pateikta jokių duomenų apie galimą apelianto ligą ar asmenybės sutrikimą, šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas jokiais duomenimis, todėl atmetamas.

Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimo apelia­ci­niame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl to skundžiamas nutarimas pa­liekamas nepakeistas, o pažeidėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė