Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, V. S., gynėjui advokatui M. G.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, V. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-06-26 nutarties, kuria V. S. pripažinta nepakaltinama dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), ir jai paskirta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. S. 2016-11-07 22.37 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pasinaudodama asmeniniu kompiuteriu socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) savo vardu registruotame profilyje patalpino įrašą, kad: „<...> Nes jos sūnus M. A. su draugu V. vadovauja narkotikų prekybai, vogtų mašinų realizacijoje ir toje pačioje prekyboje žmonėmis sukasi. Prokurorės sūnus iš verslininkų susirenka duokles, visiems viską padeda užglaistyti „bėdoje“, ir su draugu V., žymiausio (duomenys neskelbtini) nusikaltėlio V. Š. broliu K. Š. deda visiems į nosį, bandantiems apie juos prasitarti, ne vieną yra nužudę. <...> Prokurorės sūnus teismo slenkstį turėjo minti dėl jaunuolių sudaužymo, gal mama išsuko <...> kas gali įtarti jos sūnų, o tuo labiau B. prekyba žmonėmis, kitais nusikaltimais <...> A. apie užpuolimus pranešdavau – deja tai buvo jos sūnaus ir B., V. grupuotės bendrininkai (užpuolikai) <...> bandito V. Š. brolis K. Š.-geriausias prokurorės sūnaus M. draugas <...>; paskleidė per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkančią ir žeminančią informaciją apie nukentėjusįjį M. A., tai yra tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis yra padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Be to, V. S. 2016-11-11 15.27 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pasinaudodama asmeniniu kompiuteriu socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) savo vardu registruotame profilyje patalpino įrašą, kad: „<...> su bukauskiniais nusikalstamame susivienijime dalyvauja prokurorės sūnus M. A. su telšiškiais <...> Prekyboje žmonėmis pirmu smuiku groja garsioji Š. ir I. šeimyna, priklausanti, kaip ir prokurorės sūnus M. A. likusiai bandito V. š. grupuotei... Apsimetę dora futbolo komanda sportininkais apie 15 metų vadovauja su V. B. ne tik prekybai žmonėmis, bet ir narkotikų, vogtų mašinų prekybai <...>; paskleidė per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkančią ir žeminančią informaciją apie nukentėjusįjį M. A., tai yra tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis yra padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Be to, V. S. 2016-11-12 12.51 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pasinaudodama asmeniniu kompiuteriu socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) V. S. profilyje patalpino įrašą, kad: „<...> Saugos tarnybai prokurorės sūnus vadovauja tam, kad su draugu V., policininkais netrukdomi galėtų vogtas mašinas gabenti, jas perdirbti naktimis autoservise „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) požeminiuose garažuose, kareivinių buvusiuose garažuose 2016 m. lapkričio 7 d. 22.37 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pasinaudodama asmeniniu kompiuteriu socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) savo vardu registruotame profilyje patalpino įrašą, kad: „<...>; paskleidė per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkančią ir žeminančią informaciją apie nukentėjusįjį M. A., tai yra tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis yra padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Be to, V. S. 2017-01-27 15.58 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pasinaudodama asmeniniu kompiuteriu socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) savo vardu registruotame profilyje patalpino įrašą, kad: „<...> Prokurorė negynė vaikų nuo tvirkinimo, vergovės, nes su žiauriausia (duomenys neskelbtini) gauja išvien veikia jos sūnus M. A. <...> Jų grupuotė vadovauja narkotikų prekybai, mašinų vagystėms... Autoservise „(duomenys neskelbtini)“ vogtas mašinas su V. perdirbdavo <...> (duomenys neskelbtini) prokurorė D. A. nuslėpė, kad darbietis, seimo narys V. B. nužudė žmogų, tvirkina, parduoda vergijon vaikus, nes yra artima B. šeimos draugė, o sūnus M. geriausias draugas su žiauriausiais žmogžudžiai, narko baronais K. Š. ir V. Š. <...>, paskleidė per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkančią ir žeminančią informaciją apie nukentėjusįjį M. A., tai yra tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis yra padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Telšių apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo, padarė išvadą, kad V. S. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, ji nusikalstamas veikas padarė nepakaltinamumo būsenoje, todėl ji neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą.

Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų, neįvertino ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų patikimumo, išsamumo, tinkamai neįvertino liudytojų parodymų, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų. V. S. teigimu, teisėjai J. Staševičienei kelis kartus buvo reiškiamas nušalinimas dėl galimo suinteresuotumo ir šališkumo, tačiau teismas prašymus atmetė. Pirmininkė, sprendžianti nušalinimo klausimus, taip pat yra šališka. Jos abi yra artimos M. A. mamos D. A. draugės.

V. S. taip pat atkreipia dėmesį, kad iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2018 m. vasario 21 – kovo 20 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog teismo psichiatrų ekspertų komisija nenustatė jokių požymių, dėl kurių ji (V. S.) galėtų kelti pavojų visuomenei, nors tai yra būtinas elementas skiriant priverčiamąsias medicinos priemones. ekspertizės akte yra pasisakyta apie jos sveikatos būklę, tačiau visiškai nėra jokių argumentų dėl aplinkybių priverstiniam gydymui.

Apeliantė pažymi, kad teismas visiškai nemotyvavo dėl galimybių taikyti BK 98 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas priverčiamąsias medicinos priemones, o pasirinko pačią griežčiausią priemonę, nors ekspertė teisme patvirtino, kad ji (V. S.) nėra agresyvi, nelinkusi smurtauti, socialiai adaptuota, sugebanti savimi pasirūpinti, todėl šios aplinkybės turi būti vertinamos skiriant kitas priverčiamąsias medicinos priemones. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė teisės normas, nes vien tai, kad ji yra dirbanti, neteista, nėra gydžiusis pas psichiatrus, neleidžia jai taikyti priverstinio gydymo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, V. S. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, susipažinusi su byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, išnagrinėjusi asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, V. S. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas, kad V. S. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje, padarė būdama nepakaltinamumo būsenoje ir pagrįstai nutarė paskirti jai stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-06-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti V. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Priverčiamoji medicinos priemonė yra valstybės prievartos priemonė, kuri taikoma asmenims, padariusiems pavojingas veikas esant jiems nepakaltinamiems ir dėl to šios veikos nelaikomos nusikalstamomis. Be to, priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tik asmenims, kurie, atsižvelgiant į padarytos pavojingos visuomenei veikos pobūdį bei šių asmenų sveikatos būklę, yra pavojingi, nepriklausomai nuo asmens, kuriam ji taikoma, noro, siekiant medicininėmis priemonėmis, bei stebint jo elgesį, neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką. BK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, nurodyta, kad sprendžiant, kokią medicinos priemonės rūšį taikyti, atsižvelgiama į psichikos sutrikimo sunkumą, padarytos pavojingos veikos pobūdį bei pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ir aplinkiniams.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą V. S. atžvilgiu. Taip pat patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutartį jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, byloje nėra. Nutartyje nėra nustatyta teisės aiškinimo ir taikymo klaidų ar kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vien tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja V. S., ir priėmė jai nepalankų sprendimą, negali būti laikoma teismo šališkumu. Apeliantė taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu, o vien deklaratyvūs apeliantės teiginiai ir jos subjektyvi nuomonė negali būti pagrindu spręsti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintas nešališkas bylos išnagrinėjimas.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2018 m. vasario 21 – kovo 20 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. šiuo metu nustatomas kliedesinis sutrikimas, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl psichikos sveikatos būsenos ji negali būti apklausiama teismo posėdžio metu. Dėl šios priežasties, siekiant efektyvios teisių ir teisėtų interesų gynybos, V. S. pirmosios instancijos teisme buvo užtikrintas gynėjas. Dėl tos pačios priežasties V. S. nebuvo pristatoma ir į apeliacinės instancijos teisme vykusį teismo posėdį, taip pat užtikrinant asmens teisių gynybą per V. S. pasirinktą gynėją. 2018-10-15 VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės Šiaulių apygardos teismui pateiktame rašte nurodoma, jog V. S. psichinė būsena nėra pagerėjusi, esant dabartinei psichikos būsenai dalyvauti teisme V. S. negali. Pagrindo netikėti pateikta informacija apeliacinės instancijos teismas neturi. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantės teisė gintis, teikti įrodymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams buvo įgyvendinta per per pačios V. S. pasirinktą gynėją tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, V. S. parodymus pirmosios instancijos teisme davė, todėl jos pozicija dėl pateiktų kaltinimų procese buvo išklausyta, teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų buvo realizuota. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista V. S. teisė gintis.

Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, V. S. buvo paskirta BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o ne pati griežčiausia priverčiamoji medicinos priemonė, kaip yra teigiama apeliaciniame skunde, todėl skundo argumentai, susiję su griežčiausios priverčiamosios medicinos priemonės paskyrimu, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į byloje esantį 2018 m. vasario 21 – kovo 20 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ekspertės N. M. duotus paaiškinimus, teisingai parinko apeliantei priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, išsamiai ir tinkamai motyvavo jos taikymo sąlygas ir pagrindą. Teigti, kad šiuo konkrečiu atveju V. S. paskirta neadekvati priverčiamosios medicinos priemonės rūšis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus parenkant priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos. Nors V. S. neigia esanti pavojinga visuomenei ir agresyvi, teigia sugebanti savimi pasirūpinti, tačiau taip manyti teismui nėra pagrindo atsižvelgus į 2018 m. vasario 21 – kovo 20 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas išvadas, kad V. S. nustatomas kliedesinis sutrikimas, kuris laipsniškai vystėsi nuo 2011 metų, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu jai taip pat nustatomas kliedesinis sutrikimas, dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kad šis sutrikimas nustatomas ir šiuo metu, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl V. S. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas ir jai rekomenduojamas stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t., b. l. 153–158), bei ekspertės N. M. duotus paaiškinimus teisme, kai pastaroji, tvirtindama ekspertizės akte duotų išvadų teisingumą, nurodė, kad V. S. turi mąstymo sutrikimų, dėl kurių ji yra pavojinga visuomenei, nusikalstamų veikų padarymo metu nesuprato ir šiuo metu nesupranta, kad serga, kad jai reikalingas gydymas, ji nekritiška savo veiksmams, todėl ambulatoriškai gydyti pagal gyvenamąją vietą jos negalima, ją reikia gydyti stacionarinio, bendro stebėjimo sąlygomis, nes kitomis sąlygomis ji nepasiduoda gydymui, nevartoja vaistų, gydytis nesutinka. V. S. atliktos ekspertizės išvados ir ekspertės paaiškinimai teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Taigi iš minėto Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. S. rekomenduojamo, BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto, stacionarinio stebėjimo bendrojo stebėjimo sąlygomis būtinumas yra grindžiamas jos sveikatos būkle ir jos elgesio pobūdžiu tiek prieš jai įvykdant Baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tiek po jų įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo V. S. skirti pačią švelniausią priverčiamąją medicinos priemonę, t. y. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes tiek iš V. S. anksčiau duotų parodymų teisme, tiek iš jos byloje esančių skundų argumentų bei ekspertės N. M. paaiškinimų apylinkės teisme matyti, kad V. S. geranoriškai ir savo valia nesutinka gydytis, ji nepripažįsta, kad turi sveikatos problemų, teigia esanti sveika, todėl jokių vaistų nevartoja.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir paskyrė tinkamą savo rūšimi priverčiamąją medicinos priemonę, todėl keisti ar naikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-06-26 nutartį V. S. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, V. S. apeliacinį skundą atmesti.