- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-416-350-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00057-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Ričardas Gilys, Valdas Petras Meidus
- Advokatai
- Regina Butnevičienė
Teisėjas Kęstutis Venckus Baudžiamoji byla Nr. 1A-416-350/2012 Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00057-2010-0
2012 m. birželio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro E. Baltrimavičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-19 nuosprendžio, kuriuo D. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 metų balandžio mėnesio pradžioje, ryte, (duomenys neskelbtini) centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini) stadione iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo už 200 litų įgijo devynis šaudmenis - pirmos rūšies savadarbius šovinius, pagamintus perdirbant pramoninės gamybos 6 mm kalibro trumpuosius žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo šovinius, išėmus kulkas į tūteles papildomai įpilus parako bei įstačius atgal kulkas į tūteles, taip padidinant kulkų kinetinę energiją ir žalojamąjį poveikį, kuriuos neturėdamas leidimo laikė revolverio būgne prie savęs ir nešiojosi juos su savimi iki 2010 m. balandžio 18 d. 14.30 val. kuomet (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini) asmens kratos metu šaudmenys buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti išteisinamąjį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-19 nuosprendį D. Š. atžvilgiu ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį pripažįstant D. Š. kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 253 str. 1 d. ir nubausti jį skiriant jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą pateikusio prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį tendencingai analizavo bei netinkamai vertino ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu surinktus įrodymus, kurie, apelianto teigimu, yra pakankami pripažinti D. Š. kaltu padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nurodo, kad paties D. Š. tyčiniai veiksmai - tai, kad jis revolverį ir šaudmenis, kaip padidinto pavojaus šaltinį, įgijo tam neskirtoje vietoje, o iš matymo pažįstamo asmens, neįsitikino ir nesiėmė jokių priemonių nustatyti, patikrinti ar jo įgyjami objektai yra legalūs, ar jų įgijimas ir laikymas yra teisėti ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės rodo jų nusikalstamą pobūdį. Todėl, apelianto nuomone, įsigydamas tokiomis aplinkybėmis revolverį su šaudmenimis asmuo prisiima visą iš to sekančią atsakomybę ir nebūdamas įsitikinęs, kad perka dujinį ginklą, jis suvokė galimą tokių savo veiksmų nusikalstamą pobūdį. Pažymi, kad asmuo neturintis jokių specialių žinių, nežinantis ir negalintis savarankiškai nuspręsti, ar jo įgyjami šaudmenys yra padidinto galingumo ar ne, sąmoningai prisiima visą atsakomybę už savo daromus galimai nusikalstamus veiksmus, nes šaudmenų įgijimo metu jam nebuvo nurodyta ar patvirtinta, kad įgyjami šaudmenys yra leidžiami įstatymo ir jų įgijimui bei laikymui nereikalingas leidimas. D. Š. neneigė, kad neįsitikino, nepatikrino ir nesiėmė jokių veiksmų siekiant nustatyti ar jo įgyjami šaudmenys yra neuždrausti įstatymo, ar jų galia neviršija įstatymo numatytos šaunamosios galios ribos, ar tokiems šaudmenims įgyti ir laikyti reikalingas specialus leidimas, todėl nepaisant to, kad D. Š. neturėjo galimybės ir jokių specialių žinių, kurios jam leistų pačiam savarankiškai nustatyti, atskirti ar jo įgyjami šoviniai yra pagal savo šaunamąją galią priskirtini prie šaudmenų ar ne, ar galbūt tie šoviniai apskritai yra koviniai ar netgi karinės paskirties, todėl apelianto teigimu šios aplinkybės esminės reikšmės neturi, nes įgydamas šaudmenis asmuo privalo atsakyti už padaryta nusikalstamą veiką pagal BK 253 str. 1 d. D. Š. argumentai, kuriais iš esmės ir buvo grindžiamas išteisinamasis nuosprendis, kad jam nebuvo žinoma, kad įgyjami šoviniai yra perdaryti ir jų šaunamoji galia viršija nustatytas leistinas ribas, turėtų būti vertinami ne kaip teisinantys asmenį, įgijusį šiuos baudžiamojo įstatymo uždraustus objektus, bet kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Be to, aptariamo nusikaltimo padarymo faktas įrodytas paties D. Š. parodymais apie revolverio ir šovinių įgijimo aplinkybes, daiktų paėmimo saugoti protokolu kuriame užfiksuota, kad 2010-04-18 tyrimui buvo pateiktas revolveris „Alfa Model 640“ su devyniais šoviniais, bei specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateikti devyni šoviniai yra pirmos rūšies savadarbiai šaudmenys pagaminti perdirbant pramoninės gamybos 6 mm kalibro trumpuosius žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo šovinius. Prokuroro tvirtinimu, šių ir aukščiau išdėstytų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių teismas neanalizavo ir nevertino, bei padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, todėl išteisinamasis teismo nuosprendis D. Š. atžvilgiu yra nepagrįstas ir naikintinas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, o išteisintojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Byloje esančiais objektyviais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad policijos pareigūnai pas D. Š. rado D kategorijos šaunamąjį ginklą su 9 šoviniais, kurie, kaip nustatyta specialisto išvada, pagal savo tipą skirti šaunamiesiems D kategorijos ginklams, tačiau yra perdirbti – į tūteles įpilta papildomai parako ir taip šių šovinių kulkų kinetinė energija yra padidinta iki vidutiniškai 10,45 J, o tai viršija maksimalią leistiną 7,5 J D kategorijos šaudmenims galią.
D. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad jis ginklą kartu su šoviniais įgijo iš privataus asmens ir nežinojo, kad šoviniai yra perdirbti. Teisme apklaustas V. K. nurodė, kad jis pardavė D. Š. revolverį su paties perdirbtais šoviniais, į kurių tūteles buvo įpylęs daugiau parako, tačiau apie tai D. Š. nesakė.
Ginklų ir šaudmenų apyvartą, taigi ir disponavimo jais tvarką, tame tarpe jų įgijimą, laikymą bei nešiojimą – veiksmus, kurių atlikimu kaltinamas D. Š., reglamentuoja Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.
BK 253 straipsnyje numatyta atsakomybė už disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis neturint leidimo, tačiau ši veika laikoma nusikaltimu tik jei ji padaryta tiesiogine tyčia, t.y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik asmeniui, kuris suvokia, jog neteisėtai, be leidimo, disponuoja šaudmenimis (kas aktualu šioje byloje) ir nori taip veikti.
Nagrinėjamoje byloje šis baudžiamajai atsakomybei kilti būtino nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės elemento - tiesioginės tyčios D. Š. veikoje egzistavimas neįrodytas – niekuo nepaneigti D. Š. parodymai ir nėra jokių įrodymų, kad D. Š. perdirbtus, didesnės nei D kategorijos šaudmenims leistinos maksimalios kinetinės energijos, šovinius įgijo ir laikė bei nešiojo be leidimo sąmoningai, t.y. žinodamas, kad neturi teisės jais disponuoti ir norėjo taip elgtis.
Apeliaciniame skunde šis išteisinamojo nuosprendžio priėmimo motyvas neginčijamas ir apie tiesioginės tyčios D. Š. veikoje buvimą neužsimenama.
Kaip minėta, byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad pas D. Š. rastas D kategorijos ginklas buvo užtaisytas šios kategorijos ginklams skirtais šoviniais. Kad šoviniai yra savadarbiai, t.y. kad į jų tūteles buvo įpilta papildomai parako, buvo nustatyta tik specialistui šovinius išardžius bei pasvėrus tūtelėse buvusį paraką. Kitaip, šovinių neišardžius ir juose esančio parako kiekio nepalyginus su pramoniniu būdu pagamintuose šios rūšies šoviniuose esančiu parako kiekiu, to nustatyti nebuvo galima. Tai savo skunde pripažįsta ir apeliantas.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus, 32 straipsnyje nurodyta, kad D kategorijos ginklai laikomi ir nešiojami be leidimų, o 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai turi teisę įsigyti šaudmenis ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti. Vadinasi, pas D. Š. rastais šaudmenimis, jei jie nebūtų buvę perdirbti, jis turėjo teisę disponuoti.
Sutinkamai su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis ginklais ir šaudmenimis prekiauti teisę turi tik licencijuotos įmonės (juridiniai asmenys), fiziniai asmenys turimą ginklą taip pat gali parduoti tik per tokias įmones. Tai reiškia, kad teisėtai įgyti ginklus ir šaudmenis fiziniai asmenys gali tik iš tokių įmonių, todėl D. Š., ginklą ir šaudmenis įsigydamas tiesiogiai iš fizinio asmens, pažeidė įstatymu nustatytą jų įsigijimo tvarką. Tačiau už prekybos ginklais ar šaudmenimis tvarkos taisyklių pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 164 straipsnyje. Toks pažeidimas savaime negali sąlygoti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnį atsiradimo už veikas, padarytas kitokia kaltės forma – neatsargiai ar netiesiogine tyčia, kuo iš esmės ir grindžiamas apeliacinis skundas.
Esant šioms aplinkybėms naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei D. Š. nuteisti pagal BK 253 straipsnį už tai, kad jis, tam neskirtoje vietoje įsigydamas šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, neturėdamas specialių žinių pats įvertinti, kad įgytais šaudmenimis turi teisę disponuoti, taip pat nesiimdamas jokių priemonių tuo įsitikinti, tuo pačiu prisiėmė atsakomybę už visas galimas pasekmes, šiuo atveju – už neteisėtą disponavimą šaudmenimis, nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Edgaro Baltrimavičiaus apeliacinį skundą atmesti.