Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokuroro Sergejaus Korotčenkos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-01-14 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 2 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmė atlikta 2011-08-16;

2) 2012-10-25 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, taikant BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmė atlikta 2013-11-18;

3) 2017-05-23 Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams su įpareigojimu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bausmė atlikta 2017-12-12;

4) 2017-08-01 Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str. 7 d., vadovaujantis BK 64¹ str., skirta 12 MGL (451,92 eurų) bauda,

5) 2019-11-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., 281¹ str. 1 d. 40 parų areštu;

6) 2020-11-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; bausmė atlikta 2021-09-09,

7) 2023-03-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 1 metų laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi, 3) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); bausmė atlikta 2024-04-09,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis J. B. 2024-02-10 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) savo namuose žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,47 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, suėmęs už drabužių ir suspaudęs už krūtinės savo sugyventinės motiną R. K., tempė ją iš namų, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir tempiant nukentėjusiąją R. K., pastaroji dėl tokių neteisėtų smurtinio pobūdžio veiksmų atsitrenkė nosimi į durų rėmo kampą, taip padarydamas R. K. nosies nubrozdinimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu jis, tyčia sukėlė R. K. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė šios sveikatą.

2. J. B., apklaustas kaip įtariamasis, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024-02-10, apie 18:30 val., jis grįžo namo iš darbo, namie turėjo 0,7 l degtinės. Jo sugyventinė M. U. norėjo eiti į klasiokų susitikimą ir pakvietė savo motiną R. K., kad prižiūrėtų vaikus. Turi du bendrus mažamečius vaikus. Atėjo R. K. ir jis pasiūlė jai kartu išgerti. Ji sutiko. Kai kažkiek išgėrė, apie 20:00 val., R. K. pradėjo jį mokyti gyvenimo. Jam tas labai nepatiko, todėl jis ją varė iš namų. Tarp jų kilo konfliktas. Ji jam apdraskė ranką ir suplėšė marškinėlius, jis tada suėmė ją „už krūtinės“ (už drabužių) ir tempė iš namų. Kai jis ją tempė, ji priešinosi, atsitrenkė į durų rėmą ir susižalojo nosį. Jis ją išmetė už durų ir jas uždarė. Jis matė, kaip ji atsitrenkė į duris, tačiau kraujo nepastebėjo. Po to, atėjo M. U. su savo broliu D. K.. D. K. neišsiaiškinęs sudavė jam vieną kartą kumščiu po akimi, bet jis šiam atgal nesudavė. Kitą dieną šis jo atsiprašė ir jis šiam atleido. D. K. jokių pretenzijų neturi, šis įvykio nematė, atėjo jau po to, ir nieko nesupratęs jam sudavė. Kai atėjo M. U. su D. K., į namus užėjo ir uošvė, ir tada jis pamatė, kad šiai iš nosies bėga kraujas. Jis iškvietė policiją, kad išvežtų uošvę, kad ji nelįstų į jų gyvenimą. Atvažiavus policijai, jis liko kaltas, o visa šeima išvažiavo pas uošvę. Jis liko savo namuose. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes buvo ne taip, kaip parašyta įtarime, jis nesudavė smūgių R. K., o ši atsitrenkė į durų rėmą, kai jis ją tempė iš namų. Su R. K. susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Prašo atleisti jį nuo atsakomybės susitaikius, arba sutinka užbaigti tyrimą be teismo, paskiriant jam bausmę.

3. Nukentėjusioji R. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena atskirai nuo savo dukros M. U. ir šios sugyventinio J. B.. 2024-02-10, apie 17:00 val., ji atėjo pas dukrą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kad prižiūrėti vaikus, nes dukra ėjo į klasiokų susitikimą. J. B. buvo namie ir buvo išgėręs. Dukra sakė, kad išeina valandai, tačiau užtruko ir paprašė jos ilgiau prižiūrėti vaikus. Kai J. B. tai sužinojo, pradėjo nervintis, norėjo eiti į mokyklą pažiūrėti su kuo ji ten, dėl pavydo. Jis skambino dukrai į messendžerį, o ši nekėlė ragelio. Tuomet, jis paprašė jos, kad ji šiai paskambintų, tačiau ji jam pasakė, kad neturi pinigų sąskaitoje ir neįmanoma paskambinti. Ji parašė dukrai žinutę, kad J. B. jau „psichuoja“. Tuomet, J. B. sudavė jai dešinės rankos kumščiu 3 kartus į tarpunosį. Iškarto pradėjo bėgti kraujas, jai labai skaudėjo. Ji išbėgo iš namų ir pradėjo dėti sniegą prie nosies. J. B. uždarė duris ir jos neįsileido. Tada pradėjo verkti vaikai. Ji skambino dukrai, kad ši greičiau ateitų. Kai atėjo dukra, jis šią įsileido namo, o jos neįsileido. Kai dukra įėjo į namus, ši ir ją įleido. J. B. jau buvo iškvietęs policiją. Jis iškvietė policiją dėl to, kad tuo metu, kai jis jai sudavė smūgius, ji jį atstumdama nuo savęs, netyčia suplėšė jo marškinėlius. Jis pasakė „aš tave nubausiu dėl to“. Ji paskambino sūnui D. K., (duomenys neskelbtini) amžiaus, kad šis ateitų, kad J. B. nemuštų jo dukros ir jie pasiimtų M. U. su vaikais pas save namo. Atėjus sūnui, J. B. visiems grasino. Jis norėjo jai dar suduoti, ar dukrai, tačiau prišoko D. K. ir atrėmęs ranka šio smūgį, netyčia sudavė J. B. vieną kartą į veido sritį, tuomet, paguldė šį ant grindų ir laikė prispaudęs kol neatvažiavo policija. J. B. buvo labai agresyvus, kai atvažiavo policija. Policininkai uždėjo jam antrankius ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Juos nuvežė namo, M. U. su vaikais taip pat nuvažiavo pas ją namo, o J. B. tuomet paleido. Po šio įvykio J. B. jos atsiprašinėjo ir ji jam atleido, nes dukra vis vien su juo gyvena. Jokių pretenzijų J. B. neturi ir sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas be teismo, paskiriant jam bausmę.

4. Specialisto išvadoje Nr. G 698/2024(01) nurodyta, kad pateiktame medicininiame dokumente R. K., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuotas nosies nubrozdinimas, padarytas kieto buko daikto poveikyje, kurio identifikuoti negalima, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (sudavus kitam asmeniui smūgį kumščiu) ir laiku (2024-02-10), kategoriškai neatmetama galimybė, kad toks sužalojimas gali būti padaromas ir asmeniui pačiam susižalojus, atsitrenkus į kietą buką paviršių. odos nubrozdinimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimo padarymas sukėlė fizinį skausmą.

5. Liudytoja M. U., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. B. jos sugyventinis. Kartu gyvena 4 metus, veda bendrą ūkį. Turi du bendrus vaikus. Gyvena atskirai nuo tėvų (duomenys neskelbtini). 2024-02-10 ji ėjo į klasiokų susitikimą ir paprašė savo mamos, R. K., prižiūrėti vaikus. J. B. buvo namie ir išgėrinėjo virtuvėje, todėl ji ir paprašė, kad mama prižiūrėtų vaikus. Susitikimas prasidėjo 18:00 val. ir buvo ten iki 20:00 val. Ėjo pėsčiomis namo, kai gavo skambutį iš mamos, kuri pasakė, kad greičiau eitų namo, kad buvo konfliktas su J. B.. Kai priėjo prie namų, pamatė, kad mama deda prie nosies sniegą ir, kad šiai iš nosies bėga kraujas. J. B. neįsileido mamos namo, o ji pabeldė į langą ir J. B. ją įsileido. Kai ji įėjo namo, įleido ir mamą. Namie su J. B. barėsi. Po to, atėjo jos brolis, D. K.. Jie buvo virtuvėje, kai J. B. pradėjo artintis prie jos, o brolis suprato, kad šis nori jai suduoti, ir kažkaip susirėmė su J. B.. Kiek kartų brolis sudavė J. B., neatkreipė dėmesio. Brolis nebuvo sužalotas, jis paguldė J. B. ant grindų ir laikė prispaudęs kol atvažiavo policija. J. B. buvo visiškai girtas. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Juos vaikų teisių tarnyba nuvežė visus pas mamą namo, o J. B. buvo policijos automobilyje, o vėliau jį išleido namo.

6. 2024-02-10 (21.26 val.) kaltinamajam J. B. nustatytas 2,47 promilės girtumo laipsnis.

7. 2024-02-10 (21.21 val.) nukentėjusiajai R. K. nustatytas 0,70 promilės girtumo laipsnis.

8. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prisipažinimą, alkotesterio parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, į tai, kad abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikaltimą, kuriuo jis yra kaltinamas, nėra, bylos aplinkybės yra aiškios, prieina išvados, kad yra visiškai įrodyta, jog J. B., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją R. K. sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

9. Skiriant kaltinamajam J. B. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu. Kaltinamasis teistas, be kita ko ir už smurtą artimoje aplinkoje, baustas administracine tvarka, dirba.

10. Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką siūlė skirti kaltinamajam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu bei įpareigoti 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi, 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

11. Teismo vertinimu siūloma bausmė visiškai atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, todėl yra pagrindas skirti prokuroro siūlomą bausmę, su kuria sutiko ir kaltinamasis, tačiau pakeičiant įpareigojimus būti namuose bei draudimą vartoti alkoholį kitu įpareigojimu, tai yra dalyvauti elgesio pataisos programoje.

12. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 48 straipsnio 1-2 dalis, 4 dalies 1, 4 punktus, skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

2) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

5) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).