Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Adolfina Simaitienė Baudž. byla Nr. 1A-121-174/2013 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01224-2010-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuTARTis

2013 m. liepos 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d nuosprendžio, kuriuo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti – 9 mm kalibro dujinį pistoletą „BLOW P99A“ Nr. 7-001807 su dėtuve, saugomą Klaipėdos apskrities VPK ginklinėje, 2010-11-23 kvito Nr. 0006829, serija BBB, nuspręsta grąžinti S. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. buvo kaltinamas tuo, jog viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tau yra jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2010-08-26 apie 21.50 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Klaipėdoje, įžūliais veiksmais, grasinimais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y. tyčia, be priežasties, sugriebė praeinančiai S. R. už megztinio, jai jį atstūmus, sugriebė pastarajai už plaukų ir prispaudė prie sienos, kita ranka sugriebdamas už krūtinės, po to stūmė pastarąją į sienos kampą ir kumščiu sudavė ne mažiau nei du kartus nukentėjusiajai į kairiąją ranką, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, S. R. praeinat pro jį, stovintį laiptinėje, sugriebė jai už rankos ir taip ją tampė. Po to, stovėdamas prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) namą, Klaipėdoje, bei rankoje laikydamas 9 mm kalibro dujinį pistoletą „BLOW P99 A“ Nr. 7-001807, juo grasino, nukreipęs į kieme susirinkusius asmenis ir kelis kartus paspaudė gaiduką, tačiau ginklas neiššovė, nes buvo be šovinių. Tokiu būdu S. J. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Prokurorės teigimu, teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ir vertindamas išnagrinėtus duomenis vadovavosi kaltinamojo S. J. ir jo šeimos narių liudytojos L. K. ir J. J. nenuosekliais, nelogiškais ir neatitinkančiais nustatytų byloje aplinkybių parodymais, vertindamas S. J. ir minėtų liudytojų parodymus suteikė jiems pranašumą, tuo tarpu nukentėjusiosios, kitų liudytojų parodymus nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė bei nepripažino įrodymais. Prokurorė pažymi, kad nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, kaip ir kiti įrodymų šaltiniai, gali būti atmetami ar priimami, remiantis tik abejonių nekeliančiais argumentais.

Dėl S. J. pavartoto smurto prieš S. R. teismas prieštaringai nurodė, kad įvykio, kurį nurodė nukentėjusioji, nebuvo ir kad galima daryti tik prielaidą, jog konfliktas tarp nukentėjusiosios S. R. ir kaltinamojo S. J. galbūt vyko, tačiau nepakanka įrodymų šias aplinkybes patvirtinti, kadangi S. J. taip pat buvo sužalotas. Apeliantės teigimu, tokios teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Nukentėjusioji S. R. vienodai ir nuosekliai parodė, kad jai einant namo laiptinėje kaimynas S. J. be jokios priežasties prie jos prikibo, sugriebė už megztinio ir už plaukų, prispaudė ją prie sienos ir sugriebęs už krūtinės trenkė jai kumščiu ne mažiau kaip du kartus į kairę ranką. Netrukus po to, išėjus jai į kiemą, prie konfliktuojančių kaimynų ir grįžtant atgal į butą, S. J. sugriebė ją už rūbų ir tampė. Nukentėjusiosios parodymus dėl prieš ją pavartoto fizinio smurto patvirtina specialisto išvada Nr. G1258/10( 03), kurioje konstatuota, kad S. R. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste, sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio smūginio poveikio kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ir nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Liudytoja J. C. teigė, kad pro pravertas namo laiptinės duris matė, kaip S. J. laiptinėje stumtelėjo S. R., pastarajai einant iš kiemo į butą. Liudytoja D. V. parodė, kad konflikto kieme metu S. J. barėsi su S. R. ir buvo sugriebęs ją už megztinio. Tokie parodymai atitinka ir G. B. parodymus, kad jis pro buto langą matė S. J. ir S. R.. Šių liudytojų parodymai neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kad konflikto metu ji buvo kieme, kur S. J. visus plūdo ir konfliktavo, o po to įėjo į laiptinę ir sugriebė S. R. už rūbų bei tampė. Taigi jokių esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų nenustatyta. Kaip nurodyta teismo nuosprendyje, ta aplinkybė, kad nukentėjusioji teisme nurodė, jog jai iš S. J. padėjo išsilaisvinti L. K., prokurorės įsitikinimu, negali būti argumentu vertinant nukentėjusiosios parodymus kaip prieštaringus. Be to, ši nereikšminga aplinkybė nėra paneigta. S. J. bei liudytoja L. K. parodė, kad jie namo laiptinėje buvo kartu. Teismo vertinimas dėl veikos buvimo (ar nebuvimo) akcentuojant, kad S. J. buvo sužalotas ir jam nustatyta daugiau sužalojimų negu nukentėjusiajai, nesuprantamas, nes išnagrinėjus bylą duomenų, jog S. R. būtų smurtavusi prieš S. J., nenustatyta.

Dėl grasinimo šaunamuoju ginklu teismas padarė išvadą, jog nepakanka įrodymų, patvirtinančių šaunamojo ginklo panaudojimą, kadangi apklausti liudytojai teisme prieštaringai nurodė S. J. pargriuvimo ir ginklo perdavimo policijos pareigūnams aplinkybes. Prokurorės teigimu, tokią teismo išvadą paneigia teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys. Nukentėjusioji S. R. parodė, kad konflikto su kaimynais metu S. J., išėjęs su pistoletu rankoje, taikydamas į juos visus gąsdino, spaudė pistoleto gaiduką, tačiau jis neiššovė. Po to S. J. nugriuvo ant cementinio grindinio. Liudytojas G. B. parodė, kad konflikto metu S. J., išėjęs į kiemą, visiems grasino pistoletu ir su pistoletu rankoje nugriuvo. Kaip liudytoja apklausta J. C. parodė, kad ji matė, kaip S. J., stovėdamas namo tarpduryje, pro duris iškišo pistoletą ir šaudė, bet kulkų nebuvo. Po to visi buvę kieme išsilakstė. Liudytojas E. R. parodė, kad konflikto metu S. J. pro durų tarpą iškišo ginklą, jis girdėjo gaiduko spaudymą. Po to S. J., užkliuvęs už grotelių, pargriuvo, o tuo metu J. C., atlaisvinusi jo rankoje pistoletą, paspyrė jį po automobiliu. Liudytoja D. V. parodė, kad matė tarpduryje stovintį S. J., jis rankoje laikė šaunamąjį ginklą, ginklo vamzdį jis buvo nukreipęs į juos, tačiau neiššovė. Tada ji išsigandusi nubėgo, o kai sugrįžo, pamatė S. J. gulintį ant žemės, jis rankoje jau ginklo neturėjo. Taigi išdėstyti nukentėjusiosios S. R. bei liudytojų G. B., J. C., E. R. ir D. V. parodymai dėl S. J. grasinimo jiems šaunamuoju ginklu patvirtina vieni kitus. Netikėti minėtų liudytojų parodymais joks pagrindas nenustatytas, liudytojai J. C., E. R. ir D. V. teigė, jog su S. J. ir S. R. jokių ryšių nepalaiko ir jų santykiai yra tik kaimyniški. Nors teismas akcentavo, kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai yra prieštaringi, nes jie painiojosi aiškindami įvykio aplinkybes, tačiau, prokurorės teigimu, iš jų parodymų matyti, kad dėl S. J. grasinimo jiems šaunamuoju ginklu, kaip nurodyta kaltinime, jokie prieštaravimai nenustatyti. Nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymus patvirtina kaip liudytojo apklausto Klaipėdos apskrities patrulių rinktinės patrulio J. K. parodymai, jog atvykus pagal iškvietimą į Kretingos g. 4 namo kiemą, kieme muštynių jau nebuvo, tačiau buvo susirinkę daug žmonių. Žmonės aiškino, kad kaimynas iš 5 buto nepraleido kaimynės į 7 butą ir visiems grasino ginklu. Ginklą jiems parodė ir perdavė J. C., gyvenanti 3 bute. Todėl jis užėjo į 5 butą. Šiame bute gyvenantis S. J. apie konflikto su kaimynais aplinkybes nieko neaiškino, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kad jį kas nors būtų sumušęs, nesakė. Po to S. J. ir įvykio dalyviai, sutikę liudyti, buvo nuvežti į policijos komisariatą. Prokurorės nuomone, teisminio nagrinėjimo metu kaip liudytoja apklausta J. C. netiksliai prisiminė S. J. pistoleto perdavimo policijos pareigūnams aplinkybes dėl to, kad ji, kaip ir kiti liudytojai, parodymus davė praėjus beveik dviem metams nuo įvykio. Be to, visi liudytojai, perskaičius jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino. Taigi, prokurorės teigimu, teismas nepagrįstai nukentėjusiosios ir liudytojų G. B., J. C., E. R., D. V. ir J. K. parodymus nepripažino įrodymais.

Teismas, vertindamas S. J. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad jie nėra vienodi. Ikiteisminio tyrimo metu S. J. parodė, kad G. B. laiptinėje sudavė jam smūgį į galvą, o kieme sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą bei kraustė kišenes, po to spyrė tris kartus į veidą ir į pilvą. Apklausiamas teisme S. J. parodė, kad laiptinėje G. B. spyrė jam į nugarą, po to jį ištempė, kai jis jį tempė, jis užsikabino už tvorelės ir susižalojo ranką, kieme G. B. spyrė jam į veidą ir jis prarado sąmonę. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad S. J. parodymų, išskyrus kaip liudytojų apklaustų pastarojo anytos L. K. ir žmonos J. J. parodymai, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Teismas, vertindamas S. J. parodymus, jais nesuabejojo, kaip ir nevertino pastarojo anytos L. K. bei žmonos J. J. parodymų patikimumo. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad S. J. nurodytų sumušimo aplinkybių jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina. Taip pat niekas nematė jo nurodyto pistoleto pagrobimo. Be to, byloje nustatyta, kad įvykio metu S. J. buvo stipriai girtas (nustatytas 2,16 prom. girtumas, t. 1, b. 1. 104). Taip pat S. J. parodymuose nurodytų daugybinių smūgių sudavimo ir į jo nurodytas kūno vietas – galvą, pilvą, nugarą nepatvirtina specialisto išvada. Nustatyti S. J. sužalojimai pagal jų lokalizaciją dešinėje kūno pusėje – odos įtrūkimas dešinės ausies tvirtinimosi vietoje, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, odos nubrozdinimas dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, epigastriume, poodinės kraujosruvos žemiau dešinio spenelio bei dešinės plaštakos 1 piršto naginės falangos srityje, prokurorės nuomone, gali būti paaiškinami jo griuvimu atsitrenkiant dešine kūno puse. Teismas neįvertino ir toa aplinkybės, kad S. J. bei jo šeimos nariai, užpuolus pastarąjį bei jį mušant, policijos nekvietė ir to nepasakė atvykusiems pagal kaimynų iškvietimą policijos pareigūnams. Jeigu S. J. policijos pareigūnams būtų pasakęs, kad jį mušė G. B. su kitais asmenimis, policijos pareigūnai būtų privalėję į policijos komisariatą pristatyti ir G. B., kuris buvo įvykio vietoje, bei nustatyti S. J. sumušusius kitus asmenis. Taigi S. J. gynybos versiją, kad neva jis buvo sumuštas pašalinių asmenų ir iš jo buvo pagrobtas ginklas, prokurorės teigimu, pastarasis sugalvojo tik atvežtas į policijos komisariatą ir tokios pasirinktos gynybos pozicijos laikėsi ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme.

Prokurorės teigimu, remiantis teisiamajame posėdyje išnagrinėtais duomenimis, darytina išvada, kad S. J., būdamas neblaivus, viešoje vietoje – Kretingos g. 4 namo laiptinėje įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: laiptinėje be priežasties sugriebė S. R. už megztinio, jai jį atstumus, sugriebė už plaukų ir prispaudė prie sienos, kita ranka sugriebdamas už krūtinės, po to stūmė pastarąją į sienos kampą ir kumščiu sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip du kartus į kairiąją ranką ir po to, S. R. praeinant pro jį laiptinėje, sugriebė jai už rankos ir taip ją tampė. Po to, stovėdamas prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) namą, Klaipėdoje, bei rankoje laikydamas 9 mm kalibro dujinį pistoletą BLOW P99A Nr. 7-001807, juo grasino, nukreipęs į kieme susirinkusius asmenis, ir kelis kartus paspaudė gaiduką, tačiau ginklas neiššovė. Tokiais veiksmais S. J. sutrikdė visuomenės rimtį. Įžūlus S. J. elgesys ir grasinimai ginklu patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir siekus pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas parodyti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyti visuomenės rimtį. Tokia S. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Prokurorės teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl išteisinamasis nuosprendis S. J. turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Atsikirtimais į apeliacinį skundą išteisintasis S. J. prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis S. J. ir jo gynėjas advokatas V. Janušauskas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

S. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagrįstai.

Nors prokurorė ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, padaryta išvada, kad S. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai S. J. išteisino pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bylos duomenims prieštarauja prokurorės apeliacinio skundo teiginiai, kad neva teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė vien tik išteisintojo S. J. ir kaip liudytojų apklaustų pastarojo žmonos J. J. bei anytos L. K. nenuosekliais ir bylos faktinėms aplinkybėms prieštaraujančiais parodymais, kurių, prokurorės nuomone, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Priešingai, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, išvados dėl S. J. nekaltumo pagrįstos ne tik jo paties bei minėtų liudytojų parodymais, o byloje ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartų įrodymų visuma, paneigiančia kaltinimo S. J. pažeidus viešąją tvarką aplinkybes. Priešingai prokurorės tvirtinimui, byloje nėra objektyvių ir abejonių nekeliančių duomenų, patvirtinančių, kad S. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – namo laiptinėje – smurtavo prieš S. R., jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o vėliau, išėjęs į namo kiemą, dujiniu pistoletu grasino kieme buvusiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo kaltinimo S. J. pažeidus viešąją tvarką, t. y. pastarajam viešoje vietoje – namo laiptinėje – smurtavus prieš S. R., padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą – poodinę kraujosruvą kairiame žaste, o vėliau, išėjus į namo kiemą, dujiniu pistoletu grasinus kieme buvusiems asmenims, pagrįstumu, nes tiek pati nukentėjusioji, tiek teisme apklausti liudytojai dėl įvykio aplinkybių davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, liudytojai painiojosi teisme aiškindami įvykio aplinkybes, be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ir pats S. J. buvo sužalotas, kuriam buvo padaryta žymiai daugiau sužalojimų.

Nors nukentėjusioji S. R. teigė, kad ją sužalojo S. J., tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Nors byloje pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 1258/10 (03) nurodyta, jog S. R. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste bei konstatuota, kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau objektyvių duomenų, kad šioje išvadoje S. R. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti būtent S. J. veiksmais, nagrinėjamoje byloje nėra. Nukentėjusiosios S. R. parodymai dėl jos sužalojimo aplinkybių nėra nuoseklūs. Pastaroji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. J. namo laiptinėje, jai einant pro šalį, prispaudė ją prie sienos ir sugriebęs už krūtinės trenkė į kairę ranką. Nurodė, kad tuo metu namo laiptinėje pašalinių žmonių nebuvo, tačiau vėliau jau teigė, kad jai išsilaisvinti iš S. J. padėjo L. K.. Pastaroji, apklausiama teisme kaip liudytoja, parodė, kad ji kartu su dukra J. J. ir žentu S. J. rūkė namo laiptinėje, matė pro šalį einančią S. R., tačiau nematė, kad S. J. būtų smurtavęs prieš ją. Ši liudytoja, skirtingai nei aiškino nukentėjusioji S. R., nenurodė, kad S. J. būtų smurtavęs prieš pastarąją ir kad ji – L. K. – padėjo S. R. išsilaisvinti iš S. J.. Nors prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad S. J. smurto prieš nukentėjusiąją S. R. pavartojimo aplinkybes patvirtina specialisto išvada Nr. G 1258/10 (03), kurioje nurodyta, kad S. R. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste, tai nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei liudytojų J. C., D. V. ir G. B. parodymai, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sužalojimai buvo padaryti ne tik nukentėjusiajai S. R., bet ir S. J.. Byloje esančioje 2010 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1267/10 (03) (t. 1, b. l. 88–89) nurodyta, kad S. J. konstatuoti šie sužalojimai: odos įtrūkimas dešinės ausies tvirtinimosi vietoje, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, epigastriume, poodinės kraujosruvos žemiau dešinio spenelio bei dešinės plaštakos I piršto naginės falangos srityje. Nors, skirtingai nei nurodė kaip liudytojos apklaustos S. J. anyta L. K. bei jo sutuoktinė J. J., kiti teisme apklausti liudytojai parodė, kad S. J. galėjo susižaloti pats, griūdamas ant grindinio, tačiau minėtoje 2010 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1267/10 (03) nurodyta, kad šie sužalojimai S. J. padaryti kietais bukais daiktais – sumušant, atsitrenkiant ir pan., todėl apylinkės teismas, atsižvelgdamas į minėtą specialisto išvadą ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nurodė, jog neatmestina, kad S. J. galėjo būti sumuštas jo nurodytomis aplinkybėmis ir jo nurodytų asmenų.

Be to, skirtingai prokurorės tvirtinimui, nukentėjusiosios S. R. bei liudytojų C., D. V. ir G. B. parodymai dėl įvykio aplinkybių nėra nuoseklūs, tarpusavyje nesutampa, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kritiškai ir jais nesirėmė. Kaip minėta, nukentėjusioji S. R. teigė, jog S. J. prieš ją smurtavo namo laiptinėje bei teigė, kad tuo metu, kai S. J. ją, einančią pro šalį, prispaudė prie sienos ir sugriebęs už krūtinės trenkė į kairę ranką, laiptinėje kitų asmenų nebuvo, vėliau jau teigė, kad jai išsilaisvinti iš S. J. padėjo L. K., nors pastaroji tokių nukentėjusiosios parodymų nepatvirtino, priešingai – juos paneigė. Nors kaip liudytoja teisme apklausta J. C. nurodė mačiusi pro laiptinės duris, kaip S. J. namo viduje, t. y. laiptinėje stumtelėjo S. R., tačiau teismas pagrįstai suabejojo, ar ši liudytoja gana vėlyvu ir tamsiu paros metu – 21.50 val. – galėjo iš lauko matyti, kas vyko namo laiptinėje konflikto metu. Be to, skirtingai nei nurodė ši liudytoja, kaip liudytoja apklausta D. V. teisme parodė, kad S. J. ir S. R. konfliktavo namo kieme, kur S. J., sugriebęs S. R. už megztinio per pečius, stipriai ją papurtė ir pastūmė į namo sieną bei nuėjo į namus. Tačiau, kaip minėta, pati nukentėjusioji teigė, kad S. J. prieš ją smurtavo namo laiptinėje ir kitų asmenų tuo metu laiptinėje nebuvo. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas pagrįstai konstatavo, kad D. V. negalėjo matyti, kas vyko namo laiptinėje. Be to, šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, yra prieštaringi. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. V. nurodė, jog dėl to vakaro įvykių parašė pareiškimą policijai, taip pat teigė, jog matė ant žemės gulintį S. J., tačiau apklausiame teisme šias aplinkybes paneigė, parodymų pakeitimo teisme įtikinamų argumentų nenurodė. Nors kaip liudytojas teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusiosios S. R. sugyventinis G. B. teigė, jog pro buto langą matė, kaip S. J. laikė S. R., sugriebęs ją viena ranka už krūtinės, o kai ją paleido, pastaroji grįžo į namus sumušta, bei nurodė, kad jai ant kairės rankos matėsi mėlynė. Tačiau, kaip minėta, pati nukentėjusioji nurodė, kad S. J. prieš ją smurtavo namo laiptinėje. Todėl akivaizdu, kad nukentėjusiosios S. R. sugyventinis G. B. pro buto langą negalėjo matyti, kas vyko namo laiptinėje. Kita vertus, jeigu būtų tikima šio liudytojo parodymais, nelogiška, kad jis, matydamas mušamą sugyventinę, neitų jos ginti, o lauktų sugrįžtančios į namus, tai pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje. Be to, neįtikinami šio liudytojo parodymai ir tuo aspektu, kad jis ant nukentėjusiosios rankos, kai ši, kaip ji pati teigė, netrukus po prieš ją pavartoto smurto sugrįžo į namus, būtų buvusi akivaizdžiai matoma mėlynė, nes paprastai sumušta vieta iš karto nepamėlynuoja. Iš paminėtų nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų akivaizdu, kad jie skirtingai aiškino įvykio aplinkybes, jų parodymai nėra nuoseklūs bei prieštarauja ne tik išteisintojo S. J. bei liudytojų L. K. bei J. J. parodymams, bet ir nesutampa tarpusavyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, priešingai – juos paneigia. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios S. R. nurodytų aplinkybių dėl jos sužalojimo paminėti liudytojai nematė ir pagrįstai suabejojo, ar apskritai buvo nukentėjusiosios S. R. nurodytas įvykis, kurio metu, pastarosios teigimu, ji buvo sužalota S. J..

Nors, kaip minėta, byloje pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 1258/10 (03) konstatuota, kad S. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau objektyvių duomenų, kad šioje išvadoje S. R. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti būtent S. J. veiksmais, nagrinėjamoje byloje nėra. Be to, S. J. bei kaip liudytoja teisme apklausta pastarojo žmona J. J. nurodė, kad sužalojimai S. R. galėjo atsirasti dėl pastarosios sugyventinio G. B. veiksmų, nes jis dažnai prieš ją smurtauja. Taigi, nors byloje nustatytas S. R. sužalojimo faktas, tačiau vien tik ši aplinkybė nukentėjusiosios ir prokurorės apeliaciniame skunde minimų liudytojų parodymų, kurie, kaip nustatyta, yra prieštaringi, kontekste neleidžia daryti išvadą, jog būtent S. J. sužalojo S. R.. Be pačios nukentėjusiosios parodymų, kitų objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių S. J. kaltę dėl S. R. sumušimo, byloje nėra.

Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas, vertindamas aplinkybes dėl veikos buvimo ar nebuvimo, be pagrindo akcentavo tai, kad ir S. J. buvo sužalotas ir kad jam buvo nustatyta žymiai daugiau sužalojimų negu nukentėjusiajai, nes byloje nėra duomenų, jog S. R. būtų smurtavusi prieš S. J.. Tačiau pažymėtina, kad pastarasis ir nenurodė, kad jį būtų sužalojusi S. R., dėl to ginčo nagrinėjamoje byloje nėra. Kita vertus, šioje byloje nesprendžiamas S. J. galbūt sužalojusių asmenų atsakomybės klausimas. Be to, kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad įvykio metu buvo sužalotas ir S. J. bei įvertinęs anksčiau paminėtose specialisto išvadose tiek pastarajam, tiek nukentėjusiajai S. R. konstatuotus sužalojimus, atsižvelgdamas į esminius sužalojimų masto skirtumus, pagrįstai suabejojo dėl S. J. inkriminuojamos veikos pagrįstumo.

Nors prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad S. J. nurodytų sumušimo aplinkybių jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, tačiau, priešingai prokurorės tvirtinimui, pastarojo nurodytas aplinkybes dėl sumušimo patvirtina ne tik liudytojų L. K. ir J. J. parodymai, anksčiau minėta specialisto išvada, kurioje konstatuoti S. J. padaryti sužalojimai, sukėlę pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno J. K., kuris buvo atvykęs pagal iškvietimą į įvykio vietą ir norėdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, buvo užėjęs į S. J. butą bei matė jo sumušimo žymes, parodymai. Be to, S. J. teigimu, dėl jo sumušimo jis tą patį vakarą parašė pareiškimą policijai (t. 1, b. l. 69), tačiau šis jo pareiškimas dingo ir atsirado tik parašius skundą STT, praėjus aštuoniems mėnesiams, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą. Apie tai paminėta ir skundžiamame nuosprendyje, nurodant, kad S. J. netrukus po įvykio parašė pareiškimą policijai, todėl prokurorės apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad S. J. bei jo šeimos nariai, užpuolus pastarąjį, policijos nekvietė ir atvykusiems policijos pareigūnams nenurodė, kad jis buvo sumuštas. Kita vertus, prokurorė be pagrindo akcentuoja S. J. parodymus dėl jam padarytų sužalojimų ir kelia jų patikimumo klausimą, nes, kaip minėta, šioje byloje nesprendžiamas S. J. galbūt sužalojusių asmenų atsakomybės klausimas.

Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad „D“ klasės šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais buvo rastas ir grąžintas S. J., tačiau šioje byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių šio ginklo panaudojimo aplinkybes. Liudytojų parodymai dėl dujinio pistoleto panaudojimo kieme prieš ten buvusius asmenis prieštaringi. Neaišku, ar dujinį pistoletą pametė pats S. J., krisdamas ant žemės, ar jis buvo pavogtas iš jo kelnių kišenės, jį mušant nenustatytiems asmenims, ir J. C. paspirtas po automobiliu, stovėjusiu namo kieme. Liudytojos L. C. teigimu, ji pareigūnams parodė, kur yra ginklas ir jo nelietė, tačiau policijos pareigūnas J. K. teigė, jog ginklą jam į rankas padavė S. J. kaimynė.

Remiantis aptartų duomenų visuma, nukentėjusiosios S. R. bei minėtų liudytojų parodymus laikyti patikimais ir nekeliančiais abejonių, nėra pakankamo pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodyta, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiuo atveju jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtinti nukentėjusiosios S. R. duoti parodymai negali būti vieninteliu ir lemiamu S. J. kaltės įrodymu dėl jos sumušimo. Nesant pakankamai objektyvių ir patikimų S. J. kaltę dėl S. R. sumušimo 2010 m. rugpjūčio 26 d., apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos mieste, laiptinėje neginčijamai galinčių patvirtinti įrodymų, taip pat nesant pakankamų įrodymų, patvirtinančių „D“ klasės šaunamojo ginklo, skirto šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, panaudojimo Kretingos g. 4 namo kieme prieš ten buvusius asmenis, grasinant šiuo ginklu, nukreipiant jį į kieme susirinkusius asmenis ir kelis kartus paspaudus gaiduką, aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. J. išteisino, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas išsamiai ištyrė ir nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, tinkamai juos įvertino ir padarė teisingą ir faktines bylos aplinkybes atitinkančią bei motyvuotą išvadą, jog S. J. veikoje nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu situacijos vertinimu ir tuo pagrindu padaryta išvada dėl būtinųjų minėto nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo S. J. veikoje bei šios išvados motyvacija.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, išteisinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurių pakako padaryti pagrįstą išvadą, jog S. J. nepadarė veikos, turinčios BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje nenustatyta, kad vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo, kuris įvertino byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, išvada dėl S. J. nekaltumo, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir S. J. priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.