Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-04-06 · Byla Nr. A2.6.-452-827/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
A2.6.-452-827/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-18709-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Pažeidėjas
A. P.
Nukentėjusysis
J. R.
Advokatai
Stasis Likeikis
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. A 2.6.-452-827/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18709-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.;2.14.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, Agnei Sarnačinskaitei, Daivai Ašmianienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. P. ir jo atstovui advokatui Stasiui Likeikiui, nukentėjusiajam J. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2015 m. lapkričio 23 d. apie 16.35 val. Latvių g. 20, Vilniuje, vairuodamas automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodama atbulas pro stovintį automobilį SUZUKI GRAND VITARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, A. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. teismo posėdžio metu kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nuodytų veiksmų pripažino iš dalies, ir paaiškino, kad protokole nurodytą dieną apie 17-18 val. vežė žmoną į darbą. Lauke lijo, buvo tamsu, kieme buvo daug automobilių, pravažiavimas siauras. Jis išvažinėjo atbuliniu bėgiu, krašte stovėjo kaimyno J. R. automobilis. Važiuodamas matė, kad yra tarpas tarp J. R. automobilio, bordiūro ir išvažiavimo. Bevažiuojant žiūrėjo tai į kairę, tai į dešinę puses, matė, kad priartėjo prie J. R. automobilio, tada sustojo, pavažiavo kiek į priekį, norėdamas padaryti didesnį tarpą ir išvažiavo iš kiemo. Į kiemą grįžo po kokios valandos, pastatė automobilį ir nuėjo namo. po kelių dienų jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė apie padarytą eismo įvykį. Taip pat nurodė, kad kai iš kiemo išvažinėjo atbulas dešinėje pusėje jam buvo išvažiavimas, kuris eina į kalniuką, važiuodamas jis matė dalį to kalniuko ir J. R. automobilį Suzuki, o kairėje pusėje buvo bordiūras ir krūmai. Jo automobilis 12 metų senumo, jame yra senų įbrėžimų, ir jis nežiūrėjo ar po šio eismo įvykio ant automobilio atsirado naujų įbrėžimų. Apžiūrint automobilius policijoje ant abiejų automobilių nemažai įbrėžimų. Galimai automobilį Suzuki kliudė savo automobilio dešiniu galiniu bamperiu. Jo automobilio žibintas tikrai nebuvo apgadintas, tačiau įbrėžimų ant jo yra. Įvykio metu nejuto jokio kontakto su automobiliu Suzuki, jokio pašalinio garso negirdėjo, tikslo pabėgti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Su kaimynu J. R. yra pažįstami, santykiai normalūs, ir jei būtų jutęs susidūrimo kontaktą, jam paprasčiau būtų buvę su juo susitarti. Taip pat nurodė, kad jo automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu bei nubraižė įvykio schemą. (b.l. 36-37).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis J. R. paaiškino, jog pažįsta A. P., santykiai kaimyniški. Nurodė, kad paties eismo įvykio nematė, tačiau 2015 m. lapkričio 23 dienos vakare, apie 23 val., lipdamas į automobilį kieme pastebėjo, kad jo automobilio priekinis kairysis bamperis nubrėžtas ir kitą dieną paskambino policijai. Patikslino, kad įvykio dieną apie 19 val. važiavo į treniruotę, iš kurios grįžo apie 22 val., ir išlipdamas iš automobilio pamatė minėtus apgadinimus. Jam vykstant į treniruotę, jo niekas negalėjo kliudyti, taip pat nemano, kad kažkas galėjo įvažiuoti į jo automobilį prieš tai, nes būtų apgadinimus pamatęs. Dienos metu apgadinimai gerai matosi, todėl būtų juos pastebėjęs, o vykstant į treniruotę jų nepastebėjo, galimai dėl to, kad skubėjo į treniruotę. Apgadinimai buvo priekiniame kairės pusės bamperyje. Kol jis buvo treniruotėj, automobilis stovėjo mokyklos kieme, priparkuotas priekiu į bordiūrą, todėl nemano, kad kas nors galėjo jį tuo metu apgadinti. Važiuojant galu, taip pat niekas nebūtų taip apgadinęs jo automobilio, nebent jis pats tai galėtų padaryti. Jo automobiliui nubrėžtas bamperis, nubrėžti dažai ir kiek atsilupusi plastmasė. Draudimo bendrovė paskaičiavo, kad padaryta apie 600 eurų žala. Policijai apie eismo įvykį pranešė kitą dieną, ir kai jis skambino, buvo priėjusi mergina, mačiusi įvykį, kuri žadėjo paliudyti. Ji pasakojo, kad stovėjo prie įėjimo ir rūkė bei matė kaip pažeidėjo automobilis važiavo ir įvažiavo į jo automobilį. Ji teigė, kad išgirdo smūgio garsą ir kad kaltininkas dar ilgai išsisukinėjo iš tos vietos. Ji ilgai juos stebėjo, kol jie išvažiavo iš kiemo, ir jai ši situacija pasirodė keistoka. Taip pat nurodė, kad jo treniruotės metu automobilis apie valandą stovėjo Kulviečio mokyklos aikštelėje. Apgadinimus pastebėjo tik grįžęs iš treniruotės. Treniruotė vyksta valandą ir namie jis buvo tarp 22 ir 23 val. Jų kieme nėra labai gero apšvietimo, bet jis stovėjo atsisukęs į automobilį ir pamatė, kad atsiknojusi dalis priekinio bamperio (trikampiukas). Automobiliai buvo sugretinti ir apžiūrėti policijoje, jis matė ir pažeidėjo automobilį, buvo atitikimų tarp jo automobilio priekinio kairiojo bamperio ir kaltininko automobilio dešinio galinio bamperio. Taip pat ant kaltininko automobilio matė nubrauktą žibintą ir žemiau esantį apibraukimą ties žibintu, žibintas tik apibraižytas, bet neįskilęs. Jo automobilio bamperis sidabrinės spalvos, o po nubraižymų tose vietose juodas. Kaltininko automobilis panašios spalvos į jo automobilio bamperio spalvą. Patvirtino, kad prieš važiuojant į treniruotę, jo automobilis stovėjo toje vietoje, kaip savo schemoje pavaizdavo A. P., tačiau vykdamas į treniruotę apgadinimų nepastebėjo. Pasak nukentėjusio apgadinimai ant jo automobilio atitinka kaltininko automobilio apgadinimus. Jo automobilis iki šiol netaisytas, reikia tvarkyti plastmasinį bamperį (b.l. 37-38).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. V. paaiškino, jog A. P. yra jos sugyventinis, parodymus duoti sutinka. Parodė, kad įvykio dienos vakare A. P. vežė ją į darbą, tai buvo apie 18 val., lauke lijo, buvo tamsu. Iš kiemo išvažinėjo labai lėtai, nes kiemas siauras. Kadangi ji pati vairuoja, todėl iš įpročio taip pat dairėsi per veidrodėlius. Išvažiuojant iš kiemo nejuto jokio kontakto, jokio smūgio, jei būtų įvažiavę į kitą automobilį, būtų atsiminusi. A. P. iš kiemo išvažinėjo atbulas, retai kas iš jų kiemo išvažiuoja priekiu, nes nėra vietos apsisukti, nes kieme visada pilna automobilių. Negali patvirtinti ar išvažiuojant iš kiemo matė kaimynų automobilį Suzuki. Išvažiuojant iš kiemo automobilyje muzika negrojo. Taip pat nurodė, kad ji dirba Pilaitėje, o gyvena Žvėryne, ir vyras ją pasiima ir nuveža į darbą tada, kai jos automobilis būna užstatytas kieme. Nukentėjusį pažįsta nuo vaikystės, kaimynas (b.l. 49).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. F. parodė, kad yra mačiusi A. P. kieme Latvių gatvėje. Paaiškino, kad žino, kad nagrinėjama byla dėl automobilio apgadinimo. Įvykio metu ji kieme laukė, kol jos atvažiuos pasiimti, tuo metu temo ir belaukdama ji išgirdo nedidelį smūgio garsą, atsisukusi pamatė, kad juda automobilis. Tačiau asmuo iš automobilio neišlipo, išvažiavo iš kiemo, todėl ji užsirašė nuvažiavusio automobilio numerius, kad galėtų pranešti nukentėjusio automobilio savininkui. Kontakto metu tarp jos ir kaltininko automobilio buvo apie 3-4 metrus. Ji neatsimena, kaip atrodė automobilis, kuris kliudė kitą automobilį, jame sėdėjo 2 žmonės, vyras ir moteris, tačiau negali pasakyti, ar automobilį vairavo A. P.. Kadangi buvo užsirašiusi automobilio numerius, pradėjo stebėti kitomis dienomis, kas jį vairuoja, ir tada pastebėjo, kad automobilį vairuoja A. P.. Taip pat negalėjo nurodyti, kuriomis vietomis kontaktavo automobiliai, tačiau kontaktas buvo automobiliui išvažinėjant iš kiemo, galimai atbulam. Ji nepamena kaip automobilis važiavo, galimai atstumas nuo jos iki automobilio buvo didesnis nei 4 metrai. Įvykio metu kitų žmonių kieme nepastebėjo. Automobilis išvažiavo iš kiemo jai stebint, jo stabdyti ji nebandė. Kitą dieną ji pamatė nukentėjusįjį kieme, paklausė, ar nėra apgadinimų ant jo automobilio, papasakojo, ką matė, kas ir kada sugadino jo automobilį, tačiau apgadinto automobilio ji neapžiūrėjo. Neprisimena, ar nukentėjusysis apie įvykį jau žinojo. Kontakto metu nukentėjusiojo automobilis stipriai sujudėjo, garsas buvo toks, kad ji atsisuko, tačiau garsas jos neišgąsdino. Kaltininko automobilis po susidūrimo važiavo ramiai, vairavimo stilius nepasikeitė, jos nuomone, kaltininkas tiesiog nesuprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį.

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2015 m. lapkričio 24 d. 13.22 val. buvo registruotas R. pranešimas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kad Latvių g. 20 kieme pranešėjas rado apgadintą savo automobilį Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtaria, kad apgadino kitas automobilis (b.l. 4).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-o būrio vyr. patrulio A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015 m. lapkričio 24 d., patruliuojant kartu su būrio vadu A. S. apie 13.22 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Latvių g. 20 apgadintas automobilis Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnams nuvykus minėtu adresu į juos kreipėsi J. R., kuris paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 123 d. apie 8.30 val. paliko savo automobilį stovėti Latvių g. 20 namo kieme. Tą pačią dieną (tik vakare) jis su minėtu automobiliu Suzuki važiavo į sporto salę ir tik grįžus atgal į Latvių g. 20, pastebėjo, kad jo automobilis apgadintas. Kadangi nežinojo kas galėjo apgadinti jo automobilį, į policiją tą dieną nesikreipė. Tačiau 2015 m. lapkričio 24 d. jo kaimynas nurodė, kad matė, kas apgadino J. R. automobilį bei nurodė pasišalinusio automobilio numerį- (duomenys neskelbtini). J. R. liudytojo duomenų neturėjo, nurodė tik jo gyv. vietą – Latvių g. 20-1, Vilnius. Pareigūnams nuėjus į minėtą butą, durų niekas neatidarė, tačiau forminant eismo įvykį į pareigūnus kreipėsi M. F., kuri paaiškino, kad matė kaip automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį Suzuku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po smūgio pavažiavo į priekį ir ištiesinęs automobilį atbulomis išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b.l. 3).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, tiksli eismo įvykio vieta Latvių g. 20 Vilniuje, nurodyta kad automobilis Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patrauktas iš eismo įvykio vietos, kitas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino. Taip pat nurodyta, kad automobiliui Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai –priekini bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, apgadinimų aukštis 0,47-0,71 m aukštyje; automobiliui Opel Astra- apgadintas užpakalinis bamperis (b.l. 5,6).

Nukentėjusiojo automobilio vairuotojo J. R. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 23 d. apie 8.30 val. atvažiavęs S. R. priklausančiu automobiliu Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė jį kieme. Automobilis nuo 8.30val. iki 19.20 val. stovėjo kieme. Apie 19.20 val. išvažiavo į treniruotę ir grįžęs apie 23.00 val. pastebėjo, jog nubrauktas jo automobilio priekinis kairysis bamperis. Kaimynės liudijimu kieme stovintį automobilį nubraukė pilkos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kaimynės adresą, kuri gali detaliau papasakoti apie įvykį (b.l. 7).

Liudytojos M. F. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2015 m. lapkričio 23 d. apie 16.35 val., Latvių g. 20 kieme sidabro spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į žalios spalvos automobilį Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galu išvažiuodamas iš kiemo. Po įvykio automobilis išvažiavo, vairuotojas iš automobilio neišlipo. Automobilyje sėdėjo du žmonės- moteris ir vyras. Automobilį vairavo apie 50 metų amžiaus vyras (b.l. 8).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. P. (b.l. 9).

2015 m. gruodžio 1 d. A. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2015 m. lapkričio 23 d. vežė žmoną į Santariškes, vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. HBu 063, sidabrinės spalvos. Pamena, kad jau buvo tamsu, lijo. Išvarinėdamas atbulą automobilį iš kiemo buvo priartėjęs prie automobilio Suzuki, tačiau nejuto nei smūgio, nei prisilietimo. Greta jo automobilyje sėdėjo žmona, kuri taip pat nejuto jokio kontakto. Jei būtų kliudęs, tikrai būtų sustojęs, nes automobilio savininkai simpatiški žmonės, beveik kasdien susitinka kieme, ir jam nei pykčių, nei gėdos nereikia. Neneigia, kad kontaktas galėjo būti, tačiau jis tikrai jo nejuto ir nepastebėjo, kitaip būtų išlipęs ir susiradęs savininką (b.l. 11).

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad apžiūrėti automobiliai Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti šie apgadinimai: Suzuki– apgadintas priekinis bamperis kairėje pusėje ir priekinis sparnas kairėje pusėje; automobiliui Opel- apgadintas galinis bamperis dešinėje pusėje, galinis žibintas dešinėje pusėje. Nurodyta, kad apgadinimai ant automobilio Suzuki atsirado po kontakto su automobiliu Opel Astra (b.l. 12). Fotolentelėse fiksuoti apžiūrėtų automobilių apgadinimai, jų aukštis (b.l. 13).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. nurodo, kad nors kontakto su kitu automobiliu nejuto, pripažįsta, kad išvažiuodamas iš kiemo atbulas siauru pravažiavimu galėjo kliudyti automobilį Suzuki. Taip pat jo kaltę dėl padaryto eismo įvykio ir sugadinto automobilio Suzuki patvirtina byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma, t.y. Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, kuriame nurodyta, apgadinimai ant automobilio Suzuki atsirado po kontakto su automobiliu Opel Astra, bei betarpiškai eismo įvykį mačiusios liudytojos M. F. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad A. P. administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Jis taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,114 bei 126 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 222 straipsnyje nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal šio pažeidimo sudėtį (corpus delicti) pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmais išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). Teismo posėdžio metu A. P. nurodė, kad išvažiuodamas kiemo atbulas kontakto su kitu automobiliu nepajuto, kartu važiavusi S. V. patvirtino, kad nejuto kontakto su kitu automobiliu, todėl iš kiemo išvažiavo. Apklausta liudytoja M. F., mačiusi įvykį, nurodė, kad ji girdėjo smūgio garsą, matė, kad sujudėjo automobilis, tačiau nurodė, kad po įvykio kaltininkas važiavo ramiai, važiavimo stiliaus nekeitė, galimai kontakto nepajuto. Teismas neturi pagrindo netikėti jo versija, jog jis nepajuto kontakto su kitu automobiliu, nes automobilių apgadinimai nėra dideli, apgadinta plastmasinė bamperio dalis, todėl iš visų įrodymų visumos darytina išvada, jog nėra A. P. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla šioje dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina.

A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo – eismo įvykio (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą– eismo įvykio metu nežymiai apgadinti automobiliai, eismo įvykis įvyko išvažiuojant iš kiemo, atsižvelgiama į A. P. asmenybę: 63 metų amžiaus, išsiskyręs, turi mažametį vaiką (b.l. 10), dirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 2), duomenų apie teistumą byloje nėra. Teismo vertinimu, pažeidėjui už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina minimali bauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 127 str. 2d., 130 str. 1d., 286 str., 287 str., 291, 293 , 302², 302⁴ str.,

nutarė:

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė