Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

R. M. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais M. P. bei R. D.. Baudžiamojo byla šioje dalyje nutraukta.

Patvirtintas R. M. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės M. P. 2018 m. spalio 22 d. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, pagal kurį R. M. įsipareigojo nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, sudarančią viso 23 000 (dvidešimt tris tūkstančius) Eur atlyginti nukentėjusiajai M. P. per tris mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 31 d. pervesdamas pinigines lėšas į nukentėjusiosios asmeninę sąskaitą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo mėn. (iki 2018 m. kovo 26 d.), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nuomojamame sodo name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasigamino aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, 2018 m. kovo 26 d. jį įsinešęs į minėto sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį, turėdamas tikslą pasigaminti naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus, surinko į vieną visumą, t. y. iki 2018 m. kovo 27 d. 11.00 val. laikė aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, kol jį po įvykusio minėto sodo namo rūsyje sprogimo rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, R. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 188 straipsnio 1 dalį BK 38 straipsnio pagrindu už tai, kad jis 2018 m. kovo 20 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, atsivežė užpildytą suskystintos naftos dujomis (toliau – SND) (sočiaisiais angliavandeniliais propanu ir butanu) 27,2 litro talpos balioną į nuomojamo sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpą, neįsitikinęs, kad minėto SND (sočiaisiais angliavandeniliais propanu ir butanu) 27,2 litro talpos baliono į kaklelį įsukamas tipinis ventilis su apsauginiu vožtuvu yra užsuktas (uždarytoje pozicijoje), jį paliko rūsio patalpoje, t. y. esant ne visiškai užsuktam (nesandariam) minėto SND baliono ventiliui su apsauginiu vožtuvu, iš minėto dujų baliono iki 2018 m. kovo 26 d. nutekėję SND (sotieji angliavandeniliai propanas ir butanas) uždujino sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpą, po ko, 2018 m. kovo 26 d. apie 21.16 val. įėjęs į minėto sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpą panaudojo atviros liepsnos šaltinį sprogioje atmosferoje (žiebtuvėliu uždegė liepsną), dėl ko įvyko nutekėjusių SND (sočiųjų angliavandenilių propano ir butano) sprogimas, kurio metu sugriuvo M. P. priklausantis sodo namas ir dėl sprogimo poveikio buvo sugadinti (sunaikinti) gretimo – R. D. priklausančio sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dveji langai (sugadinti langų rėmai, išdaužti stiklai), kurių bendrai vertė 100 Eur, t. y. dėl neatsargumo sunaikino svetimą turtą – nukentėjusiajam R. D. priklausančio sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dvejus langus 100 Eur vertės ir M. P. priklausantį 20 000 Eur vertės sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajai M. P. padarydamas didelės – 20 000 Eur turtinės žalos, t. y. dėl neatsargumo bendrai sunaikino nukentėjusiesiems R. D. ir M. P. priklausančio 20 100 Eur vertės turto.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Nagrinėjamu atveju nuteistojo apeliaciniu skundu neginčijama jo kaltė dėl inkriminuotų veikų faktinių aplinkybių, jų vertinimo ir kvalifikacijos, tačiau nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimis dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažinimo padarytomis esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, atsisakymo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir susitarime, kurį patvirtino apylinkės teismas, nustatytu nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydžiu. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl to turėtų būti panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas, kad R. M. padarė BK 201 straipsnio 1 dalyje ir 188 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pagrįstai sprendė, kad paminėtos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir dėl to nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

8. Nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde BK 40 straipsnio taikymo kontekste ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad BK 201 straipsnio 1 dalyje ir 188 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aptariamu atveju sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tačiau teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad minėti nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.

8.1. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant nusikalstamų veikų sutapčiai, sprendimui nepakanka konstatuoti tik patį sutapties faktą – būtina nustatyti ir atitinkamą jos formą, ji turi būti tikslinama, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra ideali ar reali sutaptis, nes nuo to priklauso atitinkamo sprendimo svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai. Baudžiamajame įstatyme realios ir idealios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos, todėl kiekvienu atveju, tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra reali ar ideali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-4-699/2015, 2K-144-489/2015, 2K-385/2014, 2K-P-78/2012).

8.2. Pagal kasacinio teismo praktiką reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse, o ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Nustačius, kad viena veika atitinka kelių nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) sudėties požymius, ideali sutaptis konstatuojama įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pažeistų vertybių santykį, nusikalstamų veikų baigtumo momentą, laiko tarpą tarp jų, taip pat vadovaujantis baudžiamojo įstatymo normų konkurencijos įveikimo taisyklėmis. Kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009).

8.3. Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas <..> gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis apibūdinamas tiesiogine tyčia: ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 201 straipsnio 1 dalį dėl aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti kyla jau nuo jo gaminimo pradžios momento.

8.5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. M. 2018 m. kovo mėn. (iki 2018 m. kovo 26 d.), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nuomojamame sodo name neteisėtai pasigamino aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, kurį 2018 m. kovo 26 d. įsinešęs į minėto sodo namo rūsį, turėdamas tikslą pasigaminti naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus, surinko į vieną visumą ir jį laikė iki 2018 m. kovo 27 d. 11.00 val., kol pastarąjį po įvykusio minėto sodo namo rūsyje sprogimo rado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, R. M. į nuomojamo sodo namo rūsio patalpas atsinešė SND užpildytą balioną ir jį ten paliko esant ne visiškai užsuktam (nesandariam) minėto SND baliono ventiliui su apsauginiu vožtuvu, dėl ko iš minėto dujų baliono iki 2018 m. kovo 26 d. nutekėję SND uždujino sodo namo rūsio patalpą, o 2018 m. kovo 26 d. apie 21.16 val. R. M. įėjus į minėto sodo namo rūsio patalpą ir žiebtuvėliu uždegus liepsną, įvyko sprogimas, kurio metu buvo sunaikintas didelės vertės svetimas turtas. Nuteistasis aiškino, kad dujų balioną naudojo patalpoms pasišildyti ir galimai jo gerai neužsuko.

8.6. Taigi šiuo atveju R. M. atliko kelis veiksmus, atitinkančius skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius, ir nors visi veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per sąlyginai trumpą laiko tarpą, tačiau negalima konstatuoti, kad juos būtų siejęs bendras sumanymas, kas yra būtina norint konstatuoti, jog veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Be to, BK 201 straipsnio 1 dalyje ir 188 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingais veiksmais – pirmoji tyčia neteisėtai gaminant aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti bei jį laikant, siekiant pasigaminti naminių stiprių alkoholinių gėrimų, antroji – neatsargiai elgiantis su SND užpildytu balionu ir atviros liepsnos šaltiniu. R. M. aiškino, kad dujų balioną naudojo rūsio patalpai pasišildyti ir jo galimai gerai neužsuko išeidamas, dėl ko patalpa ir užsidujino, o sprogimas įvyko 2018 m. kovo 26 d. apie 21.16 val. jam įėjus į patalpą ir įžiebus žiebtuvėlį. Didelės vertės svetimas turtas neatsargiai sunaikintas jau baigus realizuoti BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius – surinkus aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Visos šios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, leidžia daryti išvadą, kad R. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, sudarančias ne idealiąją, o realiąją nusikaltimų sutaptį.

9. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Apylinkės teismas, apsvarstęs R. M. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nutarė jį atmesti, nurodydamas, kad pastarasis padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio. 1 dalyje ir 188 straipsnio 1 dalyje, kurios tarpusavyje sudaro realią sutaptį, todėl negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, nes nėra vienintelės šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos – padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo yra pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą, kai jis yra padaręs vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją nusikaltimų sudėtį. Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtomis teismų praktikoje suformuotomis nuostatomis, teisingai konstatavo, kad R. M. anksčiau nurodytomis aplinkybėmis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl BK 40 straipsnio taikymas aptariamu atveju negalimas.

Dėl susitarimo atlyginti nukentėjusiajai M. P. padarytą žalą

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylą perdavus teismui nukentėjusioji M. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai nusikalstamais R. M. veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos, patirtų proceso išlaidų atlyginimo. Siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliantas 2018 m. spalio 22 d. su nukentėjusiąja ir civiline ieškove M. P. sudarė rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuris skundžiamu nuosprendžiu buvo patvirtintas. Pagal minėtą susitarimą R. M. įsipareigojo M. P. atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, susidedančią iš sunaikinto sodo namo vertės, lygios 17 500 eurų; iš sunaikintų sodo name buvusių daiktų vertės, lygios 1000 eurų ir neturtinę žalą, lygią 4100 eurų bei 400 eurų teisinės pagalbos išlaidų už teisines konsultacijas, ieškinio parengimą byloje, iš viso 23 000 eurų. Šio susitarimo buvimas buvo pagrindas R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (nesant tokio susitarimo, kaltinamojo atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatos nebūtų taikomos). Kadangi R. M. laisva valia susitarė dėl tokio žalos atlyginimo būdo, kas buvo pagrindu jį dėl BK 188 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusioji nesutinka su kitokiu žalos atlyginimu, o tiksliau su mažesnės sumos žalos atlyginimu, nei jie susitarė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir ką patvirtino teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo keisti tarp R. M. ir nukentėjusiosios M. P. apylinkės teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo. Be to, pastebėtina, kad šiame susitarime nėra užfiksuota, jog M. P. už nurodytą sumą būtų įsipareigojusi perleisti nuteistajam jai priklausančio sodo sklypą. Kad tarp jų būtų buvęs sudarytas kažkoks papildomas žodinis susitarimas, nukentėjusioji nenurodė apeliacinės instancijos teismui pateiktame atsiliepime. Jame aiškiai išdėstyta, kad ją tenkina tik susitarime nurodytos žalos atlyginimas arba jai priklausiusio sodo namelio atstatymas apelianto lėšomis ir pastangomis. Taigi nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad tarp jo ir nukentėjusiosios buvo susitarimas ir dėl žemės sklypo perleidimo ir kad šio susitarimo nukentėjusioji po nuosprendžio priėmimo nesilaiko, yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti. Vertinant tokius apelianto teiginius, peršasi išvada, kad pastarasis, būdamas nepatenkintas teismo sprendimu nenutraukti jo atžvilgiu baudžiamosios bylos dėl abiejų jo padarytų nusikalstamų veikų taikant BK 38 ar 40 straipsnio nuostatas, siekia išvengti ir žalos, dėl kurios dydžio ir atlyginimo sąlygų susitarė su nukentėjusiąja bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Dėl prašymo grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo

12. Nuteistasis, nesutikdamas su teismo sprendimu jo padarytas nusikalstamas veikas pripažinti padarytas esant realiajai, o ne idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, BK 40 straipsnio netaikymu ir susitarime dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos nurodytu dydžiu, apeliaciniame skunde prašo baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutartis panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui priimama tik nustačius pažeidimus, numatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte: jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nagrinėjamu atveju nei vienos iš paminėtų aplinkybių nenustatyta, tad nėra pagrindo ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Visi skunde keliami klausimai nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.

Dėl klausimų, dėl kurių nepaduotas apeliacinis skundas

13. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi teisiškai ydinga situacija, kai asmuo tuo pačiu nuosprendžiu dėl vienos veikos (BK 201 straipsnio 1 dalis) yra pripažintas kaltu ir nuteistas, o dėl kitos nusikalstamos veikos (BK 188 straipsnio 1 dalis), pritaikius BK 38 straipsnio nuostatas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta. Kadangi asmuo dėl vienos iš veikų, kurių padarymu buvo kaltinamas, yra pripažįstamas kaltu, sprendimas asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu neturėtų būti priimamas, kadangi nebelieka minėto straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama tik pagal nuteistojo skundą. Tad šiuo atveju turi būti laikomasi non reformatio in peius principo, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju, asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Tad šiuo atveju BK 38 straipsnio nuostatų taikymo R. M. atžvilgiu panaikinimas pablogintų jo teisinę padėtį, kas atsižvelgiant į paminėtą non reformatio in peius principą ir BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, reikštų apelianto teisių pažeidimą. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis taip pat nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.