Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S., atstovaujamo advokato Petro Selilionio, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau –Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 24 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 440 Eur bauda už tai, kad 2018 m. lapkričio 12 d. 08 val. 00 min. iki 2018 m. gruodžio 14 d. 09 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 14 d. nustatyta (patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos valstybinės kontrolės pareigūno 2018 m. spalio 24 d. duotame privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų reikalavimų – iki 2018 m. lapkričio 12 d. nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelyje ties (duomenys neskelbtini), pateikiant atestuotos laboratorijos, vykdžiusios šiuos matavimus, protokolą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas atsakingu už įmonės veiklą, neužtikrino privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo. Įmonė nepateikė informacijos apie taršos nutraukimą, 2018 m. lapkričio 26 d. paimti į (duomenys neskelbtini) upelį ištekančių nuotekų mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti. Atlikus teršiančių medžiagų išleidimo į aplinką kontrolinius matavimus (2018 m. gruodžio 5 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatytas DBS7 didžiausios leistinos momentinės koncentracijos viršijimas – 209 mg/l02. Nevalytų nuotekų išleidima (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini), nenutrauktas. Tuo savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kurie įpareigoja apie šio nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykdymo arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos pranešti raštu (pateikdamas tiesiogiai, paštu, elektroniniu paštu) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 punktą, kuris įpareigoja vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 punktą.

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. atstovas advokatas Petras Selilionis nesutikdamas su priimtu nutarimu pateikė skundą, kuriuo prašė 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinės nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde pareiškėjo atstovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra buitinių nuotekų valymo sistemos valdytojas, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduota valdyti 2011 m. gegužės 31 d. panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad panaudos sutartis nebuvo įvykdyta, nes buitinių nuotekų valymo sistema ir su ja susijusi dokumentacija nebuvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3. Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad apklausti (duomenys neskelbtini), esančių butų savininkai nurodė, jog 2011 m. pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo prižiūrėti ir eksploatuoti buitinių nuotekų valymo įrenginių sistemą, o savininkai mokėti mokestį už paslaugas. Taigi, panaudos sutartis faktiškai pradėta vykdyti jau 2011 m., o A. S. nurodyta aplinkybė, kad panaudos sutartis nutraukta, neturi įtakos nei administracinio nusižengimo kvalifikavimui, nei A. S. nekaltumui pagrįsti.

4. Suinteresuoto asmens A. V. G. atstovas A. G. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad visi atitinkamame kvartale butus įsigiję asmenys persirašė sutartis dėl tinklų priežiūros ir aptarnavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. V. G. žiniomis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta virš 70 sutarčių dėl šiame kvartale esančių tinklų priežiūros ir eksploatavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugelį metų pagal sutartis su gyventojais prižiūrėjo ir aptarnavo tinklus, surašydavo ir gyventojams teikdavo įvairius atliktus priežiūros darbus patvirtinančius aktus už atitinkamus darbus kiekvieną mėnesį visiems gyventojams rašė PVM sąskaitas faktūras, o gyventojai apmokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas.

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. atstovo advokato Petro Selilionio skundą ir Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą.

5.1. Teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vienerius metus nepertraukiamai kiekvieną mėnesį teikdavo tinklų aptarnavimo ir priežiūros paslaugas, ką patvirtina byloje ištirtos ir nurodytos aplinkybės bei sutartys dėl atitinkamų tinklų naudojimo ir valdymo.

5.2. Teismas padarė išvadą, kad valymo įrenginius statė A. V. G., o nuotekų valymo priežiūrą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastatyti vietiniai valymo įrengimai ir nuotekų tinklai panaudos sutartimi buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

5.3. Teismas sprendė, kad Aplinkos apsaugos departamentas padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog nubaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje, o jam paskirta nuobauda, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra per griežta.

6. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo: 1) priimti šį apeliacinį skundą; 2) nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) skirti ekspertizę; 4) išreikalauti iš Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktą, iš kurio matytųsi aplinkosaugos pareigūnų patikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini), rezultatai, be kita ko, koks patikrinimo momentu nustatytas valymo įrenginys (įrenginiai), ar aptiktas įrenginys buvo Valymo įrenginys „(duomenys neskelbtini)“, ar jo sudėtine dalimi yra nuotekų išleistuvas (duomenys neskelbtini) kitos bylai reikšmingos aplinkybės; 5) iškviesti į teismo posėdį ir apklausti Aplinkos apsaugos departamento pareigūnę A. G. apie skunde nurodytas nurodymo motyvavimo ir pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybes; 6) iškviesti į teismo posėdį ir apklausti Aplinkos apsaugos departamento pareigūnę D. G. – B. apie šiame skunde nurodytas skundžiamo nutarimo priėmimo aplinkybes; 7) panaikinti skundžiamą Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, taip pat panaikinti skundžiamą nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodoma:

6.1. Nutarimas yra neteisėtas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai yra įvardintas buitinių nuotekų valymo sistemos, numatytos 2011 m. gegužės 31 d. panaudos sutartyje, valdytoju.

6.2. Iš pareiškėjo nutarimu buvo reikalaujama to, ko jam neįmanoma buvo padaryti, nes nuotekų išleistuvas nėra valymo įrenginio „(duomenys neskelbtini)“, o kito valymo įrenginio sudėtinė dalis. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), egzistuoja keli valymo įrenginiai, kurių tik dalį valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo nurodymu būti įpareigotas atsakingu už jo nevaldytų valymo įrenginių tinkamą veikimą ir nuotekų išvalymą.

6.3. Valymo įrenginys „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perduotas pagal panaudos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo sudaryti ir pasirašyti jokie sistemos perdavimą patvirtinantys perdavimo – priėmimo aktai, kita su sistemos eksploatacija susijusi dokumentacija. Iki 2011 m. birželio 1 d. valymo įrenginys „(duomenys neskelbtini)“ taip ir nebuvo pastatytas, dėl ko nebuvo ką perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

6.4. Panaudos sutartis nėra įregistruota viešame registre, todėl A. V. G. ir institucijos neturėjo teisės ja vadovautis ir duoti pakartotinį nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

6.5. Valymo įrenginių naudojimas ir paslaugų gyventojams teikimas, nereiškia konkretaus valymo įrenginio „(duomenys neskelbtini)“ paėmimo ir jo valdymo. Nurodė, kad valymo įrenginių priežiūros paslaugas galima teikti ir neperėmus valymo įrenginio „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų įvykti nurodymo vien dėl to, kad jame nėra įvardinti jokie konkretūs įrenginiai, iš kurių tekančias nuotekas jam reikėtų sustabdyti.

6.6. Bet kokios techninės būklės nepriduoti valymo įrenginiai negali būti naudojami ir valdomi teisėtai, kadangi juos eksploatuoti be pripažinimo tinkamais naudoti akto yra draudžiama. Kauno rajono savivaldybė, išdavusi valymo įrenginių statybos leidimus, neužtikrino, kad minėti valymo įrenginiai būtų tinkamai pastatyti ir priduoti sudarant pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

2. Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma:

7.1. A. S. yra atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, kadangi yra įmonės direktorius.

7.2. Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. spalio 24 d. duotas privalomas nurodymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neįvykdytas. Administraciniam nusižengimui, įtvirtintam ANK 317 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga yra tai, jog nurodytu terminu neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, kad šiuo atveju nėra pateikti nauji įrodymai, nenurodyta ir naujų aplinkybių, galinčių turėti reikšmę sprendimo priėmimui. Vien pažeidėjo prašymas nesudaro pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad būtinybės bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, nėra. Atsižvelgus į tai, apeliacinio skundo prašymas netenkinamas ir byla nagrinėjama pagal ANK 651 straipsnį rašytinio proceso tvarka. Taigi, atmetami ir apeliaciniame skunde pateikti prašymai iškviesti į teismo posėdį ir apklausti Aplinkos apsaugos departamento pareigūnes A. G. ir D. G. – B.

9. Įvertinus tai, kad privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiamas, netenkinamas apeliaciniame skunde pareikštas prašymas skirti šioje byloje ekspertizę ir išreikalauti iš Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktą, nes tai būtų reikšminga tik sprendžiant privalomojo nurodymo galiojimo klausimą. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos valstybinės kontrolės pareigūno 2018 m. spalio 24 d. privalomojo nurodymo teisėtumas patvirtintas teismine tvarka ir šioje byloje negali būti revizuojamas.

10. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tokią pat pareigą turi ir apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 641 straipsnis). Apeliaciniame skunde ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir prašoma administracinę teiseną nutraukti.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo atstovas nesutinka su 2018 m. spalio 24 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) turiniu, tvirtindamas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. nėra atsakingas dėl nevalytų nuotekų išleidimo į (duomenys neskelbtini) upelį, tačiau šioje nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ne privalomojo nutarimo turinys, o priimto 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo A. S. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, teisėtumas.

12. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. nubaudimo pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį yra teisėta ir pagrįsta visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu.

13. ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Taikant ANK 317 straipsnio nuostatas, t. y. patraukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už aptariamą veiką, būtina nustatyti šias faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) reikalavimų neįvykdymą laiku. Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo laiku neįvykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko esant jo kaltei, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo. Be to, teismų praktikoje bylose dėl apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimų nevykdymo ne kartą yra nurodyta, jog turi būti išsiaiškinama, koks asmuo yra atsakingas už reikalavime nurodytų sričių vykdymą, tai yra, ar atsakomybėn traukiamas asmuo yra tinkamas administracinio teisės nusižengimo subjektas, taip pat turi būti įvertinama, ar asmuo realiai turėjo galimybę įvykdyti institucijos privalomuosius nurodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-2014).

14. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teigia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. veikoje nėra jam inkriminuoto teisės pažeidimo subjektyviosios sudėties: nusižengimo subjekto, kadangi jis nėra ir negali būti atsakingas už padarytą nusižengimą bei subjektyviosios pusės (kaltės), kadangi jis privalomojo nurodymo negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, nesutikdamas su žemesnės instancijos teismo nutartimi, pateiktame skunde iš esmės atkartoja ankstesniame skunde nurodytus motyvus, kurie apylinkės teismo buvo tinkamai įvertinti ir argumentuotai atmesti.

15. Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos valstybinės kontrolės (toliau – Inspekcija) pareigūnė 2018 m. spalio 24 d. davė privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2018 m. lapkričio 12 d. nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini), pateikiant atestuotos laboratorijos, vykdžiusios šiuos matavimus, protokolą. 2018 m. gruodžio 14 d. atliktas patikrinimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo ir surašytas patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė informacijos apie taršos nutraukimą ir nevalytų nuotekų išleidimas nenutrauktas. Patikrinimo išvada – 2018 m. spalio 24 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas. 2018 m. gruodžio 14 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. S. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. S. paskirta 440 Eur bauda pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį.

16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. V. G. 2008 m. pagal išduotą 2007 m. lapkričio 15 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė vietinius valymo įrenginius, kuriuos vėliau naudoti perdavė pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2011 m. gegužės 31 d. panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Panaudos davėjas (A. G.) 2011 m. birželio 1 d. perduoda buitinių nuotekų valymo sistemą, t. y., buitinių nuotekų valymo įrenginį (duomenys neskelbtini) bei visą su jo eksploatacija susijusią įrangą. Iš byloje pateiktų paslaugų teikimo sutarčių, kurios buvo sudarytos 2011 m. birželio 27 d ir 2015 m. spalio 1 d. laikotarpiu, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsipareigoję teikti buitinių nuotekų valymo įrenginių sistemos (buitinių nuotekų valymo įrenginių, orapūčių, siurblinių, trasų) priežiūros ir eksploatacijos paslaugas gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini). Šiomis sutartimis su gyventojais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsipareigoję savo sąskaita ir rizika laikytis darbo saugos, aplinkosaugos ir kitų šiai veiklai įstatymų bei poįstatyminių aktų keliamų reikalavimų bei atsakyti už jų pažeidimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartis su gyventojais prižiūrėjo ir aptarnavo tinklus, surašydavo ir gyventojams teikdavo įvairius atliktus priežiūros darbus patvirtinančius aktus, už atitinkamus darbus (buitinių nuotekų valymo įrenginio priežiūros, aptarnavimo darbus, elektros energijos išlaidas) kiekvieną mėnesį visiems gyventojams rašė PVM sąskaitas faktūras, o gyventojai apmokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas. Iš byloje esančio 2017 m. spalio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninės priežiūros darbų atlikimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atliekami įrenginių techninės priežiūros darbai pagal gamintojo reikalavimus, kas leidžia daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduota buitinių nuotekų valymo sistema ir su ja susijusi dokumentacija, nes gamintojų reikalavimai jam buvo žinomi. Nagrinėjamu atveju Panaudos sutartis yra nenuginčyta, galiojanti, todėl apeliacinio skundo teiginiai apie jos registravimą viešame registre yra nepagrįsti.

17. Daroma išvada, jog Panaudos sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduota visa buitinių nuotekų valymo sistema, t. y., buitinių nuotekų valymo įrenginys (duomenys neskelbtini) bei visa su jo eksploatacija susijusi įranga. Jokiais įrodymais nepaneigtos aplinkybės, jog nuotekos į (duomenys neskelbtini) upelį, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos buitinių nuotekų valymo sistemos. Pastebėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudodama buitinių nuotekų valymo sistemą (taršos / nuotekų šaltinį), pagal teisės aktus turi teisę pati spręsti objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimus bei atsako už objekto daromą poveikį aplinkai.

18. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra buitinių nuotekų valymo sistemos valdytojas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra atsakingas asmuo už reikalavime nurodytų sričių vykdymą, t. y., jis yra tinkamas administracinio teisės nusižengimo subjektas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. priešingi teiginiai, kad jis nėra atsakingas už padarytą administracinį nusižengimą, nes panaudos sutartimi jam nebuvo perduoti minėti valymo įrenginiai, vertinami, kaip išvedžiojimai ir siekis bet kokiais būdais ir argumentais išvengti administracinės atsakomybės.

19. Sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, ne mažiau yra svarbios aplinkybės, apibūdinančios kaltininko veiksmus, pastangas, siekiant įvykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-697/2019). Asmens kaltę dėl laiku neįvykdytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų gali šalinti tai, kad asmuo neturi (neturėjo) objektyvių galimybių įvykdyti šiuos reikalavimus. Šiuo atveju svarbu nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. turėjo realią, objektyvią galimybę laiku įvykdyti 2018 m. spalio 24 d. privalomajame nurodyme, Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus reikalavimus.

20. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 24 d. privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, privalėjo įvykdyti iki 2018 m. lapkričio 12 d. Tačiau 2018 m. gruodžio 14 d. atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Kaip matyti, nuo privalomojo nurodymo surašymo iki patikrinimo akto, praėjo daugiau nei 1,5 mėnesio. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. S. būtų dėjęs kokias nors pastangas siekiant įvykdyti institucijos duotame privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vienerius metus teikė nuotekų tinklų aptarnavimo ir priežiūros paslaugas (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju A. S. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius turėjo realią galimybę įgyvendinti jam privalomajame nurodyme nustatytą reikalavimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų siekiant nutraukti aplinkos taršą.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. gavęs Aplinkos apsaugos departamento privalomąjį nurodymą, nesiaiškino susidariusios situacijos ir jos išsprendimo būdų bei galimybių, tačiau savo neveikimą, pakartotinai teisino privalomojo nurodymo prieštaringumu ir neteisėtumu, taip nepagrįstai siekdamas išvengti pareigos jį vykdyti. Teismo vertinimu, pareiga rūpintis nevalytų nuotekų išleidimu į upelį, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. A. S. yra atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, kadangi yra įmonės direktorius. Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. spalio 24 d. duotas privalomasis nurodymas nėra panaikintas, jis yra galiojantis, tačiau nurodytu terminu nevykdytas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo veikė tiesiogine tyčia ir sąmoningai neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno duoto privalomojo nurodymo.

22. Visuma aukščiau išdėstytų įrodymų patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 punktą ir tuo padarė ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

23. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. apeliacinio skundo netenkinti, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nuta rtis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.