Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – Kupiškio rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas B. Juodikis ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Patvirtino, jog su atsakovu buvo sudarytos sutartys dėl šilumos ir karšto vandens teikimo, už šias paslaugas atsakovas neapmokėjo, todėl jam paskaičiuota skola ir palūkanos nuo nesumokėtos sumos, jas atsakovas privalo apmokėti. Atsižvelgus į atsakovo pateiktus įrodymus į atsakovo skolą nebuvo įskaičiuotas karštas vanduo, namui tiekiamas nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, tai yra už tą laikotarpį, nuo kurio atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pripažino, jog praėjus vieneriems metams po sutarties sudarymo rašytinio sutikimo iš buto savininko dėl sutarties pratęsimo nėra gavę.

Trečiojo asmens Kupiškio rajono savivaldybės administracijos atstovė E. Misiūnaitė teismo posėdyje neprieštaravo ieškiniui, mano, jog visa suma turi būti priteisiama iš atsakovo už visą laikotarpį iki 2015 m. liepos 31 d. Paaiškino, jog nors sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), su atsakovu V. K. buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui, tai yra iki 2015 m. vasario 17 d., pagal sutarties sąlygas sutartis, suėjus sutarties terminui, laikoma pratęsta, jeigu asmuo, kuriam skirtas butas, nesikreipė į savivaldybės administraciją dėl buto grąžinimo ir perdavimo pagal perdavimo – priėmimo aktą. Apie tai, kad V. K. nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio atlieka laisvės atėmimo bausmę, jiems tapo žinoma tik po to, kai buvo įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą. Tai sužinoję, ėmėsi veiksmų dėl buto perėmimo iš atsakovo.

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Iš pateiktų šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2014 m. vasario 17 d. AB „Panevėžio energija“ su V. K. sudarė Šilumos vartojimo pirkimo pardavimo sutartį (toliau – Sutartis Nr. 1) (b.l. 7-10) bei Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis Nr. 2) (b.l. 11-14), pagal kurias AB „Panevėžio energija“ įsipareigojo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiekti šilumą bei karštą vandenį, o V. K. įsipareigojo už suvartotą šilumos bei vandens kiekį apmokėti pagal AB „Panevėžio energija“ pateiktas sąskaitas iki poataskaitinio mėnesio paskutinės dienos. Sutartis tarp AB „Panevėžio energija“ ir V. K. sudaryta vieneriems metams. Taip pat nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), V. K. 2014 m. kovo 5 d., remiantis 2014 m. vasario 17 d. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ADV – 143, buvo išnuomotas Kupiškio rajono savivaldybės iki 2015 m. vasario 17 d. (b.l. 66, 67-69). Atsakovas V. K. nuo 2014 m. rugsėjo 6 d., į bausmę įskaičius sulaikymo ir suėmimo terminus, atlieka 2014 m. gruodžio 18 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2015 m. kovo 3 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, 8 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę (b.l. 22, 50-55, 56-61). Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2015 m. vasario 17 d. mėnesio už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą šilumą ir karštą vandenį susidarė 339,30 € skola bei priskaičiuota 5,63 € palūkanų (b.l. 37-38). Remiantis CK 6.383 str., pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Remiantis Civilinio kodekso 6.245 str. 3 d., sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkama įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog AB „Panevėžio energija“ būtų netinkamai vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, todėl jos prašoma suma už laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2015 m. vasario 17 d. yra priteisiama. Tai, kad nemokėjo už pateikiamą šilumą ir iki atsakovo suėmimo tiektą karštą vandenį, neneigia ir pats atsakovas V. K., tačiau jo argumentai, kad jis nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaiga nesuteikia darbo ir jis neturi galimybės vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Kaip ir neatleidžia nuo civilinės atsakomybės tos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) esantis butas, kuris jam buvo skirtas, nebuvo tinkamas gyventi, jame atsakovas praktiškai negyveno, nes tuo pagrindu pretenzijos gali būti reiškiamos ne ieškovei AB „Panevėžio energija“, bet Kupiškio rajono savivaldybei, skyrusiai jam tokios būklės butą. Kadangi pagal Sutarties Nr. 1 6.4. punkto ir Sutarties Nr. 2 6.4. punkto nuostatas už laiku neapmokėtas sumas šalys susitarė dėl netesybų (5 procentų palūkanų už neapmokėtą sumą), jos taip pat yra priteisiamos. Kitoje dalyje, tai yra skolą ir palūkanas už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 17 d., teismas atmeta. Nustatyta, jog šalys sudarė terminuotas Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, tai yra sutartys buvo sudarytos vienerių metų laikotarpiui. Pagal CK 6.384 str., esant energijos pirkimo – pardavimo sutartims terminuotoms, jeigu iki termino pabaigos nei viena sutarties šalis nepareiškia apie sutarties nutraukimą ar pakeitimą arba apie naujos sutarties sudarymą, terminuota energijos pirkimo – pardavimo sutartis laikoma pratęsta tokiam pačiam terminui ir tomis pačiomis sąlygomis. Tačiau šalys Sutarties Nr. 1 7.5 punkte ir Sutarties Nr. 2 7.4 punkte nustatė, jog suėjus sutarties terminui sutartis gali būti pratęsta, esant buto savininko raštiškam sutikimui. Aiškinant šias sutarčių sąlygas, šalys, gavę buto savininkės sutikimą, galėjo pratęsti sudarytas sutartis. Tačiau ieškovės AB „Panevėžio energija“ atstovas B. Juodikis teismo posėdyje paaiškino, jog tokio buto savininko, šiuo atveju, Kupiškio rajono savivaldybės, sutikimo dėl sutarčių pratęsimo nėra gavę. Šios sutarties sąlygos yra specialios CK 6.384 straipsnio, reglamentuojančio tokios rūšies sutarčių pratęsimą, atžvilgiu, todėl ieškovei nepateikus įrodymo apie tai, kad ji yra gavusi buto savininko, tai yra Kupiškio rajono savivaldybės, kurios dispozicijoje yra atsakovui išnuomotas butas, raštišką sutikimą dėl sutarčių pratęsimo, nepateikus įrodymų, jog sutartys buvo pratęstos, laikoma, kad Sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 su atsakovu nebuvo pratęstos. Todėl teismas pripažįsta, jog atsakovo V. K. prievolė apmokėti ieškovei už paslaugas nuo 2015 m. vasario 17 d. yra pasibaigusi. Antra vertus, byloje nustatyta, kad butas atsakovui V. K. 2014 m. vasario 17 d. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 str. 3 d., išnuomotas vienerių metų laikotarpiui. Priimto įsakymo pagrindu 2014 m. kovo 5 d. Kupiškio rajono savivaldybė, atstovaujama Kupiškio rajono savivaldybės administracijos, su atsakovu sudarė nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Šalys susitarė, jog sutartis yra terminuota, tai yra iki 2015 m. vasario 17 d. Remiantis CK 6.582 str. 3 d., terminuota sutartis, kurios terminas apibrėžtas tam tikru įvykiu, tampa neterminuota, jei tas įvykis neįvyksta. Buto nuomos sutarties šalys 16 p. nuomos sutarties pabaigą apibrėžė tam tikru įvykiu, tai yra nurodė, kad nuomos sutartis nutraukiama per vieną mėnesį nuomininkui nuosavybės teise įgijus būstą, kas iš esmės atitinka Įstatymo 11 str. 3 d. nuostatas dėl nuomos sutarties pabaigos, tačiau tai nėra sutarties termino pratęsimo pagrindas. Kaip matyti iš nuomos sutarties 12 p., nuomininkas, tai yra atsakovas V. K., įsipareigojo ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šios sutarties galiojimo termino pasibaigimo raštu pranešti nuomotojui apie paliekamas nuomojamas patalpas arba kreiptis dėl nuomos sutarties pratęsimo. Sutarties 13 p. nuomininkas įsipareigojo pasibaigus šios sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, kartu su gyvenusiais asmenimis išsikelti iš būsto ir per dvi darbo dienas perduoti nuomotojui nuomojamas patalpas pagal perdavimo – priėmimo aktą. Nuomotojas pasibaigus šios sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, įsipareigojo per dvi darbo dienas priimti iš nuomininko nuomojamas patalpas pagal perdavimo ir priėmimo aktą (15 p.). Iš šių buto nuomos sutarties sąlygų nėra aišku, kokios pasekmės atsiranda, jeigu nuomininkas, kaip nustatyta šioje byloje, raštu nesikreipė į nuomotoją dėl nuomojamų patalpų palikimo, taip pat nesikreipė dėl sutarties termino pratęsimo. Pasak trečiąjį asmenį atstovavusios atstovės E. Misūnaitės, tai, kad atsakovas nesikreipė į savivaldybę, pagal perdavimo – priėmimo aktą negrąžino buto, liudija apie sutarties termino pratęsimą, tačiau tokių nuostatų neįtraukus į pačią sutartį, kurios šalis buvo atsakovas, šios sutarties sąlygos dėl jos pratęsimo kelia abejonių. Remiantis CK 6.193 str. 4 d., jeigu abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Atsižvelgus į tai, jog sutartį pasiūlė Kupiškio rajono savivaldybė, kurią atstovauja Kupiškio rajono savivaldybės administracija, įvertinus visas bylos metu nustatytas aplinkybes, jog atsakovas V. K. nuo 2014 m. kovo mėnesio apskritai nemokėjo nuomos mokesčio, nors buvo įsipareigojęs jį mokėti kas mėnesį (buto nuomos sutarties 3 p.), nuo 2014 m. rugsėjo 6 d. buvo sulaikytas ir šiuo metu atlieka jam teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę, V. K. šis butas buvo skirtas vienam, po to, kai atsakovas buvo sulaikytas bei netrukus suimtas, šiame bute niekas negyveno, pats V. K. į Kupiškio rajono savivaldybę prieš pasibaigiant sutarties terminui dėl nuomos termino pratęsimo nesikreipė, teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo laikyti, kad buto nuomos sutartis buvo pratęsta atsakovo ir trečiojo asmens pasirašytos buto nuomos sutarties pagrindais. Šios sutarties nepratęsus, nuo 2015 m. vasario 17 d. atsakovui V. K. išnyko prievolė mokėti už butui teikiamą šilumos energiją bei karštą vandenį. Teismas taip pat šios bylos kontekste pripažįsta, kad trečiasis asmuo Kupiškio rajono savivaldybės administracija, atstovaudama savivaldybę, turėtų atidžiau rūpintis ir prižiūrėti savivaldybės turtą, savalaikiai reaguoti į daromus sutarčių pažeidimus ir užtikrintų racionalų savivaldybės turto naudojimą, o ne apsiriboti tik buto sutarties sudarymu.

Reikalaujant ieškovei, iš atsakovo taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6. 210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies (87,42 %), iš atsakovo ieškovės naudai yra priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (13,11 € dydžio žyminis mokestis). Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 4,13 € išlaidų. Proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimams, iš atsakovo priteisiama 3,61 € procesinių išlaidų. Ieškovei tenkanti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis yra 0,52 €, kuri, vadovaujantis CPK 96 str. 6 d., yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią priteisiamą išlaidų sumą (3 €), todėl nepriteisiama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 339,30 € (trijų šimtų trisdešimt devynių eurų 30 euro centų) skolą už teiktą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. vasario 17 d., 5,63 € (penkių eurų 63 euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (344,93 €) nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,11 € (trylikos eurų 11 euro centų) žyminį mokestį ieškovės AB „Panevėžio energija”, į.k. 147248313, naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovo V. K. valstybei priteisti 3,61 € (trijų eurų 61 euro centų) bylinėjimosi išlaidų (į valstybės biudžetą mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.