Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-72-827/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-08-03
Bylos Nr.: 1-72-827/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-02-6-00014-2017-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Išnagrinėta priimant nuosprendį.

Teisėjas: Inga Štuopienė (pirm.)
Civilinis ieškovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kaltinamasis: V. S.
Prokuroras: Vilniaus apygardos prokuratūra. Daiva Virginija Kazlauskaitė
Advokatai: Romualdas Mikliušas

Baudžiamoji byla Nr. 1-72-827/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-6-14-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.18.8.1, 1.2.18.10.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant vertėjai Irinai Pikčilingienei,

prokurorei Gelenai Zajankovskajai, prokurorui Tomui Tukleriui, Gedvydui Vaivadai, Tadeuž Osipovič,

civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliota atstovas R. J.,

kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,specialistei Liucijai Bortkevič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, UAB „I“ direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas šioje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2017-01-01), 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004-07-13).

Teismas išnagrinėjo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. apgaulingai tvarkė UAB „R“ buhalterinę apskaitą bei paslėpė dalį UAB „R“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „R“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31, o būtent:

jis nuo 2013-05-09 iki 2016-06-30 būdamas UAB „R“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, ir pagal šias užimamas pareigas turėdamas teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, realiai valdydamas UAB „R“ bei vadovaudamas jos veiklai, ir tokiu būdu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „R“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, siekdamas nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „R“ ūkinę-finansinę būklę, gautas pajamas, patirtas išlaidas bei išvengti UAB „R“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą pridėtinės PVM ir pelno mokestį, ir suvokdamas, kad dėl jo neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėtų siekių įgyvendinimą, nebus galima pilna apimtimi nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, nebus sumokėti UAB „R“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtini PVM ir pelno mokestis, veikdamas Vilniaus mieste, žinodamas, jog 2015 m. liepos - gruodžio mėn. pagal 2015-07-29 UAB „V” PVM sąskaitą-faktūrą VAL 000000482, 6163,00 Eur ir 1294,23 Eur PVM, 2015-07-31 UAB „E“ PVM sąskaitą-faktūrą Serija IDE Nr. 001154, 13922,88 Eur ir 2923,8 Eur PVM, 2015-08-28 UAB „I ” PVM sąskaitą-faktūrą IDE 001154, 7272,00 Eur ir 1527,12 Eur PVM, 2015-10-30 UAB „I” PVM sąskaitą-faktūrą IDE 001162, 2.230,25 Eur ir 468,35 PVM, 2015-10-30 UAB „V” PVM sąskaitą-faktūrą VAL 000000546, 18727,86 Eur ir 3932,85 Eur PVM, 2015-11-30 UAB „I ” PVM sąskaitą-faktūrą IDE 001168, 9000,00 Eur ir 1890,00 Eur PVM, 2015-12-30 UAB „I ” PVM sąskaitą-faktūrą IDE 001176, 65088,24 Eur ir 13668,53 Eur PVM, 2015-12-21 UAB „M” PVM sąskaitą-faktūrą MAR 15-12/17-2, 59000,00 Eur ir 12390,00 Eur PVM, 2015- 12-22 UAB „M” PVM sąskaitą-faktūrą MAR 15-12/17-3, 31000,00 Eur ir 6510,00 Eur PVM, 2015-12-17 UAB „M” PVM sąskaitą-faktūrą MAR 15-12/17-1, 38000,00 Eur ir 7980,00 Eur PVM, UAB „R“ iš UAB „V“, UAB „I ”, UAB „E“, UAB „M” įsigijo inžinerinių tinklų įrengimo, žemės kasimo darbų (pagal Statybos įstatymo 2 str. 15 d. ankščiau minėti darbai laikomi statybos darbais) už 250 404,23 Eur ir 52 584, 88 Eur PVM, už kuriuos pagal PVM įstatymo 96 str. nuostatas PVM sumoka pirkėjas (UAB „R“), laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 m. sausio mėnesio, tyčia, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 d. nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nepateikė UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei I. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, aukščiau minėtų PVM sąskaitų faktūrų, ko pasėkoje šios PVM sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į UAB „R“ buhalterinės apskaitos registrus ir valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas PVM deklaracijas, tokiu būdu per asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, apgaulingai tvarkė UAB „R“ buhalterinę apskaitą dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „R“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros nuo 2015 m. liepos mėn. 01 d. iki 2015 metų gruodžio mėn. 31 d.

V. S. tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „R“ ūkinę-finansinę būklę, gautas pajamas, patirtas išlaidas bei išvengti UAB „R“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą pridėtinės PVM ir pelno mokestį, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. nuostatą „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. nuostatą “Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, taip pat 2004-03-30 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“; 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtinta „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“, kurioje nustatytas minimalus buhalterinės apskaitos dokumentų (ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų - sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų, avanso apyskaitų, kasos pajamų ir išlaidų orderių ir kitų) ir apskaitos registrų saugojimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų, 2016 m. sausio-birželio mėnesiais, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tyčia paslėpė dalį UAB „R“ buhalterinės apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, o būtent: 2015 metais UAB „R“ gautas PVM sąskaitas faktūras ir gautų PVM sąskaitų faktūrų registrą, 2014 - 2015 metų kasos knygą ir kasos dokumentus, avansines apyskaitas ir avansinių apyskaitų registrą, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrą, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo registrą, didžiąją knygą, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apyvartos žiniaraščius, todėl nėra galimybės nustatyti, kaip UAB „R“ apskaitoje buvo apskaitytos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžio ir struktūra, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „R“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

Be to, V. S. siekdamas išvengti mokesčių, pats bei per asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, įrašė į UAB „R“ 2015 m. liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių PVM deklaracijas bei 2014 m. ir 2015 m. pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „R“ pajamas ir pelną bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent,

Taip pat V. S., siekdamas išvengti UAB „R“ vardu mokėtinų mokesčių, neturėdamas UAB „R“ pirkimo PVM patvirtinančių dokumentų, 2016-02-25 užpildė ir pasinaudodamas elektroninio deklaravimo sistema pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai:

UAB „R“ 2015 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją, į kurią nepagrįstai įrašė 16 214,80 Eur (20 616 Eur (nedeklaruotas mokėtinas PVM už 2015 m. spalio mėn.) - 4 401, 20 Eur ( nedeklaruotas mokėtinas PVM pagal PVM įstatymo 96 str. nuostatas už 2015 m. spalio mėn.)) mažiau mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, ko pasėkoje UAB „R“ išvengė 16 214, 80 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, bei

UAB „R“ 2015 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją, į kurią nepagrįstai įrašė 149 638, 47 Eur (190 187 Eur (nedeklaruotas mokėtinas PVM už 2015 m. gruodžio mėn.) – 40 548,53 Eur (nedeklaruotas mokėtinas PVM pagal PVM įstatymo 96 str. nuostatas už 2015 m. gruodžio mėn.)) mažiau mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, ko pasėkoje UAB „R“ išvengė 149 638,47 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio.

Taip pat V. S., siekdamas išvengti UAB „R“ vardu mokėtino pelno mokesčio tyčia nepateikė UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei I. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visų UAB „R“ buhalterinės apskaitos dokumentų apie įmonės 2014-2015 metų gautas pajamas, ko pasėkoje, UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė I. S., nežinojusi, kad jai pateikti ne visi dokumentai, 2015-12-02 užpildė ir pasinaudodama elektroninio deklaravimo sistema pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „R“ 2014 metų pelno mokesčio deklaraciją, kurioje nedeklaravo 2014 metais UAB „R“ gautų 512 397 Lt (148 400 Eur) pajamų, ko pasėkoje UAB R“ išvengė 5 712 Lt (1654 Eur) mokėtino pelno mokesčio už 2014 metus, bei 2016-06-01 V. S. prašymu I. S., nežinojusi, kad jai pateikti nevisi dokumentai, užpildė ir pasinaudodama elektroninio deklaravimo sistema pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „R“ 2015 metų pelno mokesčio deklaraciją, kurioje nedeklaravo 2015 metais UAB „R“ gautų 324 082 Eur pajamų, ko pasėkoje UAB R“ išvengė 48 612 Eur ( 324 082 x0,15) mokėtino pelno mokesčio už 2015 metus. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje. (2011 06 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2017-01-01).

Apklaustas teisme kaip kaltinamasis V. S. teismo posėdyje kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies. Paaiškino, kad jo specifika yra projektų valdymas. Tai susiję su nekilnojamojo turto projektais. Buvo pasamdytas pradėti vieną Vilniaus naują gyvenamojo kvartalo vystymą. Šiuo metu jis vadinasi „(duomenys neskelbtini)“. Kad įsivaizduoti jo dydį, tai būtų, kaip senoji ir naujoji Pilaitė. Viskas puikiai sekėsi, kol darė detaliuosius planus, statė tinklus. Pradėjo UAB „R“ vardu atlikti gen. rangovo paslaugas, t. y. statyti daugiabučius namus skirtingiems vystytojams. Dėl tam tikrų dalykų, dėl juridinių dalykų, dėl broko kelios kompanijos atsisakė mokėti UAB „R“ pinigus už atliktus darbus. Dėl to visur susidarė įsiskolinimai rangovams, medžiagų tiekėjams. Natūralu, kad nesant pinigų negalėjo mokėti ir audito kompanijai, kuri tvarkė buhalteriją, t. y. UAB „T“. Jų specifika yra įdomi. Kadangi ten yra didelė audito kompanija, UAB „R“ įmonės buhalterė L. net negalėjo žinoti, ar dalyvauja kaltinamojo nusikalstamoje veikoje, nes pas juos yra tokia struktūra, kad yra apie 50 darbuotojų ir kiekvienas atlieka skirtinga veiksmą. Vienas priimta dokumentus, kitas juos techniškai suveda. Vienas tvarko pelno mokestį, kitas tik PVM mokestį. Dokumentus kaltinamasis į įmonę pristatydavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nebūdavo lydraščio, kad pristatė tokį dokumentą. Kadangi nevyko atsiskaitymas už buhalterines paslaugas arba būdavo stiprus vėlavimas, dokumentus kaltinamasis pristatydavo, bet niekas jų netvarkydavo. Gavosi, kad iki L. jie nenukeliaudavo. Galiausiai baigėsi tuo, kad įmonės vadovas, jeigu neklystu, jo vardas R. tiesiog nutraukė sutartį ir tuos dokumentus, kurie buvo sunešti, atidavė dėžėse ir jie natūraliai buvo netvarkyti, neapskaityti, nedeklaruota tiek VMI, tiek Sodroje. Dabar žino, kad buvo jo, kaip vadovo, pareiga pastoviai domėtis, ar nėra išregistruota įmonė iš PVM registro. To dalyko nežinojo, nes, pasirodo, jeigu tris mėnesius nepateikta PVM deklaracija, VMI tiesiog išregistruoja ir viskas. Kaltinamasis tokio pranešimo negavo. Tai turėjo būti kaltinamojo pareiga domėtis tuo dalyku. Pagal sutartį audito kompanija turėjo teisę atsisakyti vesti apskaitą, kai laiku nėra mokėjimų, jie pagal sutartį nevedė buhalterijos, neatliko deklaravimų, o VMI išregistravo. Kaltinamasis sėkmingai išrašinėjo PVM sąskaitas-faktūras už atliekamus darbus, už parduodamas prekes ir t. t. Kaip pavyzdys, buvo kalbama apie G prekes. G pakankamai žinoma ir didelė įmonė, spaustuvė, spausdina kai kurių šalių pasus. Jie be šitos produkcijos negalėjo atlikti tų darbų, reiškia, jie tuos darbus atliko, o kaltinamasis tą produkciją turėjo iš kažkur įsigyti. Pats žino, kad pardavė tą produkciją 3 procentų pelningumu. Tai, kas paskaičiuota, tiesiog UAB „R“ iš oro gavo produkciją, kurią pardavė UAB „G“. Nuo tos sumos susidarė PVM mokėjimas. Skamba gerokai keistai, nes PVM atsiranda mokėti nuo skirtumo. Nuo to, ką įsigijai, ką pardavei. Nuo PVM skirtumo atsiranda mokėjimas valstybei, įvertinus ir kitą įmonės veiklą.

Kadangi įmonė bankrutavo su 880 tūkst. nuostoliu. Reiškia buvo daugiau įsigyta visko ir liko skolos tiekėjams ir rangovams negu buvo gauta. Mokesčių inspekcijos atstovas galėtų tą dalyką patvirtinti, kad iš niekur niekas neatsiranda ir niekur neprapuola. Yra labai paprasti skaičiai. Jeigu įsigyta ir brangiau parduota, tai nuo skirtumo atsiranda mokesčiai. Tuo metu paskaičiuoti visi mokėtini mokesčiai nuo tik pardavimų, neišminusuoti įsigijimai. Tai atsitiko dėl kito dalyko, dėl įvykio, kurį neteisingai kaltinamasis apiformino, tai jo klaida. Kai iš UAB „T“ atsiėmė buhalterinę apskaitą, buvo 7-8 dėžės dokumentų, natūraliai, atsivežė į statybą į vagonėlį, kur atrodė saugu, nes ten buvo statybos vadovo darbo kabinetas, naktimis saugojo sargas. Vieną naktį įvyko vagystė. Tai fiksuota policijoje. Kaltinamasis, kaip UAB „R“ vadovas, informavo apie tai, kas man atrodė aktualiausiai, apie dingusius įrankius, nes jų dingo už 35 tūkst. eurų. Kad dingo dalis buhalterinės apskaitos dokumentų, to pareiškime neužfiksavo ir tai nebuvo užfiksuota policijoje, kas būtų įrodymu, kad jis nekaltas, kad dalis tos dokumentacijos dingo. Tai yra jo nežinojimas ir nemąstymas į priekį. Jam tuo metu atrodė nesvarbu. Kai UAB „R“ bankrutavo, viską, ką turėjo, atidavė bankroto administratoriui. Prieš tai buvo pradėtas mokestinis patikrinimas, kita dalis buvo mokesčių inspekcijoje. Pagal turimą medžiagą mokesčių inspekcijos atstovai apskaitė ir paskaičiavo turimą padarytą žalą valstybei. Kaltę pripažįsta. Patikslino, kad pripažįstu, jog neteisingai pasielgė, kad išrašinėjo PVM sąskaitas-faktūras.

E. Š. FNTT tyrėjui pasakė, kad į policiją kreipėsi dėl įrankių dingimo. Jie buvo, paveikslavo, ėmė kažkokius pėdsakus, buvo automobilio pėdsakai. Jie tuos dalykus fiksavo. Tokia vagystė buvo viena. Kitos buvo smulkios, jie neturėjo dokumentų pagrįsti, kad tie prietaisai buvo. Šiuo atveju prietaisai buvo brangūs, dali jų buvo nuomoti, kitų rangovų prietaisai, vibroplokštės, kūjai, specifinė brangi technika. Dėl ko rado dokumentus, ką pagrindė, dėl to ir kreipėsi, parašė pareiškimą. Tas dalykas (dokumentų vagystė) buvo, bet jam tai nerūpėjo. Morališkai buvo pasiruošęs, kad UAB „R“ bankrutuos, nes viskas buvo areštuota, užšaldytos sąskaitos, pagrindinis medžiagų tiekėjas kasdien skambindavo ir grasindavo, kad jeigu nerasi pinigų ir nesumokės, tuoj inicijuos bankroto bylą. Atvirai pasakys, kad gal net nekreipė dėmesio, kad dingo kažkokios dėžės. Tą akimirką gal net nelabai suvokė, kad kažko trūksta. Tada buvo sudėtingiausia dėl tų įrankių, nes pasakė rangovui, kad čia saugu laikyti įrankius. Buvo net bandymas apleliuoti, kad gal čia jis pats suorganizavo įrankių dingimą, todėl jam ne tas galvoje buvo. Negalėjo tiksliai pasakyti, kada vyko vagystė, bet tai buvo tais pačiais metais, kai kaltinamasis atsiėmė buhalterinę apskaitą iš UAB „T“, gal 2015 metais.

Kaltinamąjį samdydavo labai skirtingiems projektams. Dėl to pastoviai keitėsi įmonės. Vadovu dirba, galima sakyti, nuo 2000 metų. Kai įstojau į universitetą buvau nusamdytas vieno nekilnojamojo turto vystytojo. Nuo to ir prasidėjo jo tokia veikla. Buhalteriją, finansus dabar jau žino daug geriau. Turėjo patirties su samdytais darbuotojais, kurie vedė buhalterinę apskaitą. Turėjo patirtį, tai gerai padaro, tai blogai apskaito. Dėl to ir buvo tikslas samdyti būtent audito kompaniją. Tikėjosi, kad jeigu tai audito kompanija, viskas bus tiksliai apskaityta. Nežino nei vienos įmonės, kur vadovas įtraukinėtų dokumentus į apskaitą. Tai daro buhalteris arba samdyta įmonė. Dokumentai į buhalteriją buvo nuvežti, tik remiantis tuo, kad nebuvo mokama už darbus apie 600 eurų per mėnesį, jie tiesiog netvarkė. Apie 6 mėnesius buhalterija gulėjo pas juos. Visos sąskaitos-faktūros gulėjo UAB „T“. Vėliau jas pavogė.

Dėl A. R., UAB „R“ statė kotedžus ir su užsakovu vienas iš atsiskaitymo būdų buvo perkant įmonei iš to investuotojo kotedžą. Tai nebuvo kitų tikslų, tik iki galo sutvarkyti tą kotedžą ir parduoti. Radus pirkėją, kaltinamasis pardavė jam tą kotedžą, tiksliau pardavė įmonė. Kaip supranta, negali paaiškinti, kodėl pardavė jam, neįtraukiant PVM-o. Notarine sutartimi pardavė. Pardavė nepridėjęs PVM mokesčio. Supranta, kad pardavė kotedžą be PVM. Pagal mokestinius dalykus nekilnojamasis turtas įmonei tampa tik po 10 metų, o tas 10-ies metų laikotarpis dar nebuvo praėjęs, todėl turėjau parduoti su PVM. Taip suprato iš buhalterinės pusės. To nedarė tyčia. Galima sakyti, bandė gelbėti įmonės padėtį, nes tas kotedžas buvo įkeistas kredito įstaigai. Tai kredito įstaigai nebuvo mokamos įmokos, norėjo pradėti išieškojimo procesą, todėl jis tiesiog ieškojo būdų mažinti įmonės skolas ir dėl to pardavė nekilnojamąjį turtą. PVM mokesčio neišskyrė, nes neturėjo patirties, t. y. iš nežinojimo. Pardavimo kaina vis tiek būtų ta pati, tik toje sumoje turėjo įtraukti PVM. Negali atsakyti, ar nuo to būtų mokesčių, ar ne, nes jis, kaip UAB „R“, pirko su PVM-u. Ar tai susidengia, ar ne, negali atsakyti, nes nėra buhalterijos. Neturiu kompetencijos atsakyti dėl PVM skaičiavimų, nes tai yra Lietuvos teismo ekspertizės atlikti skaičiavimai, o jis nėra kompetentingas tuos paskaičiavimus komentuoti. Ieškinys parengtas pagal byloje esančią specialisto išvadą, kuria remiamasi, kaip pagrindiniu įrodymu.

Dėl UAB „M“, tai iš šios įmonės pirko produkciją, kurią teikė G. Tiekėjai, atrodo, buvo trys lietuviškos įmonės, viena latviška. Iš keturių įmonių pirkdavo produkciją, kurią tiekė G. Negalėjo pateikti su UAB „M“ susijusių dokumentų, nes tiesiog jų neturėjo. Tarp UAB „R“ ir UAB „M“ buvo daug sandorių. Vieni buvo susiję su kasimo darbais, dalis buvo susijusi su G tiekiamų dažų ir jų priedų prekėmis. Jeigu turėtų buhalteriją, galėtų parodyti, kaip viskas vyko. Kur šiuo metu yra buhalterija, nežino, FNTT pas tyrėją, dalis prarasta.

Dėl sąskaitų įtraukimo į apskaitą buvo tas pats, kaip ir su kitomis medžiagomis, kaip jau pasakojo apie UAB „T“. Dokumentai visi buvo, bet jie nebuvo apskaityti ir nebuvo deklaruoti atitinkamoms instancijoms. Rangovų ir tiekėjų buvo daug. Kaltinamojo įmonė atliko gen. rangovo funkciją dėl to UAB „R“ pirko daug statybinių medžiagų. Pastatė šešis daugiabučius namus. Buvo klojami inžinieriniai tinklai, tiesiamos gatvės. Yra dar kitos prekės, kurios buvo, kaip šalutinė veikla, prekyba su G dažais. Kad sandorių neįtraukė į apskaitą, išvadą padarė, grindžiant tuo, kad negalėjo pateikti dalies buhalterijos. Didžiąją knygą veda ne įmonės direktorius, o buhalteris. Šiuo atveju turėjo vesti auditorių kompanija. Nustojo vesti nuo to momento, kai nustojo jiems mokėti. Nustojo mokėti, kai atsirado finansinių sunkumų, kai pagrindiniai užsakovai UAB „A“, UAB „M“, UAB „A“, buvo sunkumų su viešąja įstaiga (duomenys neskelbtini). Viešoji įstaiga pilnai atsiskaitė, bet kiti užsakovai nepripažino dalies sąskaitų-faktūrų už atliktus darbus, motyvuodami, kad buvo vėluojama atlikti darbus, kad dalis darbų nekokybiški. Bankroto bylą iniciavo pagrindinis medžiagų tiekėjas UAB „A“, kuri tiekė gelžbetonio detales.

Avansines apyskaitas kiekvienoje įmonėje atlieka buhalteris, ne direktorius. Už grynuosius pinigus buvo atsakingas kaltinamasis. Pats važiuodavo į banką. Kortele arba SEB banko filiale pasiimdavo grynųjų pinigų, kurių reikėdavo atsiskaitymui. Jeigu būdavo išmokama subrangovams, tai mokama per kasos pajamų orderius. Jeigu prekės, kurios buvo perkamos, kaip pavyzdys, labai daug prekių buvo perkama iš Senukų, Moki-veži, Ermitažo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Š., kur buvo atsiskaitoma grynais pinigais. Išrašomi kvitai, kurie segami prie sąskaitų-faktūrų, arba išrašydavo kasos pajamų orderius. Lygiai taip pat, kaip ir kuras, degalinėse būdavo atsiskaitoma grynais. Visi tie dokumentai keliaudavo į buhalteriją. Avansinę apyskaitą, kaip supranta, turėjo daryti buhalterė, bet to nedarė, nes jis nemokėjo jiems už apskaitą. Kasos pajamų ir išlaidų orderius kaltinamasis pildė. Buvo labai daug atsiskaitoma grynais už G perkamas prekes.

Jie teigia, kad buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei nemokėjo 6-7 mėnesius. Turėjo elektroninį laišką, kuriame buvo jų pranešimas, kad jie nutraukė sutartį. Tada jis važiavo pas direktorių, prašė, kad vestų apskaitą, kažkiek pamokėjo. Jie vėl pranešė, kad nutraukia sutartį. Kiek suprato, jie motyvuodami pirminiu pranešimu, kad nutraukia sutartį, iki tos datos sutvarkė buhalteriją, o visą kitą atidavė dėžėse. 6-7 mėnesius nemokėjo. Litais tai buvo suma virš 7000. Jis atvažiavo ir atsiskaitė tą sumą, bet jie pasakė, kad buhalterijos jam neves ir viską atidavė dėžėse. Atsiskaityti negalėjo, nes neturėjo pajamų, nes tiekėjai areštavo sąskaitas. Jeigu įmonė kažką gauna, viską nurašo tų tiekėjų antstoliai. Kai areštavo sąskaitas, negalėjo atsiskaityti ir grynais.

Taip, turėjo beveik 15 metų vadovo darbo patirtį. Žinojo, kad už įmonės buhalterinę apskaitą atsakingas įmonės vadovas. Antras žmogus po vadovo buhalteris. Buhalteris atsako už tuos duomenis, kuriuos pateikia vadovas. Antras dalykas, jis su jais pasirašė sutartį dėl buhalterijos vedimo. Jokių dokumentų namuose nelaikė. Netgi pasirašyta sutartis buvo laikoma pas juos. Sutartyje parašyta, jeigu yra nors vieno mėnesio vėlavimas pagal jų pateiktą sąskaitą-faktūrą, jie neatsako už buhalterijos vedimą. Tuo motyvuodami jie ir sustabdė buhalterijos vedimą. Nesvarbu, kad jis atneša dokumentus ir padeda jiems. Kad būtų vedama buhalterija, kaltinamasis dėjo pastangas. Rado pinigų, kad sumokėtų už tuos 6 ar 7 mėnesius. Pinigus jie priėmė, kaip skolą, bet atsisakė tvarkyti įmonės buhalteriją. Ar atidavė visą buhalteriją, kurią jiems kaltinamasis buvo atvežęs, negali pasakyti. Viskas buvo grubiai sudėta į dėžes. Kai kurie segtuvai buvo tvarkingi, o kur buhalterija netvarkyta, tiesiog visi dokumentai sumesti į dėžes ir atiduota. Prie jų nei varė, nei žiūrėjo, nes tada buvo pasipiktinęs ir nusivylęs. Viską pasiėmė ir išvažiavo.

Dėl neteisingų duomenų įrašymo į deklaracijas kaltę pripažįstu, nes už tai atsako vadovas. Gali paaiškinti tą patį, ką dabar ką tik pasakė. Pats kaltas, kad taip atsitiko, nes laiku nemokėjo buhalterinei įmonei. Deklaracijų jis niekada nematydavo. Deklaracijas pildė audito įmonės darbuotoja L. Mechanizmas sudėtingas, dėl ko ir buvo jo sprendimas imti audito kompaniją tam, kad prižiūrėtų įmonės buhalteriją, nes prieš tai turėjo patirties su draugo įmone. Problema tame, kad tu niekada nežino, k buhalterė daro, o už darbo vaisius atsako įmonės vadovas.

Kaltinamasis pristatydavo dokumentus į buhalterinę įmonę. Jos darbuotojas turėjo tinkamai apskaityti ir deklaruoti, o jis pagal pasirašytą sutartį tiki, kad jie padarys teisingai ir jų nemato. Jie teigia, kad sudeklaravo pagal jo duomenis, o jis negaliu įrodyti, kokius jiems pateikė duomenis. Jis negali pasakyti, kad pateikė teisingus ar neteisingus duomenis, jis pateikė buhalterinę medžiagą, t. y. sąskaitas-faktūras. Ar jos išrašytos teisingai, jos kokios išrašytos, yra tokios. Buhalteris nesuklysdamas turi įvesti į savo programą ir atitinkamai deklaruoti. Šioje situacijoje negali pasakyti, ar jis pateikė visus dokumentus, o jie teigia, kad jis nepateikė. Kaip jam įrodyti, kad jis jiems pateikė visus dokumentus. Tuos dokumentus, kuriuos turėjo, tuos ir pateikė. Būna atvejų, jeigu pameti kokį kuro čekį, bet tai yra paties vadovo problema, kad kažko nepristatė, bet visumoje dokumentai techniškai pristatomi, juos apskaito ir turi deklaruoti. Būdavo paskambina ir pasako, kiek šį mėnesį bus mokamas PVM. Bet jis tų deklaracijų juk nemato. Pavyzdžiui, paskambina ir pasako, koks mokėtinas pelno, žemės mokestis. Būdavo suformuoja bankinius pavedimus, buhalteris neturi galimybės, todėl kaltinamasis atlikdavo mokėjimus. Šiandien kaltinamasis negali įrodyti, kad VMI klysta. Jeigu turėtų buhalteriją, tai įrodytų šimtu procentų. Gali paaiškėti, kad atvirkščiai, valstybė skolinga UAB „R“, nes įmonė įsigijo ženkliai daugiau prekių, kurios buvo realizuotos. Jau minėjo, kad dalį dokumentų prarado, o dalis mokesčių inspekcijoje. Kiek žino, dabar jie yra pas FNTT tyrėją E. Š.. Iš tos apimties negali padaryti galutinės išvados. Labai apgailestauja, kad taip atsitiko. Labai gailisi, kitose vadovaujamose įmonėse tokių klaidų nedarys. Tikrins kiekvieną darbuotojų žingsnį, kitų įmonių veiklą vykdysiu skaidriai, kad dėl jo veiksmų valstybei nebūtų nuostolių.

Dėl 376977 eurų civilinio ieškinio neturiu pasirinkimo, todėl pripažįsta. Civilinio ieškinio suma keitėsi, mažėjo (t. 10, b. l. 39-43).

2020-07-23 teismo posėdyje kaltinamasis dėl kotedžo pirkimo aplinkybių paaiškino, kad įmonėje buvo sunki padėtis. Fiziniams asmenims suteikdavo kreditą 30-čiai metų palankesnėmis sąlygomis. Paprašiau A. R. jo vardu paimti kreditą ir jis sutiko (t. 10, b. l. 116).

2020-08-07 teismo posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad UAB „R“ buvo UAB „T“ klientas. UAB „T“ neteikė deklaracijų, todėl UAB „R“ buvo išregistruota iš PVM mokėtojų. Vėliau buvo vėl įregistruoti. UAB „R“ nemokėjome laiku už paslaugas, todėl UAB „T“ taikė sankcijas ir neteikė jokių deklaracijų. Kaltinamasis surenka pinigus, sumoka ir vėl pradeda teikti. Buvo skolingas 7000 eurų. Atsiskaitė grynais pinigais. Kai sumokėjo, atidavė dėžes su netvarkytais buhalteriniais dokumentais. Tada rado kitą buhalterę (t. 10, b. l. 133-134).

Prokurorui pasinaudojus teise pakeisti kaltinimą byloje, 2021-03-25 apklaustas kaip kaltinamasis V. S. teismo posėdyje su jam pareikštu kaltinimu nesutiko, kaltu neprisipažino, paaiškino, kad jo pozicija nesikeičia nuo kitų posėdžių. Jis nieko tyčia nedarė, nesiekė padaryti nusikaltimą. Stengėsi, dirbo darbą, kūrė darbo vietas, mokėjo mokesčius. Jeigu kažkur įvyko klaida ir ta klaida susijusi su juo, labai apgailestauja, bet tikrai nebuvo tyčia. Jam buvo komplikuota ir sudėtinga vesti buhalterinę apskaitą, nes keitėsi buhalteriai. Iki šiol nežino, ar jie teisingai vedė buhalterinę apskaitą. Dalis dokumentų dingo, dėl to buvo apkaltintas paslėpimu, kurio nepripažįsta. Absurdiškai skamba, kad jeigu būtų dokumentai, nebūtų civilinio ieškinio. Įmonė dirbo, bankrutavo ir tiek.

Dėl dokumentų paslėpimo paaiškino, iš esmės analogiškas aplinkybes, kad jie buvo pavogti, saugant juos dėžėse statybiniame vagonėlyje.

Vadovaujamą darbą dirba nuo 1999 metų, kai atvažiavo į Vilnių. Pirkimui sąskaitos-faktūros būdavo, jis išrašinėdavo, tačiau būdavo, kad išrašydavo UAB „T“ darbuotoja L., pavardės neprisimena. Jis išrašydavo, kai L., nes jai drausdavo UAB „t“ vadovas. Kai su UAB „T“ nutraukė sutartį, išrašydavo arba padėdavo išrašyti buhalterė I. S. Būdavo, kad rašydavo pats. Ji buvo atsiuntusi sąskaitos-faktūros ekselinį blanką, pasakydavo numerį, išmokė, kaip tai daryti. VMI pareiškė civilinį ieškinį, suskaičiavo kažkokias sumas tik pagal tai, kiek VMI darbuotojai sugebėjo įmonės bankinius išrašus pasižiūrėti UAB „R“ santykiuose su kitomis įmonėmis, susirinko aktualią informaciją ir pagal tą informaciją padarė savo ataskaitas ir balansus, kad padaryta tokia žala valstybei. UAB „R“ oficialiai atsiskaitė su kitomis įmonėmis, degalinėmis, medžiagų tiekėjais, tačiau VMI nei vieno dokumento neturi, nes jie net nesikreipė nei į „Moki-veži“, nei į „Senukus“, nei į „Ermitažą“, o ten yra krūvos grąžintino PVM-o. Įmonės bankrutuoja tik tuo atveju, jeigu dirba nuostolingai. Šiuo atveju įmonė baigė darbą su 800 tūkst. nuostoliu. Kai įmonė baigia darbą nuostolingai, pas ją būna krūva grąžintino PVM-o. Jeigu pavyktų tai rasti, paaiškėtų, kad VMI skolinga įmonei, dabar bandoma išieškoti iš jo asmeniškai. Vadovas yra eilinis darbuotojas. Gaunasi, kad, jeigu būtų rasta buhalterija, greičiausiai paaiškėtų, kad skolinga VMI. Tai elementaru. Jeigu įmonė būtų pelninga su 800 tūkst., tada kaltinamasis būtų kaltas.

Kai UAB „R“ išrašydavo sąskaitas-faktūras, kai PVM turi sumokėti pats pirkėjas, apie sąskaitas-faktūras, kurios nurodytos kaltinime, čia yra ta situacija, kai kalbama apie atgręžtinį PVM-ą. Kadangi tuo laikotarpiu tokio įstatymo nebuvo, nebuvo taikomas 26 straipsnis. Tada nebuvo atgręžtinio PVM. Jis atsirado šiek tiek vėliau. Jis keliems daugiabučių vystytojams išrašė PVM sąskaitas-faktūras, jie užsideklaravo, pas V. S. atsirado mokėtinas PVM, bet tie vystytojai jam nepervedė pinigų. Tokiu atveju, kai V. S. išrašo PVM sąskaitas-faktūras, pas jį atsirasdavo grąžintino PVM-o. Pusė visos UAB „R“ apyvartos sudaro medžiagos ir nuo to yra grąžintinas PVM, o UAB „R“ nesusigrąžino PVM. Kiek ieškinyje parašyta, kad nesumokėta, galima paskaičiuoti atbuline eiga. Kur tada yra UAB „R“ pinigai. Jam apklausos metų Šermukšnių gatvėje buvo pasakyta, kad keista, jog yra realūs namai, kur žmonės gyvena. Ne tik išrašytos orinės sąskaitos-faktūros už kažkokias paslaugas, kurių neįmanoma patikrinti, o čia pastatyti 8 daugiabučiai. Jeigu paprašytume paskaičiuoti daugiabučių sąmatą net ne šių dienų kainomis, pamatytume, kad UAB „R“ pastatė juos į nuostolį todėl, kad negavo tiek pajamų, kiek kainavo statybos, tie vystytojai neatsiskaitė iki galo. Dėl to atsirado kreditorių sąrašas, įmonė bankrutavo. V. S. sako, kad buvo pelnas, nors tai neįmanoma iš buhalterinės ar finansinės pusės.

Šitos sąskaitos-faktūros, kurios yra kaltinime, kopijas VMI gavo iš kitų įmonių ratu apklausos būdu. Dėl jų išrašymo, tai jas išrašė arba kaltinamasis, arba UAB „T“, arba I. S.. Kitų įmonių PVM sąskaitos-faktūros ateidavo UAB „R“ elektroniniu paštu, kai kuriais atvejais sąskaitas atveždavo su kroviniais. Jas reikėdavo pasirašyti ir atiduoti atgal. Dar būdavo krovinio važtaraščiai. Kartais kaltinamasis pats važiuodavo į prekybos centrus, pirko medžiagas, mokėjo grynais pinigais. Kiek reikėjo medžiagų, kad pastatyti namus, kiek buvo gamintojų, kurie jiems išstatydavo sąskaitas ir nuo tų sąskaitų sumokėdavo valstybei PVM. Iš V. S. per VMI valstybė nori paimti antrą kartą tą pačią sumą, tai yra antras apmokestinimas.

Nežino, ar tos PVM sąskaitos-faktūros nebuvo įtrauktos į apskaitą. Jeigu tai ne UAB „T“ laikotarpis, tai sekantis laikotarpis buvo jis ir I. S. Gali būti, kad kartais jis klydo, kažką neteisingai pildė. Anksčiau buvo kitoks deklaravimas Negali šito paaiškinti. Gal galėtų paaiškinti buhalterė. Buvo toks dalykas, kad jis atvažiuodavo pas I. S. po darbo. Ji supildydavo, jis prisijungdavo ir deklaruodavo. Tada aš dar nesigaudė, kaip vedama buhalterinė apskaita. Gali būti, kad padaryta kažkokių klaidų. Yra normali praktika, kad buhalteriai gali pataisyti buvusių mėnesių deklaracijas. Tai nėra joks nusikaltimas, ypač baudžiamasis. Kai įmonė bankrutuoja, net nėra galimybė kažką pataisyti, nes visą kontrolę perėmė bankroto administratorius.

Dėl 2015 m. gruodžio mėn. parduotų prekių, kurios nebūdingos UAB „R“ veiklai, šios prekės įsigytos iš tiekėjų. Vieni tiekėjai buvo Lietuvoje, kiti Latvijoje, dar Lenkijoje. Ta veikla užsiėmė, kad gauti kuo daugiau pajamų. Uždarbis būdavo labai nedidelis. Teko susipažinti su kažkuo iš UAB „G“ vadovų. Jiems reikėjo paremontuoti kažkokias patalpas. jie paremontavo. Jų sandėlyje pamatė milžinišką kiekį popieriaus ir dažų. Paklausė, kas tiekia dažus, nes buvo užsiminę, kad labai brangūs dažai. Sakė, kad rinka užimta, pelningumas mažas. Susitarė, kad jis pristatys dažų partiją, jeigu atsiskaitymas bus tą pačią dieną. Būdavo atveža, su juo atsiskaito tą pačią dieną, o jis atsiskaitydavo su tiekėjais. Ta suma jam buvo gerai dėl apyvartos, nes tikėjosi banke imti kreditą, reikėjo parodyti, kad įmonė daro dideles apyvartas, bet pats pelningumas buvo mažas. Jie toliau kreipėsi į jį dėl tiekimo, bet pasakė, kad įmonė bankrutavo, šitą veiklą nutraukė.

Prekių įgijėjas buvau kaltinamasis, pardavė UAB „M“, o ji pardavė UAB „G“. Kaltinamasis jas pirko iš Lenkijos arba Latvijos įmonės. Dokumentai buvo kartu su visais kitais dokumentais. Jau nežino, kuriai buhalterei perdavė. Buvo bendras dokumentų srautas. Buvo įprasta įmonės veikla. Lygiai taip pat mes dalį medžiagų nupirkdavo ir perparduodavome. Iš Lenkijos ir Latvijos statybinių medžiagų pirko nedaug.

Kai su I. S. nutraukė sutartį, visus dokumentus grąžino jam. Ji net nelaikė visų įmonės dokumentų. Tada, kai pasiėmė iš UAB „T“, ji pasiėmė tik dalį, kurie jai buvo aktualūs vesti buhalteriją toliau. Kita dalis atsidūrė pas kaltinamąjį. Neturėjo, kur dėti, todėl padėjo statybinėje būdelėje. Kai atsirado bankroto administratorius, dalį dokumentų I. jam buvo davusi, vežė VMI, kitą dalį ji atidavė bankroto administratoriui. Jis ten nesikišdavau, tik pasirašė administratoriui, kokius likučius perdavė. Kitus dokumentus jis, atrodo, pasiėmė iš VMI.

Kai 2016 metų pradžioje prasidėjo operatyvus patikrinimas, VMI paprašė dokumentų ir jis juos nuveždavo. Pradžioje prašė labai nedaug dokumentų, vėliau paprašė daugiau. Dar vėliau sužinojo apie bankroto bylą. Nežino, kokius dokumentus teikė VMI. Bendroje sumoje tai buvo 7-8 segtuvai. Buvo gal Didžioji knyga. VMI darbuotojai parašydavo, ką jiems perdavė, o jam reikėjo pasirašyti apačioje. Kodėl buvo pateikti tik UAB „R“ išrašyti dokumentai, neatsimena, gal tiek prašė. Neatsimenu, kad būtų, kad jiems kažko trūktų. Kodėl nėra UAB „R“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir registrų, negali pasakyti, ar jis pateikė, ar nepateikė. Be to, negali pasakyti, ar buvo visi dokumentai, nes jie nebuvo patikrinti, nesudarytas jų sąrašas. Kai I. ja padavė dokumentus, parašė, kad perduoda visus dokumentus nuo savęs nusikratydama visą atsakomybę.

Nepripažįsta nei vieno kaltinimo, nes nedarė jokios nusikalstamos veikos. Jis net ėmė asmenines paskolas, kad atsiskaitytų su išeinančiais žmonėmis. Suprato, kad VMI kažką skaičiuoja, nori kažką prisiteisti, bet byla neištirta. Surinkite visus čekius, kiek buvo išleista pinigų ir tada pasakykite, paaiškės, kad įmonė baigė su minusu, ne su pelnu, yra grąžintinas, o ne mokėtinas PVM. Galėtų važinėti į įmones, rinkti čekius, bet jeigu tai nieko nepadės, kam tai daryti. FNTT darbuotojai pasakė nevargti, nes yra toks tikslas. Vieni iš skolininkų yra kredito unijos vadovai. Jie statė daugiabutį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tai K. ir D. Z., kurie kažkokiomis keistomis aplinkybėmis dalyvauja šioje byloje liudytojais.

2014-2015 metai UAB „R“ valstybei mokėjo ypatingai mažai, nes visą laiko dirbo be pelno, nuostolingai, realiai nebuvo pelno. Su investuotojais buvo sutarta, kai pabaigia projektus pagal sutartis jie atsiskaito su UAB „R“, iš gauto pelno, dalinat 50 proc. pelno UAB „R“. Koks sutapimas, kai pastatė daugiabučius, staiga tas puolimas, bankrotas, niekas nepervedė nei vieno euro, nes reikia dalintis pinigais. Atsiskaitymas grynais pinigais yra legali verslo forma, tik kartais tapatinama su šešėliu, bet šešėlis gali būti ir skaitmenizuotas. Kadangi buvo jauna įmonė, beveik visi reikalaudavo avansinio mokėjimo arba sumokėti atvežus prekes vietoje. Be to, negalėdavo suplanuoti, ko reikės statybvietėje staigiai, todėl palikdavo pinigų darbų vadovui D., kuris atsiskaitydavo pagal kasos orderius, sąskaitas-faktūras. Tai yra mažų įmonių normali praktika. Dalis investuotojų duodavo pinigų jam per kasos orderius. Jie gal nenorėdavo, kad pinigai eitų per banką, kad nekiltų klausimų dėl pinigų kilmės.

Negali įvardinti, kokie dokumentai dingo, nes tik teigia, kad dalis dokumentų dingo vagystės metu, nes nėra garantuotas, kad gavo iš UAB „T“. Gal kažko ieškojo, nes popieriai plaikstėsi lauke.

Vienintelė konfliktinė situacija buvo su AB „A“. Ji buvo pagrindinė gelžbetonio detalių tiekėja iš Kauno. Jų teisininkas ir gen. direktorius pasakė, jeigu iki kažkada negrąžins skolos, jie pasistengs, kad jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Bankroto administratoriui A. A. teisininkas pastoviai skambino. Kai byla bankroto byla buvo baigta, įmonė uždaryta, praėjus pusei metų prasidėjo šitas procesas.

Dėl to, ar buvo galima išvengti vagystės, buvo pasamdyti du sargai, kurie pastoviai saugojo. Manau, kad sargas buvo užmigęs. Subrangovai, kurių turtas dingo, jį kaltina, kad prisidėjo prie vagystės, o jis sako, kad buvo išėjęs apžiūrėti kažkokio daugiabučio. Kol apėjo didžiulę teritoriją, atseit, per tą laiką dingo įranga. Buvo įsilaužimas į tris konteinerius. Jie tuo netiki, turi būti 20 žmonių, kad staigiai pavogtų turtą. Mano, kad sargo nebuvo, ar miegojo, ar buvo vagystės dalyviu. Tyrimas baigėsi tuo, kad policija informavo, kad nieko nenustatė

Prašė teismo išgirsti jį, tuo metu buvo daroma su tikslu jauno žmogaus, nes tuo metu prie to kvartalo dirbo 17 metų. Jam, kaip jaunam žmogui, tai buvo didžiulis iššūkis. Turėjo viziją Vilniuje prisidėti prie to projekto vystymo naujo miegamojo rajono, kadangi taip susiklostė, kad buvo viso to projekto vystytojas ir iniciatorius. Pavyko sutelkti žemės savininkus, investuotojus, rangovus. Gali būti, kad per daug visko apsiėmė, neturėjo asmeninės patirties, kokią turi dabar. Jeigu atsuktų laiką, darytų kitaip. Nelauktų pelno po to, kai viskas bus padaryta. Atlygis būtų gaunamas kiekvieną mėnesį. Ėmė asmenines paskolas, kurios buvo sudėtos kvartale. Kai kurios paskolos sunkios, iš žmonių, kurie bando atgauti.

Su patikslinto ieškinio reikalavimais visai nesutiko (t. 11, b. l. 66-69).

Į klausimus 2021-02-12 teismo posėdžio metu V. S. paaiškino, kad Iš UAB „T“ buvo perduoti dokumentų elektroniniai variantai, įrašyti į USB raktą. Iš pradžių buvo perduoti CD, bet paaiškėjo, kad negali įrašyti informacijos, todėl jis perrašė informaciją į USB raktą ir perdavė I. S. Jos kompiuteris neturėjo CD skaitytuvo.

Kai nutraukė sutartį su I. S., ji atidavė gal 3 dėžes su segtuvais, ant kurių buvo užrašyti pavadinimai, dokumentus, pagal kuriuos ji darydavo ataskaitas. Kaip minėjo I. S., ji dalyvavo perimant dokumentus iš UAB „T“, bet pasakė, kad tie dokumentai jai nereikalingi. Popierinių dokumentų ji neėmė. Dalis iš I. S. perimtų dokumentų nukeliavo pas bankroto administratorių, dalis atiduota mokesčių inspekcijai, nes vyko patikrinimas. Elektroninį dokumentų formatą įrašė į USB raktą ir atidavė V. S.. Atrodo, kad USB raktą atidavė bankroto administratoriui.

Tas paskutinis I. S. deklaravimas vyko, atrodo, ne jo prašymu, o bankroto administratorius paprašė patikslinti duomenis. Gali būti, kai jis nuvežė bankroto administratoriui dokumentus, apskaitininkas paskambino ir paprašė patikslinti. Atrodo, kad buvo taip, Jeigu tai buvo tas periodas, kai nebuvo įmonės vadovas, tai automatiškai bankroto administratorius buvo atjungęs nuo visko, nuo bankininkystės ir viso kito. Jeigu jis nebuvo įmonės vadovu, tai galėjo skambinti bankroto administratorius, prašyti patikslinti duomenis. Galėjo būti, kad bankroto administratorius bendravo su VMI, gavo kažkokią informaciją. Nežinau, iš kur ataskaitoje atsirado skaičius 11000. Aš atvažiuodavo pas I. S. po jos darbo, kol viską suskaičiuoja, tai ir būdavo 22 val. Nebūdavo taip, kad atvažiuoja 22 val. bankroto administratorius prisijungęs jo vardu negalėjo teikti ataskaitų. Jeigu nurodyta, kad perduota per jo paskyrą, reiškia, kad arba kaltinamasis perdavė, arba važiavo pas I. S. ir ji perdavė. Jeigu jo prisijungimas, reiškia jis turėjo būti šalia. Įmonei bankroto byla iškelta 2016-06-15. Reiškia nuo tada bankroto administratorius jį atjungė nuo visko. Birželio 1 d. reiškia nebuvo dar atjungtas ir nebuvo paskirta bankroto administratorius. Bankroto byla buvo pradėta anksčiau. Reiškia, kad tą veiksmą atlikau pats. Bankroto administratorius negalėjo kažko daryti, kol nebuvo paskirtas (t. 11, b. l. 50).

Apklausta kaip liudytoja I. S. teismo posėdyje paaiškino, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta V. S.. Maždaug 2015 metais auditorius R. B. paprašė pagalbos, nes tai buvo jo apskaitos klientas, padėti suteikti paslaugas, ko pasėkoje UAB „R“ buvo jos klientas. Liudytojos specialybė buhalterinė apskaita, konsultacijos, 4 metus dirbo audito įmonėje auditorės padėjėja, o nuo 2011 metų savarankiškai teikia buhalterinės apskaitos ir konsultacijų paslaugas. UAB „R“ teikė statybos paslaugas. Kiek suprato, UAB „T“ kažkas išėjo į dekretines atostogas ir negalėjo teikti paslaugų, o UAB „R“ skubiai reikėjo gauti PVM mokėtojo kodą, teikti ataskaitas, nes tuo metu buvo sustabdytas paslaugų teikimas. Turėjo teikti UAB „T“ paslaugas, bet kažkaip gavosi, kad UAB „R“ tiesiogiai atėjo į UAB „I“. Kiek atsimena, už kelis metus nebuvo teiktos finansinės ataskaitos, reikėjo registruotis PVM mokėtoju. Buvo bandoma kažką tvarkyti ir teikti ataskaitas. Jie pakankamai trumpai bendravo, sutvarkė ir pateikė tas ataskaitas, gavo PVM mokėtojo kodą, kelis mėnesius bendravo. Po to buvo finansiniai sunkumai, jai nemokėjo už paslaugas ir nuo 2015 metų pabaigos paslaugos buvo nutrauktos. Vadovas dokumentus atveždavo, teikdavo elektroniniu paštu. Bendravimas vyko ir telefonu, ir elektroniniu paštu. Kai nutraukė bendravimą, dokumentai liko pas V. S. Jis atveždavo dokumentus, ji juos užregistruodavo ir grąžindavo V. Mokesčiai buvo skaičiuojami pagal tuo metu pateiktus dokumentus, deklaruojami. Mokesčius mokėjo pats V. Liudytoja neturėjo prieigos prie banko. Prie įmonės sąskaitos prieigos neturėjo. Tuos kelis mėnesius, kol teikė paslaugas, deklaracijas teikė liudytoja. Sodrai duomenis teikė taip pat ji pagal V. pateiktus duomenis.

Dėl deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai, jis atveždavo popierines sąskaitas, kurios būdavo registruojamos, apskaičiuojamos ir deklaruojamos VMI. Sodrai būdavo darbo sutartys, kuriose buvo nurodytas darbo užmokestis, ir buvo apskaičiuojama. Darbo sutartys turbūt buvo perkeltos dar iš T, nes pakeitimų, kiek prisimenu, gal nebuvo. Jų bendradarbiavimas vyko nuo 2015 metų liepos mėn. iki metų pabaigos. Bendradarbiavimas nutrūko dėl neatsiskaitymų už paslaugas. Ankstesnės buhalterijos nevertino, nes nei turėjau tokio užsakymo, nei tikslo. Kaip minėjo, tuo metu iš UAB „T“ paaiškinimų, buhalterija tuo metu buvo pristabdyta, nebuvo teikiamos nei PVM, nei Sodros deklaracijos, įmonė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų dėl ataskaitų neteikimo. Tai visos ataskaitos, kurios jai buvo tada teikiamos, buvo perduotos iš tų registrų, kuriuos perdavė UAB „T“. Ką gavo, tą teikė, kadangi vadovas užtikrino, kad abejonių neturi, o ji neturėjo užsakymo atlikti patikrinimą ar analizę. Kai gavo UAB „R“ dokumentus, viskas buvo vedama, kas priklausė. Tai buvo „F“ likučiai. Kasos dokumentų, kaip Kasos knygos, ji nematė, nes gavo likučius, buvo perduoti registrai. Kadangi apskaita buvo tvarkoma „F“, tai „F“ ir buvo perduota viskas, Didžioji knyga, bendrasis žurnalas, pirkimai, pardavimai. Tie registrai, kurie buvo registruoti „F, ir buvo perduoti. Už kasą buvo atsakingas kasininkas. Liudytoja kasos dokumentų nepildė. Kasininku buvo direktorius. Kaip minėjo, jai perėmus apskaitą, viena iš pirmųjų užduočių buvo užregistruoti PVM mokėtoją, nes buvo teikiamos statybos paslaugos, buvo išrašomos sąskaitos. Trūkumų pašalinimas, pavyzdžiui, tų kelių bendradarbiavimo mėnesių metu buvo minimum vienas operatyvinis patikrinimas dėl UAB „G“. Buvo kažkokių netikslumų, buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kuomet įmonė nebuvo PVM mokėtoja, turėjo būti ne PVM sąskaitos. Tokie trūkumai ir netikslumai buvo šalinami. Tas operatyvus patikrinimas buvo konkrečiai dėl vieno sandorio. Mokesčių inspekcijai paprašius, kėlė visus dokumentus, kas konkrečiai buvo susiję su šiuo sandoriu. Pateikiant dokumentus, būdavo vėlavimų. Kai baigdavosi mėnuo, būdavo privalu iki 25 dienos gauti dokumentus, nes tai būdavo PVM deklaracijos teikimas, kartais būdavo pateikiami dokumentai, kad reikėdavo tikslinti deklaracijas. Jeigu ateidavo pinigų gavimas ar išmokėjimas, tai buvo užregistruojama apskaitoje, bet tai turėjo ateiti jai kasos dokumentai. Dabar jau negali pasakyti, kokie dokumentai buvo, kokie ne. Tai būdavo retas atvejis. Jeigu būdavo atsiskaitoma grynais pinigais, buvo teikiama sąskaita su kvituku, kad atsiskaityta grynais. Šie dokumentai buvo pateikiami lygiai taip pat, kaip ir kiti dokumentai. Liudytoja neskirstydavo, už ką atsiskaityta grynais, už ką negrynais. Visų pirma, bendradarbiavimas vyko tik kelis mėnesius. Pirmiausiai, tai buvo PVM deklaravimas. Dokumentus grąžino direktoriui. Aktas nebuvo surašytas, kadangi aš negaudavo dokumentų su aktu, todėl ir nebuvo grąžinama su aktu. Niekada nebuvo skaičiuojami, registruojami, pateikiami jai su aktu, todėl nebuvo grąžinti atgal su aktu. Grąžino visus dokumentus. Su UAB „R“ dirbo iki 2015 metų pabaigos. Už 2015 metus PVM deklaravimą sutvarkė tiek, kiek jai buvo pateikta dokumentų, tas buvo uždeklaruota.

Vyko operatyvus patikrinimas dėl UAB „G“. Buvo surašyta patikrinimo pažyma, kuri, be abejo, turėjo likti pas įmonės vadovą. Pažymą liudytoja tikrai matė, skaitė. Kas buvo parašyta, tiksliai neprisimena. Kas buvo netikslu, buvo patikslinta. Ta pažyma rezultate gavosi teigiama. Buvo išvardinta, kas buvo patikslinta, kas deklaruota. 2015 m. gruodžio mėn. buvo patikslinta tai, kas susiję su UAB „G“. Buvo kažkoks pardavimas prekių UAB „G“. Buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, nes reikėjo kelti ne PVM mokėtojo apmokestinimą. Berods, turėjo būti patikslintos ir pateiktos deklaracijos, kaip ne PVM mokėtojo. Prisimena, kad su mokesčių inspekcija buvo derinami tie likučiai. Bet koks bendravimas vyksta telefonu arba elektroniniu paštu. Apskaitos registrai buvo pateikti UAB „T“. Pirminiai dokumentai pateikti direktoriaus (t. 10, b. l. 83-85).

Apklausta papildomai 2021-02-12 teismo posėdyje I. S. parodė, kad nežino, ar tai buvo paslauga po buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo, bet pagalbos V. S. prašė, kai buvo neaiškumų. Toliau jis pats turėjo deklaruoti. Kokius skaičius įrašyti į kuriuos langelius, taip, tokios pagalbos jis kreipėsi. Sutartis tarp jos ir UAB „R“ nutraukta 2015 metų pabaigoje. Pati toliau buhalterinių paslaugų neteikė. Deklaracijas teikė pats V. S. Jis atvažiuodavo iki liudytojos, nes nežinojo, kokius skaičius rašyti į kokius laukelius. Jam tai buvo nesuprantama. V. pas ją atvažiuodavo su dokumentais, suskaičiuodavo pirkimus, pardavimus ir pagal tuos duomenis reikėjo užpildyti deklaracijas.

2016 metais ji negalėjo teikti deklaracijų. Ar turėjo prisijungimus, negali pasakyti. Su ja susiekė bankroto administratorius, kažko prašė. Ji gal ir turėjo kažkokius prisijungimus. Ji neteikė buhalterinių paslaugų ir nesijungdavo. V. atvažiuodavo, kad ji padėtų užpildyti dokumentus, bet ji neturėjo galimybių prisijungti.

2016-01-15 pateikė deklaraciją už 2015 metų gruodžio mėn. Jeigu tai buvo gruodžio mėn. duomenys, tai galėjo pateikti, praėjo 7 metai. Visada duomenys teikiami už praeitą mėnesį. Jeigu jos pareiga buvo iki 2015-12-31 tvarkyti buhalterinę apskaitą, tai už 2015 m. gruodžio mėn. turėjo pateikti ir PVM deklaraciją. Tai nėra 2016 metų duomenys. 2016 m. sausio 25 d. teikti duomenys už 2015 m. gruodžio mėn. Iki 2015-12-31 buvo jos tvarkyta ir jos deklaruota.

Kai buvo 2016 m. sausio mėn., ar buvo pristatyti dokumentai ir kada, ji neatsimena. Turėjo būti atvežti dokumentai, kitaip negalėtų deklaruoti.

Išvardinti, kada V. atvažiuodavo pas ją, negali, bet jis kreipėsi į ją su dokumentais, kad padėtų užpildyti deklaracijas, surašyti laukelius, jis prašė. Negali pasakyti, kiek kartų taip buvo. Greičiausiai atvažiuodavo vieną kartą į mėnesį tuo metu, kai reikėjo teikti deklaracijas. Žinojo, kad 25 dieną deklaruojamos, dažniausiai tada ir būdavo skambutis su pagalbos prašymu padėti, nes pats nežinojo, kaip tai padaryti. Atsiveždavo dokumentus, suskaičiuodavo, o ji pagal tai pasakydavo, ką ir į kokį langelį įrašyti. Jis prisijungdavo prie mokesčių inspekcijos, ji pasakydavo, kur koks skaičius turi būti įrašytas ir viskas. Matė jį prisijungiant prie jos, nes jis nežinojo, kaip pildyti. V. turėjo prisijungimus. Gali būti, kad deklaracijos buvo teikiamos labai vėlai vakare, nes V. viską darė paskutinę minutę. Jeigu jis prašo pagalbos, lipa ant galvos. Jeigu tai yra paskutinė diena, jis atvažiuoja 22 val. vakaro su dokumentais. Kol suskaičiuoja, taip ir gaunasi.

Dėl birželio gali būti tas atvejis, kai kreipėsi bankroto administratorius. Tai gal jau buvo tas laikas, kai buvo paskelbtas bankrotas, jau gerai neprisimena. Tai jau buvo po termino deklaracijų pateikimui. Skambino gal mokesčių inspekcija ar bankroto administratorius, turėjo būti įvykdyta prievolė. Šito momento neprisimena, kodėl reikėjo pateikti tą deklaraciją. Bet koks toks veiksmas visada buvo derinamas su V. Turėjo informuoti jį, kad reikia pateikti deklaraciją ir su jo leidimu paspaustas tas mygtukas. Tai derindavo telefonu, ne susirašinėjimu. Kai gavo skambutį atlikti prievolę, iš karto paskambino V. ir tada tai padarė. Iš bankroto administratoriaus tada buvo ne vienas skambutis. Taip pat skambino ir iš mokesčių inspekcijos. Jeigu tuo metu tvarkė buhalterinę apskaitą, į ją kreipėsi ir privalėjo už tą laikotarpį suteikti informaciją. Teigė, kad birželio 1 d. ataskaitas ir Metinę pelno deklaraciją už 2015 metus pateikiau su V. S. palaiminimu. Neatsimena, kas teikė duomenis birželio 1 d. ataskaitai. Nenustebs, jeigu buvo pateikta su beveik nuliniais duomenimis, kad tik būtų atlikta prievolė. Tikrai neprisimena, kas buvo 2016 metais birželio mėn. Greičiausiai buvo kažkas, kad būtų įvykdyta prievolė, kad nekabėtų. Kieno prašymu tai padarė, tikrai neatsimena. Nežino, kokie duomenys buvo įrašyti birželio 1 d. ataskaitas. Ji nesudarinėjo metinės atskaitomybės, tokių duomenų, kad apskaičiuoti tikslų pelną, įvertinant visus leistinus ir neleistinus atskaitymus tikrai to nebuvo daroma. Neatsiminė, iš kur gavo duomenis birželio 1 d. ataskaitoje. Duomenis V. galėjo pateikti telefonu. Jeigu prašoma pateikti ataskaitą, sekantis klausimas, kokie duomenys turi būti pateikti. Tai du klausimai, pajamos ir pelnas. Ką jis pasakė, tas ir buvo užpildyta. Kitokių duomenų ir dokumentų ji neturėjo. Jeigu deklaracija buvo pateikta su duomenimis, tai duomenys galėjo būti gauti tik iš V. Tikrai neatsimena, ar telefonu, bet jeigu jis būtų atvykęs ir būtų šalia, tai būtų prisijungęs pats. Jeigu deklaracija pateikta mano vardu, tai reiškia, kad duomenys buvo pateikti telefonu. Visi duomenys galėjo būti gauti tik iš V.

2016-06-01 užpildyta PVM deklaracija yra t. 7, b. l. 69-70. Liudytoja nurodė, kad skaičiai paimti iš V. žodžių. Aišku, kad jis vėliau turėjo tikslinti. Jis paskaičiavo preliminariai, kad jo pelnas yra toks. 2016 metų ji jau seniai nematė ir neturėjo jokių dokumentų. Kad užpildyti metinę deklaraciją, yra šiek tiek veiklos. Reikia apskaičiuoti leidžiamus, neleidžiamus atskaitymus. Ji jau to negalėjo padaryti. Kokius duomenis V. pateikė, tie buvo uždeklaruoti. 2016 metais jis atvažiuodavo su dokumentais. Duodavo jam kalkuliatorių, suskaičiuodavo, bet nežinojo, į kurį laukelį reikia surašyti skaičius. Jis jai pateikdavo suskaičiuotus duomenis, ji pasakydavo, į kokį laukelį įrašyti. Daugiausiai tai būdavo PVM sąskaitos-faktūros. Ar visi dokumentai būdavo teisingi, būtų galima pasakyti per kryžminį patikrinimą. Galėjo būti, kad sąskaita ateidavo kitą mėnesį. Jis jungėsi per bankininkystę, turėjo generatorių. Kai ji tvarkė buhalterinę apskaitą, turėjo įgaliojimus prisijungti. Buvo, kaip įgaliotas asmuo ir turėjo įgaliojimus prisijungti prie EDS ir prie „Mano VMI“. Kiekvienas buhalteris iš vadovo gauna įgaliojimą deklaruoti ir būti tos įmonės atstovu. Kai suteikiamos atstovo teisės, tada ji pati su savo elektroninėmis priemonėmis jungiasi, kaip fizinis asmuo. UAB „R įgaliojimą turėjo 2015 metais, kai tvarkė dokumentus, kad užregistruoti PVM mokėtoju, tada jai buvo suteikti įgaliojimai, o kada iš jos tą teisę atėmė, nežino. Pagal tvarką naujas buhalteris turi įvesti mokesčiuose duomenis, kad atsirado naujas buhalteris, nuo kada yra naujas buhalteris. Šiuo atveju galėjo pati įvesti duomenis, iki kada tvarko buhalterinę apskaitą. V., kaip vadovas, turėjo įvesti datą, iki kada jai suteikti įgaliojimai.

2015 metais, kai tvarkė UAB „R“ buhalterinę apskaitą, kadangi buvo naudojama „F“ programa, suvesdavo pirminius duomenis, programa atspausdindavo registrus, didžiąją knygą, t. y. visus registrus, kurie privalomi ir būtini. Pakako suvesti pirminius pirkimų ir pardavimų dokumentus, atsiskaitymo banką ir programa suformuoja visas reikiamas ataskaitas. Jai tvarkant buhalterinę apskaitą, buvo tvarkoma didžioji knyga. Kasos knyga suformuojama, kai V., būdamas kasininku, pateikia kasos pajamų ir išlaidų orderius, duomenys suvedami į programą ir metų pabaigoje turi būti atspausdinta kasos knyga. Galutinių finansinių ataskaitų ji neužbaiginėjo. Jam perdavė su visais registrais. Galutinių finansinių ataskaitų už 2015 metus aš nedarė. Kasos knyga buvo elektroniniame variante. Mygtuko paspaudimu galima suformuoti už tą laikotarpį, kuris turėjo būti. Nespausdino, nes metų neužbaiginėjo. Tas dažniausiai daroma metams pasibaigus, sutikrinami visi duomenys, atspausdinami visi registrai. Kadangi jie pabaigė 2015-12-31, ji deklaravo, bet galutinių 2015 metų finansinių ataskaitų neteikė.

Gaunamų PVM sąskaitų registras buvo vedamas. Suvedus pirmines pirkimo sąskaitas, mygtuko paspaudimu registras formuojamas. Išrašomų PVM sąskaitų registras taip pat buvo vedamas. Veiklos pajamų ir sąnaudų registras, suvedus pirkimus ir pardavimus, darbo užmokestį ir yra sąnaudos. Programa suformuoja pajamas ir sąnaudas. Ilgalaikio turto, atrodo, V. neturėjo, todėl nebuvo ką rašyti į registrą. V. teikė statybos paslaugas, gali suklysti, bet jai atrodo, kad neturėjo ilgalaikio turto. Ilgalaikis turtas yra tas, kuris įmonės veikloje naudojamas virš metų, jo vertė daugiau negu minimali įmonės nustatyta. Tai galėtų būti automobilis, kompiuteris, bet to tikrai nebuvo. Darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir kiekvieną mėnesį deklaruojamas Sodrai. Socialinio draudimo apskaičiavimo registras tai ir tai, kad buvo teikiami pranešimai Sodrai. Dėl atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis registro buvo įdomesnis dalykas, kadangi buvo daug pirkimų už grynuosius pinigus, jie buvo vedami, kaip atskaitingo asmens pirkimai, bet ar buvo avansinės apyskaitos, kiekvieną mėnesį suvedant likučius, negali pasakyti, nes kas buvo pateikiama, tas buvo suvedama, užbaigiant, kaip minėjo, nebuvo viskas atspausdinta. Pirkimai atskaitingo asmens už grynuosius pinigus tikrai buvo pildomi. Būna pirkimo sąskaita, ant kurios priklijuojamas čekiukas, kuris patvirtina, kad už tą sąskaitą atsiskaityta grynais pinigais. Kaip minėjo, buvo kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kurie įvedami į programą, po to tas turėjo būti atspausdinta ir sutvarkyta. Kasos pajamų ir išlaidų orderiai buvo pildomi. Kaip minėjo, V. atnešdavo, buvo kasos pajamų ir išlaidų orderius. Jis, kaip vadovas, buvo ir kasininkas, tai tik jis ir galėjo daryti. Tokius duomenis ji įtraukdavo į apskaitą. Apie avansines apyskaitas minėjo, kad buvo pirkimų už grynuosius pinigus, buvo suvedami pirkimai atskaitingo asmens, bet ar po to jis suformavo registrus, negali atsakyti, bet tikrai buvo pirkimų už grynuosius pinigus. Apskaita buvo vedama elektroniniu būdu, o registrai suformuojami mygtuko paspaudimu. Jeigu reikia, jie spausdinami, bet pagal dabartinius reikalavimus viskas gali būti saugoma elektroniniu būdu. Dauguma buhalterių atsisako popierinių variantų, nes viskas saugoma elektroniniu būdu.

Iš UAB „T“ dokumentus perėmė V. Tiek pirminiai dokumentai, tiek likučiai. Visi likučiai perduoti elektroniniu būdu. Perimant iš UAB „T“ nebuvo teiktos nei ataskaitos, nei PVM deklaracijos, viską reikėjo padaryti iki einamosios datos, kad tapti PVM mokėtoju. Pirminė V. užduotis jai, dėl ko pradėjo bendradarbiauti - jam reikėjo skubiai užsiregistruoti PVM mokėtoju, nes įmonė buvo netekusi PVM mokėtojo kodo. UAB „T“ visus dokumentus atidavė V. S. Ji pati tame dalyvavo, nes V. nebuvo atsiskaitęs su UAB „T“. Jis atsiskaitė, gavo dėžes dokumentų ir diskus su likučiais. Tų likučių reikėjo jai, kad galėtų užpildyti tiek balansus Registrų centrui, tiek ataskaitas, kurios nebuvo užpildytos, kad registruotis PVM mokėtoju. Jai buvo pateikti CD ar USB. Viskas buvo pateikta elektroniniu formatu. Pagal tuos likučius ji teikė visas ataskaitas. V. sakė, kad pasitiki tuo, ką gavo iš T. Visas ataskaitas teikė pagal iš T. gautus duomenis. Tie likučiai turėjo likti pas V., nes tai buvo jo atskaitomybė už tą laikotarpį. Ji tikrai nesaugo nei duomenų, nei dokumentų už ilgą laiką, tuo labiau už ankstesnį laikotarpį. Nežino, kur dingo dėžės su dokumentais, ji jų nesaugojo. jai jų nereikėjo, kadangi buvo priimtas sprendimas, kad jie nesigilina į ankstesnį laikotarpį, tai ji net netikrino tų dokumentų su registrais, kurie buvo pateikti. Iš V. S. paėmė tik likučius, duomenis apie buhalterinės apskaitos likučius elektroniniame variante.

Kai 2015 metais tvarkiau buhalterinę apskaitą, be abejo gaudavau iš v. S. dokumentus. Kiekvieną mėnesį jis atveždavo krūvą sąskaitų, bet dažniausiai paskutinę minutę. Dokumentai buvo suvedami ir deklaruojami. Kol tvarkė buhalterinę apskaitą, už einamąjį laikotarpį dokumentus saugojo ji. Kai nutraukė sutartį, visi dokumentai buvo sudėti ir atiduoti kartu su programų registrais ir programa. Programą jis įsirašė, pasakė, kad toliau tvarkys pats ar ieškos pagalbos. jai tuo metu tai nebuvo įdomu, todėl perdavė ir galvojo, kad atsisveikino, bet nevisiškai atsisveikino, nes ir toliau V. prašė padėti. Ji negavo atsiskaitymo už 2015 metus, ir už 2016 metus taip pat. Taip, kai perėmėme likučius iš UAB „T“ likučius, visi išvardinti registrai buvo vedami. Avansinių apyskaitų jai nereikėjo, todėl jų net nežiūrėjo. Labiausiai ją domino didžioji knyga. Joje buvo likučiai metų pabaigai, pagal kuriuos sudaromos finansinės ataskaitos. Be abejo, buvo ir skolų apyvartų (t. 11, 46-49).

Apklausta kaip liudytojas D. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta V. Maždaug 2014 metais su juo pasirašėme rangos sutartį dėl namo statybos. Liudytoja tuo metu buvo UAB „A“ direktorė ir akcininkė. Vėliau atėjo naujas direktorius. Akcininke buvo iki 2015 m. rugsėjo-spalio mėn. Kadangi buvo geras investicinis projektas naujai besivystančiame rajone, ieškojo rangovo namo statybai. Buvo pasirašyta sutartis su UAB „R“ dėl namo statybos. Sutarties sąlygų neprisimena, bet įmonė buvo generalinis rangovas. Namas buvo statomas (duomenys neskelbtini), Vilniuje A ir B namai. Neprisimena, ar rangos sutartis buvo pasirašyta dėl vieno namo, ar dėl abiejų. Kai atėjo naujas vadovas, pasikeitė akcininkas, konstatavo, kas padaryta, kas nepadaryta, bet namas tikrai nebuvo baigtas. Kada namas turėjo būti baigtas, negali pasakyti, praėjo 6 metai, reikia kelti sutartį. Vykdant rangos sutartį, bendravo su V. UAB „A“ skolinosi lėšas ir vykdė statybas. Su UAB „R“ pagrinde buvo atsiskaitoma pavedimu. Nežino, ar buvo atsiskaitoma grynais pinigais. Reikėtų klausti buhalterės. Grynais pinigais galėjo būti atsiskaitoma už darbus, nes kartais pasakydavo, kad reikės atsiskaityti grynais pinigais, bet ji negali pasakyti, reikia pasikelti dokumentus ir pažiūrėti. Jų įmonėje pradžioje už tą projektą buvo atsakinga liudytoja, po to direktorius. Prižiūrėjo statybą direktorius ir techninis rangovas „V“ atstovas. Reikia kelti dokumentus ir žiūrėti, ar buvo atsiskaityta su UAB „R“. Jai atrodo, kad buvo atsiskaityta.

Kadangi jau stojo visos statybos, buvo neaišku kas ir kaip atlikta, direktorius sąžiningai neatlikinėjo tų funkcijų, sūnus K. Z. atėjo direktoriumi, kad užfiksuoti, kas atlikta, toliau tęsti, kad būtų baigtas tas projektas. Kadangi žmonės išpirko butus, jiems buvo aktualu, kad būtų baigtas namas. Kada namas buvo baigtas 100 proc., negali tiksliai pasakyti, gal 2015-2016 metais. Dėl skolų reikėtų klausti buhalterės. UAB „A“ neuri skolų UAB „R“. Žino, kad UAB „A“ vyko restruktūrizacija. Teismui pateikinėjo finansinius dokumentus, kam ji yra skolinga. UAB „R“ skolos tikrai nebuvo. Ar buvo „A“ skola, reikia pasižiūrėti, kreditorių sąrašo nežino. Dėl darbų kokybės reikia klausti K. Z. (t. 10, b. l. 85-86).

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas kaip liudytojas K. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad salėje esančių asmenų pažįsta V. Nuo 2015 metų pradėjo vadovauti UAB „A“. V. S. įmonė UAB „R“ buvo jų įmonės generalinis rangovas. Statė daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai yra vienas namas, kurį sudaro A ir B korpusai. Kai pradėjo vadovauti įmonei, buvo pradėtas statyti A korpusas. Pastate buvo sienos, langai, laiptai, be jokių inžinierinių ir vidinių darbų. Jų buvo šiek tiek atlikta, bet labai nedaug. Kad nebūtų paskui klausimų, liudytojas iniciavau tą vadinamą auditą, padarė faktinių aplinkybių konstatavimą. Trūkumų rado iki pat pastato tos dalies užbaigimo. Trūkumų rado visur ir daug. Rangos sutartis nebuvo įvykdyta. Jie nutraukė rangos sutartį, nes rangovas nevykdė įsipareigojimų. Kada nutraukė sutartį, reikia patikslinti. Iš karto nutraukti sutarties negalėjo, nes generalinis rangovas valdė viską, todėl dar kažkurį laiką palaikė santykį. Jie „R“ neturi jokių skolų, o dėl jų skolų, tai kaip traktuoti tuos nepadarytus darbus? Kadangi jie turėjo du variantus, arba įmonės bankrotą, arba papildomo finansavimo ieškojimas ir projekto užbaigimas. Jie turėjo santykį su jų subrangovais, kurie deklaravo, kad UAB „R“ jiems yra skolinga daug pinigų ir jie jau stringa su medžiagų pirkimu ir su darbuotojais. Negauna iš UAB „R“ atsiskaitymų už darbus ir medžiagas. Kiek jam žinoma, buvo siekiama UAB „R“ bankroto, jokio turto neturėjo. Nebuvo nei jėgų, nei finansų teikti ieškinį ir bylinėti, investuoti į tai pinigus. Kai patikrino, kiek buvo sumokėta, tiek darbų nebuvo atlikta. Be abejo, kažkiek skolos buvo. Kai liudytojas pradėjo vadovauti UAB „A“, atsiskaitymai dar vyko, kai kurie darbai dar buvo vykdomi. Negali pasakyti, kokie, reikia pasikelti dokumentus, bet tai nebuvo kažkokie dideli ar stambūs darbai. Kaip buvo atsiskaitoma su UAB „R“, reikia žiūrėti buhalterinius dokumentus. Ar buvo grynaisiais pinigais atsiskaitoma, reikia žiūrėti, praėjo nemažai laiko, nepamena.

Jam atėjus vadovauti įmonei, turint tokį partnerį, jis tokio verslo partnerio nenorėtų - dėl patikimumo, dėl pažadų, kurie nevykdomi, dėl darbų, kurie buvo deklaruoti, kad padaryti, bet išsiaiškino, kad padaryta maža dalis arba visiškai nepadaryti. Kiek žino, UAB „A“ su UAB „R“ atsiskaitydavo laiku. Apie UAB „R“ atsiskaitymus su subrangovais žinau tik tiek, kiek pasakojo, kiek liudytojui sakė keli iš jų, su kuriais jie turėjo santykį, kurie ten vykdė darbus ir pasidalino informacija. Viena iš įmonių, kurią atsimena, tai „I“. Minėjo, kad yra UAB „R“ skola už atliktus darbus, o jų skola yra medžiagų tiekėjams. Jie su ta įmone vėliau turėjo santykį, tai viskas vyko sklandžiai. Jiems minėjo, kad UAB „R“ vadovas žadėjo, sakė, kad bus atsiskaityta vėliau. Jie dėl to net su medžiagų tiekėjais persirašė sutartis, išmokėjimo grafikus pagal UAB „R“ pažadus, kurie nebuvo vykdomi. Dėl ko ta įmonė buvo priversta skelbti bankrotą, nors iki tol dirbo sėkmingai. Liudytojos bendravimas su kaltinamuoju nesibaigė konfliktu, net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas V. atžvilgiu dėl planavimo ir pasikėsinimo nužudyti. Į mane kreipėsi asmuo, kuris turėjo pokalbių įrašus, kad yra planuojamas nužudymas su visomis detalėmis. Liudytojui buvo šokas. Kreipėsi žmogus, kuris tame irgi dalyvavo, bet kažko nepasidalino ar susipyko. Jie iš karto su advokatais kreipėsi į policiją. Kiek žino, pradėjo ikiteisminį tyrimą, padarė kratas, paėmė tuos pokalbius, stenogramas. Buvo viskas konkrečiai numatyta. Kiek žino, tas ikiteisminis tyrimas, surinkus duomenis, buvo nutrauktas dėl to, kad tų duomenų, kurie buvo surinkti, nepakako kreiptis į teismą, bet tai nereiškia, kad tokio fakto nebuvo. Tą dalyką skundė.

Kaltinamojo ir liudytojo niekas nesupažindino. Liudytojas kaltinamajam paskambino, kaip naujas įmonės vadovas. Kiek atsimena, tuo metu jis dar atostogavo. Tai buvo jų pirmas kontaktas. Kadangi perėmė įmonės valdymą, kad suvaldyti procesą, kuris tuo metu buvo jau nevaldomas, taip ir prasidėjo bendravimas, kuris toliau vyko formaliai. Dėl įvairių trūkumų ir padarėme faktinių aplinkybių konstatavimą, kad po to nebūtų tokių dalykų „buvo, nebuvo, galbūt buvo“. Vėliau darydami darbus, tuos trūkumus vis rasdavo. Reikia žiūrėti į rangos sutartį, kiek turėtų kainuoti tas objektas. Kai tapo vadovu, iki kol buvo nutraukta rangos sutartis, dėl kai kurių darbų kreiptis buvo neįmanoma, nes jie nebuvo baigti. Pradėtas tiesti kažkoks vamzdynas, bet jo nėra nei butuose, nei parkinge, nei dar kur. Tai, kas padaryta, jie ir užfiksavo faktines aplinkybes. Rangos sutartis buvo nutraukta, kaip numatyta sutartyje, išsiunčiant pranešimą registruotu paštu nurodytu adresu. Negali pasakyti, ar buvo įteikta. Kiek liudytojui pavyko pabendrauti su kaltinamojo subrangovais, dauguma jų nebuvo patenkinti dėl tos veiklos ir stebėjosi, kaip tokia įmonė gali vykdyti kažkokią veiklą tiek kartų taip pasielgusi su rangovais ir subrangovais. Liudytojas nurodė, jog gali teigti, kad ne statė, o imitavo statybas. Kai statai, pradedi ir baigi statybas. Buvo statomas objektas priešais jų namą, jiems tai buvo aktualu, todėl liudytojas pats asmeniškai buvo nuvažiavęs į gamyklą, kuri gamina blokus sienoms, kalbėjo su komercijos direktoriumi, kuris sakė, kad dar neturėjo tokio kliento, kuris būtų į skolą paėmęs tiek prekių, ir, kol neatsiskaitys, daugiau neduos. Statybos strigo. Liudytojas tai vadintų statybų imitavimu. UAB „A“ su UAB „I“ atsiskaitė visiškai. Su UAB „V“ atsiskaityta visiškai, surašytas aktas, išrašyta sąskaita, kuri apmokėta. Faktų apie butų pirkimą nežino, kokias operacijas vykdė UAB „R“. Liudytojas nurodė, kad palaiko parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, ir prašo jais vadovautis (t. 10, b. l. 86-88).

Apklausta kaip liudytoja D. V. G. teismo posėdyje parodė, kad su broliu nekonfliktuoja, bet retai bendrauja. Ji visada gyveno Klaipėdoje. Jis baigė mokslus ir gyveno Vilniuje. Ištekėjo, turėjau savo šeimą. Susitinka per šventes pas tėvus. Priešiškumo tarp jų nėra. Žino, kad buvo UAB „R“. Kiek brolis pasakodavo, buvo labai rimtas požiūris, stengėsi, darė. Tai buvo statybinė įmonė. Liudytoja su šia įmone susijusi tiek, kad brolis draugavo su viena mergaite Ž. K.. Jie kartu turėjo tą įmonę, akcijas, bet paskui jie išsiskyrė. Liudytojos paklausė, ar jos vardu gali būti perrašytos akcijos. Bus dideli pelnai, kad nebūtų kokie nors Ž. norai. Ji sutiko ir laikinai tapo vienintele UAB „R.“ akcininke. Akcininke tapo 2012 metais ir buvo nepilnai dvejus metus. Įmonės veikloje nedalyvavo. Tuo metu gyveno Klaipėdoje, dirbo valstybės tarnautoja. Reikėjo pildyti deklaracijas, nesigilino į tą įmonę, nieko nežinojo, prašė, kad kuo greičiau akcijos būtų perrašytos kitam žmogui. Akcijos buvo perrašytos 2014 metais. To žmogaus nežinojo, viską organizavo brolis. Akcijos kainavo 9 ar 10 tūkst. litų. Situacijos neprisimena, tai buvo brolio ir jo draugės reikalai. Nežino, kodėl ji tapau akcininke, neklausė brolio. Neatsakys, kas parengė įmonės pirkimo-pardavimo sutartį. Tekstą gavo iš brolio, kartu buvo Ž. Nežino, kas spausdino tekstą. Atsiskaitymo neprisimena. Neprisiminė, ar realiai mokėjo pinigus už akcijas. Negavo jokių dividendų. Apie įmonės veiklą nieko nežinojo. Turi statybinį išsilavinimą, žadėjo važiuoti gyventi į Vilnių, turėjo planų kurti statybos verslą, bet į Vilnių atvažiavo žymiai vėliau ir nieko nepavyko. Buvo tik tokie planai. Požiūris nesutapo, nes ji galvojo atvažiuos, norės vadovauti įmonei. Akcijų pirkimo metu buvo kitas direktorius. Paskui vadovavo brolis. Du vadovai nereikalingi įmonei. Įmonę perleido E. G. už tą pačią sumą. Atsiskaitymą tvarkė brolis (t. 10, b. l. 88-89).

Apklausta kaip liudytoja L. S. teismo posėdyje nuotoliniu būdu parodė, kad pažįsta V. S.. Dirbo buhalterinės apskaitos įmonėje ir jo įmonėje UAB „R“ tvarkė buhalterinę apskaitą. Sutartį pasirašė 2011-09-01, nutraukė 2015-03-18. Klientas dokumentus pristatydavo administratoriui. Juos į apskaitą suvesdavo liudytojos padėjėja. Liudytoja darė ataskaitas, tikrino duomenis. Prisijungimus prie banko klientas buvo suteikęs. Ji pati galėdavo paimti banko išrašus. Neprisimena, kas fiziškai pristatydavo dokumentus. Būdavo, kad pristatydavo pats V., gal dar jo padėjėjas. Sutartis buvo nutraukta dėl įsiskolinimo, kitas dalykas, kad neteikė dokumentų ir jie negalėjome tvarkyti apskaitos, dar dėl Sodros, kad neleido teikti Sodrai ataskaitų. Buvo šios trys priežastys, dėl kurių parašė, kad nutrauks sutartį, jeigu situacija nesikeis, kadangi niekas nesikeitė, nutraukė sutartį. Dėl dokumentų nepateikimo, tikrindama skolų likučius, matė mokėjimus, o dokumentų, akivaizdu, kad trūksta, sumos reikšmingos, dėl ko negalėjo padaryti metinių ataskaitų. Pasižiūrėjo, kad kai išsiskyrė, jie nebuvo padarę nei už 2014, nei už 2013, nei už 2012 metus. Sumos buvo tokios reikšmingos, kad negalėjo teikti ataskaitų. Neteikė Sodrai ataskaitų, nes V. sakė neteikti. Kalba eina nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. Iki 2013 m. gruodžio mėn. ataskaitos buvo teikiamos, o paskui jau ne.

Dokumentus jie pas save archyvavo, o kai nutraukė sutartį, viską grąžino. Tai turėjo būti įforminta aktu. Pasirašydavo, ką atiduoda, o asmuo pasirašydavo, ką gauna. Dabar nepasakys, ar dokumentus atidavėme fiziniam asmeniui, ar kitai buhalterinei įmonei, reikia žiūrėti. Neatsimena, ar atidavė buhalterinei įmonei. Iš principo taip negalėjo būti, nes jie atiduoda vadovui, nebent būtų įgaliojimas, kad atiduoti buhalterinės apskaitos įmonei ar kažkokiam kitam asmeniui. Dokumentai buvo teikiami netvarkingai. Pagal tiek, kiek buvo pristatyta dokumentų, jie negalėjo baigti metinių ataskaitų. Pagal tuos dokumentus deklaruotų PVM-ą ir kitus mokesčius. Kai liudytoja tvarkė buhalterinę apskaitą, įmonė turbūt buvo PVM mokėtojas. Kodėl PVM mokesčių deklaracijos už 2014 m. kovo, balandžio, gegužės, rugsėjo, spalio, gruodžio mėn., neatsakysiu, neprisimenu. Reikia žiūrėti dokumentus, iš karto negali atsakyti. Be to, tai darė jos padėjėja. Nepasakys, kur buvo kasa, pas juos nebuvo. Jie niekada nedirbo kasininkais. Atrodo, kad įmonėje buvo atsiskaitymų grynais pinigais, reikia tikrinti duomenų bazę. Neatsimena, kaip UAB „R“ darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis. Sutartis su UAB „R“ nutraukta 2015-03-18. Kodėl 2014 metais, kol galiojo sutartis, nebuvo teikiamos PVM mokesčių deklaracijos, negali atsakyti, neatsimena. Deklaracijas teikėme iš to, ką gavo. Jeigu negauna jokių dokumentų, teikiame nulines deklaracijas. Netikėtų, kad nepateikė deklaracijų, reikėtų patikrinti, nes teikė pagal tai, ką turi. Tiesiog savo nuožiūra neteikti negali. Pagal sutartį jie buvo atsakingi už deklaracijų teikimą. Deklaracijas teikė darbuotoja J. S., bet ji jų įmonėje jau nedirba. Jeigu tuos klausimus, kuriuos uždavėte, surašytumėte, galėtų paprašyti pakelti duomenų bazę, pažiūrėtų ir atsakytų. Tiesiog tai buvo labai seniai ir negali prisiminti.

Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 192-194), liudytoja aprodė, kad joje esančios aplinkybės yra teisingos.

Apklausta kaip liudytojas L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba "T“, į. k. (duomenys neskelbtini), finansininkės pareigose nuo 2005 metų birželio mėn, tikslios datos nepamena. Įmonės veiklos sritis yra buhalterinių paslaugų teikimas įmonėms, organizacijoms, fiziniams asmenims, ūkininkams ir panašiai. Nuo 2011-09-01 UAB „R“, į. k. (duomenys neskelbtini), UAB „T“ pradėjo teikti buhalterinės apskaitos paslaugas. 2011-09-01 tarp UAB „T“ ir UAB „R“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. UAB „R“ veiklos sritis buvo statybų veikla. Tuometinio UAB "T" direktoriaus R. B. žodiniu pavedimu UAB „R“ buhalterinę apskaitą pradėjo tvarkyti ji. Jos pagrindinė funkcija buvo UAB „R“ buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas. Taip pat į jos pareigas įeina VĮ „Registrų centras“ metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų pateikimas. Prie Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninės deklaravimo sistemos „EDS“, prie VSDFV sistemos ji neturi prisijungimo teisės įmonė vardu. Ji teikė įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitas, balanso ataskaitą, pelno nuostolių ataskaitą ir kitus būtinus dokumentus. Mėnesines PVM mokesčio deklaracijas, metines pelno mokesčio deklaracijas, bei kitas VMI teikiamas deklaracijas pagal į buhalterinės programos "L" duomenis pateikinėdavo kitas įmonės darbuotojas, nes įmonėje UAB „Te“ yra dirbama darbo pasidalinimo principu, t.y kiekvienas darbuotojas atsakingas už konkrečią sritį. Kas liečia deklaracijų pateikimą SODRAI, tai šią funkciją taip pat atliko kitas įmonės darbuotojas. Ji asmeniškai įmonėje buvo atsakinga už metinės finansinės atsakomybės dokumentų pateikimą VĮ "Registrų centras", bei aptarnaudavo daug įmonių (pateikdavo ataskaitas), kurios naudojosi UAB „T“ paslaugomis. UAB "R" buvo vedami suvestiniai registrai: ilgalaikio turto apskaitos, kreditoriniai, debitoriniai, įsiskolinimai, pirkimų, pardavimų, sąnaudų ir kt. registrai. Įmonės banko sąskaitų valdytojas buvo įmonės direktorius V. S., prieš tai direktoriaus pareigas ėjęs S. B.. Jis, kiek jai yra žinoma, turėjo banko sąskaitos generatorių ar prisijungimo kodus. Įmonėje UAB "R" buvo vykdomos operacijos grynaisiais pinigais, įmonė turėjo kasą, atsakingas darbuotojas buvo V. S.. UAB „T“ pagal sutartį būdavo vedama UAB „R“ kasos knyga (registras) pagal pateiktus dokumentus. Avansinės apyskaitos registras įmonėje nebuvo vedamas, kadangi buvo paslaugų teikimo sutartyje nurodyta, kad klientas nepageidauja minėtos paslaugos. Ji jokių finansinių operacijų įmonėje UAB „R“ nėra atlikinėjusi. Įmonės deklaracijas pildydavo, pasirašinėdavo kiti įmonės darbuotojai pagal pateikus pirminius apskaitos dokumentus, t.y išrašytas, gautas PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų išlaidų orderius, kasos kvitus ir pan., kurie būdavo suvedami į buhalterinę apskaitos programą "F". Kiek pamena, įmonė turėjo kelias sąskaitas bankuose įvairia valiuta, numerių dabar neatsimena. UAB "T darbuotojai turėjo teisę suformuoti UAB "R" turimų banko sąskaitų išrašus. Taip pat įmonės darbuotojai skaičiuodavo UAB "R" darbuotojų darbo užmokestį. Paskaičiuotus mokesčius pagal įmonės pateiktas deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai pervesdavo UAB „R“ atsakingas darbuotojas ar darbuotojai, taip pat pervesdavo ir SODROS įmokas VSDF, bei darbuotojams darbo užmokestį. Kiek ji pamena, darbuotojams darbo užmokestis buvo išmokamas grynais pinigais. Nei ji, nei kiti įmonės darbuotojai jokių UAB "R" bankinių pavedimų negalėjo suformuoti ar vykdyti. Kuomet Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtina pateiktas mokesčių deklaracijas, įmonės darbuotojai visuomet informuodavo įmonės atsakingą asmenį, konkrečiai įmonės direktorių V. S. elektroniniu paštu, kokią sumą reikia sumokėti VMI ar kitoms įstaigoms paskaičiuotų mokėtinų mokesčių. Pirminius apskaitos dokumentus V. S. dažniausiai pats užveždavo į įmonės biurą (duomenys neskelbtini), ir palikdavo administratorei. Kodėl mokesčių administratoriui nebuvo pateiktos PVM mokesčio mėnesinės deklaracijos už 2014 m. kovo, balandžio, gegužės, rugsėjo spalio, gruodžio mėnesius, negali atsakyti į šitą klausimą, nes neatsimena. Taip pat ji nori pažymėti, kad UAB "T" negalėjo pilnavertiškai tvarkyti UAB "R" buhalterinės apskaitos, nes įmonės direktorius V. S. nepristatydavo mums reikiamų dokumentų, neatsakinėdavo į telefono skambučius. Po to pradėjo nebemokėti sutartyje numatyto mokesčio už buhalterinės apskaitos paslaugų teikimą. Dėl šios priežasties UAB "T " nusprendė vienašališkai nutraukti sutartį su UAB "R". 2015-05-07 buvo pasirašytas dokumentų priėmimo - perdavimo aktas su UAB "R" direktoriumi V. S., nors realiai sutartis buvo nutraukta 2015-03-18 (t. 1, b. l. 192-195).

Apklaustas kaip liudytojas A. R. teismo posėdyje parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta V. S., anksčiau bendravo. Liudytojo įmonė UAB „M“ statė daugiabutį namą. Užsakovas buvo UAB „R“. Jie buvo pasamdyti savo technika atlikti kasimo darbus, buvo subrangovas. Neatsimenu, kada dirbo, prieš maždaug 6 metus, dirbome 1-1,5 metų. Namą statė namų kvartale „(duomenys neskelbtini)“, netoli Pavilnio. Sutartį pasirašė liudytojas kaip įmonės vadovas. Sandorio sumos neatsimena. Su jais V. atsiskaitinėjo grynais pinigais ir pavedimais. Neatsimena, kiek sumokėjo grynais pinigais. Mokėjo pagal kasos pajamų orderį. Darbų nebaigė, nes buvo parduotos akcijos. Atėjo naujas savininkas su savo direktoriumi. Ikiteisminio tyrimo metu apie pinigų sumas sakė FNTT. Tada geriau atsiminė, nes buvo neseni įvykiai.

Pinigų liudytojo sąskaitoje nebuvo, iš karto buvo pervesta UAB „R“. Litais tai buvo virš milijono. Neatsiskaitymų su UAB „R“ būdavo. Pradžioje 2-3 mėn. viskas vyko sklandžiai, o vėliau atsirado sutrikimų. V. prašė palaukti. V. paprašė paimti kreditą, pasiūlė kažkokią kredito uniją. Dalis paskolos buvo padengta, o likusi dalis pakibo ant liudytojo. Liudytojas rado brokerį, kuris pardavinėjo gal 8 mėnesius. Nežino, kam UAB „R“ reikėjo pinigų. Paprašė liudytojo išpirkti savo vardu kotedžą. Vėliau žadėjo iš liudytojo jį išpirkti. Buvo toks susitarimas. Vėliau jų keliai išsiskyrė. Vėliau gal dar ir siūlė išpirkti. Liudytojas iš UAB „R“ gaudavo pinigų ir mokėdavau už kotedžą. Iš kur jie gaudavo pinigų, nežino.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 59-60), liudytojas parodė, kad tada pasakė viską teisingai. Dabar jau sumų neprisimena (t. 10, b. l. 115-116).

Apklaustas kaip liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2013-03-15 iki 2015-12-15 buvo UAB "M", į.k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku. Įmonė buvo gavusi paramą iš Europos Sąjungos fondų ir įsigijo traktorių ir kitos statybinės technikos. Maždaug nuo 2013 m. balandžio mėnesio UAB "M" pradėjo bendradarbiauti su UAB "R", t.y buvo subrangovais statant gyvenamųjų namų kvartalą "(duomenys neskelbtini)", Vilniuje. Tiksliau UAB "M" atlikinėjo žemės lyginimo ir kitus bendrastatybinius darbus statybos objekte. Su buvusiu BUAB "R" direktoriumi V. S. jis buvo iš anksčiau pažįstamas. V. S. jo vadovaujamai įmonei UAB "M" ir pasiūlė būti subrangovu. Buvo sudarytos statybos darbų atlikimo sutartys. Su UAB "M" UAB "R" jo vadovavimo laikotarpiu atsiskaitinėjo laiku. 2015-12-15 jis pasitraukė iš UAB "M' direktoriaus pareigų, bei pardavė įmonės akcijas. Kiek jam yra žinoma, įmonė ir po to vykdė suplanuotus darbus statybos objekte. Kadangi, jo žiniomis, UAB "R" gyvenamųjų namų kvartalo "(duomenys neskelbtini)" vystymui (statybos darbams) buvo gavusi finansavimą iš kredito unijos "Centro taupomoji kasa", bei įmonė buvo prisiėmusi mokėti dideles palūkanas pagal paimtą kreditą. Kreditą grąžinti UAB "R" pagal V. S. buvo pakankamai sunku, nes mėnesinė įmoka jo žiniomis siekė apie 10000 litų (pagal V. S.). V. S. jam aiškino, kad tai yra tik dalis įmokos, kuri mokama už vieną jau pastatytą kotedžą adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. pradžioje V. S. jo paprašė, kad jis minėtą kotedžą formaliai nupirktų iš UAB "R", nes palūkanos būtų mažesnės, negu įmonei. V. S. motyvavo tuo, kad tą reikia padaryti siekiant sumažinti kredito įmoką. Kadangi jis tuo metu su V. S. buvo geruose santykiuose, sutiko. Jis kaip fizinis asmuo paėmė kreditą kredito unijoje "Centro taupomoji kasa". Pradiniam įnašui V. S., kiek jis atsimena, jam davė 20000 litų ( 5792 eurų) grynaisiais pinigais. Tuomet jis šiuos pinigus įnešė į kredito uniją kaip pradinį įnašą. Tuomet jis gavo kreditą, kiek pamena, pilnai sumai, kuri sudarė 620000 litų (180979 eurų) sumai 25 metų laikotarpiui. 2014-03-06 Vilniaus miesto 30 - ajame notarų biure tarp jo ir "R" buvo sudaryta kotedžo adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį. Kaip kredito unija po sutarties pasirašymo ir hipotekos įkeitimo atsiskaitė su pardavėju, t.y. UAB "R", jis nežino ir nesidomėjo. Su V. S. buvo susitarimas, kad pastarasis jam duos grynaisiais pinigais, kad šis galėtų padengti kredito įmokas, kurios buvo kiek pamena 2960 litų (857 eurų) per mėnesį. Nuo sandorio sudarymo V. S. jam davė kas mėnesį grynųjų pinigų, kad galėtų padengti kredito įmokas, kartais ir šiek tiek daugiau. Pinigų kreditui padengti V. S. jam duodavo nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio. Iš viso yra davęs šiam tikslui ne mažiau 15426 eurų. Jis minėtame kotedže realiai negyveno ir neplanavo artimiausiu metu gyventi. Jo planas buvo ateityje jį parduoti ir galbūt šiek tiek uždirbti. 2015 m. rugsėjo mėnesį V. S. nustojo jam mokėti pinigus už paskolą ir siūlė daryti su kotedžu, ką nori. Dėl ko buvo toks jo sprendimas, jis nežino, nes prieš tai jie neoficialiai buvo sutarę, kad UAB "R" iš jo kotedžą atpirks, kuomet bus geresnėje finansinėje situacijoje. Tuomet jis pradėjo kotedžą pardavinėti naudodamas nekilnojamo turto brokerių paslaugomis. 2015 m. gale, tikslios datos neatsimena, kotedžas buvo parduotas. Nekilnojamąjį turtą jis pardavė pigiau negu pirko, dėl to, kad turėjo papildomų išlaidų - mokestis draudimo brokeriui, notarinės sutarties sudarymas ir pan. Iš viso jis patyrė maždaug 3000 eurų nuostolį. Kam pardavė kotedžą, dabar neatsimena. Šiuo metu su V. S. jokių ryšių jis nepalaiko (t. 8, b. l. 59- 61).

Apklaustas kaip liudytojas J. L. teismo posėdyje parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįstu V, pas jį dirbo. Laiko neprisimena, Nemėžyje statė pastatą, po to Fabijoniškėse kotedžą. Neatsimena, kiek laiko dirbo, gal metus. Dirbo UAB „R“ paprastu statybininku, dirbo oficialiai. Buvo sutartas minimalus darbo užmokestis 800 litų. Kai pradėjo vėluoti atlyginimas, išėjo dirbti kitur. Atlyginimą grynais pinigais mokėjo S. Kažkur pasirašydavau. Dirbo Fabijoniškėse ir Nemėžyje. Buvo ir (duomenys neskelbtini). Surinkinėjo gelžbetonines konstrukcijas. Mokėjo minimalų atlyginimą. Jeigu likdavo ilgiau dirbti, mokėdavo papildomai. Darbo sutarties pasirašymo neprisimena. Neatsimena, koks atlyginimas buvo parašytas darbo sutartyje. V. jam neliko skolingas.

Pagarsinus liudytojo J. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 18), liudytojas parodė, kad apklausoje nurodytos aplinkybės yra teisingos, tik dėl sumų neprisimena. Gal kai kada mokėjo ir V., neprisimena. D. buvo darbų vykdytojas.

Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu J. L. parodė, kad UAB "R" įsidarbino maždaug 2013 m. liepos mėn., tikslios datos neatsimena. Kiek pamena, įsidarbino į įmonę pagal kažkieno iš pažįstamų statybininkų rekomendaciją, tačiau tikslesnių aplinkybių neatsimena. Jis įsidarbino į plataus profilio statybininko pareigas, į kurias įėjo įvairūs mūro, betonavimo darbai, betoninio konstrukcijų montavimo darbai. Dėl darbo sąlygų ir darbo užmokesčio tarėsi su tuometiniu UAB "R" direktoriumi V. S.. Su juo būsimo darbo sąlygas ir aptarė, tačiau kur tiksliai, pasakyti negali, nes nepamena. Su UAB "R" jis pasirašė darbo sutartį. Koks sutartyje buvo numatytas darbo užmokestis, dabar jis nepamena, tačiau su V. S. sutarė, kad už darbą bus mokamas 2000 litų (579 eurų) atlyginimas, nes jo darbas yra kvalifikuotas. Jam buvo paaiškinta, kokiuose objektuose reikės dirbti, kokias funkcijas reikės atlikti. Jo darbas buvo, kaip ir aukščiau minėjo apklausos metu, įvairiuose statybos objektuose. Dažniausiai jis dirbo statybų objekte "(duomenys neskelbtini)", kur buvo statoma nauja gyvenamųjų namų gyvenvietė. Iš pradžių buvo statomi du keturių aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai. Be jo taip pat įmonėje dirbo dar keli statybininkai, kurie atlikinėjo kitus darbus - išvedžiojo kanalizacijos vamzdžius, atliko žemės kasimo darbus ir panašiai. Jų vardų ir pavardžių dabar neatsimena, nes nelabai bendraudavo tarpusavyje. Taip pat į statybos objektą "(duomenys neskelbtini)" atvykdavo ir kitų įmonių statybininkai su savo technika, kurie atlikdavo kitus statybos darbus. Taip pat per savo darbo laikotarpį UAB "R" jis dirbo Visorių mikrorajone, Vilniuje, statomoje kotedžų tipo gyvenvietėje. Taip pat dirbo ir Nemėžio k., statomame angare, kuris priklauso K technika prekiaujančiai įmonei. Statybų klausimais jis nurodymus gaudavo iš direktoriaus V. S. arba S. D., kuris įmonėje dirbo darbų vykdytojo pareigose. S. D. dažniausiai ir būdavo statybos objektuose bei prižiūrėdavo darbų eigą. Atlyginimas jam visada būdavo mokamas grynais pinigais, jį jam visada išmokėdavo įmonės direktorius V. S.. Gaudamas atlyginimą kažkur pasirašinėdavo, tačiau kokiame tiksliai dokumente, nežino, nes paprasčiausiai nesidomėjo ir nelabai supranta apie buhalterinės apskaitos reikalus. Nori paminėti, kad kartais įmonė vėluodavo išmokėti atlyginimą, ypač tokie atvejai pasitaikydavo 2015 metų pabaigoje, dėl šios priežasties jis ir išėjo iš UAB "R". Kiek pamena, buvo jau susiradęs kitą darbą. Pastarajam išėjus iš darbo įmonė neliko jam skolinga pinigų. Jis dirbdamas įmonėje UAB "R" atlikinėjo tik savo darbą, jokių finansinių operacijų neatlikinėjo, su klientais ar užsakovais nebendravo. Nurodymus gaudavo tik iš V. S. bei darbų vadovo S. D. (t. 6, b. l. 18-20).

Apklaustas kaip liudytojas A. Z. teismo posėdyje parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta V. Jis administravo UAB „R“ bankrotą. Viską pasakė ikiteisminio tyrimo metu, nelabai gali pridėti. Pradėjus bankroto bylą, nustatyta didelė žala. Atlikus mokestinį patikrinimą, paaiškėjo, kad trūksta virš 1,5 milijono eurų. Kito įtarimas, kad žala atsirado dėl vadovo kaltės. Perėmus UAB „R“ dokumentus 2016 m. birželio-liepos mėn., vadovas pateikė dokumentus, iš kurių nebuvo galima spręsti apie faktinę situaciją. Vadovas sakė, kad kitų dokumentų neturi, pavogti, perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Baigus ikiteisminį tyrimas, Valstybinė mokesčių inspekcija dalį dokumentų grąžino, bet jų neužteko. Bankroto administratoriaus viena iš pareigų patikrinti sandorius. Paaiškėjo, kad 2013-2016 metais buvo gryninami pinigai apie 80 tūkst. per mėnesį, sudėjus iš viso per trejus metus buvo išgryninta virš 2,5 mln. eurų. Nustatyti, kur šie pinigai, negalėjo, nepateikti dokumentai. Vadovas paaiškino, kad buvo mokama už paslaugas įmonėms, kurias samdė, kai buvo statomi namai. Nustačius žalą kreditoriams, svarstė reikšti civilinį ieškinį, bet išnagrinėjus dokumentus, pamatė, kad nėra turto. Ne tik įmonė, bet ir vadovas neturi lėšų. Kas apmokės bylinėjimosi išlaidas. Kreditoriams siūlė prisidėti prie ieškinio, bet jie nesutiko, reikalavo ikiteisminio tyrimo, norėjo išsiaiškinti situaciją. Pasiūlėme, kad gali reikšti reikalavimus vadovui, bet jie to nedarė. Kreipėsi tik Valstybinė mokesčių inspekcija. Įmonė buvo išregistruota 2017 metais. 2018 metais gavome pranešimą, kad dalyje tyrimas nutrauktas, dėl turto pasisavinimo. Nėra profesionalai, todėl negali to vertinti. Pinigų gryninimas buvo įprastinė operacija. Tai nedraudžiama, bet tai buvo įtartina, neaišku, kur buvo naudojami grynieji pinigai, nebuvo įforminta. Vadovas aiškino, kad dėl to kalti apskaitos darbuotojai arba, kad tai įvyko dėl jo paties neapsižiūrėjimo. Jiems buvo akivaizdūs pažeidimai. Siūlė kreiptis dėl žalos atlyginimo, nes nebuvo įmanoma nustatyti padarytos žalos dydžio. Faktiškai vadovo kaltės buvo, bet tai nustatyti ne jų kompetencija.

Įklausimus liudytojas paaiškino, kad pradžioje V. S. sakė, kad dalis dokumentą perduota mokestiniam patikrinimui. Vėliau sakė, kad dokumentai galėjo būti pavogti iš statybos objekto. UAB „R“ apskaitą tvarkė įmonė. Viskas buvo programose, dalis registrų taip pat buvo programose. Bandė išreikalauti duomenis iš UAB „T“, bet jie apskaitą tvarkė anksčiau. Kai kuriuos duomenis gauna iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Gavo sąskaitas-faktūras 2014-2015 metų, registrų nėra. Tie dokumentai patarnavo, nustatant mokestinę žalą. Sąskaitas-faktūras gavo iš įmonių, kurios teikė paslaugas UAB „R“. Ar gavo sąskaitų-faktūrų iš direktoriaus, neprisimena. Galėjo būti išrašytos, nes į sąskaitą gaudavo pinigų. Segtuvus gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Ką gavo iš vadovo, neprisimena. Perdavimo-priėmimo aktas buvo.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 186-188), liudytojas parodė, kad tie namai pastatyti. Teigti, kad tie pinigai nebuvo naudojami namo statybai, negalima.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu A. Z. parodė, kad 2016-06-15 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4373-562/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „R“. Administratoriumi buvo paskirta UAB „V”, įgaliotas asmuo buvo paskirtas ji , bankroto administratorius A. Z.. Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2016-06-28.Bankroto administratoriui buvo perduota BUAB „R“ dalis dokumentų – darbo sutartys, kitos sutartys, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kai kurie kiti dokumentai, taip pat parengta ir perduota finansinė atskaitomybė (balansas) bankroto bylos iškėlimo datai, perduoti kreditorių ir debitorių sąrašai. Kiti dokumentai bankroto administratoriui perduoti nebuvo, kadangi vadovo V. S. teigimu, 2017-02-24 dokumentai buvo pateikti mokestiniam patikrinimui - buhalterines apskaitos gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis (fr0671) ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenis (fr0672) už 2016 m. 3, 4, 5 ir 6 mėn. Administratorius pareikalavo buvusio vadovo surasti ir pateikti jo turimus reikalaujamus dokumentus, kuriuos buvęs vadovas įsipareigojo pateikti, tačiau nepateikė. Šio įsipareigojimo buvęs vadovas neįvykdė. Dokumentų nepateikimo priežasčių jam, kaip paskirtam bankroto administratoriui, nemotyvavo. Jam kaip bankroto administratoriui pagal reikalavimą nebuvo pateikti 2015-2016 metų laikotarpio UAB „R“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Buvo pateikta nedidelė dalis dokumentų, tačiau tai ne aukščiau paminėti dokumentai (registrai, avansinės apyskaitos). Jam buvo pateikti dokumentai už 2013-2014 metų laikotarpį, tačiau tik dalis nesusistemintų. Bankroto administratoriui nebuvo pateikti jokie kasos dokumentai, avansinės apyskaitos ir jokie registrai; jis gali daryti prielaidą, kad tokie dokumentai įmonėje nebuvo tinkamai sutvarkyti, todėl ir nebuvo pateikti. Tokiu būdu, įmonei VMI iš viso priskaičiavo papildomos mokestinės nepriemokos 682 681,18 €, įskaitant ankstesnes nepriemokas. Šis reikalavimas pateiktas teismui tvirtinti. Toks patikrinimo rezultatas parodė, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma netinkamai, dėl to buvo priskaičiuoti papildomi mokesčiai bei baudos ir delspinigiai, taip atsirandant žalai ir kitiems kreditoriams – iki šio patikrinimo bendra kreditorinių reikalavimų suma buvo 847 485,69, o po patikrinimo beveik padvigubėjo, ir patvirtinus VMI kreditorinį reikalavimą taps 1 609 899 €. Papildomai tikrindamas turimą informaciją jis nustatė, kad per pastaruosius trejus metus iš įmonės sąskaitos buvo grynaisiais išimamos didelės sumos lėšų, tačiau tinkamai įformintų kasos dokumentų (avansinių apyskaitų, KIO, KPO ar kitų) vadovas nei mokestiniam patikrinimui, nei administratoriui neperdavė ir nepateikė, bei nepaaiškino ar jie yra. Vykdydamas bankroto procedūras jis kaip bankroto administratorius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. iš UAB „R“ banko sąskaitos buvęs UAB „R“ vadovas V. S. išgrynino 900 800,00 Lt (260 889,71 €), per 2014 m. – 2 486 000,00 Lt (719 995,37 €), o per 2015 m. - 921 600,00 €. Iš viso iš UAB „R“ banko sąskaitos savo vadovavimo įmonei laikotarpiu V. S. išgrynino 1 902 485,08 €, todėl jo paties buvo svarstoma galimybė pateikti ieškinį buvusiam vadovui dėl žalos atlyginimo. Jis vykdydamas bankroto procedūrą buvo susitikęs su V. S. keletą kartų. Jam V. S. paklausus, kaip gali pateisinti išgrynintas dideles pinigų sumas bankomatuose iš įmonei priklausančios banko mokėjimo kortelės (sąskaitos), V. S. jam paaiškino, kad jis atsiskaitinėjo su rangovais ar tiekėjais pirkdamas statybines medžiagas. V. S. jam aiškino, kad statybų sektoriuje atsiskaitinėjant grynais pinigais darbų procesas, bei statybinių medžiagų pristatymas vyksta gerokai sparčiau ir yra neišvengiamas. Nori pažymėti, kad pagrindinė UAB „R“ veiklos sritis buvo gyvenamųjų namų statyba. Tiksliau, įmonė buvo generalinis rangovas vystant gyvenamųjų namų projektą Antakalnio mikrorajone, Vilniuje. 2016-12-12 buvo sušauktas kreditorių susirinkimas. Susirinkime buvo patvirtinta ataskaita. Šiuo metu bankroto procedūra dar nėra baigta vykdyti, įmonė neišregistruota iš juridinių asmenų registro. Dauguma dokumentų buvo atiduoti mokestiniam tyrimui Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiuo metu dokumentai yra grąžinti UAB „V“ – bankroto administratoriui (t. 5, b. l. 186-189).

Apklaustas kaip liudytojas M. L. parodė, kad salėje esančių asmenų nepažįsta. UAB „R“ girdėjo, buvau įdarbintas, bet nedirbo. Neprisiminė, kada buvau įdarbintas, gal prieš 10 metų. Atvažiavo, pasakė, kad atsirado įmonė, kuriai reikia darbuotojų. Laukė, kada atsiras darbo. Tuo metu dirbo pusę etato kitoje įmonėje, vairuotoju (duomenys neskelbtini). Jo profesija vairuotojas. Neprisiminė, su kuo kalbėjo dėl įdarbinimo. Atrodo, kad turėjo dirbti vairuotoju. Neatsiminu, kaip atrodė tas žmogus, kuris siūlė darbą. Vyras, amžiaus neprisimena. Kalbėjo rusiškai. Ar jis buvo rusas, nežino. Kai tarėsi, atrodo, pasirašė sutartį. Su tuo žmogumi buvo susitikę tik vieną kartą. Atlyginimo negavo (t. 10, b. l. 118).

2020-08-07 papildomai apklaustas kaip liudytojas M. L. parodė, kad UAB „R“ nedirbo.

Pagarsinus duomenis apie liudytojo M. L. darbinius santykius su UAB „R“, jų nutraukimą (t. 6, b. l. 122-125), liudytojas parodė, kad buvo įdarbintas, bet nedirbo. Atvažiavo ir pasiūlė darbą. Tuo metu dirbo pusę etato kitur ir dar buvo įdarbintas UAB „R“. Laukė darbo, bet taip ir nesulaukė. Dėl išėjimo iš darbo, kažkam paskambino, važiavo kažkur ir taip išėjo iš darbo. Reikėjo paimti dokumentus, kad išėjo iš darbo. Darbo užmokesčio negavo ir nereikalavo. Atrodo, buvo įdarbintas vairuotoju. Jokių pinigų negavo. Į Darbo inspekciją nesikreipė. Per 4 metus neteko nieko dirbti UAB „R“. Pasakė, kai bus darbo, pakvies. Neatsimena, su kuo kalbėjo apie įdarbinimą. Nebuvo atvejų, kad kreiptųsi į Darbo inspekciją. Negali paaiškinti dėl šių dokumentų, kurie yra byloje.

Liudytojui parodžius byloje esančią jo 2015-01-22 prašymo dėl darbo santykių UAB „R pasibaigimo kopimą (t. 6, b. l. 119), liudytojas parodė, kad neprisimena, kas įdarbino. Darbo sutartyje jo parašas. Neprisimenu, su kuo pasirašė darbo sutartį. Kasos orderyje jo parašas, bet pinigų negavo. Į Darbo inspekciją turbūt pats kreipėsi. Išėjo iš pagrindinio darbo, paskambino ir išėjo ir iš UAB „R“. Buvo telefonas ir paskambino. Neprisimenu, su kuo bendravo. Kur dėjo dokumentus, su kuo pasirašė darbo sutartį, neprisimena. S. B. nepažįsta (t. 10, b. l. 131-132).

Apklaustas kaip liudytojas J. L. teismo posėdyje parodė, kad iš salėje esančių asmenų pamena kaltinamąjį V. S.. Jis buvo viršininku statybose. Liudytojas ten dirbo. Įsidarbino, kai netoli jų statė namus. Paklausė, gal reikia darbininkų ir įsidarbino suvirintoju. Atlyginimas turbūt buvo minimalus, atrodo, 600 litų. Tekdavo dirbti įvairius darbus. Kai nereikėdavo virinti, reikėjo kasti. Dirbo gal metus. Teko dirbti Naujajame Antakalnyje, netoli Galgių. Dirbo ir kitur, bet neprisimena, kur. Išėjo iš darbo, nes nenorėjo mokėti atlyginimo, artėjo pensija. Viskas buvo nesuprantama, tamsu, todėl ir išėjo. Liudytojo specialybė suvirintojas, o liepia kasti. Mokėjo ne daugiau 600 litų grynais pinigais. Nepamena, kas mokėjo. Geriau to visiškai neprisiminti. Su V. S. retai bendravo. Norėjau, kad mokėtų darbo užmokestį, kaip privaloma, kad pervestų į banko kortelę, ne grynais mokėtų. Gaudamas pinigus, lyg ir pasirašinėjo, kur buvo nurodytas vardas, pavardė. Atlyginimą mokėjo nereguliariai, delsė. Paskui nuvažiavo į Sodrą. Pasirodė, kad nebuvo mokami mokesčiai. Atrodo, rašė pareiškimą. Neprisimena, kam teikė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Atrodo, kreipėsi į Darbo inspekciją. Neprisimenu, ar kvietė atvykti. Ikiteisminio tyrimo metu kažkas apklausinėjo.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 1-2), liudytojas parodė, kad juose nurodytos aplinkybės teisingos, kažkokius popieriukus pasirašinėjo. Mokėjo darbų vadovas. Ar mokėjo V. S., neprisimena. Kai gulėjo ligoninėje, neprisiskambino V. S.. Ar atvežė 100 eurų, neprisimenu. Su kuo tarėsi dėl įdarbinimo, neprisimena. Gal mašinoje tarėsi. Neprisimenu, su kuo pasirašė darbo sutartį (t. 10, b. l. 132-133).

Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu J. L. parodė, kad UAB "R" įsidarbino maždaug 2013 m. liepos mėn., tikslios datos neatsimena. Kiek pamena, įsidarbino įmonėje pagal skelbimą, į plataus profilio statybininko pareigas, nors žinojo, kad dirbti teks suvirintoju, nes turi 40 metų šio darbo patirties. Dėl darbo sąlygų ir darbo užmokesčio jis tarėsi su tuometiniu UAB "R" direktoriumi V. S.. Su juo būsimo darbo sąlygas jie aptarė V. S. automobilyje, susitikę mieste gatvėje. Su UAB "R" jis pasirašė darbo sutartį. Sutartyje, kiek pamena, buvo numatytas tuo metu minimalus darbo užmokestis, tačiau jie sutarė, kad už darbą jam bus mokamas 2000 litų (579 eurų) atlyginimas, nes jo darbas yra kvalifikuotas. Jam buvo paaiškinta, kokiuose objektuose reikės dirbti, kokias funkcijas reikės atlikti. Jo darbas buvo metalo konstrukcijų, armatūros suvirinimas naujai statomuose namuose. Dažniausiai jis dirbo statybų objekte "(duomenys neskelbtini)", kur buvo statoma nauja gyvenamųjų namų gyvenvietė. Iš pradžių buvo statomi du keturių aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai. Be jo, taip pat dirbo įmonėje dar keli statybininkai, kurie dirbo kitus darbus, išvedžiojo kanalizacijos vamzdžius, atliko žemės kasimo darbus ir panašiai. Jų vardų ir pavardžių dabar neatsimena, nes nelabai bendraudavo tarpusavyje. Taip pat į statybos objektą "(duomenys neskelbtini)" atvykdavo ir kitų įmonių statybininkai su savo technika, kurie atlikdavo kitus statybos darbus. Atlyginimas jam visada būdavo mokamas grynais pinigais, jį jam išmokėdavo įmonės direktorius V. S.. Gaudamas atlyginimą niekada niekur nepasirašinėdavo, jokiuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir panašiai. Nori paminėti, kad V. S., bent jau jo atveju, labai dažnai vėluodavo išmokėti atlyginimą, visada reikėdavo jo reikalauti. 2015 m. rugsėjo mėnesį jis turėjo problemų su skrandžiu ir atsigulė į ligoninę trims mėnesiams, kur pragulėjo maždaug iki gruodžio mėnesio. Kuomet gulėjo ligoninėje, pradėjo nebegauti atlyginimo. Tuomet paskambino V. S. ir pasakė, kad guli ligoninėje ir jam reikia pinigų pragyvenimui. Taip pat užmokėti už vaistus ir kai kurias gydymo paslaugas. Vieną kartą V. S. buvo atsiuntęs pas jį į palatą vieną vyrą, kuris jam atvežė ir padavė 100 eurų grynaisiais pinigais. Kuomet jis išėjo iš ligoninės, pradėjo domėtis, dėl ko jam nebuvo užmokėtas darbo užmokestis, kuomet jis gulėjo ligoninėje. V. S. nebeatsiliepinėjo į jo skambučius. Tada jis parašė skundą į Valstybinę darbo inspekciją. Taip pat paaiškėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRAI) darbdavys (UAB "R") nemokėjo įmokų už jį kaip darbuotoją nuo 2015 metų, todėl jis neteko teisės į laikino nedarbingumo išmoką. Dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje parašė pareiškimą dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Po to išėjo iš darbo įmonėje. Kadangi jam nepavyko susisiekti su V. S. ir įteikti jam prašymo dėl atleidimo iš darbo, todėl jo prašymu jį atleido SODROS darbuotojai. Jis dirbdamas įmonėje UAB "R" atlikinėjo tik savo darbą, jokių finansinių operacijų neatlikinėjo, su klientais ar užsakovais nebendravo. Nurodymus gaudavo tik iš V. S.. Su juo kaip darbuotoju buvo atsiskaityta už darbą, išskyrus už tą laikotarpį, kai gulėjo ligoninėje (maždaug tris mėnesius) (t. 6, b. l. 1-3).

Apklausta kaip liudytoja J. S. teismo posėdyje parodė, kad iš salėje esančių asmenų matytas kaltinamasis V. S., tačiau su juo bendrauti neteko. Dirbo UAB „T“, tvarkė UAB „R“ buhalterinę apskaitą. Ji buvo atsakinga už mokesčių deklaravimą. Klientas pristato dokumentus, duomenys suvedami į sistemą ir deklaruojami. Apie įmonės veiklą nieko nežino. Negali būti, kad mokesčiai nebūtų deklaruojami. Jeigu klientas atneša dokumentus, negali būti nedeklaruojami. Jeigu klientas neatsiskaito už teikiamas paslaugas, galėjo būti neteikiamos deklaracijos. Kaip buvo dėl UAB „R“, nežino. Ne ji sprendžia, ar deklaruoti. Ji pildė deklaracijas pagal suvestus duomenis EDS sistemoje. Negali komentuoti, kodėl nebuvo teikiamos deklaracijos. Gal nebuvo teikiamos deklaracijos, jeigu neatsiskaitoma už paslaugas. Su klientais bendrauja menedžeriai. Suvedami duomenys ir deklaruoja. Jeigu kažkas neaišku, tikslina, bet negali nedeklaruoti. Kodėl UAB „R“ buvo išregistruota iš PVM mokėtojų, negali komentuoti. Jeigu įmonė nėra PVM mokėtojas, deklaracijos neteikiamos. Negali komentuoti, kodėl nutrūko deklaravimas kai kuriais mėnesiais. PVM deklaracijas teikia tik PVM mokėtojai. Jeigu klientas nemoka už paslaugas, neteikiamos deklaracijos, bet apie tai klientas informuojamas. Tokia praktika buvo taikoma. Tai spręsdavo vadovai (t. 10, b. l. 133-134).

Apklaustas kaip liudytojas E. J. teismo posėdyje parodė, kad iš salėje esančių asmenų nepažįsta V. S.. Ikiteisminio tyrimo metu rodė nuotraukas. Sakė, kad nieko nepažįsta. UAB „R“ pavadinimas girdėtas. Siūlė įdarbinti, sakė, kad bus projektas. Pasiūlė įsidarbinti vadybininko-administratoriaus pareigoms. Tuo metu studijavo viešąjį administravimą. Įsidarbinti siūlė A. T., pusseserės vyro pusbrolis. Sutartis su juo buvo pasirašyta liudytojo kaime gal 2011 metais. Tada buvo 2-3 kurse Riomerio universitete. Dirbti neteko. Apie įdarbinimą buvo pamiršęs, kol nepakvietė į policiją. Skambino A. T. ir paprašė atleisti. Anksčiau galvojo, kad jau ten nedirba. Kuo dirbo A. T., nežino. Jis yra pusseserės vyro giminaitis. Jį žino iš feisbuko. Yra tamsus, aukštesnis už liudytoją, trumpų plaukų. (Kaltinamasis replikavo, kad tai P. A. T.). Apie atlyginimo mokėjimą neprisimena. Buvo įdarbintas dėl praktikos ar stažo, jeigu būtų darbo, bet dirbti neteko, nieko negavo. Pasirašė dėl išėjimo iš darbo. Gal dar vieną kartą kažką pasirašė. Neatsimena, kada pasirašė dėl išėjimo iš darbo, prie apklausą ar po apklausos. Jeigu sakė ikiteisminio tyrimo metu, gal turėjo dirbti, kol parašys projektą. Įsidarbinau 2013 metais, bet tuo metu dirbo dar kažkur. Praktiką atliko advokatų kontoroje (t. 10, b. l. 134).

Apklaustas kaip liudytojas V. Š. teismo posėdyje parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta V. S. Jis buvo UAB „R“ direktorius. Dabar nebendrauja. Liko nebaigti darbai. Su V. S. susipažino 2012-2013 metais per bendrus pažįstamus. Kitų aplinkybių nelabai prisimena. Viską pasakė policijoje ir išmetė iš galvos. Liudytojo įmonė turėjo rangos sutartį su UAB „R“ prieš 6-7 metus. Kažkas buvo pastatyta, o kažkas liko nepastatyta. Prieš kažkiek metų su V. S. pasirašė rangos sutartį, susitarė statyti namus tiek. Liudytojas buvo UAB „D“ direktoriumi. Įmonę įsigijo gal 2012 metais, kad vykdyti statybos darbus. Iš Kredito unijos gavo paskolą, kurią perskolino UAB „R“, kad vykdytų statybos darbus. Perskolino 400 tūkst. litų statybos darbams 2014 ar 2015 metais. UAB „D“ bankrutavo. Iš UAB „R“ pinigų neišreikalavo, pinigų nebuvo. Kur jie dingo, reikia klausti direktoriaus. Statė kotedžų pamatus, pastatė gal 12 kotedžų. Nepamena, kokiu pagrindu statėme, gal juos samdė. Liudytojas buvo įmonės vadovas. Dirbo 3-5 darbuotojai. Nepamena, ar samdė darbuotojus, ar turėjo savo. Pamatus padarė per vieną žiemą. Neprisimena, ar dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Visą šią informaciją išmetė iš galvos ir neprisimena. Neatsisako duoti parodymų. Galima remtis anksčiau duotais parodymais. UAB „M“ pažįstamas pavadinimas, ten dirbo. Direktoriumi buvo gal Š. Įsidarbino per pažintį su juo. Dirbo suvirintoju (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atlyginimą gaudavo, mokėjo darbų vadovas, pavardės neprisimena. R. pavardė girdėta, bet neprisimena, kas jis toks. Su kuo pasirašė darbo sutartį, neprisimena. Š. buvo M direktoriumi, o gal R. UAB „M“ bankrutavo. UAB „D“ liudytojas vadovavo nuo įsteigimo iki bankroto, nuo 2014 metų iki 2017-2018 metų. UAB „D“ vykdė veiklą. Ką ši įmonė veikė, nesuformuluos atsakymo. Negali pasakyti nei vieno darbuotojo. Neprisimena, kiek jų buvo. Sudarytų sutarčių turėjo, neprisimena su kuo. Su UAB „R“ buvo pasirašyta rangos sutartis. Buvo pasirašyta sutarčių ir su kitomis įmonėmis. Jie iš savo pusės vykdė sutartis. UAB „D“ turėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nepamena, kada įsigijo, iš kur gavo pinigų. Gautą paskolą paskolino statybos darbams UAB „R“, kad galėtų pirkti statybos medžiagas, mokėtų darbuotojams. Turėjo sutartį kažką pastatyti. Dar buvo įsigijęs UAB „R“ akcijų, kad kontroliuotų statybos darbus. Objektų nepamena. Buvo objektas (duomenys neskelbtini). Daug kas buvo negerai. Iš UAB „R“ bendravau tik su V. S..

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8. B. l. 69-71), liudytojas parodė, kad UAB „D“ buvo laisvai parduodama įmonė pagal skelbimą. Gal kas patarė pirkti, aplinkybių nepamena. Dirbo UAB D“, UAB „M“. Ar dirbo dar kur nors, neprisimena. Apklausoje nurodytos aplinkybės teisingos, nenori jų tikslinti (t. 10, b. l. 134-136).

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad per savo buvusio klasioko draugą susipažino su E. G., kuomet dar gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, maždaug 1998 metais. E. G. yra buvęs UAB „R“ akcininkas. Jis jį ir supažindino su V. S. maždaug 2012 metais ir paaiškino, kad šis asmuo verčiasi gyvenamųjų namų statybą. V. S. tuomet buvo UAB „R“ direktorius. Realiai darbo reikalais jie su V. S. pradėjo bendrauti maždaug 2013 metais, kuomet UAB „R“ realiai pradėjo vystyti gyvenamųjų namų kvartalo „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbus. V. S. jam paaiškino, kad jo įkurtą įmonę kaip generalinio rangovo (UAB „R“) direktorius galėtų nusamdyti statybos darbams atlikti naujai statomam daugiabučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, tikslaus adreso nepamena. Kadangi jis pats turi suvirintojo specialybę ir nuolat dirba statybos srityje, todėl nutarė pratęsti tarpusavio bendradarbiavimą. Dėl šios priežasties, maždaug 2013 m. rudenį, tikslios datos neatsimena, jis įsigijo jau įsteigtą įmonę UAB „D“ bei tapo jos vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Buvo planuojama, kad UAB „D“ gaus užsakymą iš UAB „R“, tuomet jis į įmonę įdarbins daugiau žmonių – statybos specialistų įvairiems statybos darbams atlikti, nes buvo tartasi, jog UAB „D“ vykdys visus daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje darbus nuo pamatų įrengimo iki dalinės pastato apdailos. Kol pavyks bendrai vystyti verslą jis pasiprašė įdarbinamas kaip samdomas darbuotojas šiame statybos projekte. Tada V. S. jam pasiūlė įsidarbinti į įmonę UAB „M“ suvirintojo pareigoms. Tiksliau, ši įmonė buvo kaip statybos darbų rangovas ir atlikinėjo statybos darbus daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale „(duomenys neskelbtini)“ Antakalnio mikrorajone, Vilniuje. Tuomet V. S. jį supažindino su tuometiniu UAB „M“ direktoriumi A. R., kuris ir priėmė į darbą. Buvo pasirašyta darbo sutartis. Jis šioje įmonėje raliai dirbo ne pilną darbo dieną, tačiau kaip buvo įforminta sutartis, jis nepamena. Atlyginimą jis gaudavo visada grynaisiais pinigais, pasirašydamas kasos išlaidų orderyje ir darbo užmokesčio žiniaraštyje. UAB „M“ jis dirbo nuo 2013 vasario mėnesio iki 2017 mėnesio lapkričio mėnesio. Paskutiniais metais dirbdavo labai nedaug, tik tais atvejais, kuomet reikėjo pavaduoti pagrindinį įmonės suvirintoją, būdavo periodų, kuomet dirbdavo tik vieną kartą per savaitę ar rečiau. Po to maždaug 2014 m. gale, tikslios datos jis neatsimena, tarp UAB „D“ ir UAB „R“ buvo sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, jog UAB „R“ įsipareigojo su UAB „D“ pasirašyti statybos darbų atlikimo sutartį 2 200 000 litų (637 164 eurų) sumai. Šią sutartį jis yra perdavęs bankroto administratoriui, vykdančiam UAB „D“ bankroto procedūrą. Jis anksčiau buvo iš nekilnojamojo turto brokerių girdėjęs apie kredito uniją „Centro taupomoji kasa“. Jam sakė, jog šioje kredito unijoje neblogos paskolos gavimo sąlygos, be to, ne tokie griežti reikalavimai negu taiko bankai imant paskolą. Jis nori paminėti, jog prieš tai bandė domėtis paskolos gavimo galimybėmis iš AB „Swedbank“ banko, AB „SEB“ banko ir, kiek pamena, AB "Šiaulių bankas“. Nė vienas iš minėtų bankų paskolos verslo vystymui nesuteikė. Tuomet jis su sutartimi, kuri buvo pasirašyta tarp UAB „D“ ir UAB „R“, kreipėsi į kredito uniją „Centro taupomoji kasa“ su paraiška dėl paskolos gavimo maksimaliai galimai sumai. Kredito unija jam davė atsakymą, kad gali paskolą suteikti, kiek pamena, 420 000 litų (121 640 eurų) sumai. Ši pinigų suma kredito unijos buvo pervesta į UAB „D“ banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke. Jis tapo paskolos laiduotoju kaip fizinis asmuo. Taip pat nori paminėti, kad UAB „D“ iš gautos paskolos maždaug už 30 000 litų (8 688 eurų) įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, šalia UAB „R“ statomų daugiabučių gyvenamųjų namų iš UAB „T“, kurią atstovavo V. P., kuris, kiek jam žinoma, buvo įmonę valdantis asmuo. Minėtas žemės sklypas prieš įmonės bankrotą buvo parduotas kitam vystytojui. Kuomet UAB „D“ gavo paskolą, tuomet UAB „R“ direktorius V. S. pradėjo delsti pasirašinėti sutartį dėl konkrečių statybos darbų atlikimo, kurie buvo numatyti pagal preliminarią sutartį. V. S. pasiteisinimai buvo, kad jiems patiems nesumoka pinigų užsakovai ir panašiai. Tada V. S. jį įtikino, kad UAB "R“ reikalinga finansinė parama, kad galėtų nevaržomai vystyti statybos projektą „(duomenys neskelbtini)“, bei įkalbėjo, kad UAB „D“ suteiktų UAB „R“ paskolą. 2017-11-27 tarp UAB „D“ ir UAB „R“ buvo sudaryta sutartis Nr. 2014-11-27 dėl 387 000 litų (112 082 eurų) paskolos suteikimo iki 2017-12-01. Šią pinigų sumą UAB „D“ iš savo banko sąskaitos AB „Swedbank“ banke pervedė į UAB „R“ sąskaitą AB „SEB“ banke. Per nustatyta terminą jokia paskolos dalis UAB „D“ nebuvo grąžinta. Dėl šios priežasties UAB „D“ turėjo skelbti bankrotą. 2016 metų pradžioje, tikslios datos nepamena, matydamas, kad paskola nebus grąžinta, jis pasiūlė V. S. UAB „R“ akcijas už simbolinę kainą parduoti. Jis tikėjosi, kad dar pavyks stabilizuoti UAB „R“ finansinę padėtį, bei toliau vystyti veiklą. Akcijos jam buvo parduotos už nedidelę kainą, tiksliai kokią nurodyti negali. Direktoriumi jis nusprendė palikti V. S., kadangi pastarasis, jo manymu, jau buvo gerai susipažinęs su įmonės veikla ir vadovavimu įmonės atliekamiems statybos darbams. Ar UAB „R“ turėjo kokio nors turto ir koks buvo įmonės įstatinis kapitalas, jam įsigijus akcijas, jis nežino, nes nebuvo susipažinęs su „UAB „R“ finansine situacija, bei dokumentacija. Po to su žinojo, kad UAB „R“ pradedama bankroto procedūrą (t. 8, b. l. 69-72).

Apklaustas kaip liudytojas S. D. teismo posėdyje parodė, kad iš salėje esančių asmenų žino V. Dirbo darbų vadovu UAB „R“ nuo 2013 metų 2-3 metus. Įsidarbino UAB „R“, atvežė darbo sutartį, pasirašė. Turėjo kelis objektus. Liudytojas dirbo Nemenčinėje, po to perėjo į (duomenys neskelbtini). Dirbo technikos įmonė, gal UAB „M“. UAB „R“ buvo rangovas. Atliko darbus nuo pamatų iki stogo. UAB „M“ atliko kasimo darbus. UAB „D“ negirdėjo. Darbų vadovas organizavo darbus, koordinavo darbuotojus, priduodavo darbus. Darbo sutartį pasirašė su V. S.. Buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis. Sutiko su tokiu darbo užmokesčiu, nes reikia gyventi. Lankė kursus, tobulėjo. Juodų pinigų nebuvo. Direktorius atveždavo pinigus, o liudytojas mokėjo žmonėms. Pildė tabelius. Pinigus atveždavo V. su popieriais, atsiskaitymo lapeliais. Duodavo liudytojui pinigus, atsiskaitymo lapelius. Reikėdavo pasirašyti ir darbuotojai gaudavo pinigus. Liudytojas išdalindavo pinigus. Darbuotojai pasirašydavo orderius. Gavęs liudytojas pinigus, juos perskaičiuodavo.

Žemesnės instancijos teismas

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 23-24), liudytojas aprodė, kad gal klaidingai pasakė tada, kad buvo numatytas darbo užmokestis 2000 litų, iš tikrųjų buvo minimumas. Visą kitą turbūt teisingai. Iš šiandien atvykusių liudytojų pažįsta J. L., kuris dirbo įvairius darbus, nors buvo suvirintoju. Betonuotoju dirbo J. L.. Š. dirbo ekskavatorininku UAB „M“. Š. nepažįsta (t. 10, b. l. 136).

Apklaustas kaip liudytojas S. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB "R" įsidarbino maždaug 2013 m. liepos mėn., tikslios datos neatsimena. Kiek pamena, įsidarbino į įmonę pagal kažkieno iš pažįstamų statybininkų rekomendaciją, tačiau tikslesnių aplinkybių neatsimena. S. D. įsidarbino į statybos darbų vadovo pareigas, nes turi tam reikiamą kvalifikaciją. Į jo pareigas įėjo darbo statybos objekte organizavimas, darbų kokybės tikrinimas, rūpinimasis statybinių medžiagų ir įrangos tiekimu. Dėl darbo sąlygų ir darbo užmokesčio jis tarėsi su tuometiniu UAB "R" direktoriumi V. S.. Su juo būsimo darbo sąlygas pastarieji aptarė statybos objekte Minsko plente, kur įsikūrusi sunkiąja žemės ūkio ir statybine technika prekiaujanti įmonė (duomenys neskelbtini). Su UAB "R" jis pasirašė darbo sutartį. Koks sutartyje buvo numatytas darbo užmokestis, dabar nepamena, tačiau sutarė, kad už darbą jam bus mokamas 2000 litų (579 eurų) atlyginimas (į rankas po mokesčių), nes jo darbas yra kvalifikuotas. Atlyginimas visada būdavo mokamas grynais pinigais. Gavęs atlyginimą visada pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje ir ant kasos išlaidų orderio. Jam išmokama suma ir nurodyta dokumentuose visada sutapdavo. Jo darbas buvo įvairiuose statybos objektuose. Iš pradžių, kai jis pradėjo dirbti, statybos objektas buvo Minsko plente, kur įsikūrusi sunkiąja žemės ūkio ir statybine technika prekiaujanti įmonė "K". Ten UAB "R" statė įmonės administracinį pastatą ir plovyklą. Po to jis pradėjo prižiūrėti statybos darbų eigą objekte "(duomenys neskelbtini)", kur buvo statoma nauja gyvenamųjų namų gyvenvietė. Iš pradžių buvo statomi du keturių aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai. Pastarasis buvo konkrečiai atsakingas už gyvenamųjų namų konstrukcinę dalį. Už vidaus apdailos darbus atsakingi buvo kiti darbuotojai. UAB "R" pati buvo įdarbinusi, kiek jis pamena, du žmones, tai J. L. ir J. L., minėti darbuotojai buvo atsakingi už bendrastatybinius darbus, o tiksliau atlikdavo betonavimo darbus, gelžbetonio montavimo darbus, įvairius kasimo, suvirinimo darbus. Taip pat UAB "R" darbams atlikti samdė kitas subrangovines įmones. UAB "R" atliko generalinio rangovo funkciją. Jam dirbant įmonėje gyvenamųjų daugiabučių namų kvartale "(duomenys neskelbtini) " UAB "R" pastatė keturis daugiabučius gyvenamuosius namus adresais(duomenys neskelbtini) (tik pirmą korpusą, antro korpuso įrengė tik pamatus), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jis taip pat pagal savo pareigas turėjo prižiūrėti ir subrangovinių įmonių darbuotojų darbą. Jis užsakinėjo statybines medžiagas iš tų tiekėjų, kuriuos jam nurodydavo įmonės direktorius V. S.. Jokių atsiskaitymų pavedimais ar grynaisiais pinigais įmonėje jis neatlikinėjo, tik priimdavo medžiagas, pasirašydavo krovinių važtaraščius, bei paimdavo išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurias po to perduodavo V. S. Jis daugiau užsakinėjo smulkias statybines medžiagas, kurių prireikdavo statybų eigoje, stambiais užsakymais rūpinosi įmonės direktorius. Jis nori paminėti, kad kartais įmonė vėluodavo išmokėti atlyginimą, ypač tokie atvejai pasitaikydavo 2015 metų pabaigoje, dėl šios priežasties jis ir išėjo iš UAB "R". Iš įmonės oficialiai buvo atleistas 2016-06-14, nors realiai nebedirbo jau nuo 2015 metų gruodžio mėnesio. Dėl atleidimo iš darbo prašymo nerašė, nes nepavykdavo susisiekti su įmonės direktoriumi V. S., po to nesureikšmino savo atleidimo, nes jau buvo įsidarbinęs į kitą įmonę. Jam išėjus iš darbo įmonė neliko jam skolinga pinigų. Jis dirbdamas įmonėje UAB "R" atlikinėjo tik savo darbą, jokių finansinių operacijų neatlikinėjo, su klientais ar užsakovais nebendravo. Nurodymus gaudavo tik iš V. S.. Jo darbo metu buvo keletą kartų apvogti statybvietėje stovėję laikini nameliai, kur buvo laikomi įvairūs elektriniai įrankiai. Ar kreipėsi dėl vagysčių į policiją, dabar nepamena. Ar buvo kartu pavogti ir UAB "R" apskaitos dokumentai, pasakyti negali. Apskaitos dokumentų, laikomų nameliuose, jis pats nepastebėjo, nes tai buvo ne su jo darbu susiję dokumentai. Kur buvo laikomi įmonės apskaitos dokumentai ir kas buvo atsakingas už apskaitos tvarkymą, pastarasis nežino (t. 6, b. l. 23-26).

Apklaustas kaip liudytojas R. Š. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta V. S., S. D., J. L., kiti asmenys nematyti. Dirbo su sunkiasvore technika UAB „M, kurios direktoriumi buvo R. Nežino, kas statė namus. Jis dirbo UAB „M“. V. S. atvažiuodavo į objektus, gal vadovavo darbininkams. Jis dirbo tik (duomenys neskelbtini)porą metų. Darbo sutartis buvo pasirašyta su UAB „M“. Pareigos - technikos operatorius. Darbo užmokestį mokėjo UAB „M“. Dalis atlyginimo eidavo į kortelę, kita dalis buvo išmokama pagal orderius. Mokėjo R. Dėl kredito unijos nieko nežinau. Yra pasirašęs už techniką, vėliau rinko parašus, kad gauti naują ekskavatorių. Apie kredito sutartį nieko nežino. Sužinojau FNTT. Pasirašė, kad prižiūrėsiu techniką ir dėl naujo ekskavatoriaus gavimo. Dokumentus atvežė R, nes jis atsakingas už techniką. Sąmoningai su kredito unija sutarties nepasirašė (t. 10, b. l. 136-137).

Apklausta kaip specialistė Liucina Bortkevič teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko savo specialisto išvadą. Rėmėsi viskuo, kas jai buvo pateikta. Buvo pateikti dokumentai, kurie nurodyti įvadinėje dalyje. Tyrime parašyta, ko nepateikė, ko pritruko tiksliai nustatyti mokėtiną PVM-ą ir pelno mokestį. Visi pažeidimai parašyti ekspertizės akte pirmuoju klausimu. Jų yra daug, galiu perskaityti. UAB „R“ 2014-2015 metais buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, nesilaikant norminių aktų reikalavimų, nes bendrovės apskaita neteikė tinkamos objektyvios palyginamos informacijos apie 2014-2015 metų atliktas ūkines finansines operacijas, veiklos pajamas, pajamoms tenkančias sąnaudas bei veiklos rezultatus. Tyrimui nebuvo pateikti kai kurie apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, t. y. didžioji knyga, kasos knyga. Grynųjų pinigų apskaita visiškai nebuvo tvarkoma, nebuvo pateikti dokumentai. Buvo 2014 metų PVM pirkimo registravimo žurnalas, su kuriuo palygino duomenis. Viskas yra aprašyta. Priedai irgi yra pateikti, įrašyti į CD. Ten viskas lyg ir sutapo, išskyrus vieną sumą, 48 litai. Už 2015 metus tokio žurnalo ir apskaitos registrų nebuvo. Pagrindinė tokia suma, į kurią atkreipė dėmesį ir aprašė keliose vietose akte, yra pardavimas UAB „M“ beveik pusė milijono eurų, o tų prekių-kasečių pildymo priedų gavimo dokumentų nėra. Tada skaičiuojant pelno mokestį ir mokėtiną PVM, išauga suma, nes minusuoti nėra ką ir nėra pagrindo. Kyla klausimas, ar ta operacija iš tikrųjų įvyko. Nepateikti pateisinantys dokumentai apie tų prekių gavimą.

Į klausimą, ar nevedama buhalterija, ar neišsaugoti dokumentai, rašė su tokia sąlyga, jeigu nebuvo vedami apskaitos registrai, bet pats kaltinamasis sako, kad nebuvo apskaitos tvarkymo, tvarkė pats, kaip suprato, neišsaugojo visų dokumentų, galėjo pasimesti statybvietėse. Kas dar svarbu, kad visai nėra darbo užmokesčio išmokėjimo duomenų, nei darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščio, nei kokie mokesčiai išskaičiuoti, nei išmokėjimų. Žmonės dirbo, su jais buvo atsiskaitoma, tikriausiai, grynais pinigais, nes iš banko grynieji pinigai buvo imami, atrodo, 1 mln. 905 tūkst. eurų. Pateisinti tos sumos panaudojimą nėra dokumentų.

Jos akte apie tą aplinkybę, kad buvo PVM permoka, neparašyta. Ar ji žinojo, kodėl neatsižvelgė, nes nebuvo jokių VMI apskaičiavimų. Jeigu yra permoka, galima sumažinti tą sumą, bet ta apskaičiuota suma pelno mokesčio ir mokėtino PVM-o yra užaukštinta. Bet sumažinus tą permoką, reikia išsiaiškinti, kodėl nėra dalies dokumentų, ar pagrįstos tos pajamos UAB „M“ 2015 m. gruodžio mėn. už pusę milijono parduotos prekės. Nėra tų prekių gavimą patvirtinančių dokumentų. Jeigu įmonė pardavė, iš kur turėjo. Duomenų apie pastatytus daugiabučius namus neturėjau. Nei inventorizacijos akto, nei medžiagų apskaitos žiniaraščių. Taip, trūko dokumentų. Savo išvadoje į minėtą permoką neatsižvelgiau. Jeigu atsižvelgti į šią permoką, jeigu tai yra tikrai permoka ir ji neužskaityta už kitus mokesčius, ji nežinojo aplinkybių, neturėjo mokesčių inspekcijos duomenų, kaip jie tarpusavyje atsiskaitinėjo su UAB „R“. Gal jie kažką padengė iš tos sumos. Neaišku, kokiai datai buvo ta permoka. Specialistei reikia papildomų duomenų, ar mokesčių inspekcija neužskaitė tos sumos už kažkokias kitas įmonės skolas. Minusuoti 25 tūkst. iš tos sumos, ar bus teisinga, ar iš tikrųjų ta suma mokesčių inspekcijoje ir kabo, kad mokesčių inspekcija skolinga tokią sumą, ar galima taip užskaityti, negavus iš mokesčių inspekcijos papildomų duomenų. Mokesčių inspekcija ginčijasi, laukia tų apskaičiuotų sumų. Tegu mokesčių inspekcija pati minusuoja. Jeigu bus priteista, kad kaltinamasis turi sumokėti mokesčių inspekcijai tą sumą, o ten yra permoka, tai reikia minusuoti. Specialistei Liucijai Bortkevič apklausos buvo pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas (t. 10, b. l. 169-171). Ji paaiškino, kad jeigu šie duomenys pateikti dabar, ji jų nematė. Atlikdama tyrimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Ji tiesiog pagal dokumentus apskaičiavo, kiek yra nedeklaruota, ko jos ir klausė. Kiek turi sumokėti biudžetui, to nesprendė. Teismas ir spręs. Ji neturėjo nurodyti tos sumos. Apskaičiavo pagal jai pateiktus dokumentus sumas ir nurodė, kad apskaičiuoti tiksliau, trūksta atitinkamų duomenų. Iš tokios apskaičiuotos ne pagal visus dokumentus sumos reikėjo minusuoti ir ką turėjo parašyti tiek, minus ta suma ir tiek turi sumokėti į biudžetą? Ji negalėjo taip pasakyti. Galima su sąlyga, kad nuo tos sumos atskaičiuojama ta permoka, bet dėl tos sumos trūksta dokumentų. Labai didelės sumos, o dokumentų nėra. Jokie priešpriešiniai dokumentai nebuvo pateikti. Nerado dokumentų, patvirtinančių tų kasečių pildymo priedų gavimo. Turėjo būti dokumentai iš kažkokios įmonės, kad UAB „R“ nupirko prieš tai tas prekes ir tada parduoti. Yra tik pardavimas, pirkimo nėra. Tai yra pavienė operacija. UAB „R“ užsiiminėjo statybomis, o čia prekių pardavimas. Kas jas parduoti, reikia turėti. Iš kur turėjo prekes, pagal kokius dokumentus įsigijo, kada, tokių duomenų neturėjo. Bankiniuose dokumentuose to nėra. Iš bankinių dokumentų taip pat nesimato ir darbo užmokesčio mokėjimo, Sodros mokesčių, pajamų mokesčių mokėjimo. Jeigu nėra bankinių dokumentų dėl šių mokesčių mokėjimo, nereiškia, kad nebuvo mokėta grynais pinigais, bet dokumentų dėl mokėjimų grynais pinigais jai taip pat nebuvo pateikta.

Ikiteisminis tyrimas pagal 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį pradėtas 2017-04-03 pagal 2017-03-21 Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, adresuotą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Šiame rašte nurodoma, jog VMI atliko UAB „R“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 ir surašė 2017-01-30 patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-37, 2017-03-06 priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.63-32) FR0682-86. Bendrovė įregistruota veika – pastatų statyba, vadovas nuo 2013-05-09 iki 2016-06-30 V. S.. 2016-06-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, nuo 2017-01-27 Bendrovės statusas – bankrutavęs. Mokestinis patikrinimas pradėtas, nes prieš tai atlikto operatyvaus patikrinimo (2016-05-13 pažyma Nr. FR0760-4379) metu buvo nustatyta, kad bendrovė nedeklaravo visų pajamų, neskaičiavo ir nemokėjo PVM, tikrinamuoju laikotarpiu į jos atsiskaitomąją sąskaitą buvo įskaitomos lėšos iš įmonių, o pardavimo pajamos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos. Patikrinimas atliktas pagal bendrovės iš dalies pateiktus dokumentus ir registrus (Bendrovė patikrinimui nepateikė 2015 m. gruodžio mėn. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, 2015 m. sausio – gruodžio mėn. pirkimo apskaitos dokumentų, 2014 m. – 2015 m. kasos ir banko dokumentų, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių, buhalterinės apskaitos sisteminių ir suvestinių registrų (ilgalaikio turto apskaitos, atsargų, kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų, pirkimų, pardavimų, sąnaudų ir kt.)), operatyvaus patikrinimo metu surinktą informaciją, VMI duomenų bazėse turimą bei mokestinio patikrinimo metu iš trečiųjų šalių gautą informaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Bendrovė PVM mokėtoju buvo įregistruota 2007-10-01, tačiau 2014-02-18 Vilniaus apskrities VMI sprendimu išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes nepateikė PVM deklaracijų už laikotarpį nuo 2013 m. spalio iki gruodžio mėn. Tik nuo 2015-06-30 bendrovė pareiškė prašymą vėl ją įregistruoti PVM mokėtoja, nors mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė 2014 m. kovo, balandžio, gegužės, rugsėjo ir spalio mėnesiais gautas atlygis viršijo 155 000 litų ribą, todėl pagal 2002-03-05 LR PVM įstatymo Nr. IX-571 (2011-12-20 Nr. XI-1817 redakcija)71 straipsnio 1 ir 2 d. imperatyvias įstatymo nuostatas bendrovė turėjo prievolę registruotis PVM mokėtoju, skaičiuoti ir deklaruoti PVM bei jį mokėti į biudžetą. Bendrovė vengdama šios savo prievolės, PVM mokėtoju nesiregistravo, neteikė PVM deklaracijų ir aukščiau nurodytais mėnesiais jose nedeklaravo 901 820 Lt PVM apmokestinamųjų pajamų, 3 789 Lt PVM neapmokestinamųjų pajamų, 189 382 Lt pardavimo PVM ir į valstybės biudžetą jo nesumokėjo.

Be to, bendrovė nuo 2014-02-19 iki 2014-03-07 (kai nebuvo registruota PVM mokėtoja) į atsikaitomąją sąskaitą gavo 620 000 litų pagal 2014-03-06 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1346 parduotą vienbutį gyvenamąjį namą su žemės sklypu fiziniam asmeniui. Sutartį pasirašė V. S. kaip bendrovės vadovas, pardavimas nebuvo įformintas PVM sąskaita faktūra. Bendrovė nebaigto statyti vienbučio gyvenamojo namo kartu su žeme pardavimą turėjo apmokestinti PVM ir apskaičiuoti 107 603 Lt pardavimo PVM, tačiau šios prievolės neįvykdė, deklaracijos nepateikė, PVM nesumokėjo. Taip pat pateiktoje 2014 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje Bendrovė nedeklaravo už šį sandorį gautų 512 397 Lt pajamų, tokiu būdu sumažindama pelno mokesčio bazę.

Be to, bendrovė, nebūdama registruota PVM mokėtoja UAB „G“ 2014 m. kovo, balandžio, gegužės, rugsėjo, spalio mėn. išrašė 3 PVM sąskaitas faktūras už tonerius, rašalą ir kt. prekes, kuriose nurodė 389 424 Lt prekių vertę ir neteisėtai apskaičiavo 81 779 PVM. Išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytą vertę ir pardavimo PVM bendrovė įrašė į išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrą, tačiau šių pajamų ir pardavimo PVM nedeklaravo bei jo į biudžetą nesumokėjo. PVM sąskaitose faktūrose pasirašė V. s., UAB „G“ pagal išrašytas sąskaitas faktūras su bendrove atsiskaitė banko pavedimais.

Be to, bendrovė 2015 metais siekdama sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną pardavimo PVM, pažeidė PVM įstatymo 96 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes 2015 m. liepos-gruodžio mėn. laikotarpiu iš UAB „E“, UAB „V“, UAB „I“ ir UAB „M“ įsigijusi statybos darbų viso už 261 024 eurų ir 54 815 eurų PVM, iš šio išskirto PVM deklaravo tik 2 230 eurų PVM, t. y. 52 585 eurų pardavimo PVM bendrovės pateiktose PVM deklaracijose nebuvo deklaruotas, nors aukščiau minėtų įmonių vardu išrašytose sąskaitų faktūrose yra nuorodos į PVM įstatymo 96 straipsnio nuostatas. Taip pat nustatyta, kad bendrovė 2015 m. liepos – gruodžio mėn. pateiktose PVM deklaracijose nepagrįstai deklaravo 575 247 eurų atskaitomojo pirkimo PVM, tuo sumažindama į biudžetą mokėtiną PVM, nes patikrinimo metu pagal Lietuvos įmonių pateiktą informaciją – bendrovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, darbų atlikimo aktus, bendrovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus nustatytas 346 240 eurų atskaitomas pirkimo PVM.

Be to, bendrovė į 2015 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie pajamas, t. y. nedeklaravo 324 082 eurų pajamų. Bendrovė 2015 m. mokesčio bazę sumažino 2015-06-30 bendrovei „A“ išrašytoje kreditinėje PVM sąskaitoje faktūroje, kurios serija KRIT Nr.150630-1 nurodyta darbų vertė (-) 322 926 euro ((-) 1 115 000 Lt). Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje buvo sumažinta 2014 m. statybos darbų vertė pagal 2014-10-06 klaidingai (darbai nebuvo atlikti) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 141006 – 1 115 000 Lt (322 926 eur) Bendrovė 2014 m. pajamų iš UAB „A“ negavo ir 2014 m. pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo. 2017-01-30 patikrinimo aktu Nr. (21.60-32) FR0680-37 bendrovei papildomai paskaičiuota 455 237 eurų: 314 046 eurų PVM ir 141 191 eurų pelno mokesčio (t. 1, b. l. 5-7, 9-12, 15-31).

Iš 2017-09-20 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad ikiteisminiam tyrimui Vilniaus miesto savivaldybės archyvo darbuotoja pateikė UAB „R“ apskaitos dokumentus, viso 23 bylos (t. 6, b. l. 73-78).

2017-10-02 lydraščiu VMI ikiteisminiam tyrimui pateikė 2016-05-11 operatyvaus patikrinimo aktą Nr. (4.65)FR1042-3699 (t. 6, b. l. 81-85).

2017-07-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. S. ikiteisminiam tyrimui pateikė dokumentus, susijusius su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymu: 201109-01 buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 29/2011 ir 2015-03-05 pranešimą dėl sutarties nutraukimo Nr. 2015-03/01, 2015-03-18 pranešimą dėl sutarties nutraukimo Nr. 2015-03/002, 2015-05-07 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 131 (perduota 16 segtuvų ir 1 CG, pasirašė V. S.) (t. 6, b. l. 86-103).

Iš 2018-01-29 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus lydraščio Nr. SD-01 matyti, kad ikiteisminiam tyrimui buvo pateikta medžiaga, susijusi trijų atliktų patikrinimų UAB „R“ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2017-01-01 (t. 6, b. l. 105-137).

Ikiteisminio tyrimo metu iš Vilniaus rajono savivaldybės archyvo buvo išreikalauti bankrutavusios UAB „R“ apskaitos dokumentai buvo apžiūrėti 2018-01-25 dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei J. L.. Apžiūros metu nustatyta:

ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-6-00014-17 apžiūrai yra pateikti 23 segtuvai su ikiteisminio tyrimo metu surinktais UAB „R“ apskaitos dokumentais. Tarp pateiktų dokumentų yra UAB „R“ pirkimo PVM sąskaitos faktūros (susegtos segtuvuose Nr. 11-17) ir pirkimo PVM registravimo žurnalai (segtuve Nr. 10) už 2014 m. 01-12 mėn. laikotarpį, 2014-2015 m. surašytos pardavimo PVM sąskaitos faktūros (dalis jų kopijos) (segtuvuose Nr. 10, 18), įmonės sąskaitų bankuose išrašai: (duomenys neskelbtini) AB SEB banke už 2013 m. sausio-vasario, balandžio-gegužės, rugpjūčio-gruodžio mėn. (segtuve Nr. 9), Nr. 10-0046485, 70-0048043, 20-0046497 kredito unijoje „Centrinė taupomoji kasa“ už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-02-14 (segtuvuose Nr. 8, 9), VMI atliktų patikrinimų medžiaga su priedais (segtuvuose Nr. 19-21), kiti įvairūs dokumentai (saugos registravimo žurnalai (Nr. 2-5, 7), juridinio asmens pranešimai apie duomenų pasikeitimą, 2013 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pan.).

Iš apžiūrai pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „R“ ūkinė finansinė veikla 2013 – 2015 metais buvo vykdoma, tačiau nepateikti jokie bendrovės buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai, iš kurių būtų galima nustatyti Bendrovės turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dydį ir struktūrą.

Pagal pateiktus Bendrovės banko sąskaitų išrašus matyti, kad iš sąskaitų buvo išimami pinigai grynais. Tačiau UAB „R“ kasos knygos, kasos dokumentai bei atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos nepateiktos. Todėl nėra galimybės nustatyti ar (kaip) UAB „R“ buvo atvaizduoti iš banko nuimti gryni pinigai bei jų panaudojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 str. 1 d. nuostatomis: „<...> Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, 16 str. 1 d. nuostatomis: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 str. 2 d. nuostatomis: „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius.“, 19 str. 1 d. nuostatomis: „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ ir 19 str. 2 d. nuostatomis: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis.“.

Jeigu UAB „R“ nebuvo sudaryti visų sąskaitų suvestiniai registrai už 2013 – 2015 metus, tuo būtų nesilaikyta BAĮ 16 str. 1 d. ir 16 str. 2 d. reikalavimų, todėl nebūtų galima iš dalies nustatyti UAB „R“ 2013 – 2015 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Jeigu UAB „R“ apskaitos registrai ir apskaitos dokumentai (kasos pajamų ir išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais) už 2013 – 2015 metus nebuvo išsaugoti, tuo būtų nesilaikyta BAĮ 19 str. 1 d. ir 19 str. 2 d. reikalavimų, todėl nebūtų galima iš dalies nustatyti UAB „R“ 2013 – 2015 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal BAĮ 21 str. nuostatas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (t. 6, b. l. 145-149).

UAB „R“ VMI teikė PVM mokesčio deklaracijas už 2014 m. sausio, vasario, 2015 m. rugpjūčio mėn. 2015-06-30, 2015 m. liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius (t. 7, b. l. 47-63).

UAB „R“ VMI pateikė metines pelno mokesčio deklaracijas už 2014 metus, 2015 metus, (t. 7, b. l. 65-70).

2018-08-29 savanoriško daiktų pateikimo protokolu I. S. ikiteisminiam tyrimui pateikė 2015-05-12 sutartį Nr. 2015/05/12 dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, kuria buhalterinės apskaitos tvarkymo paslauga įsipareigojo atlikti UAB „I“ įmonei UAB „R“ (t. 8, b. l. 106-7) ir priedą prie sutarties 2015-12-31 Nr. 2015/05/12 dėl sutarties nutraukimo nuo 2015-12-31. Sutartyje nurodyta, kad dokumentai, apskaitos registrai bei buhalterinės apskaitos programos duomenų bazė neperduoti (t. 8, b. l. 108).

2018-09-10 buvo paskirta užduotis atlikti UAB "R" ūkinės veiklos tyrimą. Iš 2019-10-31 specialisto išvados matyti, kad UAB „R“ tvarkant 2014-2015 m. apskaitą nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų:

I. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 4, 16 straipsnių:

1) 4 str.: bendrovės apskaita neteikė tinkamos, objektyvios, palyginamos informacijos apie 2014-2015 m. atliktas ūkines-finansines operacijas, veiklos pajamas ir pajamoms tenkančias sąnaudas bei veiklos rezultatus, jeigu nebuvo sudaromi šie apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, kurie tyrimui nepateikti:

a) Didžioji knyga, ūkinių-finansinių operacijų apskaitos registrai pagal kuriuos galima būtų nustatyti, ar į apskaitą įtrauktos visos atliktos ūkinės-finansinės operacijos bei kokios neįtrauktos, būtent:

- 2014-2015 m. išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, o 2015 m. ir gautinų PVM sąskaitų-faktūrų registrai, tai nėra galimybės patikrinti ar visi dokumentai pateikti;

- kasos knyga bei kasos pajamų ir išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos arba kitas žiniaraštis liudijantys grynųjų pinigų panaudojimą, tai nėra galimybės nustatyti: kur panaudoti grynais iš banko paimti 1`905`115,12 EUR; nėra galimybės nustatyti 2014-2015 m. į UAB „R“ atsiskaitomąją sąskaitą V. S. vardu (tame tarpe A. S. vardu 20`000 Lt įnešta 2014-08-21) įneštų grynais 188`873,26 EUR (62`746,18 + 126`127,08) pinigų šaltinį (ar tai dalis iš banko paimtų grynais pinigų, ar už statybinius darbus ir kitus pardavimus gauti pinigai, ar asmeninės lėšos);

- darbo užmokesčio ir socialinio draudimo apskaičiavimo žiniaraščiai, darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai ar kasos išlaidų orderiai, socialinio draudimo Sodrai mokėjimo dokumentai (banko išrašuose darbo užmokesčio mokėjimas nenurodytas, nenurodytas ir socialinio draudimo mokesčio mokėjimas Sodrai), tai nėra galimybės apskaičiuoti darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų;

- prekių (kasečių pildymo priedai), kurios parduotos pirkėjai UAB „M“ 2015-12-03 pagal PVM sąskaitas-faktūras už 477`477,03 EUR be PVM (100`270,18 EUR PVM, 577`747,21 EUR su PVM), pirkimą patvirtinantys dokumentai, dėl ko apskaičiuojant mokėtinus į biudžetą PVM ir pelno mokesčius neatsižvelgta į šių prekių pirkimo PVM ir savikainą, tenkančią pardavimo pajamoms;

b) veiklos pardavimo pajamų ir sąnaudų apskaičiavimai, tai nėra galimybės patikrinti bendrovės pelno mokesčio deklaracijų;

c) apskaitos registrai, atvaizduojantys pirktų statybinių medžiagų ir paslaugų panaudojimą UAB „R“ atliktų darbų atskiruose statybos objektuose (nėra galimybės apskaičiuoti atskirų statybos objektų savikainos);

d) ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimai (sąnaudos);

e) suteiktų ir gautų paskolų apyvartos žiniaraščiai (nėra galimybės patikrinti paskolų panaudojimo ir grąžinimo);

f) atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apyvartos žiniaraščiai (kreditorinis ir debitorinis įsiskolinimas neapskaitytas);

g) atsargų, piniginių lėšų kasoje, įsipareigojimų inventorizacijos duomenys.

2)16 str.: jeigu nebuvo sudaromi (tyrimui nepateikti) apskaitos registrai, kuriuose būtų registruojami ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys, t.y. Didžioji knyga, kasos knyga, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrai (išskyrus 2014 m. gautų PVM sąskaitų-faktūrų registrą), atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais registrai, veiklos pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai, ilgalaikio turto nusidėvėjimo registras, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo apskaičiavimo registrai, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos registras.

II. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-575) 4 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 10 dalies, nes:

1) 4 str. 1 d.: UAB „R“ 2014 m. finansinės atskaitomybės ataskaitos neatvaizdavo tikrų ir teisingų duomenų apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus. UAB „R“ 2015 m. finansinės atskaitomybės ataskaitos nepateiktos.

2) 15 str. 10 d., jeigu 2014 m. finansinės ataskaitos nebuvo pagrįstos turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis.

III. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05, Nr. IX-751):

1) 78 str. 1 d.: UAB „R“ apskaita nebuvo tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka ir todėl iš jos duomenų negalima teisingai nustatyti bendrovės prievoles, susijusias su PVM;

2) 78 str. 5 d.: UAB „R“ netvarkė gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų, kuriuose būtų įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros (išskyrus 2014 m. gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registrą).

Žemesnės instancijos teismas

IV. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 16 punktų, jeigu nebuvo pildomi šie dokumentai, kurie tyrimui nepateikti:

1) 3 punktas: tyrimui nepateikti kasos pajamų orderiai, liudijantys pinigų į kasą priėmimą;

2) 4 punktas: tyrimui nepateikti kasos išlaidų orderiai, liudijantys pinigų iš kasos išmokėjimą;

3) 16 punktas: kasos knyga, kurioje būtų įrašytos kasos operacijos, nepateikta.

Iš dalies negalima nustatyti UAB „R“ 2014-2015 m. įmonės veiklos (pardavimo pajamų ir sąnaudų, bendrojo pelno (nuostolių)), turto (atsargų likučių), nuosavo kapitalo (nepaskirstyto pelno (nuostolių)), įsipareigojimų dydžio bei struktūros (pagal kiekvieną tiekėją, pirkėją), nes:

- nepateikti apskaitos registrai, kuriuose būtų registruojami ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys, t.y. Didžioji knyga, kasos knyga, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrai (išskyrus 2014 m. gautų PVM sąskaitų-faktūrų registrą), atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais registrai, veiklos pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai, ilgalaikio turto nusidėvėjimo registras, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo apskaičiavimo registrai, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos registras;

- nepateikti prekių (kasečių pildymo priedai), kurios parduotos pirkėjai UAB „M“ 2015-12-03 pagal PVM sąskaitas-faktūras už 477`477,03 EUR be PVM (100`270,18 EUR PVM, 577`747,21 EUR su PVM), gavimą patvirtinantys dokumentai, dėl ko apskaičiuojant mokėtinus į biudžetą PVM ir pelno mokesčius neatsižvelgta į šių prekių pirkimo PVM ir savikainą, tenkančią pardavimo pajamoms;

- nepateikta grynųjų pinigų panaudojimo apskaita;

- bendrovės apskaita buvo tvarkoma neprisilaikant norminių aktų reikalavimų.

Atsakydama antrąjį klausimą specialistė nurodė, kad UAB „R“ 2014-2015 m. tyrimui nepateikta Didžioji knyga, ūkinių-finansinių operacijų apskaitos registrai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, ar į apskaitą įtrauktos visos atliktos ūkinės-finansinės operacijos bei kokios neįtrauktos.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakydamas į trečiąjį klausimą specialistas nurodė, kad UAB „R“ 2014-2015 m. sudarant finansinės atskaitomybės ataskaitas neprisilaikė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-575) 4 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 10 dalies reikalavimų, nes:

2) 15 str. 10 d., jeigu 2014 m. finansinės ataskaitos nebuvo pagrįstos turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis.

Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „R“ VMI pateiktose 2014-2015 m. Pelno mokesčio deklaracijose apskaičiuota ir deklaruota mokėtino pelno mokesčio 109`372 EUR mažiau, nei nustatyta šiuo tyrimu, t.y.:

- 2014 m. 1`654 EUR (5`712 Lt) pelno mokesčio;

- 2015 m. 107`718 EUR pelno mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakydama į ketvirtą klausimą specialistė nurodė, jog UAB „R“ 2014 m. vykdant bendrovės prievoles, susijusias su PVM, nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05, Nr. IX-751) 32 straipsnio 1 ir 2 dalių, 71 straipsnio 6 dalies, 78 straipsnio 1 ir 5 dalių reikalavimų, nes:

1) 32 str. 1 d. ir 2 d.: nuo 620`000 Lt (179`564 EUR) pardavimo pajamų gautų už 2014-03-06 A. R. parduotą pastatą ir žemės sklypą neapskaičiuota 107`603 Lt (31`164 EUR) pardavimo PVM (pastatas laikomas nauju nebaigtu statyti, taip pat žemės sklypas laikomas skirtas statybai);

2) 71 str. 6 d.: 2014-03-13 - 2014-10-10 laikotarpyje pirkėjui UAB „G“ PVM sąskaitose-faktūrose išskirtą 81`779,13 Lt (23`684,87 EUR) pardavimo PVM sumą turėjo deklaruoti ir mokėti į biudžetą;

3) 78 str. 1 d.: UAB „R“ apskaita nebuvo tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka ir todėl iš jos duomenų negalima teisingai nustatyti bendrovės prievoles, susijusias su PVM;

4) 78 str. 5 d.: UAB „R“ 2015 m. netvarkė gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų, kuriuose būtų įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „R“ 2014-2015 metais neteisingai apskaičiavo ir deklaravo mokėtiną pridėtinės vertės mokestį bei Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė mėnesines PVM deklaracijas, būtent: UAB „R“ 2014-2015 m. neapskaičiavo ir nedeklaravo 267`605 EUR mokėtino į biudžetą PVM, nes: a) bendrovė neapskaičiavo ir nedeklaravo 68`403 EUR pardavimo PVM, iš kurio 2014 m. 54`849 EUR (31`164 EUR pardavimo PVM dėl pastato ir žemės sklypo 2014-03-06 pardavimo + 23`685 EUR pardavimo PVM pagal išrašytas pirkėjui UAB „G“ PVM sąskaitas-faktūras); 2015 m. 13`554 EUR dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 str. numatytų atvejų (pardavimo PVM sumoka pirkėjas); b) bendrovės apskaičiuotai ir deklaruotai 199`202 EUR pirkimo PVM atskaitai nepateikti pateisinamieji pirkimo dokumentai (2014 m. 27`493 EUR bendrovė deklaravo pirkimo PVM mažiau nei pateikta pirkimo dokumentų - 2015 m. bendrovė apskaičiavo ir deklaravo 226`695 EUR pirkimo PVM daugiau nei pateikta pirkimo dokumentų (68`403 + 199`202 = 267`605) (8 t., b.l., 163-195).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir kaltinamojo V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Šias aplinkybes patvirtina iš dalies paties kaltinamojo parodymai, taip pat liudytojais apklaustų I. S., L. S., D. Z., K. Z., A. R., J. L., A. Z., M. L., J. L., J. S., E. J., V. Š., S. D., R. Š. parodymai, specialistės Liucinos Bortkevič paaiškinimai, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-01-30 mokestinio patikrinimo aktas Nr. (21.60-32) FR0680-37, buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartys, UAB „R“ PVM deklaracijos, metinės pelno mokesčio deklaracijos, specialisto išvada, išreikalauti papildomi dokumentai ir informacija iš UAB „T“ ir UAB „I“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, UAB „R“ deklaracijų pateikimo duomenys laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-06-21 ir kiti byloje esantys teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai. Šie įrodymai yra nuoseklų, patvirtina vieni kitus, tarp jų nėra prieštaravimų, todėl jais neabejotinai nustatyta kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės bei patvirtina kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus.

Kaltinamojo pozicija dėl jam apreikštų kaltinimų bylos nagrinėjimo metu keitėsi. Pradžioje jis teismo posėdyje nurodė, jog kaltę dėl jam pareikštų nusikaltimų pripažįsta, tačiau duodamas paaiškinimus teigė, kad UAB „R“ statė gyvenamuosius namus, pradėjo vieną Vilniaus naują gyvenamojo kvartalo vystymą, tačiau atsirado skolos ir įmonė negalėjo mokėti už atliktus darbus, todėl įsiskolino įmonės buhalterinę apskaitą tvirkusiai UAB „T“. Kadangi jis neatsiskaitydavo už buhalterines paslaugas arba smarkiai vėlavo už jas atsiskaityti, todėl jie sustabdė paslaugų teikimą ir neteikė VMI PVM deklaracijų, dėl ko įmonę UAB „R“ išregistravo ir PVM mokėtojų registro. Kaltinamasis šito nežinojo, toliau teikė apskaitos dokumentus UAB „T“ ir toliau išrašinėjo PVM sąskaitas faktūras, o buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė tiesiog kaupė šiuos dokumentus visai jų netvarkydama. Tokiu būdu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros UAB „G“. Be to, nutraukus sutartį su UAB „T“ jam buvo grąžinta įmonės buhalterinė apskaita – visi nesutvarkyti dokumentai ir jis juos laikė statybvietėje vagonėlyje, kur buvo sargas, tačiau vagonėlis buvo apvogtas. Jis pranešė policijai apie įrankių vagystę, tačiau apie dokumentų vagystę nepranešė, nes tuo metu jam tai neatrodė svarbu. Vagystė buvo tas pačiais metai, kai jis iš UAB „T“ atsiėmė apskaitos dokumentus. Pakeitus kaltinimą teisme, kaltinamasis kategoriškai nesutiko su kaltinimu, nurodydamas, kad dokumentų neslėpė, buhalterinėje apskaitoje tyčia nieko blogai nedarė, apskaitą tvarkė pats ir padedamas buhalterijos, gal kažką joje ne taip padarė, bet tai buvo padaryta dėl nežinojimo, pasitikėjimo kitais ir nepakankamos kontrolės.

Pakeistu kaltinimu V. S. kaltinamas apgaulingai tvarkęs UAB „R“ buhalterinę apskaitą dėl to, kad jis, būdamas UAB „R“ direktoriumi ir žinodamas, kad pagal kaltinime nurodytas sąskaitas faktūras UAB „R“ iš UAB „V“, UAB „I“, UAB „E“, UAB „M“ įsigijo statybos darbų už 250 404,23 eurų ir 52 584,88 eurų PVM, už kuriuos pagal PVM įstatymo 96 str. nuostatas PVM sumoka pirkėjas, t. y. UAB „R“, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 m. sausio mėnesio, tyčia, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 atitinkamų straipsnių nuostatas nepateikė UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei I. S. kaltinime išvardintų PVM sąskaitų faktūrų. Dėl to šios PVM sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į UAB „R“ buhalterinės apskaitos registrus ir valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas PVM deklaracijas. Taip V. S. per asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, t. y. I. S., apgaulingai tvarkė UAB „R“ buhalterinę apskaitą dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „R“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros nuo 2015 m. liepos mėn. 01 d. iki 2015 metų gruodžio mėn. 31 d.

Byloje įrodyta, kad tokios PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos. Tai matyti iš VMI patikrinimų medžiagos ir specialisto išvados. Iš liudytojos I. S. paaiškinimų ir kitų bylos dokumentų matyti, kad nuo 2015-05-12 UAB „I“, atstovaujama I. S., pasirašė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su UAB „R“ ir nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2015 m. gruodžio mėnesio UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkė I. S.. Teisme apklausta kaip liudytoja ji nurodė, kad įmonės apskaitą tvarkė pagal tuos dokumentus ir duomenis, kuriuos jai pateikdavo V. S. I. S. taip pat tuo laikotarpiu pildė ir teikė VMI įmonės PVM deklaracijas bei Pelno mokesčio deklaracijas. Šie duomenys, nurodyti kaltinime išvardintose PVM sąskaitose faktūrose, nėra atspindėti deklaracijose. Tik PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30 ir nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31 laukelyje pardavimo PVM (96 str. numatytais atvejais) yra deklaruota 2 230 ir 5344 eurų sumos (2016-02-25 deklaracija patikslinta ir šiame laukelyje nenurodyta jokia suma (t. 7, b. l. 61) (t. 7, b. l. 59, 60). Tai rodo, kad V. S. šių dokumentų nepateikė apskaitą tvarkiusiai I. S. ir jos nebuvo įtrauktos į įmonės apskaitą.

I. S. nieko nežinojo apie įmonės veiklą, jos sandorius su sąskaitose faktūrose išvardintais subjektais, taigi, ji negalėjo tyčia nuslėpti, neįtraukti į apskaitą šių duomenų. Tai per ją padarė V. s. Dėl tokių V. S. veiksmų ne tik buvo nesilaikyta atitinkamų Buhalterines apskaitos įstatymo nuostatų, buvo apgaulingai tvarkoma UAB „R“ buhalterinė apskaita, bet ir iš dalies negalima nustatyti UAB „R“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Taip pat V. S. kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė UAB „R“ Buhalterinę apskaitą, nes 2016 m. sausio-birželio mėnesiais, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tyčia paslėpė dalį UAB „R“ buhalterinės apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, o būtent: 2015 metais UAB „R“ gautas PVM sąskaitas faktūras ir gautų PVM sąskaitų faktūrų registrą, 2014 - 2015 metų kasos knygą ir kasos dokumentus, avansines apyskaitas ir avansinių apyskaitų registrą, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrą, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo registrą, didžiąją knygą, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apyvartos žiniaraščius, todėl nėra galimybės nustatyti, kaip UAB „R“ apskaitoje buvo apskaitytos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžio ir struktūra, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „R“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31.

Kaip minėta V. S. teigia, jog šie dokumentai nebuvo tyčia paslėpti, jie dingo, nes jis juos netvarkingai saugojo – laikė statybvietėje vagonėlyje dėžėse ir PC Maxima pirkinių maišeliuose. Įvykus vagystei, jie buvo pagrobti kartu su daiktais. Teismas vertina, kad tai yra V. S. gynybine pozicija, kurios nepatvirtina bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Iš UAB „T“ pateiktų duomenų matyti, kad apskaita buvo tvarkoma programos F pagalba. Apklausta L. S. parodė, kad ji dirbdama UAB „T“ tvarkė UAB „R“ buhalterinę apskaitą nuo 2011-09-01 iki 2015-03-18, kai buvo nutraukta sutartis. Sutartis su įmone buvo nutraukta dėl įsiskolinimo, kitas dalykas, kad neteikė dokumentų ir jie negalėjo tvarkyti apskaitos ir dar dėl Sodros, kad įmonė neleido teikti Sodrai ataskaitų. Dėl dokumentų nepateikimo liudytoja paaiškino, kad tikrindama skolų likučius matė mokėjimus, ir buvo akivaizdu, kad trūksta dokumentų, sumos buvo reikšmingos, kad dėl to negalėjo teikti ataskaitų. Kai nutraukė sutartį, nebuvo padarę ataskaitų nei už 2012, nei už 2013, nei už 2014 metus. Nuo 2013 metų gruodžio iki 2015 m. sausio neteikė Sodrai ataskaitų, nes V. S. sakė neteikti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. S. parodė, kad UAB „R“ buvo vedami suvestiniai registrai: ilgalaikio turto apskaitos, kreditoriniai, debitoriniai įsiskolinimai, pirkimų, pardavimų, sąnaudų ir kiti registrai, buvo vedama kasos knyga (registras) pagal pateiktus dokumentus. Nebuvo vedamas avansinės apyskaitos registras, buvo skaičiuojamas UAB „R“ darbuotojų darbo užmokestis. Paskaičiuotus mokesčius pagal įmonės deklaracijas pateiktas deklaracijas MVI pervesdavo UAB „R“ atskaitingas darbuotojas. Kuomet VMI patvirtindavo mokesčio deklaraciją, įmonės darbuotojai visuomet informuodavo direktorių V. S. elektroniniu paštu, kokią sumą reikia sumokėti VMI ar kitoms įstaigoms paskaičiuotų mokesčių. Įmonė negalėjo pilnavertiškai tvarkyti apskaitos, nes V. S. nepristatydavo reikiamų dokumentų, neatsakinėjo į skambučius.

I. S., kurios įmonė 2015 m. nuo liepos mėn. perėmė UAB „R“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, taip pat patvirtino, kad dalį apskaitos dokumentų perkėlė iš UAB „T“ (darbo sutartys, apskaitos registrai), tačiau liudytoja pažymėjo, kad UAB „T“ pažymėjo, kad buhalterija tuo metu buvo pristabdyta, nebuvo teikiamos nei PVM, nei Sodros deklaracijos. Iš UAB „T“ jai buvo perduota „F“ likučiai, jai buvo perduoti registrai – Didžioji knyga, bendrasis žurnalas, pirkimai, pardavimai. Kasos knygos, kasos dokumentų nematė.

Iš apklaustų liudytojų L. S., J. S., I. S. paaiškinimų, seka, kad jos tvarkė įmonės apskaitą pagal V. S. teikiamus dokumentus. Suvedus pirminių dokumentų duomenis programa automatiškai formuodavo registrus. Nuo 2013 m. pabaigos V. S. neatsiskaitydavo su UAB „T“ pagal buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, todėl paslaugos teikėjas pristabdydavo apskaitos tvarkymą, dėl ko įmonė buvo išregistruota iš PMV mokėtojų registro (nes nuo 2013 m. spalio iki gruodžio neteikė PVM deklaracijų). Tik nuo 2015-06-30 bendrovė pateikė prašymą vėl ją įregistruoti PVM mokėtoja ir tai buvo daroma jau tuo metu, kai apskaitą tvarkė UAB „I“, atstovaujama I. S.. Kaltinamasis teigė, kad jis teikdavo UAB „T“ įmonės apskaitos dokumentus apskaitos tvarkymui, tačiau kadangi buvo įsiskolinimas, UAB „T“ kaupė šiuos dokumentus ir apskaitos nevedė. Visi apskaitos dokumentai buvo grąžinti kaltinamajam nutraukus sutartį su UAB „T“. Tai buvo padaryta 2015-03-18. Nutraukus sutartį V. S. buvo grąžinti visi UAB „R“ dokumentai. I. S. nurodė, kad ji dalyvavo grąžinant dokumentus V. S.. Jai jie nebuvo reikalingi, ji iš UAB „T“ perėmė tik buhalterijos likučius, kurie jai buvo perduoti skaitmeninėje laikmenoje. V. S. šias aplinkybes taip pat patvirtino. V. S. nurodė, kad gražintų įmonės dokumentų tuo metu neturėjo kur saugoti, fiziškai laikyti, todėl dėžes su dokumentais jis laikė statybiniame vagonėlyje, kuris buvo apvogtas ir dokumentai dingo. Tačiau V. S. pripažino, jog policijai pranešė tik apie turto vagystę, visiškai nepranešdamas apie įmonės dokumentų vagystę, nors kaip jis išsireiškė, dokumentai po vagystės plaikstėsi visur. Pažymėtina, kad patys dokumentai neturi jokios materialinės vertės, todėl nėra aiškūs motyvai, kodėl asmenims, kurie galimai pagrobė turtą iš statybvietės, galėjo būti reikalingi ir įmonės dokumentai. Be to, nėra išsaugoti ne tik tie įmonės dokumentai, kurie buvo perimti iš UAB „T“, bet ir tie, kuriuos tvarkė I. S., kuri nurodė, jog ji visus dokumentus, suvedusi duomenis, grąžindavo V. S., nes dokumentų saugojimu paslaugos neteikė. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, jog kaltinime nurodyti įmonės dokumentai buvo tyčia paslėpti, siekiant nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „R“ ūkinę-finansinę būklę, gautas pajamas, patirtas išlaidas bei išvengti UAB „R“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą pridėtinės PVM ir pelno mokestį.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. ją lydi nusikaltimai finansų sistemai ir nuosavybei.

Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Pagrindinis įstatymas, nustatantis buhalterinės apskaitos reikalavimus, yra 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymas su pakeitimais. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad visų rūšių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Be to, svarbu pažymėti, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį privaloma į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Be to, pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentas turi atitikti šiuos reikalavimus – jame turi būti nurodytas: 1) dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. Buhalterinės apskaitos reikalavimai nustatyti ir kituose teisės aktuose, kaip antai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse. Svarbiausias buhalterinės apskaitos reikalavimas, kad į apskaitą turi būti įtraukiamos visos realiai įvykusios ūkinės operacijos. Realiai neįvykusių ūkinių operacijų įtraukimas į apskaitą atitinka apgaulingos apskaitos vedimo objektyviuosius požymius.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, sprendžia teismas. Tačiau priimdamas sprendimą jis remiasi specialisto išvada, ją vertina visų bylos duomenų kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-696-2017). Pažymėtina, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, jog padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriuose įtvirtinti buhalterinės apskaitos reikalavimai, pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011).

Įvertinus nustatytus kaltinamojo V. S. veiksmus, kad jis sąmoningai neteikė apskaitą tvarkančiam subjektui įmonės ūkines operacijas patvirtinančių pirmininkių dokumentų, dėl ko jie nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą, kad tyčia nuslėpė įmonės 2014-2015 metų buhalterinės apskaitos dokumentus, kad dėl šių veiksmų atitinkamu laikotarpiu negalima nustatytai UAB „R“ veiklos rezultatų, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

BK 220 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, su 2004 m. liepos 5 d. įstatymų Nr. IX-2314, 2011 m. birželio 21 d. įstatymų Nr. XI-1472, pakeitimais). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog už dokumentų pateikimą atsakingas asmuo suvokia, kad jis pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori. Įmonės vadovas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kaip vykdytojas atsako tuo atveju, kai jis tai padaro per asmenį, nesuprantantį jos į deklaracijas įrašo ir atitinkamoms institucijoms pateikia klaidingus duomenis.

Kaip jau minėta byloje nustatyta, kad V. S. per I. S. įrašė į UAB „R“ 2015 m. liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių PVM deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „R“ pajamas bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Jis žinodamas, jog 2015 m. liepos - gruodžio mėn. pagal 2015-07-29 UAB “V” PVM sąskaitą-faktūrą VAL 000000482, 6163,00 Eur ir 1294,23 Eur PVM, 2015-07-31 UAB „E“ PVM sąskaitą-faktūrą Serija IDE Nr. 001154, 13922,88 Eur ir 2923,8 Eur PVM, 2015-08-28 UAB „I ” PVM sąskaitą-faktūrą IDE 001154, 7272,00 Eur ir 1527,12 Eur PVM, 2015-10-30 UAB „I ” PVM sąskaitą-faktūrą IDE 001162, 2.230,25 Eur ir 468,35 PVM, 2015-10-30 UAB „V” PVM sąskaitą-faktūrą VAL 000000546, 18727,86 Eur ir 3932,85 Eur PVM, 2015-11-30 UAB „I ” PVM sąskaitą-faktūrą IDE 001168, 9000,00 Eur ir 1890,00 Eur PVM, 2015-12-30 UAB „I ” PVM sąskaitą-faktūrą IDE 001176, 65088,24 Eur ir Eur PVM, 2015-12-21 UAB „M” PVM sąskaitą-faktūrą MAR 15-12/17-2, 59000,00 Eur ir 12390,00 Eur PVM, 2015-12-22 UAB „M” PVM sąskaitą-faktūrą MAR 15.-12/17-3, 31000,00 Eur ir 6510,00 Eur PVM, 2015-12.-17 UAB „M” PVM sąskaitą- faktūrą MAR 15-12/17-1, 38000,00 Eur ir 7980,00 Eur PVM, UAB „R“ iš UAB „V“, UAB “I ”, UAB „E“, UAB “M” įsigijo statybos darbų už 250 404,23 Eur ir 52 584, 88 Eur PVM, už kuriuos pagal PVM įstatymo 96 str. nuostatas PVM sumoka pirkėjas (UAB „R“), tyčia nepateikė UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei I. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šių PVM sąskaitų faktūrų. Tokiu būdu I. S. 2015-08-25, 2015-09-25, 2015-11-25, 2015-12-28, 2016-01-25 užpildė ir pasinaudodama elektroninio deklaravimo sistema pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „R“ 2015 m. liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių PVM deklaracijas, į kurias neįtraukė 52 584, 88 eurų mokėtino PVM (4218, 03 Eur už 2015 m. liepos mėn, 1527, 12 Eur už 2015 m. rugpjūčio mėn., 4401, 20 Eur už 2015 m. spalio mėn., 1 890 Eur už 2015 m. lapkričio mėn., 40 548, 53 Eur už 2015 m. gruodžio mėn.). Taip UAB „R“ išvengė 52 584, 88 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio. I. S. patvirtino, kad bu buhalterinę apskaitą UAB „R“ tvarkė pagal tuos dokumentus ir duomenis, kuriuos jai teikė V. S..

Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „I“ UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarką iki 2016 m. sausio mėn. Taigi ir deklaracijas VMI įmonės vardu teikė už laikotarpį, kurį apėmė sutarties įsipareigojimai, t. y. iki 2015-12-31. Vėliau V. S. pats prisijungdavo prie VMI Informacinės sistemos ir pats pateikdavo deklaracijas. Tačiau užpildyti jas jam padėdavo I. S. pagal V. S. turimus dokumentus. Tokiu būdu per elektroninę deklaravimo sistemą 2016-02-25 užpildyta ir pateikta UAB „R 2015 m. spalio ir gruodžio mėnesio PVM deklaracijos, į kurias nepagrįstai įrašyta mažiau mokėtino Pridėtinės vertės mokesčio ir tokiu būdu išvengė atitinkamai 16 214,80 eurų bei 149 638,47 eurų mokėtino pridėtinės vertės mokesčio.

Taip pat byloje nustatyta, kad I. S. pateikė UAB „R“ metines pelno mokesčio deklaracijas už 2014 ir 2015 metus. Apklausta kaip liudytojas I. S. nurodė, kad duomenis šiose deklaracijose ji nurodė tokius, kokius jai pateikė V. S.. Taigi kaltinamasis nepateikė I. S. visų UAB „R“ buhalterinės apskaitos dokumentų apie įmonės 2014-2015 metų gautas pajamas, dėl ko UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė I. S. 2015-12-02 užpildė ir pasinaudodama elektroninio deklaravimo sistema pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „R“ 2014 metų pelno mokesčio deklaraciją, kurioje nedeklaravo 2014 metais UAB „R“ gautų 512 397 Lt (148 400 Eur) pajamų. Taip UAB R“ išvengė 5 712 Lt (1654 Eur) mokėtino pelno mokesčio už 2014 metus. Taip pat I. S. 2016-06-01 V. S. prašymu ir pagal jo pateiktus duomenis užpildė ir pasinaudodama elektroninio deklaravimo sistema pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „R“ 2015 metų pelno mokesčio deklaraciją, kurioje nedeklaravo 2015 metais UAB „R“ gautų 324 082 Eur pajamų. Dėl to UAB R“ išvengė 48 612 Eur ( 324 082 x0,15) mokėtino pelno mokesčio už 2015 metus. Šie V. S. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 06 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2017-01-01).

Kaltinamajame akte aprašytos V. S. nusikalstamos veikos atitinka dviejų nusikalstamų veikų sudėtis – BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį. Taigi, jam inkriminuojama kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamojo įstatymo. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019). Kaltinamojo V. S. veiksmai yra vienijami bendro nusikalstamo sumanymo – išvengti teisingo mokesčių mokėjimo valstybės ir jos abi yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo dalys. Šios veikos padarytos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Taigi, kaltinamojo padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis V. S. BPK 140 str. tvarka sulaikytas nebuvo. Jam 2017-11-22 nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 6, b. l. 50-53).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kadangi kaltinamasis V. S. yra neteistas, todėl turi būti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios teismui pareigą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skirti su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Skiriant bausmę V. S. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus. Šie nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, turint tikslą išvengti dalies mokestinės prievolės valstybės biudžetui įvykdymo. Taip pat įvertintinas ir nusikalstamų veikų mastas, kadangi jų pasėkoje įmonė UAB „R“ išvengė didelės vertės mokestinės prievolės valstybės biudžetui vykdymo – 52 584,88 eurų, 16 214,80 eurų, 149 638,47 eurų, 1 654 eurų, 48 612 eurų. Atsižvelgtina į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. V. S. yra dirbantis, nevedęs, neteistas, administracine tvarka baustas, pagal byloje esančius duomenis baustumai išnykę, psichiatrine tvarka negydytas, priklausomybės ligų įskaitoje registruotas nebuvo. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatytą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 220 straipsnio 1 d., yra nesunkus, sankcijoje numatyta bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra apysunkis, sankcijoje numatyta bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki 4 metų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat papildomai įvertinus tai, kad nusikaltimai buvo padaryti tiesiogine tyčia, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausias bausmes - baudas už abu nusikaltimus. Bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį.

Civilinis ieškinys

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš V. S. valstybės naudai 268 704,15 eurų žalos atlyginimą (2018 438,15 eurų pridėtinės vertės mokesčio ir 50 266 eurų pelno mokesčio). Ieškinyje nurodė, kad VMI prie FM Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyrius atliko UAB „R“ mokestinį patikrinimą už 2014-01-01 iki 2015-12-31 ir surašė 2017-01-30 patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-37 (kuriuo papildomai apskaičiuota 455 235 eurų, iš jų 314 046 eurų PVM ir 141 191 eurų pelno mokesčio. Patikrinimo aktas 2017-03-06 patvirtintas sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (21.63-32) FR0682-86. Vilniaus apygardos teismo 2017-07-04 sprendimu (kuris įsiteisėjo 2017-08-04) Bendrovė pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Remiantis mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotomis sumomis, VMI 2018-03-08 raštu Nr. (21.193) R-1407 pateikė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo 429 587,73 eurų (iš jų 200 396,73 eurų PVM, 141 191 eurų pelno mokesčio) sumai, atsakovu nurodydama bendrovės vadovą V. S.. Atlikus Ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir 2019-10-31 surašius Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadą Nr. 11-1949 (18) už 2013-05-01 – 2015-12-31 laikotarpį ieškovas 2018-11-20 raštu ieškinį patikslino prašydamas priteisti 376 977 eurų turtinės žalos atlyginimą (iš jų 267 605 eurų PVM, 109 372 eurų pelno mokesčio). 2021-02-26 prašymu Vilniaus apygardos prokurorui prašant pakeisti kaltinimą teisme, ieškovas, susipažinęs su šiuo prašymu, 2021-03-12 pateikė patikslintą ieškinį.

Ieškinyje nurodoma, kad remiantis pakeistu kaltinimu V. S. tyčia nepateikė bendroves buhalterinę apskaitą tvarkiusiai I. S. kaltinime išvardintų PVM sąskaitų faktūrų, dėl ko ši 2015-08-25, 2015-09-25, 2015-11-25, 2015-12-28, 2016-01-25 užpildė ir pateikė mokesčio administratoriui 2015 m. UAB „R“ liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio, gruodžio PVM deklaracijas, į kurias neįtraukė 52 584,88 eurų mokėtino PVM ir taip UAB „R“ išvengė į valstybės biudžetą 52 584,88 eurų mokėtino PVM sumokėjimo.

Taip pat Kaltinamasis 2016-02-25 užpildė ir pateikė mokesčių administratoriui 2015 m. spalio mėn. PVM deklaraciją ir gruodžio mėnesio deklaraciją, kurioje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną PVM, t. y. abejose deklaracijose iš viso įrašė duomenis apie 165 853,27 eurų mokėtino PVM ir taip išvengė šios mokėtino PVM (16 214,80 eurų už 2015 m. spalio mėn. ir 149 638,47 eurų už 2015 m. gruodžio mėn.).

Taip pat kaltinamasis per I. S. 2015-12-02 užpildė ir pateikė VMI UAB „R“ 2014 m. pelno mokesčio deklaraciją, kurioje nedeklaravo įmonės gautų 512 397 Lt (148 400 eurų) pajamų, o 2016-06-01 VMI pateikė UAB „R“ 2015 m. pelno deklaraciją, kurioje nedeklaravo 2015 metais įmonės gautų 324 082 eurų pajamų, tokiu būdu bendrovė išvengė 50 266 eurų mokėtino pelno mokesčio.

Šiuo atveju turtinė žala valstybei padaryta UAB „R“ direktoriaus pareigas ėjusio V. S. neteisėtais veiksmais, dėl ko valstybės biudžetui padaryta bendra 268 704,15 eurų turtinė žala. Įmonė UAB „R“ yra bankrutavusi ir likviduota, todėl turtinę žalą vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, t. y. V. S.. Kaltinamasis ieškinio nepripažino, tačiau jis pripažintinas kaltu padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, kurie susiję su ieškinyje ir kaltinime nurodyto dydžio mokesčių valstybės biudžetui nesumokėjimu, todėl ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu - iš V. S. priteistina 268 704,15 eurų žalos atlyginimas Lietuvos Respublikos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir paskirti jam 300 MGL (baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (BBND)) (11 298 eurų) baudą.

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2017-01-01) ir paskirti jam 200 MGL (baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (BBND)) (7 532 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 300 MGL (baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (BBND)) (11 298 eurų) baudą.

Kaltinamajam V. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo šioje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patikslintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. S. 268 704,15 eurų turtinės žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos naudai.

Du kompaktiniai diskai su informacija nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė