Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2022-03-22 · Civilinė byla Nr. e2-62-292/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-22
Bylos Nr.
e2-62-292/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Ieškovas
J. U.
Atsakovas
V. U.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-62-292/2022Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00688-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.8; 77.4.3; 78.2.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,dalyvaujant ieškovei J. U., jos atstovei advokatei L. G.,atsakovui V. U., jo atstovui advokato padėjėjui N. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui V. U. dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas, ir pagal atsakovo V. U. patikslintą priešieškinį ieškovei J. U. dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. U. prašo nutraukti santuoką sudarytą su atsakovu V. U. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 65, ir nutraukti ją dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „U.“, o atsakovui –prigimtinę pavardę - „U.“.

Po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečių vaikų - L. U., gimusios (duomenys neskelbtini), A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. U., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, vaikų motina.

Priteisti iš atsakovo V. U. nepilnametės dukters L. U., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 340 Eur per mėnesį, dukters A. U., gimusios 2011-03-26, išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 260 Eur per mėnesį, sūnaus J. U., gimusio 2014-08-23, išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 260 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzurfrukto teise paskiriant vaikų motiną J. U., nustatant, kad vaikų išlaikymui skirtas lėšas atsakovas privalo mokėti į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke iki einamojo mėnesio 15 dienos.

Priteisti iš atsakovo V. U. dukters L. naudai 1173,35 Eur išlaikymo įsiskolinimą, dukters A. U. naudai 613,35 Eur išlaikymo įsiskolinimą, sūnaus J. U. naudai 613,35 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2021-04-01, šių lėšų tvarkytoja paskiriant uzurfrukto teise J. U..

Nustatyti atsakovo V. U. ir jų nepilnamečių vaikų – L. U., A. U. ir J. U. bendravimo tvarką, nustatant, kad:

- vaikų tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 valandą ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val., išskyrus, jei atsakovo ir vaikų bendravimo sekmadienis sutampa su Motinos diena. Tada atsakovas vaikus pristato į gyvenamąją vietą sekmadienį 10 val. Jei tėvo ir vaikų bendravimo savaitgalį viena iš dienų sutampa su vaikų motinos gimimo diena, tą dieną su vaikais praleidžia motina, pasiimdama vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos 10 valandą ir pristatydama į tėvo gyvenamąją vietą 20 val.;

- tėvas V. U. bendrauja su vaikais kiekvienų metų Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25) ir Velykų pirmą dieną pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 valandą ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26) ir antrą Velykų dieną iki 17 val. Šiuo atveju netaikoma tėvo bendravimo su vaikais įprastinė tvarka ir tėvo atostogų su vaikais nustatytas laikas.

- Kūčių dieną (gruodžio 24) ir Kalėdų pirmą dieną bei šeštadienį prieš Velykas bei Velykų pirmą dieną vaikai praleidžia su motina J. U.. Šiuo atveju netaikoma tėvo V. U. bendravimo su vaikais įprastinė tvarka ir tėvo atostogų su vaikais nustatytas laikas;

- vasaros atostogų metu ikimokyklinio (bendrojo) lavinimo įstaigose tėvas praleidžia su vaikais 10 dienų nepertraukiamai, iš anksto suderinęs su ieškove vaikų pasiėmimo ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką. Tėvas, norėdamas išvykti su vaikais į užsienio kelionę, privalo gauti motinos rašytinį sutikimą;

- tėvo bendravimo su vaikais metu tėvas vaikais rūpinasi asmeniškai, o vaikai buvimo pas tėvą metu turi būti pasiekiami ryšio priemonėmis. Tėvas bendraudamas su vaikais nustatyta tvarka, negali perleisti bendravimo ir rūpinimosi vaikais kitiems asmenims, išskyrus kai vaikų motina informacinėmis technologinėmis priemonėmis išreiškia sutikimą.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir jai priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1200 EUR VERTĖS, o atsakovui – priteisti 1200 Eeur vertės turtą – lygiavamzdį šautuvą (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 150 Eur vertės, graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 850 Eur vertės, revolverį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės.

Pripažinti jai nuosavybė teisę į ¾ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis inžinierinio statinio- šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis buitinių nuotekų valymo įrenginio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 98 250 Eur vertės, o atsakovui V. U. į ¼ dalį nurodytų statinių (įrenginių).

Gyvenamąjį namą, inžinierinius statinius – šulinį, buitinių nuotekų valymo įrenginį, esančius (duomenys neskelbtini), 131 000 Eur vertės natūra priteisti ieškovei J. U., o atsakovui iš jos priteisti 22 113 Eur kompensaciją už ¼ dalį gyvenamojo namo ir kitų įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2010-05-03 kredito sutartį Nr. 0351018090281 palikti solidaria ieškovės J. U. ir atsakovo V. U. prievole, o šios prievolės vykdymą priteisti ieškovei J. U. jos asmeninėmis lėšomis. Ieškovė nurodė ir galimus alternatyvius reikalavimus, t. y., po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2010-05-03 kredito sutartį palikti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, o atsakovui iš ieškovės priteisti 32 750 kompensaciją už ¼ dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių – įrenginių.

Taip pat prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje ir teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė 2004-08-21 Alytaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje susilaukė trijų vaikų: dukterų – L. ir A., sūnaus J., kurie šiuo metu yra nepilnamečiai.

Dėl kaltės

Nuo santuokos pradžios gyveno darniai, sutardavo gerai, susilaukė trijų vaikų. Tik vėliau išryškėjo skirtingas požiūris į šeimos vertybes. Galiausiai jie abu pavargo kovoti dėl šeimos išsaugojimo, dvasiškai nutolo vienas nuo kito. Vengdama konfliktų, ji su vaikais išsikėlė iš bendrų namų ir apsigyveno jos tėvams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo 2020-08-16 jie gyvena atskirai, neveda bendro ūkio ir nepalaiko šeimyninių santykių. Mano, kad abu pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, todėl santuoka iširo dėl abiejų jų kaltės.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Vaikai, jiems pradėjus gyventi skyrium, liko gyventi su ja, todėl jų gyvenamoji vieta ir turi bus būti nustatyta su ja. Atsakovas neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Dėl vaikų išlaikymo

Dukra L. mokosi (duomenys neskelbtini), 6 klasėje, o J. lanko šios gimnazijos 1-ą klasę. L. 4 metus lankė Alytaus muzikos mokyklą, buvo akademinėse atostogose dėl šalyje paskelbto karantino. Jai labai patinka piešti, ji tapo ir piešia namuose. Planuoja lankyti ir dailės mokyklą. J. iki karantino lankė keramikos būrelį, taip pat labai mėgsta konstruoti, kurti ir nuo 2021 m. pradėjo lankyti robotikos būrelį vieną kartą į savaitę, mėnesio mokesčio kaina – 25 eurai. L. jau 4 metus vasaros atostogų metu buvo vasaros N. stovykloje. Planuoja, kad šia vasarą į stovyklą važiuos tiek L., tiek J.. Stovyklos kaina vienam vaikui – 200 Eur, pavedimu mokamas avansas – 50 Eur, likutis sumokamas vaikams atvykus į stovyklą. L. taip pat reikalingos papildomos matematikos ir lietuvių kalbos pamokos, kadangi per karantiną mokymas vyko nuotoliniu būdu ir jai buvo sunku suprasti kai kuriuos dalykus, todėl pažymių vidurkis sumažėjo iki 7 balų.

Dukra A. nuo gimimo yra neįgali. Jai diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, širdies skilvelių pertvaros defektas, abipusis neurosensorinis prikurtimas, Dauno sindromas. Laikotarpiu nuo 2019-05-06 iki 2021-05-05 jai nustatytas sunkus neįgalumo lygis, o anksčiau buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. A. mokosi Alytaus „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje – darželyje, 3-ioje specializuotoje klasėje, tačiau ir jai reikalingos papildomos pamokos tobulinant skaitymo, rašymo, skaičiavimo įgūdžius. Taip pat dažnai tenka lankytis pas gydytojus.

Šiuo metu ji faktiškai viena išlaiko vaikus, jos darbo užmokestis yra apie 800 Eur per mėnesį, vaikus išlaikyti padeda ir tėvai. Ji gauna išmokas vaikams po 100 Eur, o A. neįgalumo pašalpa yra 338 eurai. Todėl iš atsakovo L. naudai priteistina kas mėnesi po 340 Eur, o A. ir J. po 260 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis. Išlaidos mėnesiui dukrai L. yra 785 Eur, dukrai A. – 686 Eur, o sūnui J. – 631 Eur.

Pradėjus gyventi skyrium, 2020 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais atsakovas sumokėjo ieškovei po 230 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui. Tačiau už 2020 m. gruodžio mėnesį atsakovas sumokėjo tik 350 Eur (po 150 Eur kiekvienam vaikui), už 2021 m. sausio mėnesį - 400 Eur (kiekvienam vaikui po 133,33 Eur), už 2021 m. vasario mėnesį - 400 Eur (po 133,33 Eur kiekvienam vaikui), už 2021 m. kovo mėnesį - 400 eurų. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos.

Nepilnametei dukrai L. išlaikymo įsiskolinimas yra 1173,35 Eur, dukrai A. 613,35 Eur, o sūnui J. taip pat 613,35 eurai.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Ji sutinka, kad tėvas maksimaliai dalyvautų nepilnamečių vaikų auklėjime ir maksimaliai su jais bendrautų, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ugdymo veikloje, vaikams įprastą dienos režimą ir sveikatos būklę.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Santuokoje su atsakovu įsigijo nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą su inžineriniais statiniais – šuliniu ir buitinių nuotekų valymo įrenginiu, esančiais (duomenys neskelbtini), 131 000 Eur vertės. Taip pat nekilnojamo turto - automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1200 Eur vertės, lygiavamzdį šautuvą IZH, 150 Eur vertės, graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 850 Eur vertės ir revolverį (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės.

Ji turi ir asmeninio turto –žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame ir pastatytas santuokoje gyvenamasis namas ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį turtą ji yra įgijusi dovanojimo sutarčių pagrindu.

Santuokoje įgytą turtą ji prašo padalinti ieškinio reikalavimuose nurodytu būdu, nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant nekilnojamąjį turtą ir jai priteisti didesnę šio turto dalį (3/4), atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, dvi mergaitės ir berniukas, dukra A. yra neįgali. Atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į ¼ dalį nekilnojamo turto, šią atsakovui tenkančią dalį priteisti jai, o ji įsipareigoja už šią dalį išmokėti atsakovui kompensaciją.

2010-05-03 ji kartu su sutuoktiniu sudarė kredito sutartį su AB SEB banku, pagal kurią bankas jiems suteikė 250 000 LT (72 585,80 Eur) kreditą būsto statybai. Šis kreditas buvo panaudotas statant namą. Neišmokėto kredito likutis 42 548 Eur. Pagal šią sutartį jie yra solidarūs skolininkai, tačiau ji yra pasiruošusi išmokėti visą likusią kredito dalį savo lėšomis, jei namas jai bus priteistas natūra. Be banko sutikimo negalima pakeisti solidarios prievolės pobūdžio. Todėl ji prašo prievolę bankui palikti solidaria jos ir atsakovo prievole, priteisiant iš jos prievolės vykdymą asmeninėmis lėšomis.

Jei teismas priteistų iš jos solidarią prievolę asmeninėmis lėšomis, nustatant atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį, iš namo vertės (131 000 Eur)) turi būti išminusuota kredito likučio vertė (42 548 Eur), ir jos mokėtinas atsakovui kompensacijos dydis būtų 22 113 Eur, (88 452 Eur:4). Jei teismas nepriteistų iš jos solidarios prievolės vykdyti jos asmeninėmis lėšomis, jos mokėtinas kompensacijos dydis būtų 32 750 Eur.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, sutikdamas su ieškiniu iš dalies pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti santuoką ir nutraukti ją dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę, o jam – prigimtinę, nepriteisti jokio materialinio išlaikymo vienam iš kito, nustatyti, kad santuokos nutraukimas jų abiejų turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y., nuo 2020-08-16. Sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo būtų nustatyta su motina.

Dėl išlaikymo priteisimo

Iš jo nepilnamečiams vaikams prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Jo gaunamos pajamos yra apie 1000 Eur per mėnesį, jis moka paskolą bankui, sumoka už vaikų telefono pokalbius ir kt., be to turi būti atsižvelgta, kad išlaikymas mokamas trims nepilnamečiams vaikams, įvertinta šalies ekonominė situacija, valiutos vertė, perkamoji galia, prekių ir paslaugų kainos, jų turimas turtas, gaunamos pajamos ir turimi įsipareigojimai, taip pat, kad racionaliai turi būti naudojami valstybės skiriami pinigai vaikams, todėl mano, kad kiekviena šalis turi prie vaikų išlaikymo prisidėti po 180 Eur ir mano, kad tokia suma būtų proporcinga tiek tėvų turtinei padėčiai, tiek vaikų poreikiams. Be to, pasikeitus situacijai - tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams, visada galima kreiptis dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Jis ir vaikų motina turi bendrauti su vaikais maksimaliai ir lygiaverčiai „50:50 procentų laiko“ modelį, kai vaikai nepertraukiamai būna pas tėvą/motiną kas dvi savaites, o terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmo sekmadienio pasiimant vaikus iš motinos 10 val. - 10 val. 30 min., iki kito sekmadienio 10 val.-10 val. 30 min., perduodant vaikus motinai.

Taip pat nustatyti, kad tėvui ir motinai siekiant išvykti su vaiku į užsienio valstybę, yra būtinas kiti tėvo/motinos raštiškas sutikimas.

Nustatyti, kad dėl bet kokių papildomų vaikų užsiėmimų ir būrelių vaikų tėvai turi spręsti bendru sutarimu esant abiejų vaikų sutikimui, priešingu atveju, vienas iš vaiko tėvų turi teisę atsisakyti vesti į vaiką į užsiėmimus ir būrelius savo bendravimo su vaiku laiku, jei toks sprendimas buvo priimtas be vieno iš tėvų sutikimo. Taip pat atsisakyti mokėti už vaiko užsiėmimus ir būrelius jei nebuvo gautas kito tėvo sutikimas.

Nustatyti, kad vaiko tėvai su vaikais švenčia pagrindines katalikų šventes pagal rotacijos principą, nelyginiais metais (2023, 2025 ir t. t.), jeigu tai ir nepatenka į tėvo bendravimo laiką. Kūčias, Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 10 val. su vaiku praleidžia tėvas, o antrąją Kalėdų dieną nuo gruodžio 26 d. 10 val. iki gruodžio 27 d. 10 val. su vaikais praleidžia motina. Nelyginiais metais Velykų pirmąją dieną, nuo 10 val. iki kitos dienos 10 val. su vaikais praleidžia tėvas, o antrąją Velykų dieną nuo 10 val. iki kitos dienos 10 val. su vaikais praleidžia motina, Lyginiais metais (2022, 2024 ir t. t.), jei tai ir nepatenka į motinos bendravimo laiką, per katalikų šventes vaikų tėvai su vaikais bendrauja analogiškai kaip ir neporiniais metais.

Nustatyti, kad nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, Naujuosius metus vaikai sutinka nelyginiais metais, pradedant 2022 m. gruodžio 31 d. nuo 10 val. iki 2023 m. sausio 2 d. 10 val. su tėvu, pasiimant ir perduodant motinai ar nuvedant į ugdymo įstaigą, jei tos dienos patenka į grafiką, kada vaikas bendrauja su motina, o lyginiais metais tokia pačia tvarka ir laiku, vaikai bendrauja su motina.

Nustatyti, kad vaikai su motina kasmet švenčia Motinos dieną. Jei šis laikas patenka į tėvo bendravimo laiką, tai motina paima vaikus iš tėvo sekmadienį 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą ar perduoda vaiko tėvui 10 val.

Nustatyti, kad vaikai su tėvu kasmet švenčia Tėvo dieną, o jei tėvo diena patenka į grafiką, kada vaikai bendrauja su motina, tada tėvas pasiima vaikus iš motinos sekmadienį 10 val. ir kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą ar perduoda vaiko motinai 10 val.

Nustatyti, kad vaiko tėvai bendrauja su vaikais vasaros laikotarpiu, birželio - rugpjūčio mėnesiais. Nelyginiais metais vasaros metu po vieną savaitę, vaikų tėvas paima vaikus iš jų motinos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir perduoda vaikus jų motinai paskutinę atostogų dieną 20 val., o lyginiais metais analogiškai su vaikais bendrauja vaiko motina. Tėvams turi būti palikta galimybė raštu tarpusavyje susitarti dėl ilgesnio bendravimo vaikų atostogų metu, atsižvelgiant į jų interesus.

Nustatyti, kad vaiko tėvai organizuoja ir švenčia kartu vaikų gimimo dienas pagal rotacijos principą, t. y., nelyginiais metais tai daro tėvas, o lyginiais – motina.

Nustatyti, kad kai vaikai suserga esant pas vieną iš tėvų, toliau vaikas lieka gydytis to iš tėvų namuose, pas kurį būdamas vaikas susirgo, nebent tėvai susitaria kitaip. Sergantį vaiką tėvai turi teisę lankyti vienas pas kitą, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinę pagal susitarimą raštu, SMS žinute ar elektroniniu laišku.

Nustatyti, kad jei abu tėvai su vaikais negalės bendrauti nurodyta tvarka dėl bet kurios ligos, kurios faktą privalo patvirtinti medikų išduota pažyma, tėvai apie tokias aplinkybes privalo įspėti vienas kitą kiek įmanoma anksčiau per protingą terminą, o bendravimo laikas su vaiku yra perkeliams bei kompensuojamas kitu laiku. Protingas terminas, informuojant šalis vienas kitą, būtų laikomas kuo anksčiau arba ne vėliau kaip 1 dieną iki nustatytos bendravimo tvarkos dienos, kad kita šalis galėtų pakeisti savo darbotvarkę.

Tokio bendravimo su vaikais tvarkos prašo, nes mano, kad tokia tvarka patenkins vaikų poreikius ir jų teisę bendrauti su tėvais, taip pat bus įgyvendinta ir kitą tėvų pareiga - auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Prašo padalinti santuokoje įgytą turtą ir gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 131 000 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti jam, o ieškovės naudai iš jo priteisti 44 226 Eur kompensaciją, už ieškovei priklausiančią ½ dalį šio nekilnojamo turto. Kompensacijos dydį skaičiuoja taip: 131 000 Eur (NT vidutinė rinkos vertė) - 42 548 Eur (skolos likutis kreditoriui), lygu 88 452 Eur : 2, lygu 44 226 eurai. Žemės sklypas po nurodytais statiniais, kurio vertė 5000 Eur nuosavybės teise priklauso ieškovei, kuris priklausė jo motinai, tačiau buvo padovanotas ieškovei, nes tik ji galėjo įregistruoti tuo metu ūkininko ūkį. Jis sutinka iš ieškovės žemės sklypą nupirkti, jeigu ieškovė sutiktų. Tačiau, jei nerastų sutarimo, jis įstatymo nustatyta tvarka kreiptųsi į teismą dėl atlygintino servituto nustatymo.

Sutinka, kad kilnojamas registruotinas turtas – automobilis ir ginklai būtų padalinti ieškovės nurodytu būdu, tačiau nesutinka su automobilio vertinimu. Ieškovė nurodė jo vertę -1200 Eur, tačiau šios vertės niekuo nepagrindžia. Automobilio vertė (duomenys neskelbtini) pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą yra 3495 Eur. Todėl jo naudai iš ieškovės priteistina 1747,50 Eur kompensacija, už jai atitenkančią ½ šio turto dalį.

Taip pat sutinka, kad ginklai būtų priteisti jam, taip pat sutinka su šio turto vertinimu. Ieškovės naudai iš jo turi už ieškovei priklausančią ½ dalį šio turto, turi būti priteista 600 Eur kompensacija.

Dėl kreditorinio įsipareigojimo

Pagal 2010-05-0-3 kredito sutartį, jų prievolė AB SEB bankui yra solidari. Pagal kasacinio teismo praktiką, nutraukiant santuoką, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Šalių ginče kreditoriaus sutikimo dėl sutarties modifikavimo nėra, be to, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos, o buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai. Nagrinėjamu atveju yra būtina gauti kreditoriaus sutikimą/nesutikimą dėl galimybės modifikuoti kredito sutartį ieškovės atžvilgiu, t. y. solidarią prievolę modifikuoti į asmeninę jos prievolę. Todėl jis pareiškia ir įsipareigoja, jei gyvenamasis namas atiteks jam, kad ieškovės naudai būtų priteista 44 226 Eur kompensacija, o jis įsipareigoja per metus laiko po teismo sprendimo įsiteisėjimo modifikuoti ar refinansuoti kredito sutartį tam, jog ieškovė būtų atleista nuo solidarios prievolės.

Dėl skolos priteisimo

Jie nuo 2020-08-16 nebegyvena kartu, šeima realiai yra iširusi, t. y. jie visiškai negyvena šeimyninio gyvenimo, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, gyvena atskirai. Kreditorinis įsipareigojimas, kurį jis vykdė po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, yra solidari jų prievolė. Kadangi atsakomybė yra solidari, tai ieškovė privalo jam sumokėti piniginę kompensaciją už sumokėtą jai tenkančią dalį ½ skolos, t. y. 2357 Eur. Skolos dydis apskaičiuotas taip: 4713,87 Eur (sumokėto kredito dalis laikotarpyje nuo 2020-08-16 iki patikslinto priešieškinio pateikimo) : 2, lygu 2357 Eur.

Taip pat jis teikia ir alternatyvų reikalavimą – gyvenamąjį namą su kitais statiniais po santuokos nutraukimo šalims padalinti per pusę ir esamą prievolę kreditoriui palikti solidaria šalių prievole.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB SEB banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau jam žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, šaukimas įteiktas tinkamai. Procesiniuose dokumentuose pateiktuose teismui –atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalys turi bendrą dalintiną prievolę, kylančią iš su banku 2010-05-03 sudarytos kredito sutarties. Tinkamam prievolės užtikrinimui, gyvenamasis namas ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas įkeistas, kartu įkeistas ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bankas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo visas prievoles kylančias iš su banku sudarytos sutarties šalys ir toliau atsakytų solidariai, o bankui įkeistas turtas padalintas tarp šalių teismo nuožiūra.

Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas

konstauoja :

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

I. Bylos esmė

Santuokos nutraukimo byloje dėl kaltės yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolės pagal kredito sutartį atlyginimo.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų

Iš santuokos liudijimo matyti, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė dukra L., (duomenys neskelbtini) – dukra A., (duomenys neskelbtini)- sūnus J.. Vaikai – nepilnamečiai.

Dėl taikinimo

Iš sutuoktinių paaiškinimų nustatyta, kad santuoka faktiškai iširo ir ji nutrauktina, nes sutuoktiniai nuo 2020-08-16 gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą abu sutuoktiniai reikalavo nagrinėti bylą iš esmės, neskiri termino susitaikymui, todėl sutuoktiniams terminas susitaikyti ir neskirtinas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

Dėl kaltės

Sutuoktiniai sutinka, kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės.

Sąlygų, numatytų CK 3.60 straipsnio 3 dalyje, kurios leistų preziumuoti vieno iš sutuoktinių kaltę, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), nes šeimos santykiai grindžiami abipusiu sutuoktinių pasitikėjimu, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Tai yra moralinės sutuoktinių pareigos ir vienos iš jų pažeidimas yra ir kitos pažeidimas. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktiniai nevykdė šių pareigų. Sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam - šeimos santykiuose nėra abipusio pasitikėjimo vienas kitu, visiško atvirumo naudojant šeimos lėšas, paisymo vienas kito nuomonės, šeimos gyvenimo klausimų sprendimo abipusiu sutarimu, pakantumo, rūpinimosi šeimos psichologine, dvasine būkle, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas.

Dėl pavardžių, tarpusavio išlaikymo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, nėra.

Šalys nereikalauja išlaikymo viena iš kitos.

Nėra ginčo, kad po santuokos nutraukimo vaikai lieka gyventi su motina pagal jos gyvenamąją vietą.

Dėl išlaikymo vaikams

Pagal įstatymą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, o nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y., tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Šalys sutinka, kad išlaikymas vaikams būtų priteistas indeksuotomis periodinėmis išmokomis, tačiau nesutaria dėl jų dydžio.

Teismų praktikoje suformuotas kriterijus, leidžiantis konkrečiau nuspręsti apie vaikams priteistino išlaikymo dydį, yra tas, kad paprastai būtinomis tenkinant vaikų poreikius išlaidomis, yra išlaidos siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau - MMA), atskaičius darbdavio mokėtinus mokesčius, t. y. nuo „neto‘ (į rankas) gaunamo MMA. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad L. poreikiams patenkinti reikia 785 Eur per mėnesį, A. - 686 Eur, o J. – 631 eurai. Atsakovas vaikų išlaikymui sutinka skirti po 180 Eur per mėnesį indeksuotomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, prašydamas atsižvelgti į ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei į tai, kad vaikai gauna ir socialines išmokas iš valstybės.

Dėl išlaikymo formos. Pažymėtina, kad įvertinus šalių turtinę padėtį, tik išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuos nepilnamečių šalių vaikų išlaikymą, nes tokia forma užtikrina nuolatinį lėšų teikimą nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, tinkamai juos maitinant, prižiūrint sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis ir socialiai vystytis.

Dėl paramos būtinumo vaikams po santuokos nutraukimo gyvenant su vienu iš tėvų ir išlaikymo (periodinių išmokų dydžio). Vertinat paramos būtinumą, atsižvelgtina į tėvų turtinę padėtį. Ieškovė turi asmeninio turto – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame santuokoje pastatytas gyvenamasis namas ir vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė gauna pajamas iš individualios veiklos apie 1000 Eur per mėnesį ir 60 Eur už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto nuomą. Atsakovas asmenines nuosavybes teise valdomo nekilnojamo turto neturi. Mėnesinės pajamos taip pat yra apie 1000 Eur per mėnesį, įskaitant gaunamą pareigūno pensiją. Kitų išlaikytinių, be nepilnamečių vaikų, sutuoktiniai neturi.

Tėvų dalis išlaikymo prievolėje (CK 3.156 straipsnio 3 dalis).Tėvai turi lygias teises ir pareigas vaikams (CK 3.156 straipsnis) ir jų pareiga išlaikyti yra lygi. Tačiau šalių turtinės galimybės gali būti neribotos dėl jų nenoro dirbti ir užsidirbti priežasčių.

Vertinant ar nagrinėjamu atveju būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, tai byloje nustatyta, kad vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo bus su motina. Vaikams gyvenant kartu su vienu iš tėvų, jam ir tenka vaiko kasdieninė priežiūra, rūpinimasis juo, ko paprastai nekompensuoja išlaikymas. Gyvenamojo būsto suteikimas yra viena iš įstatyme įtvirtintų tėvų pareigų vaikams. Vieno iš tėvų gyvenamojo būsto suteikimo faktas gali būti vertinamas kaip viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių, taikant CK 3.192 straipsnio 3 dalies įtvirtintą proporcingumo principą. Ieškovė su vaikais šiuo metu gyvena jos tėvams priklausančiame bute, kurį išlaiko. Atsakovas gyvena jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, kurį taip pat išlaiko, o taip moka kreditą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, tėvų turtine padėtimi, pripažintina, kad tėvai vaikams išlaikymą turi teikti lygiomis dalimis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas negali priteisti daugiau išlaikymo, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis ir pareiga tarp tėvų turi būti paskirstyta proporcingai jų turtinei padėčiai. Atsižvelgtina ir į tai, kad tėvai turi dar ir solidarią prievolę bankui. Teismas vertina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, nes nors ir ieškovė turi asmeninio nekilnojamo turto, tačiau šis turtas yra įkeistas bankui, užtikrinant abiejų sutuoktinių solidarią prievolę. Prievolė bankui atsirado, įsigijus (pastačius) gyvenamąjį namą. Įkeisto turto negalima parduoti ir gauti iš to pajamų, juolab, kad dalijamas gyvenamasis namas stovi žemėje, kuri taip pat įkeista šalių solidarios prievolės užtikrinimui.

Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 d.), ir kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo ir jo formos turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, orientaciniu kriterijumi, vis dėl to, nagrinėjamu atveju, laikytina minimali mėnesinė alga (valstybės garantas vidutinių poreikių patenkinimui), atsižvelgus į vaikams valstybės skiriamus pinigus bei išminusavus darbdavio mokėtinus mokesčius. Minimali mėnesinė alga nuo 2022-01-01 yra 730 Eur (į rankas – 518 Eur). Šią sumą padalinus per pusę, gauname kiekvieno iš tėvų vaikų išlaikymui skirtinos sumos dalį – po 259 Eur iš kiekvieno tėvo. J. ir L.a gauna po 100 Eur kiekvienas socialinę išmoką vaikui, o A. – 411 Eur neįgalumo išmoka ir 111 Eur išmoką vaikui. Šios išmokos yra skiriamos vaikams, todėl į šias gaunamas socialines išmokas atsižvelgiama nustatant išlaikymo dydį, tai reiškia, jei kiekvienam vaikui (nėra įrodyta, kad kuriam vaikui reikalingos ekstraordinarios išlaidos) abu tėvai lygiomis dalimis mokėtų po 518 Eur, tai L. ir J. poreikių tenkinimui pridėjus socialines išmokas tektų po 618 Eur, o A. – 1018 Eur, t. y. A. daugiau, nei prašo ieškovė, nurodydama jos poreikius. Todėl A. iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis yra 180 Eur, t. y. toks, kokį nurodė galintis teikti atsakovas.

Atkreiptinas dėmesys, kad tėvai darbingi, jauno amžiaus, o tai vertintina kaip jų gebėjimas pagerinti savo turtinę padėtį. Be to, tėvai turi iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį ir savo pasirengimą rūpintis vaikais, ugdyti jų asmenybę ir sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis. Priešingu atveju, atsakomybė tenka patiems tėvams.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.200 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas išlaikymo pareigą vykdė nepertraukiamai, tik ne tokia apimtimi, kokia prašo ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą vaikams. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo dydį skaičiuoja pagal tai, kokį atsakovas išlaikymą turėjo teikti vaikams (sutampa su reikalavimu). Pažymėtina, kad atsakovas taip pat vykdė teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo, teismas taip pat turi vertinti to laikotarpio vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, kokią dalį išlaikymo vertinimo metu teikė kiekvienas iš tėvų, taip pat išlaikymo dydžio proporcingumą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Šių kriterijų nei viena šalis neįrodinėjo, išskyrus tai, kad atsakovas netekęs darbo, pradėjo teikti mažesnį išlaikymą. Todėl paskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą, neįvertinus šių kriterijų, kai atsakovas teikė išlaikymą, bet nenustačius, kokio dydžio jis turėjo būti teikiamas, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, teismas negali. Be to, kai vienas iš tėvų vykdo prievolę, o kitas iš tėvų jos nevykdo, ar ją vykdo iš dalies, t. y. ne tokio dydžio, kokio reikalauja vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, tai tas iš tėvų turi teisę į išlaidų atlyginimą.

Reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamo turto žemės sklypą, esant (duomenys neskelbtini) (po bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomais pastatais - gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (įrenginiais) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuos įgijo dovanojimo sutarčių pagrindu. Ginčo dėl šio turto teisinio režimo nėra. Atsakovas asmeninio nekilnojamo turto neturi.

Įstatymas (CK 3.127 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis ) numato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo teisme dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat, kad turtas padalijamas natūra ir tik kai turto padalyti abiem sutuoktiniams natūra negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kitam sutuoktiniui jo dalį atlyginti pinigais.

Tiek ieškovės, tiek atsakovo sudarytas santuokoje įgyto turto balansas nesiskiria.

Santuokoje šalys įgijo gyvenamąjį namą su įrenginiais, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad žemės sklypas, ant kurio stovi pastatai, priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Šalys nesutaria dėl gyvenamojo namo pasidalijimo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nori, kad namas būtų padalintas natūra, išmokant kitam sutuoktiniui kompensaciją, atsižvelgus į prievolę bankui. Ieškovė taip pat reikalauja jai priteisti didesnę nekilnojamo turto dalį, atsižvelgiant, kad su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, t. y. dėl nepilnamečių vaikų interesų – vaikai yra skirtingų lyčių, name jie turi savo kambarius, yra kiemas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamasis turtas, kurį šalys prašo padalinti natūra, kitam sutuoktiniui (atsakovui) išmokant kompensaciją, ir atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, tai, dalijamas turtas – gyvenamasis namas yra žemėje, kuris priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Atidalinti namą natūra (nežinant ar toks atidalijimas yra galimas, nes šalys tokių įrodymų nepateikė), visais atvejais reikalingi įdėjimai, o ieškovės teigimu, jo atidalinti be įdėjimų ir žalos namui apskritai negalima. Kad galėtų naudotis žemės sklypu, kuriame yra ir kiti namo aptarnavimui skirti įrenginiai, atsakovas ketina nustatyti servitutą, o ieškovei nesutikus, kreiptis į teismą. Tai tik patvirtina, kad taip dalijant santuokoje įgytą turtą, ginčas nebus išspręstas iš esmės ir kad tai tik užprogramuoja teisminius ginčus ateityje. Turtas priteisiamas natūra ieškovei, nes jai jis reikalingesnis ne tik dėl vaikų interesų, bet dėl ieškovės vykdomos veiklos, iš kurios ji gauna pajamas (floristika).

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Tai – nepilnamečių vaikų interesai, sutuoktinio turtinė padėtis. Nesant kitų pagrindų didesnė bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausanti turto dalis paprastai priteisiama tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Nagrinėjamu atveju, vaikai lieka gyventi su ieškove. Šis pagrindas, leidžiantis nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, pilnai atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Civilinio kodekso 3.3 straipsnis ir jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias su vaikų teisėmis susijusius santykius, pirmiausia vadovautis vaikų interesais. Tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovei, su kuria lieka gyventi vaikai turi būti priteista didesnė bendro turto dalis, kadangi vaikų interesai apsaugomi ieškovei priteisiant turtą natūra, o atsakovui išmokant kompensaciją, atsižvelgus dar į tai, kad jis neturi kito būsto. Toks gyvenamojo namo padalijimo būdas lygiomis dalimis nepažeistų abiejų sutuoktinių ir jų vaikų interesų.

CK 3.119 str. numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės pabaigoje. Ginčo dėl gyvenamojo namo kainos rinkos vertės nėra, abu sutuoktiniai nurodo vienodą gyvenamojo namo vertę - 131 000 Eur. Kitų duomenų, pagrindžiančių nekilnojamo turto rinkos vertę šalys nepateikė, todėl teismas remiasi šalių nurodyta nekilnojamo turto rinkos verte. Tokiu būdu, tarp sutuoktinių gyvenamasis namas su kitais statiniais dalintinas lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), o atsakovui iš ieškovės priteistina 42 548 Eur piniginė kompesacija (131 000 Eur - 42548 Eur skolos likutis kreditoriui) : 2).

Likusieji registruotini kilnojamieji daiktai dalintini natūra šalių prašymu – automobilis lieka ieškovei, o atsakovui - ginklai. Atsakovas prašo priteisti 1747,50 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkantį didesnės vertės turtą - automobilį, kurį jis vertina 3495 eurais pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktą pažymą. Kadangi kitokio automobilio vertinimo į bylą nėra pateikta, teismas automobilį vertina pagal atsakovo pateiktą pažymą, ir iš ieškovės atsakovui už automobilį priteisia 1747,50 Eur piniginę kompensaciją, iš kurios išminusuojama 600 Eur piniginė kompensaciją už atsakovui atitenkančius ginklus (ginčo dėl jų vertės nėra), todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 1147,50 Eur kompensacija už ieškovei atitenkantį didesnės vertės turtą.

Dėl skolos

Šalys nuo 2020-08-16 nebegyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Santuokos metu šalys 2010-05-03 sudarė kredito sutartį. Kreditas buvo imamas namo statybai. Šalių prievolė bankui pagal kredito sutartį yra solidari. Atsakovas po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo vienas vykdė prievolę iš savo asmeninių lėšų, todėl ieškovė turi atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją už atsakovo sumokėtą ieškovei tenkančią sumokėti dalį, t. y. 2357 Eur. Skolos dydis pagal pateiktus įrodymus – 4713,87 Eur per laikotarpį nuo 2020-08-16 iki patikslinto priešieškinio priėmimo.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Sutiktina su atsakovo išdėstytais argumentais, kad bendravimo su vaikais tvarka su skyrium gyvenančiais tėvais būtų maksimali. Atsakovas prašo 50 x 50 bendravimo tvarkos, tačiau išklausius vaikų nuomonės (išskyrus dukters A., kuri yra neįgali), išnagrinėjus Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, nustatyta, kad vaikai – dukra L. ir sūnus J. nebendrauja su tėvu pilna apimtimi net pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, kuri iš esmės yra minimali ir paremta tėvų susitarimu. Nustatyta, kad vaikai nenoriai bendrauja savaitgaliais, telefonu, nenori vykti pas tėvą dėl vykstančio skyrybų proceso, ir nenori, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka 50x50, t. y., kad jie gyventų savaitėmis pas vieną iš tėvų. Vaikai nutolę nuo tėvo, vadina jį savanaudžiu, nes jis nenori palikti jiems namo. Tai leidžia teigti, kad tėvų skyrybų procesas įtakoja tokį vaikų elgesį, todėl bendravimo tvarka turi būti maksimali, bet tokia, kad tėvas su vaikais ir vaikai su tėvu atrastų ryšį. Ryšio su tėvu palaikymui turi padėti ir vaikų motina, kuri turi paruošti vaikus susitikimams su tėvu, todėl teismas mano, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su juo tvarka „50x50“ dabartiniu momentu nėra visiškai tinkama, juolab, kad atsakovui nepriteisus gyvenamojo namo natūra, ir jam neturint gyvenamosios vietos, kuri tiek teismui, tiek ieškovei ir vaikams nėra žinoma, tokia prašoma nustatyti bendravimo tvarka gali pažeisti ir vaikų interesus.

Atkreiptinas dėmesys, kad su vienu iš tėvų gyvenantis vaikas su juo bendrauja nuolat, kiekvieną dieną, o skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku galimybės yra ribotos, todėl teismas privalo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kad ji užtikrintų maksimalų bendravimą su vaiku (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tiek ieškovės, tiek atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka iš esmės pripažintina maksimali, išspręstas bendravimo su vaikais klausimas savaitgaliais, kiekvieną mėnesį, švenčių, atostogų, vaikų ligos dienomis ir kt. Tačiau nustatant vaikų bendravimo tvarką su skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų auklėjimo tvarką, būtina išsiaiškinti visas vaikų auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus aspektus, dėl kurių tėvai nesutaria. Bendravimo tikslas – dalyvauti vaikų auklėjime. Šalių pasiūlytos tvarkos apima bendravimo su vaikais švenčių ir poilsio dienomis, tėvų atostogų ir vaikų atostogų metu, todėl atitinka tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą (CK 3.156 straipsnis), ir nepažeidžia nei vaikų, nei jų tėvų interesų.

Teismui nustačius, kad šiuo momentu nėra tinkama bendravimo tvarka „50 x50“, o ieškovei nenurodžius, kokia tvarka vaikai su tėvu bendrauja savaitės darbo dienomis, o teismui nežinant nei tėvų nei vaikų užimtumo, teismas nustato lanksčią tvarką dėl bendravimo savaitės darbo dienomis, atsižvelgiant į vaikų norus ir jų užimtumą.

III. Bylinėjimosi išlaidos, užstatas, laikinosios apsaugos priemonės

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies ir pripažinus abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (pagrindinis reikalavimas), kiekviena šalis pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimus įsiteisėjus, naikintina laikinoji apsaugos priemonė (CPK 150 straipsnis), o taip pat atsakovui grąžintinas jo į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas užstatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. U., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. U. ir J. U. palikti ikisantuokines pavardes: U. ir U..

Nustatyti nepilnamečių vaikų - L. U., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. U., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. U., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš V. U. dukters L. U., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus J. U., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 259 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį kiekvienam, o dukters A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 180 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos t. y. nuo 2021-03-29 iki L., A. ir J. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzurfrukto teise paskiriant motiną J. U..

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir J. U. a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinį statinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotus V. U. a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. U. a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise, 131 000 Eur vertės;

- automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3495 Eur vertės, įregistruotą J. U. vardu.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir V. U. a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti lygiavamzdį šautuvą (duomenys neskelbtini), 150 Eur vertės, graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), 850 Eur vertės, revolverį (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės, įregistruotus V. U. vardu.

Priteisti iš J. U. V. U. 42 548 Eur kompensaciją, padalijus gyvenamąjį namą natūra, 1147,50 Eur kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą ir 2357 Eur piniginę kompensaciją už įvykdytą solidarią prievolę, iš viso – 46 052,50 Eur piniginę kompensaciją.

Nustatyti V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais – L. U., gimusia (duomenys neskelbtini), A. U., gimusia (duomenys neskelbtini), J. U., gimusį (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad:

- tėvams sutarus, o vaikams išreiškus norą, tėvas gali susitikti su vaikais bet kuriomis savaitės darbo dienomis, laisvu nuo mokyklos ar kitų užsiėmimų metu, jei tai neprieštaraus vaikų interesams (vaikas serga, vyksta pamokos ir kt. užsiėmimai ir kt.), informuojant apie tėvo ir vaikų susitikimą vaikų motiną J. U.;

- tėvas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 valandą ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sekmadienį 17 valandą. Jei tėvo ir vaikų bendravimo sekmadienis sutampa su Motinos diena, tėvas pristato vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį 10 valandą. Jei sutampa su motinos gimtadieniu, tą dieną su vaikais praleidžia motina, pasiimdama vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydama vaikus į tėvo gyvenamąją vietą 20 val., o jei motinos ir vaikų bendravimo sekmadienis sutampa su Tėvo diena, motina pristato vaikus į tėvo gyvenamąją vietą sekmadienį 10 val., jei motinos ir vaikų bendravimo savaitgalį viena iš dienų sutampa su tėvo gimimo diena, tą dieną su vaikais praleidžia tėvas, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ir pristatydamas juos į vaikų gyvenamąją vietą 20 val.;

- tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų porinių metų, pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmą Kalėdų dieną ir Velykų pirmą dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 valandą ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą Kalėdų dieną ir antrą Velykų dieną iki 17 val. Šiuo atveju netaikoma tėvo bendravimo su vaikais įprastinė tvarka ir tėvo atostogų su vaikais numatytas laikas;

- tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų neporinių metų, pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Kūčių ir Kalėdų pirmą dieną bei šeštadienį prieš Velykas ir Velykų pirmą dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 valandą ir grąžindamas vaikus Kalėdų pirmą dieną ir Velykų pirmą dieną 17 val.;

- vasaros atostogų metu ikimokyklinio bendrojo lavinimo įstaigose, tėvas su vaikais nepertraukiamai praleidžia 10 dienų, iš anksto suderinęs su vaikų motina pasiėmimo ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką. Tėvas, norėdamas išvykti su vaikais į užsienį, turi gauti motinos rašytinį sutikimą;

- tėvas neribotai bendrauja su vaikais ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, laisvu nuo mokyklos ir kitų užsiėmimų metu.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2021-05-03 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, laikinas išlaikymas ir laikinoji bendravimo su vaikais tvarka.

Sprendimui įsiteisėjus, atsakovui V. U. iš teismo depozitinės sąskaitos grąžinti 30 000 Eur depozitinį įnašą, sumokėtą 2021-12-07 mokėjimo nurodymu į sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Dalia Kvederavičienė