Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-08-17 · Civilinė byla Nr. 2S-966-520/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-17
Bylos Nr.
2S-966-520/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
D., D. S.
Atsakovas
J. B.
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-966-520/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 110.2; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei J. B. ir dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo pagal atsakovės J. B. priešieškinį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamąją vietą su juo, priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, iš atsakovės J. B. (buvusi pavardė N.) jam priteisti 37124,40 Lt turtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovės J. B. 37124,40 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, o šio turto nepakakus – iki bus užtikrinta reikalinga suma žalai atlyginti, areštuoti kitą turtą, laikantis tokios tvarkos: turtines teises, vertybinius popierius, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes ieškovės padaryta turtinė žala yra didelė, atsakovė beveik metus vengia atlyginti jam padarytą 29924,40 Lt turtinę žalą ir atsisako geruoju kompensuoti 7200 Lt esminio turto pagerinimo išlaidų, piktybiškai negrąžina neteisėtai užvaldyto jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio didelės vertės kilnojamojo turto, elgiasi agresyviai ir įžūliai. Be to, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad atsakovė turi šešiaženklių įsipareigojimų kredito įstaigoms, už kurį įkeistas vienintelis nekilnojamasis turtas. Nors atsakovė teigia, kad neturi piniginių lėšų, tačiau atliko namo remontą, įsigijo naujus baldus, prabangų apie šimtą tūkstančių kainuojantį automobilį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, t. y. ieškovo reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovei J. B. priklausantį 37124,40 Lt vertės kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai, – turtines teises bei pinigines lėšas. Teismas, įvertinęs ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, ieškinio dalyką bei pagrindą, sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.

Šalies argumentai

Atsakovė J. B. pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir prašė taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškovo 37124,40 Lt reikalavimui užtikrinti areštuoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 121 100 Lt vertės nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, kurio vertė yra 28800 Lt, gyvenamasis namas, kurio vertė yra 87600 Lt, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 4700 Lt, todėl vykdant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-20 nutartį, pirmiausia turėjo būti areštuotas šis nekilnojamasis turtas. Tačiau antstolis, pažeisdamas jos ir nepilnametės dukters interesus, areštavo ne nekilnojamąjį turtą, bet pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, nors ji neturi jokių kitų santaupų reikalingų vaikui ir sau išlaikyti, kas mėnesį turi vykdyti 1236,70 Lt dydžio įsipareigojimus bankams. Be to, antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo jos darbovietę iš jos darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų išskaičiuoti 37124,40 Lt. Siekiant operatyviai apginti jos interesus, prašė pakeisti nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo D. S. reikalavimams užtikrinti areštuotą atsakovei J. B. nuosavybės teise priklausantį 37124,40 Lt vertės kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas pakeitė į atsakovei J. B. nuosavybės teise priklausančio konkretaus nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), areštą, neviršijant 37124,40 Lt sumos, nutartį pavedė vykdyti antstoliui, uždėjusiam areštą atsakovės turtui pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-20 nutartį, nurodė nutartį vykdyti skubiai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2010-01-20 nutartyje nurodė areštuotino turto eiliškumą, t. y. į tai, kad pirmiausia turėjo būti areštuotas atsakovei priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, gyvenamasis namas, nekilnojamojo turto vertė ženkliai viršija ieškinio sumą, į šalių nepilnametės dukters interesus, padarė išvadą, jog yra pagrindas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Ieškovas D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2010-03-01 nutarties dalį, kuria pakeista Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-20 nutartis, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-20 nutartį, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismo ir proceso dalyvių sąmoningą klaidinimą ir įžūlų melavimą teismui, skirti atsakovei baudą. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina, kadangi teismas, nurodydamas, jog nutartis yra vykdytina skubiai grubiai pažeidė CPK 150-151, 152 str. 2 d. Teismas palikdamas tik namo areštą netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nes iš šalių pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovei priklausančio namo vertė yra 87600 Lt, o skola už šį namą bankui – 94543,40 Lt, t. y. skola už įkeistą atsakovės namą bankui yra beveik 10000 Lt didesnė nei namo vertė, be to, namas yra įkeistas AB „Swedbank“. Jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė padengė dalį ar visą įsiskolinimą už hipoteka įkeistą namą, ar namo vertė būtų ženkliai padidėjusi, atsakovė nepateikė. Dėl to teismas, palikęs tik konkretaus turto (namo) areštą, akivaizdžiai pažeidė jo interesus, atsakovės elgesys yra nesąžiningas, t. y. atsakovė sąmoningai melavo ir klaidino teismą apie namo vertę, nuslėpė skolą už namą bankui. Dėl to yra reali galimybė, kad atsakovė paslėps arba perleis 2010-01-20 nutartimi areštuotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paslėps pinigines lėšas. Teismo motyvai, kad nepanaikinus atsakovės piniginių lėšų arešto būtų pažeisti nepilnametės dukros interesai, yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, nes iš areštuoto atsakovės darbo užmokesčio ieškovei lieka 1300 Lt, 400 Lt išlaikymą jis moka nepilnametei dukrai. Atsakovė ne pirmą kartą pateikia byloje melagingus parodymus, susijusius su atsakovės turtine padėtimi, klaidina teismą ir proceso dalyvius. Lyginant Vaikų apsaugos tarnybos surašytus 2009-07-22, 2010-02-08 Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, kurių viename nurodyta, kad atsakovės pajamos yra 5000 Lt, kitame – kad 7000 Lt, o atsakovės šeimos pajamos yra 10000 Lt, su atsakovės pateiktomis UAB „Medipresa“ pažymomis apie atsakovės su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas, akivaizdu, jog atsakovės gaunamos pajamos kelis kartus skiriasi. Iš atsakovės priešieškinyje nurodytų išlaidų matyti, jog atsakovės išlaidos yra beveik 1,5 karto didesnės nei gaunamos pajamos, todėl neaišku, iš kokių lėšų gyvena, kuo maitinasi J. ir V. B.. Tai akivaizdžiai liudija atsakovės nesąžiningumą, todėl teismas turėjo atsisakyti ginti atsakovę pagal CK 1.136 str., 1.137 str. 3 d.

Atsiliepimas

Atsakovė J. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, vadovaudamasis CPK 152 str. 4 d., 283 str. 1 d. 5 p., 588 str., turėjo teisę nuspręsti dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdymo skubiai, nes uždelsimas vykdyti nutartį galėjo padaryti žalos nepilnamečiam vaikui, tai nepažeidė ieškovo teisių. Antstolis D. Š., vykdydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-20 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepaisė nei arešto masto, nei areštuotino turto vertės, pažeidė teismo nutartį, viršijo savo kompetenciją. Skundžiama nutartimi teismas iš esmės tik patikslino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas konkretų turtą, nekeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-20 nutartimi nustatytos areštuotino turto eilės ar arešto masto ir nepanaikino priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiamai nutarčiai iš viso neturėtų būti taikomi nutarčiai dėl laikinų apsaugos priemonių pakeitimo įsigaliojimo taisyklės. Apelianto argumentai dėl areštuoto turto vertės ir įkeitimo reikšmės yra nepagrįsti, kadangi apeliantas nepateikė teismui jos turto vertinimo, tuo tarpu kai jos 2010-03-01 atlikto pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertinime nustatyta, jog pastato ir žemės sklypo vertė yra 170 000 Lt, todėl net sumokėjus 94543,40 Lt skolą AB „Swedbank“ pastato vertės visiškai pakaks ieškovo reikalavimams įvykdyti. Tai, kad turtas yra įkeistas, netrukdo turto areštuoti ir nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, ji tvarkingai vykdo prisiimtus įsipareigojimus bankui ir nėra jokios grėsmės, kad iš hipoteka užtikrinto turto bus išieškoma kreditoriui AB „Swedbank“.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina (CPK 337 str. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo D. S. reikalavimams užtikrinti areštavo konkretų atsakovei I. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovei nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), dėl kurio vertės byloje yra nurodyti ir pateikti skirtingi duomenys, yra įkeistas, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neareštavo ir kito atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki kreipimosi į teismą. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 str. 2 d. yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymui užtikrinti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str.). Todėl taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi ne tik siekti maksimaliai apsaugoti vienos šalies interesus, bet ir įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes kitai šaliai. Ši byla yra šeimos byla, kurioje yra sprendžiami ir reikalavimai, susiję su nepilnamečio vaiko interesais (gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu), todėl visus klausimus byloje būtina spręsti taip, kad būti apsaugoti ir nepažeisti nepilnamečio vaiko interesai, kurie šioje byloje yra prioritetiniai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei J. B. ir pagal atsakovės J. B. priešieškinį ieškovo D. S. reikalavimui dėl 37124,40 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo, 2010-01-20 nutartimi areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teisės ir pinigines lėšas. Kadangi nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dieną buvo nežinomas atsakovei priklausantis turtas, pirmosios instancijos teismas 2010-01-20 nutartyje nenurodė išsamių areštuotino atsakovei priklausančio turto duomenų, surasti ir aprašyti atsakovei priklausantį turtą pirmosios instancijos teismas pavedė antstoliui. Antstolis, vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2010-01-20 nutartį, 2010-01-28 sudarė turto aprašą, kuriame aprašė atsakovės J. B. nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), nurodė, kad daiktų vertė nenustatyta (b. l. 137-138). Gyvenamajam namui ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini), yra nustatyta hipoteka (b. l. 131-132). Atsakovė kreipėsi su prašymu pakeisti 2010-01-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti jai priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), prašymą grindė tuo, kad ji turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau antstolis areštavo jos pinigines lėšas, darbo užmokestį, iš kurių ji išlaiko save, šalių nepilnametę dukrą, moka įmokas bankui už būstą, kuriame ji gyvena kartu su dukra. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovės turtui, turtinėms teisėms, piniginėms lėšoms taikytas areštas buvo pakeistas į konkretaus turto – atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), areštą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas pakeisti 2010-01-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į 2010-01-20 nutartyje nurodyto areštuotino turto eiliškumą, t. y. tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, gyvenamasis namas, į nepilnametės šalių dukros interesus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, į atsakovės pateiktus duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą buvo pagrindas pakeisti 2010-01-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. taikyti konkretaus nekilnojamojo turto areštą ir netaikyti arešto atsakovei priklausančioms piniginėms lėšoms, kadangi atsakovės piniginių lėšų areštas galėtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesus, sutrikdyti nuolatinį kasdienių vaiko poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d. įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl vaiko kasdienių poreikių tenkinamas privalo būti užtikrintas nepriklausomai nuo tarp tėvų vykstančių ginčų. Taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra sprendžiamas klausimas, koks konkretus išlaikymo dydis yra reikalingas nepilnamečiam vaikui, kadangi šios aplinkybės nustatomos tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu ieškovo atskirojo skundo argumento, kad tik palikus galioti 2010-02-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bylos nagrinėjimo metu bus tinkamai užtikrinti ieškovo interesai, kad priešingu atveju, yra akivaizdžiai pažeidžiami jo turtiniai interesai. Kaip nurodyta aukščiau, įstatymas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, siekia užtikrinti tiek ieškovo, tiek atsakovo interesų pusiausvyrą, draudžiama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios ribotų atsakovą daugiau, nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo užtikrinimo tuo atveju, jei toks ieškovo reikalavimas išnagrinėjus bylą iš esmės būtų pripažintas pagrįstu ir tenkintas, t. y. preliminari galimybė, todėl pripažintinas nepagrįstu apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas taikydamas konkretaus turto areštą akivaizdžiai pažeidė jo turtinius interesus. Taip pat CPK 146 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Atsakovė, prašydama pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis apie jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais – 0,0667 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas – esantys (duomenys neskelbtini), 1,9 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro 2009-10-01 Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pirmosios instancijos teismo areštuoto atsakovei priklausančio gyvenamojo namo, kuriam nustatyta hipoteka, rinkos vertė yra 39100 Lt. Tačiau įvertinus apelianto nurodytus argumentus, susijusius su tuo, kad gyvenamojo namo rinkos vertė yra 87600 Lt, atsakovė yra skolinga bankui 94543,40 Lt, tai, kad atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog įkeisto gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė 2010-03-01 yra 170 000 Lt, todėl net ir grąžinus 94543,40 Lt skolą bankui, likusi turto vertė bus pakankama ieškovo reikalavimui patenkinti, tai, kad antstolis 2010-01-28 turto apraše nurodęs aprašomus daiktus: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą – esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nenustatė daiktų vertės, darytina išvada, jog nesant nustatytos (ar pateiktų tai pagrindžiančių įrodymų) areštuoto gyvenamojo namo rinkos vertės, yra pagrindas papildomai areštuoti atsakovei priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi areštuotas gyvenamasis namas, 1,9 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Vertinant bylos medžiagą ir atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo motyvu, jog atsakovė piktnaudžiavo ar piktnaudžiauja savo teisėmis, klaidina teismą, elgiasi nesąžiningai, todėl jai turėtų būti skiriama bauda. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė tik dėl procesinio teisinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tikslingumo, atsižvelgė į su sprendžiamu klausimu susijusius tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktus argumentus, duomenis. Sprendžiant tokį klausimą aplinkybės, susijusios su pareikštų reikalavimų pagrįstumu, nenustatomos ir nevertinamos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenagrinėja atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimais dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, atsakovės, atsakovės šeimos turtinės padėties, akivaizdžiai pažeistų ieškovo turtinių interesų, kadangi kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ši byla jau yra išnagrinėta, 2010-04-13 sprendimu netenkintas ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas.

CPK 151 str. 4 d. numato, kad atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba jas pakeisti kitomis sustabdo tos nutarties vykdymą. CPK 152 str. 2 d. numato, kad nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba ją panaikinti vykdoma įsiteisėjus šiai nutarčiai. Tačiau įstatymas kartu suteikia teismui teisę leisti skubiai vykdyti sprendimą ar jo dalį, jei dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti (CPK 283 str. 1 d. 5 p.). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog šiuo atveju yra būtina užtikrinti nepilnametės šalių dukters interesus, nurodė, kad skundžiama nutartis vykdytina skubiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog vykdant pirmosios instancijos teismo 2010-01-20 nutartį buvo areštuotos ir atsakovės piniginės lėšos, darbo užmokestis, šalių nepilnametė dukra gyvena su atsakove, šioje proceso stadijoje nėra ir negali būti sprendžiamas, kokio dydžio išlaikymas turi būti teikiamas kas mėnesį nepilnamečiam vaikui, vadovaudamasi prioritetiniu nepilnamečio vaiko interesų gynimo principu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nurodyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdyti skubiai. Dėl to atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, grubiai pažeisdamas procesinės teisės normas leido nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdyti skubiai.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš dalies tenkinus ieškovo atskirąjį skundą, nurodytos išlaidos lygiomis dalimis po 2,85 Lt priteistinos iš ieškovo ir atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį pakeisti.

Nutarties dalį, kuria pakeistos Vilniaus rajono apylinkės 2010 m. sausio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, papildyti, nurodant, kad yra areštuojami atsakovei J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantys: 0,0667 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1,9 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš D. S. ir J. B. po 2,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Rasa GudžiūnienėAndžej Maciejevski