Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. nutarties, kuria Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžiu nuteisti: M. Č. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams; M. S. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, gynėjo, iš esmės sutikusio su kasacinio skundo argumentais, bet nepasisakiusio dėl kasacinės instancijos teismo nutarties rūšies, kaltinamųjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. ir M. S. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžiu nuteisti už tai, kad 2007 m. gegužės 30 d., apie 13.50 val., Šiauliuose (duomenys neskelbtini) iš anksto susitarę ir veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais ir turėdami vieningą tyčią, M. Č. grasinant nukentėjusiajam J. B. šaunamuoju ginklu – 9 mm kalibro pistoletu „Blow magnum“ Nr. 6-123741, priskiriamu D kategorijos šaunamiesiems ginklams, taip atimant nukentėjusiajam J. B. galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo J. B. kelnių kišenės ištraukiant ir pagrobiant svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson K750i“ su jame buvusiomis pokalbių ir 512 MB atminties kortelėmis, priklausantį nukentėjusiajam J. B., padarė jam 750 Lt turtinę žalą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. nutartimi panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendis ir byla perduota prokurorui.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, pažeidė bendrąsias bylų nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje nuostatas, nes viršijo apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl jo paduotas skundas, tačiau negali pabloginti daugiau, nei to prašoma skunde.

Prokuroras pažymi, kad apygardos teismas, neanalizuodamas paduoto apeliacinio skundo turinio ir neaptardamas jame išdėstytų motyvų, nurodė, kad patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal veikos kvalifikacijos apimtį, nors šiuo klausimu apeliaciniame skunde nebuvo pasisakyta, nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes iš nuosprendyje nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad teismas nurodė tik M. Č. atliktus veiksmus pagrobiant nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nenurodė, kokius veiksmus atliko M. S. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, M. S. taip pat atliko aktyvius veiksmus – patikrino nukentėjusiojo kuprinę, tačiau šie veiksmai kaltinamajame akte nenurodyti.

Prokuroras pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik prašydamas pagriežtinti bausmę M. Č. Skundų dėl veikų kvalifikacijos (teisėtumo) ar faktinių aplinkybių ištyrimo (pagrįstumo) nebuvo padavę ir nuteistieji.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nesigilindamas į prokuroro apeliacinio skundo reikalavimus, patikrino faktinę bylos dalį ir netgi dėl neapskųsto asmens – M. S. – veikos. Be to, apeliacinės instancijos teismas išplėtė kaltinimo ribas, nors dėl to nebuvo jokio ginčo. Pastabų dėl kaltinamojo akto nei nuteistieji, nei jų gynėjai nepareiškė, apeliacinių skundų dėl šio klausimo irgi nebuvo. Pirmosios instancijos teismo klaida, nenurodant nuosprendžio aprašomojoje dalyje visų kaltinamajame akte M. S. inkriminuojamų aplinkybių, M. Č. bausmės taikymui ir veikos vertinimui jokios reikšmės neturi. M. Č. nusikalstami veiksmai, išdėstyti apylinkės teismo nuosprendyje, visiškai nesiskiria nuo kaltinamajame akte išdėstytų, o jų kvalifikavimas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį taip pat analogiškas.

Kasatorius pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo, viršijo apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, bet ir pasunkino nuteistojo M. S. padėtį, nes nurodė naujas, nei pateiktos kaltinime, aplinkybes ir įpareigojo prokurorą jas inkriminuoti nuteistajam, dėl kurio nebuvo apeliacinio skundo.

Be to, prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka ir sprendimų surašymo reikalavimų, nes joje yra vienas kitam prieštaraujančių teiginių. Motyvuojamojoje nutarties dalyje teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, toliau pabrėžiama, kad nuosprendžiu nustatytos bei kaltinamajame akte išdėstytos aplinkybės skiriasi nuo faktinių. Vienoje apeliacinės instancijos teismo nutarties vietoje nurodoma, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje neaptarė M. S. veiksmų, toliau nurodoma, kad byla perduotina prokurorui dėl neva neteisingai surašyto kaltinamojo akto.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo ribų

Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą dėl netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies ir neteisingai paskirtos bausmės nuteistajam M. Č., kuriuo prokuroras prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajam M. Č. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino nuosprendį dėl abiejų nuteistųjų, nes kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, aprašant kaltinamojo M. S. nusikalstamą veiką, nenurodyti konkretūs šio kaltinamojo veiksmai, taip pažeista abiejų kaltinamųjų teisė žinoti, kuo yra kaltinami, bei įstatymų numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau šis straipsnis numato vieną išimtį. Viršyti apeliacinių skundų ribas leidžiama, kai pagal apeliacinį skundą tikrinamoje bylos dalyje nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nepriklausomai nuo to, ar gautas dėl jų skundas. Tokiu atveju teismas patikrina, ar nustatyti pažeidimai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems nuteistiesiems. Pirmosios instancijos teismo padaryti esminiai BPK pažeidimai suponuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą juos ištaisyti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas), o ne perduoti bylą prokurorui.

Apeliacinės instancijos teismas šias įstatymo nuostatas pažeidė, dėl to byla pagal prokuroro apeliacinį skundą liko nepatikrinta. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad nuteistojo M. Č. teisių pažeidimas konstatuotas todėl, kad kaltinamajame akte ir nuosprendyje nenurodyti nuteistojo M. S. nusikalstami veiksmai. Tokia formuluotė turi loginių spragų ir leidžia spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas jo nurodytą pažeidimą konstatavo ne pagal prokuroro apeliacinį skundą dėl netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuteistajam M. Č. tikrinamoje, o kitoje bylos dalyje, kurios, saistomas apeliacinio skundo ribų, teismas negali tikrinti. Tuo pačiu pats apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas išplėsti kaltinimo ribas nuteistajam M. S., kuris pasak teismo ne tik stovėjo šalia, bet ir patikrino nukentėjusiojo kuprinę, pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies draudimą pabloginti nuteistojo, dėl kurio apeliacinis skundas nepaduotas, padėtį.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad kaltinamajame akte nenurodyti konkretūs kaltinamojo M. S. veiksmai, nevisiškai atitinka šiame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo. Kaltinamajame akte nurodyta, kad M. S. buvo iš anksto susitaręs ir veikė kartu su M. Č., visą laiką būdamas prie nukentėjusiojo, kai M. Č. grasino jam pistoletu. Iš esmės tai padėjėjo veiksmai, BK 24 straipsnio 6 dalyje apibūdinami kaip kitų bendrininkų saugojimas ar pridengimas. Tokia kaltinimo formuluotė nagrinėti bylą netrukdo. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą, apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Nesant bent vienos iš tokio sprendimo priėmimo pagrindo sudedamųjų dalių, tuo pagrindu priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio

BPK 332 straipsnyje, priklausomai nuo priimamos nutarties rūšies, išdėstyti reikalavimai nutarties turiniui. Atskiros nutarties dalys turi logiškai išplaukti viena iš kitos, jose negali būti prieštaringų teiginių, kokie yra skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje. Iš pradžių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, o toliau daro priešingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir nenurodė M. S. veiksmų, nuteisė jį dėl nusikalstamos veikos, kurios metu jis neatliko jokių veiksmų, nusikalstamos veikos aplinkybės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų.

Jeigu viršijamos apeliacinio skundo ribos, tai įžanginėje nutarties dalyje taip pat turi būti nurodomi duomenys apie tuos asmenis, dėl kurių nuosprendis panaikinamas BPK 320 straipsnio 3 dalies tvarka, o aprašomojoje dalyje išdėstoma ir su tais sprendimais susijusi nuosprendžio dalis. Skundžiamoje nutartyje tokie duomenys apie nuteistąjį M. S. nenurodyti.

Išdėstyti apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes jie suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo M. S. teises ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.