Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovėms Almai Truncienei ir Eglei Mockienei,

2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. L., J. M., V. B., R. M., L. A., R. B., R. Š., R. B., L. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto bei 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpareigodamas Pareiškėją gauti išankstinį kvartalo bendruomenės sutikimą laisvos valstybinės žemės prijungimui, nes tai nenumato galiojantys įstatymai. Atsakovo nurodomas praėjimo takas nėra įtrauktas į jokius detaliuosius planus, nėra pažymėtas žemės sklypų planuose ar projektuose, laisvoje valstybinėje žemėje nėra įregistruotas joks kelio servitutas, toks praėjimo takas teisiškai neegzistuoja. Visame kvartale yra suprojektuota ir įrengta viešųjų kelių infrastruktūra, keliai suprojektuoti atsižvelgiant į kvartalo išsidėstymą, todėl nepagrįsti Atsakovo teiginiai, kad neigiamas pasekmes pajustų senyvo amžiaus ir judėjimo negalią turintys asmenys. Atsakovas 2018 m. kovo 22 d. rašte Nr. (31.1)-RS2-246 nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kiek asmenų ir kaip dažnai naudojasi valstybiniu žemės sklypu kaip praėjimo taku, kokios neigiamos pasekmės visuomenei atsirastų, jei laisvas valstybinės žemės plotas būtų prijungtas prie Sklypo 1 ir Sklypo 2. Pareiškėjas pažymi, kad parengus Projektą, pagal kurį įsiterpusi laisva valstybinės žemės juosta būtų prijungta prie Sklypo 1 ir Sklypo 2, nebūtų izoliuotas joks kitas žemės sklypas. Pareiškėjo teisių ribojimas nėra proporcingas ir nepateisinamas viešuoju interesu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto 5 dalyje numatyta: Jeigu įsiterpęs žemės plotas viena ta pačia kraštine (toliau - bendra kraštinė) ribojasi su dviem ar daugiau tarpusavyje besiribojančių žemės sklypų, tai kiekvieno besiribojančio žemės sklypo savininkui (bendraturčiams) ar (ir) nuomininkui (nuomininkams) gali būti parduodamas ar (ir) nuomojamas tik tas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris būtų gaunamas pailginus besiribojančių žemės sklypų šonines kraštines, kurios statmenai kirstų įsiterpusio žemės ploto bendrą kraštinę. Mano, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. M. ir L. A. Pareiškėjo skundą prašė tenkinti.

NŽT atstovas ir kiti tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 22 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-246 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ teisėtumo ir pagrįstumo bei Atsakovo įpareigojimo priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektą.

Faktinės bylos aplinkybės

Pareiškėjas, jo sutuoktinė V. L. ir J. M. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (Sklypas 1) bendrasavininkiai. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (Sklypas 2) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. B., R. M., L. A. ir R. B. Tarp šių žemės sklypų yra įsiterpusi laisvos valstybinės žemės juosta.

Pareiškėjas V. L., V. L., V. B., R. M., L. A., R. B. ir J. M. įgaliotas asmuo V. L. 2017 m. spalio 12 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydami organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); projektavimo tikslai – prie esamų sklypų prijungti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą.

Atsakovas 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-960 atsakė, kad prašymas netenkinamas, nes valstybinės žemės plotu, kaip praėjimo taku, naudojasi D., R. ir Š. gatvių gyventojai patekimui per esamą geležinkelį į (duomenys neskelbtini) gatvę. Įvertinę tai, kad šio praėjimo taku naudojasi daug žmonių ir tai susiję su visuomenės viešu interesu, negali leisti prisijungti dalį esančio praėjimo tako, tuo uždarant visam kvartalui praėjimo galimybę. Gavus visų aplinkinių gyventojų sutikimus dėl praėjimo tako panaikinimo, būtų galima svarstyti galimybę dėl valstybinio žemės ploto prijungimo prie besiribojančių žemės sklypų.

V. L., V. L., V. B., R. M., L. A., R. B. ir J. M. įgaliotas asmuo V. L. 2018-03-15 pakartotinai kreipėsi į Atsakovą su analogišku prašymu organizuoti Projekto rengimą. Atsakovas 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-246 atsisakė organizuoti Projekto rengimą ir nurodė, kad 2018 m. sausio 11 d. gavo kolektyvinį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojų (viso 37 parašai) prašymą neleisti panaikinti praėjimo taką tarp (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvių, nes jo panaikinimas sukeltų neigiamas pasekmes ten gyvenantiems žmonėms, ypač senyvo amžiaus ir turintiems judėjimo negalią. Nurodė, jog 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-960 jau buvo išaiškinta, kad minėto praėjimo tako panaikinimas susijęs su visuomenės viešu interesu. Siekiant išvengti konfliktinės situacijos tarp gyventojų ir savivaldybės bei atsižvelgiant į šio kvartalo kolektyvinį gyventojų prašymą, valstybinės žemės prijungimo klausimas galėtų būti nagrinėjamas tik gavus šioje teritorijoje gyvenančios bendruomenės sutikimą (neprieštaravimą) dėl praėjimo tako panaikinimo.

Dėl Pareiškėjo reikalavimų

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Vienas iš šių atvejų - kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi privačios žemės savininkai ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise, kurie nurodyti Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau - Taisyklės), kurios reglamentuoja projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Šios Taisyklės yra privalomos tiek projektų organizatoriams, tiek iniciatoriams, tiek kitiems subjektams, dalyvaujantiems projekto rengime (Taisyklių 18 punktas). Miestų ir miestelių teritorijose projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 12.2 punktas, Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punktas), o projektų rengimo iniciatyvos teisę turi privačios žemės savininkai (Taisyklių 13.4. punktas).

Iniciatoriai prašymą organizuoti projekto rengimą turi pateikti raštu, o organizatorius tokį prašymą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir priimti sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisakyti organizuoti projekto rengimą (Taisyklių 19 punktas). Taisyklių 21 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai projektą pageidaujama rengti įsiterpusiame valstybinės žemės plote, organizatorius, prieš priimdamas sprendimą pradėti rengti projektą, turi atlikti Taisyklių 56 punkte nurodytus veiksmus, t. y. apie planuojamą rengti projektą turi informuoti su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, nurodydamas jiems apie galimybę teikti prašymus pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti projekto iniciatoriais. Pagal Taisyklių 47 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą organizatorius su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkus ir (ar) nuomininkus informuoja raštu ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki projekto, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, rengimo pradžios. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Projekto organizatorius sprendimą pradėti rengti projektą turi priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus terminui, per kurį besiribojančių žemės sklypų savininkai ar naudotojai turėjo informuoti organizatorių apie pageidavimą tapti projekto iniciatoriais (Taisyklių 21 punktas).

Tais atvejais, kai pateikiamas prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Taisyklių 2.6. punkte numatytu atveju, t. y. kai norima įsiterpusį valstybinės žemės plotą prijungti prie besiribojančio žemės sklypo, apie ketinamą rengti projektą informuojami tik su laisvu valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai bei išsiaiškinama jų valia. Jokie kiti asmenys apie planuojamą rengti projektą nėra informuojami, jų valia ir interesai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą, ar galima pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas įstatymų nuostatas, konstatuojama, jog teisės aktai nenumato Pareiškėjui, kaip projekto rengimo iniciatoriui, pareigos iš anksto gauti ir Atsakovui pateikti kokių nors asmenų ar bendruomenių sutikimus dėl laisvos valstybinės žemės prijungimo. Taigi, Skundžiamu raštu Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad valstybinės žemės prijungimo klausimas galėtų būti nagrinėjamas tik gavus šioje teritorijoje gyvenančios bendruomenės sutikimą (neprieštaravimą) dėl praėjimo tako panaikinimo.

Pareiškėjas ginčijamo sprendimo neteisėtumą grindžia ir jo neatitikimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui, nuostatomis.

Dėl šių Pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimtas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant Pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatyme nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Analizuodamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nuolat akcentuoja iš šio straipsnio kylančius motyvuotumo ir aiškumo imperatyvus. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011-06-27 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014-03-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, 2017-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A2387-575/2017 ir kt.). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (žr., pvz., LVAT 2014-11-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, 2017-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A2387-575/2017 ir kt.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A871-525/2018 ir kt.). Pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A871-525/2018 ir kt.).

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2017-09-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA709-415/2017; 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2018-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A871-525/2018 ir kt.).

Skundžiamame rašte nurodytas reikalavimas pateikti išankstinį šioje teritorijoje gyvenančios bendruomenės sutikimą yra nekonkretus, nes nenurodyta, kas yra toji bendruomenė ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai ar dauguma jų ir kt.), privalanti duoti sutikimą. Iš Pareiškėjo ginčijamo individualaus administracinio akto turinio iš esmės nėra galima spręsti, kokiais nustatytais faktais jis yra grindžiamas, nepateikti jokie duomenys apie minimo praėjimo tako teisėtumą, skundžiamame sprendime nėra nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaudamasis Atsakovas priėmė Pareiškėjui nepalankų sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, konstatuoja, jog jis neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, todėl naikintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektą.

Pažymėtina, jog administracinis teismas, spręsdamas ginčus, neturi pareigos už viešojo administravimo subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą ir po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr., pvz., LVAT 2016-08-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A2617-575/2016; 2014-03-25 sprendimą Nr. A556-34/2014 ir kt.). Panaikinus Atsakovo 2018 m. kovo 22 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-246), vadovaujantis ABTĮ 94 straipsnyje numatytomis akto panaikinimo pasekmėmis, Atsakovas įpareigotinas iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka spręsti Pareiškėjo 2018 m. kovo 15 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjo atstovė advokatė Sigita Klimkienė 2018 m. rugsėjo 18 d. prašymu prašo iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisti 1 023 € bylinėjimosi išlaidų, t. y. 23 € žyminį mokestį ir 1 000 € atstovavimo išlaidų už žodines konsultacijas dėl ginčo esmės, procesinių dokumentų rengimą bei atstovavimą teismo posėdyje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. <...> Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 (Administracinė jurisprudencija. 2013, 26, p. 375–388) pažymėjo, jog ABTĮ minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad teismo sprendimu Pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra patenkinti, o Atsakovas prašė šiuos reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, konstatuojama, jog Pareiškėjas nagrinėjamu atveju turi teisę gauti iš Atsakovo savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenys patvirtina, jog Pareiškėjas sumokėjo 23 € žyminį mokestį, todėl, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, ši suma iš Atsakovo priteistina Pareiškėjui.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį nustato Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

Iš Pareiškėjo atstovės prašymo matyti, jog prašomą priteisti 1 000 € atstovavimo išlaidų sumą sudaro išlaidas už žodines konsultacijas dėl ginčo esmės, procesinių dokumentų rengimą bei atstovavimą teismo posėdyje.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl 2018 m. kovo 22 d. rašto. Bylos procesas tęsėsi nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. spalio 9 d. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi, nagrinėjamu atveju aktualūs 2017 m. III ketvirtis (850,80 €), 2017 m. IV ketvirtis (884,80 €), iki 2018 m. I ketvirtis (895,20 €) ir 2018 m. II ketvirtis (926,70 €).

Bylos duomenimis Pareiškėjo atstovė į bylą pateikė 2018 m. balandžio 20 d. skundą. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2 punktais, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už skundą nagrinėjamu atveju yra 2212 € (2,5 koef. x 884,80 €).

Pareiškėjo atstovė į bylą 2018 m. balandžio 24 d. ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. teikė papildomus įrodymus, 2018 m. rugsėjo 18 d. – prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.17 punktais, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už šių dokumentų pateikimą nagrinėjamu atveju yra atitinkamai 88,48 €, 89,52 € ir 89,52 € (0,1 koef. x 884,80 €; 0,1 koef. x 895,20 €; 0,1 koef. x 895,20 €).

Duomenų apie tai, kiek laiko ir kada buvo teiktos žodinės konsultacijos dėl ginčo esmės, byloje nėra. Pareiškėjo atstovė Pareiškėją atstovavo 2018 m. rugsėjo 19 d. posėdyje, trukusiame 1 val. 26 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, bendras atstovavimo teismo posėdžių laikas šiuo atveju apvalinamas iki 1 valandos. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.19 punktais, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už 1 valandą atstovavimo teisme nagrinėjamu atveju yra 89,52 € (0,1 koef. x 895,20 €).

Atsižvelgiant į Rekomendacijomis nustatytus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą maksimalius dydžius ir įvertinus bylos apimtį bei tai, kad byla iš esmės nėra sudėtinga, į tai, kad skundas tenkinamas iš dalies, Pareiškėjo atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies – priteistina 600 € advokatės atstovavimo išlaidos ir 23 € žyminis mokestis, viso – 623 €.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 84 straipsnio 5 dalimi, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

iš dalies tenkinti pareiškėjo V. L. skundą.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 22 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-246 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“.

Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka spręsti pareiškėjo V. L. 2018 m. kovo 15 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Priteisti pareiškėjui V. L. iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 623 € (šešis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.