Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-421-113-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-20
Bylos Nr.
1A-421-113-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Zigmas Pocius, Valentinas Janonis
Nukentėjusysis
L. S.
Nuteistasis
V. R., ir D
Advokatai
Danguolė Žilinskienė
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-421-113/2008

Teisėja Adolfina Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2.; 1.2.14.3.2.1.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. lapkričio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,

teisėjų Valentino Janonio, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei, Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,nukentėjusiajai L. S.,gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,nuteistajam V. R.,vertėjai Anželai Tyščukienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-28 nuosprendžio, kuriuo V. R. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-01 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė V. R. paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. A., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Iš V. R. ir D. A. solidariai nukentėjusiosios L. S. naudai priteista 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad jis 2008-01-29, apie 19 val., veikdamas bendrai su D. A., būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, įsibrovė į L. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pavartodami fizinį smurtą – D. A. L. S. pastūmė, ji nugriuvo, jie kartu ją nutempė į kambarį ir surišo rankas – pasikėsino pagrobti L. S. priklausantį 3305,93 Lt vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėtame bute buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su šiuo nuosprendžiu, nes teismas rėmėsi vien nukentėjusiosios parodymais, kuri jau buvo apiplėšta tris kartus iš eilės ir painiojo šį ir ankstesnius įvykius. Be to, apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į jo prašymus ir skundus, kuriais jis reikalavo nuvežti jį į įvykio vietą, nes ten yra neginčijamai jo nekaltumą patvirtinančių įrodymų. Nukentėjusiajai buvo priteista 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, kaip nurodo apeliantas, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji jau gydėsi iki šio įvykio, buvo neįgali. Dar ji gydėsi Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje, tačiau tai buvo praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po įvykio. Duomenų, kad ji gydėsi nuo dėl įvykio patirto insulto, byloje nėra. Nuteistasis V. R. skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-28 nuosprendį, atmesti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. R. pripažino kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. Teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios L. S. parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės vienodai, nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, jos parodymai aiškūs, išsamūs, atitinka faktines bylos aplinkybes, kartu su kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Nukentėjusioji L. S. teigė, kad atidariusi buto duris pamatė už jų stovinčius du nepažįstamus vyrus, vienas iš jų – D. A. – neleido jai išeiti iš buto, ją pastūmė, ji nugriuvo buto koridoriuje, jos paklausė, kur yra pinigai, D. A. išplėšė jai iš rankų rankinę, po to abu vyrai – D. A. ir V. R. – nutempė ją į kambarį, paguldė ant lovos ir surišo rankas, ji išsilaisvino, išėjo iš buto ir užrakino buto duris iš išorės, tada nubėgo pas kaimynus ir paprašė, kad jie iškviestų policiją (t. 1, b. l. 36–37, 45–47; t. 3, b. l. 14–15). Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino akistatų su V. R. ir D. A. metu (t. 1, b. l. 66–69). Smurto pavartojimo prieš nukentėjusiąją faktą patvirtina ir specialisto išvada (t. 1, b. l. 44). Kad nuteistieji pasikėsino pagrobti nukentėjusiosios turtą, be pačios nukentėjusiosios parodymų, patvirtina D. A. parodymai, įvykio vietos, asmens, daiktų apžiūros, asmens kratos protokoluose užfiksuoti duomenys. V. R. pozicija, kad jis D. A. buvo pakviestas užeiti į butą ir paprašytas pabūti su močiute, jis nežinojo, ką tuo metu veikė D. A., nesuprato, kad jis kėsinosi pagrobti nukentėjusiosios turtą, yra nelogiška ir paneigiama bylos medžiaga. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusioji buvo apiplėšta tris kartus iš eilės ir painiojo šį ir ankstesnius įvykius, nepaneigia aptartų įrodymų pagrindu nustatytų faktinių šio nusikaltimo padarymo aplinkybių. Visa tai pagrįstai teismui leido manyti, kad D. A. ir V. R. veikė bendrai, jų veiksmus jungė tyčia, jie sujungė savo pastangas ir tiesiogiai dalyvavo vykdydami bendro nusikaltimo objektyviąją pusę, turėjo tą patį tikslą ir siekė realizuoti abiejų nusikalstamus ketinimus. Turėdami tikslą pagrobti L. S. priklausantį turtą, jie bendrais veiksmais, įsibrovę į jos butą, pavartoję fizinį smurtą, palaužė nukentėjusiosios pasipriešinimą ir pasikėsino pagrobti jos turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėtame bute buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokia V. R. veika atitinka visus LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius. Remdamasis aptartų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. R. kaltė pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. yra neginčijamai įrodyta, todėl naikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo.

Nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į jo prašymus ir skundus, kuriais jis reikalavo nuvežti jį į įvykio vietą, nes ten yra neginčijamai jo nekaltumą patvirtinančių įrodymų, nepaneigia anksčiau aptartų jo kaltės įrodymų, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. R. skundas buvo prokuroro išnagrinėtas ir pareiškėjui išsiųstas atsakymas į jį (t. 2, b. l. 83). Apelianto teiginiai dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai neturi jokios įtakos šio klausimo išsprendimui byloje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas į visa tai, ką šiuo klausimu nurodo apeliantas, jau atsižvelgė, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai šių apelianto teiginių nenagrinėja.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Zigmas PociusValentinas Janonis