- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-24
- Bylos Nr.
- A-180-1153-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas, Nijolė Piškinaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB ,,Metaloidas“
- Atsakovas
- Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūrai
- Trečiasis asmuo
- A. T., UAB ,,Ševašuolis“
- Advokatai
- Mindaugas Balevičius
- Kategorijos
- 2.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Stasio Gudyno, Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjo UAB ,,Metaloidas“ atstovams Kristinai Gvaizdikienei ir Dariui Martinkėnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Metaloidas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Metaloidas“ skundą atsakovams Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūrai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB ,,Ševašuolis“ ir A. T. , dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros 2005 m. rugsėjo 5 d. privalomą nurodymą Nr. 10.2-19, kuriuo UAB „Metaloidas“ nurodyta, pateikus paraišką, gauti TIPK leidimą (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas), suderinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente atliekų naudojimo ir šalinimo techninį reglamentą, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, užvesti ir pastoviai pildyti pirminės atliekų apskaitos žurnalą, įmonės įsakymu paskirti asmenį, atsakingą už Šešuolėlių padangų aikštelės eksploatavimą, bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2005 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 1A-1714, kuriuo Širvintų rajono agentūros privalomasis nurodymas paliktas nepakeistu, priteisti iš atsakovų proceso išlaidas. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas nurodymas pateiktas ne tam adresatui, nurodyme neteisingai teigiama, kad pareiškėjas yra naudotų padangų, sukauptų Šešuolėlių I k., Širvintų rajone, savininkas. Pareiškėjas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 23 d. tarp UAB „Metaloidas“ ir UAB „Ševašuolis“, atstovaujamos A. T. , buvo sudaryta sutartis dėl naudotų padangų, esančių Šešuolėlių I k., perėmimo perdirbimui. Vėliau paaiškėjo, kad sutarties pasirašymo dieną A. T. neturėjo įgaliojimų veikti UAB „Ševašuolis“ vardu. 2003 m. liepos 8 d. įgaliojime, kuriuo rėmėsi A. T. , nurodyta, jog įgaliojimo įvykdymo terminas nėra nustatomas. Pagal Civilinio kodekso 2.142 straipsnio 1 dalį toks įgaliojimas galioja vienerius metus, todėl jis pasibaigė 2004 m. liepos 8 d. Šiuo atveju terminas yra naikinamasis (Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2003 m. liepos 8 d. pavedimo sutartį sudaręs V. T. taip pat neturėjo įgaliojimų veikti UAB „Ševašuolis“ vardu. Pagal Civilinio kodekso 2.133 straipsnio 6 dalį, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. UAB „Ševašuolis“ 2004 m. gruodžio 23 d. sutarties nepatvirtino, po pareiškėjo kreipimosi neprieštaravo dėl minimos sutarties negaliojimo nuo jos sudarymo momento, todėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros vedėjas neturėjo teisinio pagrindo išvadai, jog UAB „Metaloidas“ yra naudotų padangų savininkė.
Atsakovai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūra pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūra, vadovaudamasi 2004 m. gruodžio 23 d. sutartimi tarp UAB „Metaloidas“ ir UAB „Ševašuolis“ dėl neatlygintino naudotų padangų, esančių Šešuolėlių I k. Širvintų rajone, perdavimo UAB „Metaloidas“, pareiškėjo, kaip turto perėmėjo, 2005 m. vasario 15 d. raštu Nr. 10.6-49 paprašė pateikti Atliekų apskaitos 2004 m. ataskaitą ir informavo, kad įmonė savo veiklai privalo gauti TIPK leidimą. Kadangi prašomų dokumentų pareiškėjas nepateikė, 2005 m. vasario 21 d. jam surašytas Aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo aktas Nr. 11.23-4-05, kuriuo bendrovė įpareigota iki 2005 m. kovo 15 d. įvykdyti aplinkosauginius ir priešgaisrinius reikalavimus, tačiau pareiškėjas šių reikalavimų nevykdė. UAB ,,Metaloidas“ 2005 m. kovo 15 d. pranešimu Širvintų rajono agentūrą informavo, kad 2004 m. gruodžio 23 d. sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Ševašuolis“ yra negaliojanti. Žemės, ant kurios susandėliuotos naudoti netinkamos padangos, savininkas A. T. 2005 m. birželio 30 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nesutinka su vienašališku sutarties su UAB „Metaloidas“ nutraukimu, kad 2005 m. kovo 23 d. raštu, adresuotu UAB ,,Metaloidas“, reikalaujama geruoju vykdyti sutarties sąlygas. Atsakovų teigimu, kadangi nėra pagrindo manyti, jog sutarties tarp UAB ,,Metaloidas“ ir UAB ,,Ševašuolis“ sąlygos būtų pasikeitę, darytina išvada, kad ši sutartis galiojanti ir UAB „Metaloidas“ privalo vykdyti valstybinės kontrolės institucijų nurodymus, šalinant aplinkosauginius ir priešgaisrinės saugos pažeidimus. Pažymėjo, kad ginčas tarp sutarties šalių dėl jos galiojimo turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Ginčijamas nurodymas UAB „Metaloidas“ surašytas dėl to, kad bendrovėje nebuvo imtasi reikiamų būtinų priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. T. pareiškėjo skundą prašė atmesti. Teigė, kad sandoris tarp UAB ,,Metaloidas“ ir UAB ,,Ševašuolis“ yra galiojantis, kadangi teismine tvarka nenuginčytas, pagrindų, dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas niekiniu, nėra. Civilinio kodekso 1.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalis, turinti teisę nuginčyti sandorį, gali jį patvirtinti. Patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jo ginčyti. 2004 m. gruodžio 23 d. tarp UAB ,,Metaloidas“ ir UAB ,,Ševašuolis“ sudaryta sutartis tą pačią dieną buvo patvirtinta ir iš dalies įvykdyta. Tai patvirtina 2004 m. gruodžio 23 d. priėmimo - perdavimo akto pasirašymas. Jį pasirašius, pareiškėjas tapo naudotų padangų savininku, nes jas priėmė. Sandoris tapo iš dalies įvykdytu, UAB ,,Metaloidas“ liko tik išvežti panaudotas padangas. Tretysis suinteresuotas asmuo teigė, kad UAB ,,Metaloidas“ neturi jokio pagrindo abejoti 2003 m. liepos 8 d. pavedimo sutarties galiojimu, nes nėra ir nebuvo šios sutarties šalis, o tarp UAB ,,Ševašuolis“ ir A. T. nėra ir nebuvo jokio ginčo dėl minėtos pavedimo sutarties galiojimo. Pagal Civilinio kodekso 1.82 straipsnio 3 dalį UAB ,,Metaloidas“ neturi ir juridinio pagrindo ginčyti minimos pavedimo sutarties. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas, kaip naudotų padangų savininkas, privalo vykdyti Vilniaus reginio aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros privalomąjį nurodymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūra, remdamasi padangų neatlygintino perdavimo 2004 m. gruodžio 23 d. sutartimi ir priėmimo-perdavimo aktu, 2005 m. vasario 15 d. raštu Nr. 10.6-49 (b.l. 27) pareikalavo, kad UAB ,,Metaloidas“, kaip įmonė, tvarkanti atliekas, pateiktų valstybinę statistinę ataskaitą (F Nr.3) ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus gautų TIPK leidimą (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą). Po atliktų patikrinimų, nustačius, kad teisėti reikalavimai nevykdomi, UAB ,,Metaloidas“ 2005 m. rugsėjo 5 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. 10.2-19 (b.l. 7). Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2005 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1.7-1714 Širvintų rajono agentūros 2005 m. rugsėjo 5 d. privalomąjį nurodymą Nr.10.2-19 paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūra, UAB ,,Metaloidas“ nustatydama pareigą vykdyti įstatymus, pagrįstai rėmėsi padangų neatlygintino perdavimo 2004 m. gruodžio 23 d. sutartimi ir priėmimo-perdavimo aktu bei 2003 m. liepos 8 d. pavedimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Ševašuolis“ ir A. T. , kadangi išvardinti dokumentai šalių pasirašyti ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti. Iš priėmimo – perdavimo akto 1 punkto matyti, jog sutartis iš dalies įvykdyta 2004 m. gruodžio 23 d., t.y. UAB „Metaloidas“ nuosavybėn priėmė 1509 tonas panaudotų padangų, esančių Šešuolėlių I kaime, Širvintų rajone, iš UAB „Ševašuolis“ (b.l. 21-23), todėl, teismo teigimu, pareiškėjo 2005 m. kovo 15 d. pareiškimo motyvacija dėl minimų sutarties ir priėmimo - perdavimo akto, sudarytų su UAB ,,Ševašuolis“, negaliojimo nėra adekvati įstatymui. UAB „Metaloidas“, neigdamas nurodytų dokumentų galiojimo faktą, nepaaiškino, ar turi įstatyminę teisę vienašališkai pripažinti minimus dokumentus (sandorius) niekiniais po ginčo turto priėmimo nuosavybėn (bendrovė padangas priėmė 2004 m. gruodžio 23 d., o pareiškimą dėl 2004 m. gruodžio 23 d. sutarties ir priėmimo-perdavimo akto negaliojimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūrai pateikė 2005 m. kovo 18 d.).
Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo dėl 100 Lt žyminio mokesčio išieškojimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB ,,Metaloidas“ prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti, priteisti iš atsakovo visas proceso išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantas nurodo, kad VĮ ,,Registrų centras“ Vilniaus filialas 2005 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. IJ 35752 informavo teismą, jog UAB ,,Ševašuolis“ įregistruota 1992 metais bei pateikė duomenis apie šios bendrovės vadovus. Pagal pateiktus duomenis 2003 m. birželio 1 d. protokolu UAB ,,Ševašuolis“ vadovu buvo paskirtas Juozas Viktoras Balandis ir duomenų apie tai, jog bendrovės vadovas būtų pakeistas, nėra. Tai reiškia, jog tik šis asmuo be jokio papildomo įgaliojimo turėjo teisę veikti kaip įstatyminis UAB ,,Ševašuolis“ atstovas. Visi kiti asmenys, deklaruodami, jog veikia UAB ,,Ševašuolis“ vardu ir interesais, privalėjo turėti atitinkamos formos įgaliojimą. 2003 m. liepos 8 d. pavedimo sutartį su A. T. pasirašęs V. T. neturėjo jokių įgaliojimų veikti UAB ,,Ševašuolis“ vardu, juo labiau įgalioti kitą asmenį veikti bendrovės vardu. Darytina išvada, jog 2003 m. liepos 8 d. pavedimo sutartis nesukūrė teisės A. T. veikti UAB ,,Ševašuolis“ vardu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, tuo pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio nuostatas. Teismas taip pat nevertino pareiškėjo argumentų dėl 2003 m. liepos 8 d. pavedime numatyto įgaliojimo veikti UAB ,,Ševašuolis“ vardu galiojimo termino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2003 m. liepos 8 d. pavedimo sutarties originalas ar tinkamai patvirtintas jo nuorašas į bylą nebuvo pateiktas. Atsakovas patvirtino šios sutarties nuorašą, tačiau šis nuorašas padarytas iš A. T. tvirtinto nuorašo (b.l. 24), o toks įrodymas nėra tinkamas.
Apeliantas nurodo, kad sutartis, kurią kito asmens vardu kaip jo atstovas sudarė asmuo, neturintis tam teisės, atstovaujamajam nesukelia jokių padarinių, tokiu būdu nėra jam privaloma. Pagal Civilinio kodekso 2.133 straipsnio 6 dalį, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. 2004 m. gruodžio 23 d. sutartis bei priėmimo-perdavimo aktas yra pasirašyti apelianto direktoriaus ir A. T. , kuris neturėjo įgaliojimo veikti UAB „Ševašuolis“ vardu, todėl pastarajam 2004 gruodžio 23 d. sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas nesukūrė jokių padarinių. UAB ,,Ševašuolis“ minimos sutarties nepatvirtino, todėl nėra jos šalimi. Tokiu būdu nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas iš UAB ,,Ševašuolis“ nuosavybėn priėmė naudotas padangas. A. T. padangos nepriklausė, o UAB ,,Ševašuolis“ 2004 m. gruodžio 23 d. sutarties bei priėmimo - perdavimo akto šalimi nebuvo.
Apeliantas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo visos teisingam ginčo išsprendimui būtinos medžiagos, nors pareiškėjas ir reiškė tokius prašymus. Pirmosios instancijos teismas kelis kartus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūrai nurodė pateikti visą turimą, su ginču susijusią ir pareiškėjo UAB ,,Metaloidas“ skunde minimą medžiagą, tačiau atsakovas šių įpareigojimų neįvykdė. Nepaisant to, teismas bylą išnagrinėjo. Apelianto įsitikinimu, jo prašyta pateikti medžiaga būtų leidusi nustatyti, kada susidarė aplinkosauginė problema dėl panaudotų padangų, esančių Šešuolėlių I k, Širvintų rajone, kokių priemonių atsakovas ėmėsi nustatyti, kas yra šių padangų savininkas, kokie įrodymai įrodo, jog tai UAB „Ševašuolis“ nuosavybė, ką atsakovas ir UAB „Ševašuolis“ padarė spręsdami su panaudotomis padangomis susijusią aplinkosauginę problemą, kas atstovavo UAB „Ševašuolis“ santykiuose su atsakovu ir kokiu pagrindu, nuo kada atsakovui nebepavyko rasti UAB „Ševašuolis“ valdymo organų narių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo A. T. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo UAB ,,Metaloidas“ apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovas mano, kad apeliaciniame skunde pareiškėjo išdėstyti argumentai vertintini kaip bandymas išvengti atsakomybės už teisės aktų nevykdymą.
Apeliacinės instancijos teisme apelianto atstovai palaikė apeliacinį skundą tais pačiais argumentais, atsakovo atstovė prašė jo netenkinti.
Trečiojo suinteresuoto A. T. atstovas palaikė atsakovo poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 57, 81, 86 straipsniai).
Apeliantas ginčija atsakovo privalomą nurodymą vienu aspektu – neigdamas panaudotų padangų nuosavybės teisę, tačiau pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad faktinės bylos aplinkybės įrodo, kad padangos priklausė nuosavybės teisė UAB ,,Metaloidas“, todėl atsakovas turėjo pagrindą reikalauti iš pareiškėjo vykdyti Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, susijusias su atliekų naudojimu ir šalinimu (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su šia nuostata. Iš 2004 m. gruodžio 23 d. sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo UAB ,,Metaloidas“ ir UAB ,,Ševašuolis“, jos 1, 2 ir 5 punktų akivaizdu, kad UAB ,,Ševašuolis“ perduoda padėvėtas padangas neatlygintinai, o UAB ,,Metaloidas jas priima ir tampa jų savininku. 2004 m. gruodžio 23 d. padangų priėmimo – perdavimo aktas įrodo minėto sandorio įvykdymą, t. y. padėvėtų padangų priėmimą. (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šių aplinkybių pakanka UAB ,,Metaloidą“ pripažinti padangų savininku.
Apeliantas, neigdamas nuosavybės teisę, siekia nuginčyti sandorius, tačiau kolegija teigia, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Toks ginčas nepriskirtas ir administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15-20 straipsniai).
Apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.