- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-541-163/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10300-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Skolininkas
- V. N.
- Kreditorius
- „Swedbank“
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-541-163/2012
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-10300-2011-9)
2012 m. kovo 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius 2011-08-01 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodė, kad pagal 2007-03-02 kredito sutartį Nr. 07-020170-FA (su visais pakeitimais ir papildymais), sudarytą tarp „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) ir M. N. bei V. N., bankas suteikė skolininkams 1 300 000 Lt kreditą kredito sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu Nr. 03120090007791 įkeistas V. N. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 1) bendro 66,21 kv. m. ploto pastatas (gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kiemo statiniai (lauko tualetas, rūkykla, tvora, kiemo aikštelė, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) bendro 140,36 kv. m. ploto pastatas (pirtis), baigtumas 83 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistus daiktus, kadangi skolininkai nevykdė prievolių pagal kredito sutartį ir ši sutartis buvo nutraukta. Nurodė, kad skolininkų skola „Swedbank“, AB bankui pagal 2007-03-02 kredito sutartį yra 351 726,31 EUR negrąžinto kredito, 412,79 EUR pradelstų palūkanų iki 2011-07-28, 31,15 EUR delspinigių už pradelstą kreditą, iš viso – 352170,25 EUR, bei kreditoriaus sumokėtas 137 Lt žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-12 nutartimi kreditoriaus pareiškimą tenkino ir nutarė areštuoti įkeistus daiktus – 1) pastatą (gyvenamąjį namą), bendro 66,21 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) kiemo statinius (lauko tualetą, rūkyklą, tvorą, kiemo aikštelę, šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) pastatą (pirtį) baigtumas 83 proc., bendro 140,36 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius V. N.. Teismas įspėjo skolininkus ir įkeistų daiktų savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių, pavedė įkeistų daiktų savininkui saugoti įkeistą daiktą, uždraudė jam perleisti šiuos daiktus kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šių daiktų priklausiniai, reikalauti padalyti šiuos daiktus ar atskirti priklausinius nuo šių daiktų. Teismas nurodė, kad kredito sutartis su skolininkais prieš terminą buvo nutraukta 2011-06-17. Jeigu skolininkai prieš terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu apsaugoto kreditoriaus reikalavimo, kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą ta pačia tvarka kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui (CPK 560 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Skolininkas V. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-12 nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo „Swedbank“, AB pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo. Taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti 200 Lt už dokumentų paruošimą. Nurodo, kad faktinė suteikto kredito paskirtis buvo gyvenamojo namo ir pirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), statyba. Skolininkų gaunamų pajamų kredito suteikimo metu pakako gautam kreditui grąžinti, todėl bankui negalėjo būti nežinoma, kad kreditų grąžinimo šaltinis yra iš verslo liudijimų gaunamos pajamos. Dėl pasaulinės ekonominės krizės skolininkų galimybės 2010 m. grąžinti paimtą kreditą bei palūkanas pasunkėjo, 2011-05-23 jie kreditoriui buvo įsiskolinę apie 10 737,04 eurų. Nuo 2010-12-16 vyko intensyvios derybos su kreditoriaus atstovais susidariusiai situacijai išspręsti, tačiau 2011-06-17 apeliantai gavo banko pranešimą dėl ketinimo vienašališkai nutraukti sutartį. Bankas atsisakė pakartotinai įvertinti skolininkų siūlomą įkeisti turtą, todėl, apelianto manymu, jis sąmoningai piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi ir imasi neleistinų priemonių. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio vertinti ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, yra sąžiningos (CK 6.188 str.). Jo manymu, kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1.1 ir 11.2.1.4 punktuose įtvirtintos sutarties sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia teisęs kreditoriui, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, todėl šios sąlygos pripažintinos negaliojančiomis ab initio. Pripažinus šias sąlygas negaliojančiomis, taikytinos įstatymo normos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą. Teismas kreditoriaus 2011-05-23 pranešimą dėl skolos sumokėjimo privalėjo vertinti, taikydamas CK 6.209 ir 6.217 str. Be to, kreditorius nenustatęs papildomo termino prievolei įvykdyti, nepagrįstai ir vienasmeniškai nurodė, jog jis ruošiasi nutraukti kreditavimo sutartį, neatsižvelgdamas į skolininkų realius ketinimus įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Iš kreditoriaus pateikto skolos grafiko nėra aišku, ar paskolos sutartis nutraukta ar ją tik ruošiamasi nutraukti. Įsiskolinimas sudaro labai mažą paimto kredito dalį, todėl nėra jokio pagrindo šią sutartį nutraukti anksčiau laiko. Hipotekos teisėjas negalėjo pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūros, privalėjo kreditoriaus prašymą atmesti. Bankas galimai neteisėtai nutraukė sutartį, kredito negrąžinimą lėmė banko veiksmai (neveikimas), bankas neteisėtai kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo, todėl ginčijama teismo nutartis neteisėta.
Atsiliepimas
Kreditorius „Swedbank“, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad skundas prieštarauja pačių pareiškėjų dėstomoms įstatymų nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-03-02 tarp kreditoriaus „Swedbank“, AB ir skolininkų M. N. bei V. N. sudaryta kredito sutartis Nr. 07-020170-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) dėl 1 300 000 Lt kredito M. N. bei V. N. suteikimo (b. l. 7–30). Prievolių įvykdymas užtikrintas hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 03120090007791, kuriuo įkeistas V. N. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 1) bendro 66,21 kv. m. ploto pastatas (gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kiemo statiniai (lauko tualetas, rūkykla, tvora, kiemo aikštelė, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) bendro 140,36 kv. m. ploto pastatas (pirtis), baigtumas 83 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Skolininkai nevykdė sutartinių įsipareigojimų – kreditavimo sutartyje nustatytais terminais nemokėjo nustatytų paskolos, palūkanų įmokų bei priskaičiuotų delspinigių. Kreditorius 2011-05-23 raštu pranešė skolininkams apie skolą bankui ir įspėjo, kad nepašalinus kredito sutarties pažeidimų iki 2011-06-16, sutartis nuo 2011-06-17 bus laikoma nutraukta (b. l. 31–32). Skolininkai šio įpareigojimo neįvykdė, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į hipotekos skyriaus teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo CPK 560 str. nustatyta tvarka.
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria kreditoriaus pareiškimas tenkintas ir nutarta areštuoti įkeistus daiktus, skolininkai ir įkeisto turto savininkas įspėti, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia tuo, kad teismas turėjo pareigą pareigos ex officio kvalifikuoti paskolos sutartį kaip vartojimo ir vertinti jos nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu. Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nutraukiant kredito sutartį egzistavo šioje sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai, t. y. skolininkai ilgiau nei 30 dienų pradelsė grąžinti numatytą kredito dalį ir ilgiau nei 30 dienų pradelsė grąžinti numatytas palūkanas, delspinigius ir/ar kitus mokėjimus. Tokiu būdu jie iš esmės pažeidė kredito sutartį, per nustatytą terminą pažeidimų nepašalino, todėl ji pagrįstai buvo nutraukta.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko prašymą, bylos Nr. 3K-7-272/2011).
Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; kt.). Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 str., CPK 558 str.) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Be to, hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko prašymą, bylos Nr. 3K-7-272/2011, išaiškinta, kad hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, turi pareigą identifikuoti vartojimo sutartis, t. y. pagal pateiktus dokumentus ex officio kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų santykius vartojimo sutarties požymių aspektu, ir atlikti šių sutarčių sąlygų, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, sąžiningumo kontrolę (CK 6.188 str.). Sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo nustačius šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas.
Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje skolininkai M. N. ir V. N. (fiziniai asmenys) 2007-03-02 sudarė kredito sutartį Nr. 07-020170-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) su pareiškėju „Swedbank“, AB (kredito įstaiga, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę), pagal kurią skolininkams buvo suteiktas kreditas gyvenamojo namo ir pirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), statybai (kredito sutarties specialioji dalis). Atskirajame skunde teigiama, kad, vadovaujantis tuo, sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo. Minėta, kad vienas iš esminių vartojimo sutarties požymių yra prekių ir paslaugų įsigijimo tikslas – savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad kredito grąžinimo šaltinis yra iš verslo liudijimų gautos pajamos, todėl kyla abejonių, ar kredito namo ir pirties statybai gavimo tikslas buvo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikį tenkinimas, ar pelno siekimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesant aiškaus paskolos naudojimo tikslo, sutarties pobūdis turi būti vertinamas atsižvelgiant į įkeisto turto pobūdį bei naudojimą. Šių svarbių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nesiaiškino, ar pagal aptariamą sutartį gauta paskola kvalifikuotina kaip vartojimo, todėl konstatuotina, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Byloje pateiktų duomenų mastas ir turinys neduoda galimybės nustatytus procesinius trūkumus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-12 nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-12 nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.