- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2S-1378-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14853-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, AB „City service“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, VĮ Registrų centras, R. V., L. Z., A. S., I. P., V. B., V. G.
- Kategorijos
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1378-370/2011
2011 m. liepos 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-26 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-823-769/2012 pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovei A. L. dėl valdymo pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, AB „City service“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, VĮ Registrų centras, R. V., L. Z., A. S., I. P., V. B., V. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į pirminę padėtį atstatyti rūsio patalpą, esančią namo pirmoje laiptinėje, (duomenys neskelbtini), už šio reikalavimo nevykdymą laiku, nustatyti atsakovei 500 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Nurodė, kad atsakovė neturėdama bendraturčių sutikimo, bendro naudojimo patalpų sąskaita pasididino jai tenkančių rūsio patalpų plotą. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovei priklausančio buto su rūsiu areštą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-26 nutartimis ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja reali grėsmė dėl atsakovei priklausančio turto perleidimo ar disponavimo teisių į jį suvaržymo (pvz., skelbimai apie atsakovei priklausančio turto pardavimą ir pan.). Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas neturtinis, o VĮ Registrų centro pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registrui pateiktas 2010-07-07 daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), visų butų ir patalpų savininkų susitarimas, kuriuo namo buto savininkai susitarė pasidalinti rūsio patalpas ir jas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal susitarimą atsakovei priskirtas sandėliukas rūsyje O1-1, 28,71 kv. m. ploto. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė pasididino gyvenamojo būsto patalpas, prijungdama dalį bendrojo naudojimo patalpų, t. y. dalį rūsio, tačiau nei ieškinyje, nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė, nei kokiu plotu atsakovės gyvenamosios patalpos padidintos, nei kurioje vietoje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-26 nutartį panaikinti ir tenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra formali, nemotyvuota, ydinga. Teismo nurodymas, jog tiek ieškinyje, tiek prašyme nenurodyta, kokiu plotu bei kurioje vietoje atsakovės gyvenamosios patalpos padidintos, yra nesuprantamas, nes ginčo objektas ieškinyje išsamiai aprašytas, ieškinį teismas priėmė, neatitikimų įstatymų keliamiems reikalavimams nenustatė. Be to, ir įvairių institucijų raštuose ginčo objektas išsamiai aprašomas, o parengiamojo posėdžio metu jis teismui buvo parodytas ir byloje esančiame plane. Atsakovė piktnaudžiaudama savo teisėmis vilkina procesą, todėl dar 2011-11-05 teismui pateiktas ieškinys nepradėtas nagrinėti iš esmės, tačiau tuo laikotarpiu, t. y. 2012-03-15 atsakovė 28,71 kv. m ginčo rūsį, pažymėtą R1-1, įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovė, siekdama išvengti įpareigojimo atstatyti rūsio patalpas, gali perleisti butą su ginčo rūsiu tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasidarys nebeįmanomas.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės motyvais. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra motyvuotas, jame pakankamai aiškiai identifikuotas areštuotinas nekilnojamojo turto objektas (b. l. 13, 14), o pirmosios instancijos teismo motyvai formalūs. Be to, pirmosios instancijos teismo nurodyti neaiškumai galėjo būti pašalinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą paskyrus nagrinėti teismo posėdyje arba taikant procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutą, o ne atmetant ieškovės prašymą. Laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (ieškovė objektyviai neturi galimybės pateikti atsakovės ketinimus patvirtinančių neginčijamų įrodymų) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai. Iškovė nurodo, kad atsakovė Gyventojų registro tarnybos duomenimis nuo 2002-08-05 išvykusi į Jungtinę Karalystę (b. l. 23), atsakovės advokatas patvirtino, kad atsakovė nuolatos gyvena Didžiojoje Britanijoje (b. l. 21). Jau po ieškinio pateikimo ginčo rūsio patalpas atsakovė įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad egzistuoja rizika, jog atsakovė gali ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdyti nebus įmanoma. Sprendžiant taikomų priemonių proporcingumo klausimą pažymėtina, kad turto areštas apribojant tik disponavimą, bet ne valdymą ir naudojimą, jokių neigiamų pasekmių savininkui nesukelia, jei tik pastarasis nesiekia to turto perleisti. Be to, atsakovė bet kurioje proceso stadijoje gali prašyti teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 146–149 str.).
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti.
Ieškovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti: areštuoti atsakovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį butą su rūsiu 28,71 kv. m, pažymėtu R1-1, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Areštuoto turto saugotoju skirtina savininkė.
Nutarties kopijas išsiųsti šalims ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nutartis neskundžiama.