- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- 1-1273-990/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- E. V.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. V. 2018 m. kovo 3 d. apie 02.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (iškvepiamame ore rasta 0,54 promilės etilo alkoholio), ginčo su savo šeimos nare- kartu su juo gyvenusia ir bendrai ūkį tvarkiusia A. M. metu dešine ranka suėmė A. M. plaukus, purtė jos galvą, dešine ranka pastūmė į krūtinę, nuo ko A. M. neišlaikiusi pusiausvyros atsitrenkė galva į sieną ir nukrito nugara ant grindų. Paskui E. V. dešine ranka suėmė A. M. plaukus ir kaire ranka sudavė jai į veidą ir kaklą, tokiu būdu mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais padarė A. M. galvos kairio momens srities, krūtinės ląstos kairės pusės, abiejų žastų poodines kraujosruvas, viršugalvio odos nubrozdinimą, viršutinės lūpos raudonio- gleivinės nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva, viršugalvio praplikusį odos plotą, kas sukėlė A. M. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu E. V. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta pilnai ir sutinka duoti parodymus. 2018 m. kovo 3 d. vakare jis grįžo namo. Prieš tai jis sau ir A. M. nupirko du butelius alaus. Jis ir A. M. alų išgėrė. Vėliau jis nuėjo į automobilį ir paėmė litrą degtinės. Su svainiu R. jis išgėrė 100-150 gramų degtinės ir apie 23 val. jis nuėjo miegoti. Jis miegojo kambaryje su dukra. A. buvo virtuvėje ir gėrė tą litrą degtinės. Antrą valandą kilo triukšmas. A. jį pradėjo varyti iš namų. Jis supyko ir sudavė A., nes A. jam norėjo išdraskyti akis. Jis A. stūmė vieną, antrą kartą, suėmė A. už plaukų ir purtė jos galvą. Jis atstūmė A. sudavė jai. A. nenukrito. Jis A. pastūmė dešine ranka už veido. A. buvo labai girta. A. atsitrenkė į sieną. Anksčiau būdavo žodinių ir nežodinių konfliktų tarp jo ir A.. Po konflikto jis nuėjo parūkyti. Svainis ir A. uždarė duris. Buvo šalta. Jis stovėjo apie 5 minutes ir laukė, kol svainis ir A. atidarys duris. Duris atidarė ir vėl pradėjo jį varyti iš namų. Ir vėl kilo konfliktas, po ko A. pasakė, kad iškvies policiją. Jis pasakė „gerai“. Po to atvažiavo policijos pareigūnai. Šiuo metu jis yra vaiko priežiūros atostogose ir dirba neoficialiai. Jo neblaivumas truputį turėjo įtakos jo veiksmams. Jeigu svainis ir A. nebūtų jo varę iš namų, nieko panašaus nebūtų įvykę. Jis nežino, kodėl jį varo iš namų. Jis negali atsakyti, ar tam turi įtakos alkoholio vartojimas. Jis labai gailisi, jis taip pat atsiprašo A. M.. Jis susitaikė su A. M., prašo būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teisiamojo posėdžio metu E. V., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir E. V. gynėjas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu E. V. parodė, kad bute, esančiame Vydūno g. 14-53, Vilniuje, jis gyvena su A. M. ir trimis vaikais. 2018 m. kovo 2 d. apie 22.00 val. jis miegojo savo kambaryje su dukra. Tikslaus laiko nepamenu, bet galimai 2018 m. kovo 3 d. apie 02.00 val. jis išgirdo triukšmą- nukrito vaikų kambario dalyje esanti komoda. Prabudęs jis pamatė prie lovos klūpančią ir vemiančią A.. Atsikėlęs jis pamatė nuvirtusią komodą. A. jam pasakė atnešti skudurą. Jam toks prašymas nuskambėjo įsakmiai, kas jį supykdė, todėl jis A. atsakė „pati prisidirbai, tai ir susitvarkyk“. Tuomet A. pakeltu tonu žodžio pradėjo jį varyti iš buto, sakydama, kad čia jos butas. Tai jį dar labiau supykdė. Jis pradėjo ją keikti „padla, suka“ ir panašiai. A. klūpint prie lovos jis dešine ranka suėmė A. plaukus ir ją papurtė, kad ji apsiramintų. Ar A. jam sakė, kad jai skauda, jis nepamena. Taip jis papurtė ne daugiau trijų kartų. Taip ir kilo tarp jų konfliktas. A. atsistojusi žodžiu ir veiksmais vėl varė jį iš buto, stumdė jį rankomis. Tai jį erzino, todėl, kad ji atstotų, buto koridoriuje jis ją nustūmė dešine ranka nuo savęs ir ji neišlaikiusi pusiausvyros atsitrenkė galva į koridoriaus sieną, bet nenukrito. Jis A. pastūmė, nes ji rankomis lietė jo veidą, jis bijojo, kad ji gali nagais užkabinti akis. Jis išėjo iš buto parūkyti. Grįžęs jis rado buto duris užrakintas. Gal po 5 minučių A. jį įleido į butą. Įleidusi į butą A. vėl jį žodžiu varė iš buto. Tuo metu jau buvo atsikėlusi A. sesuo L. N., kuri buvo jų kambaryje kartu su prabudusiais vaikais. A. sakė, kad kvies policiją. Jis atsakė „kviesk“. Jis nuėjo į virtuvę šildyti vaikams pieno. Pašildęs pieną jis nunešė pieną vaikams. A. sėdėjo ant komodų vaikų kambario dalyje, pamačiusi jį pradėjo pykti, vėl varyti iš buto. A. atsistojo ir stūmė jį iš kambario. Tai jį dar labiau supykdė, suerzino, todėl jis nesusivaldęs dešine ranka suėmė A. už plaukų ir kaire ranka gal kiek staigiau pastūmė A. veidą nuo savęs, kad ji atstotų. Į kaklą A. jis nesudavė. Po šio jo veiksmo A. iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Po šio veiksmo jis išėjo iš miegamojo į virtuvę, laukė, kol atvyks policija. Labiausiai jį piktina tai, kad jis stengiasi dėl šeimos, dirba, uždirba, pinigus investuoja į šeimą ir jos poreikius, rūpinasi vaikais, A., nes ji niekur nedirba, perka maistą, o dėl kažkokių menkniekių kilus konfliktams A. varo jį iš namų. Jį tai žeidžia, skaudina, žemina jo orumą, tai ir sukėlė jo pyktį ir agresiją. Jis supranta, kad jis netinkamai išreiškė savo jausmus ir gailisi dėl to, kad savo trijų vaikų motinai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 136-138).
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad E. V. yra jos sugyventinis. 2018 m. kovo 2 d. apie 21.30 val. E. V. į namus grįžo išgėręs ir pasiūlė jai išgerti degtinės. Ji per dvi valandas išgėrė iki 200 gramų degtinės ir 00.00 val. nuėjo miegoti. 2018 m. kovo 3 d. apie 02.00 val. pabudo jų vaikai ir E. V. pradėjo ant jos šaukti, kad ji prižiūrėtų vaikus. Ji atsikėlė, jai buvo bloga, ji apsivėmė šalia lovos. E. V. dėl to supyko ir pradėjo ant jos šaukti „nažralas suka tu padla šalava“. Apsivėmusi ji atsisėdo ant grindų. E. V. prie jos priėjo, suėmė dešine ranka jos plaukus, purtė galvą apie tris kartus, išrovė dalį plaukų ir ją paleido. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą. E. V. išėjo į koridorių, ji ėjo jam iš paskos ir ant jo šaukė „vidiš doma što ja tibe bolša nividila“. E. V. atsisuko į ją ir dešine ranka pastūmė ją į krūtinę, ji neišlaikė pusiausvyros, atsitrenkė galva į sieną ir nukrito nugara ant grindų. Jai labai suskaudo galvą. Pabudo jos sesuo L. N., kuri matė konfliktą, padėjo jai atsikelti nuo grindų, sutvarkyti miegamąjį. E. V. jai toliau priekaištavo, ją vadino „šalava“, „padla“, o ji toliau E. V. varė iš namų. Koridoriuje E. V. vėl dešine ranka pastvėrė jai už plaukų ir kaire ranka jai sudavė kelis smūgius į veidą ir kaklą. Kiek jai buvo suduota smūgių, ji neprisimena. L. N. įsiterpė į jų konfliktą ir E. V. ją paleido. Ji jautė stiprų galvos skausmą, jai iš prakirstos lūpos bėgo kraujas. Ji nubėgo į miegamąjį ir iškvietė policiją. Ji po įvykio jaučia skausmą krūtinėje, pečių zonoje, jai skauda galvą. Iki įvykio ji sveikatos sutrikimų ir nusiskundimų neturėjo. Įvykio metu ji nedraskė E. V. veido, iš namų ji E. V. varė žodžiu, ji neprisimena, kad ji būtų E. V. stumdžiusi ir draskiusi (b. l. 37-38, 44-45).
Savo parodymus A. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 46-52).
Ikiteisminio tyrimo metu L. N. parodė, kad 2018 m. kovo 3 d. apie 02.00 val. ji pabudo nuo triukšmo. Koridoriuje ji pamatė ant grindų sėdinčią savo seserį A. M., kuri žodžiu ir stumdydama varė savo sugyventinį E. V. iš namų. E. V. dešine ranka mosikavo bandydamas suduoti A. M., galiausiai pastūmė A. M. ties krūtine ir A. M. atsitrenkė galva į sieną. E. V. išėjo parūkyti. Grįžęs į butą E. V. pradėjo šūkauti. A. M. jį rankomis stumdė ir varė iš namų. Tada koridoriuje E. V. dešine ranka suėmė A. M. už plaukų ir purtė pastarąją apie pusę minutės. Ji įsikišo, šaukė paleisti A. M.. Kambaryje A. M. buvo sutrikusi ir vis kartojo, kad jai skauda galvą. E. V. užėjo į kambarį, šūkavo ir dešinės rankos kumščiu sudavė A. M. į veidą, po ko pastarajai pradėjo bėgti kraujas. Ji įvykio metu nematė, kad A. M. draskytų savo sugyventinį E. V.. A. M. tik rankomis stumdydama E. V. pastarąjį varė iš namų (b. l. 60-62, 65-67).
Savo parodymus L. N. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 68-78).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. kovo 3 d. 03.06 val. E. V. iškvepiamame ore rasta 0,54 promilės alkoholio (b. l. 100).
Specialistas, apžiūrėjęs A. M. kūną, pastarajame nustatė galvos kairio momens srities, krūtinės ląstos kairės pusės, abiejų žastų poodines kraujosruvas, viršugalvio odos nubrozdinimą, viršutinės lūpos raudonio- gleivinės nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 2018 m. kovo 3 d. Specialistas taip pat nustatė viršugalvio praplikusios odos plotą, kuris galėjo būti padarytas tempiant ir raunant plaukus 2018 m. kovo 3 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. A. M. galėjo būti įvairiose padėtyse sužalojimų jai padarymo metu ir įvairiai tarpusavyje išsidėsčiusios su ja žalojusiu asmeniu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais (b. l. 57-58).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad E. V. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jų pačių, taip pat L. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, alkotesterio šaknelė, specialisto išvada. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad E. V. 2018 m. kovo 3 d. apie 02.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (iškvepiamame ore rasta 0,54 promilės etilo alkoholio), ginčo su savo šeimos nare- kartu su juo gyvenusia ir bendrai ūkį tvarkiusia A. M. metu dešine ranka suėmė A. M. plaukus, purtė jos galvą, dešine ranka pastūmė į krūtinę, nuo ko A. M. neišlaikiusi pusiausvyros atsitrenkė galva į sieną ir nukrito nugara ant grindų. Paskui E. V. dešine ranka suėmė A. M. plaukus ir kaire ranka sudavė jai į veidą ir kaklą, tokiu būdu mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais padarė A. M. galvos kairio momens srities, krūtinės ląstos kairės pusės, abiejų žastų poodines kraujosruvas, viršugalvio odos nubrozdinimą, viršutinės lūpos raudonio- gleivinės nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva, viršugalvio praplikusį odos plotą, kas sukėlė A. M. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
E. V. smurtaudamas nežymiai sutrikdė A. M. sveikatą. A. M. nagrinėjamo įvykio metu buvo ir šiuo metu yra jo šeimos narė- jie kartu gyvena, bendrai tvarko ūkį, augina bendrus vaikus, taigi E. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai
Teisiamojo posėdžio metu E. V. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja A. M..
Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad jeigu sugyventinis E. V. bandytų keistis, nueitų pas psichologus, daugiau jos nemuštų, dalyvautų smurtinį elgesį keičiančiose programose, būtų galima pabandyti su pastaruoju gyventi. Ji susitaikė su sutuoktiniu, jam atleido, tiki, kad daugiau toks įvykis nepasikartos.
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
E. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Spręsdamas dėl E. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgia ir į tai, kad šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. E. V. susitaikė su nukentėjusiąja A. M.. E. V. nėra teistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad E. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visiems BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintiems pagrindams E. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja A. M. ir baudžiamoji byla nutrauktina.
BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
E. V. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga E. V. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Ikiteisminio tyrimo metu E. V. buvo skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 126-130), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 72² straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
E. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja A. M. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Skirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
E. V. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
Išaiškinti E. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.