Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2017 m. liepos 15 d., apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,18 promilių alkoholio), konflikto metu kumščiu trenkė du kartus per pakaušį ir vieną kartą delnu per nosį savo sugyventinei M. F., gim. (duomenys neskelbtini) m., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. V. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. V. kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog gailisi.

A. V. 2017-07-16 apklaustas kaip įtariamasis pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Su M. F. gyvena apie 7 metus. 2017-07-15 jų bute susirinko kompanija, vartojo alkoholinius gėrimus. Be jo dar vartojo alkoholį M. ir jos motina E. A. V.. Išgertuvių metu motina pasakė, kad M. ją muša. Dėl šios priežasties tarp jo ir M. įsiplieskė žodinis konfliktas, jis susinervino ir kumščiu trenkė jai per pakaušį, taip pat delnu sudavė per nosį. M. iškvietė policiją. Kai atvažiavo policijos pareigūnai jis buvo verandoje, lauke. Buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Gailisi dėl įvykdyto, nori atsiprašyti ir susitaikyti (b.l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. V. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji M. F. parodė, kad 2017-07-15 (duomenys neskelbtini), neblaivus jos sugyventinis A. V. konflikto metu tampė ją už plaukų, kumščiu du kartus trenkė per pakaušį ir vieną kartą delnu per nosį. Taip sukėlė jai fizinį skausmą. 2017-07-15 (duomenys neskelbtini) nuo ryto su sugyventiniu A. V. bei jo motina E. A. V. vartojo alkoholį. Apie 15.30 val. tarp A. V. ir jos kilo konfliktas, konflikto metu A. V. paėmęs ranka už plaukų tempė ją, dešinės rankos kumščiu, trenkė per pakaušį bei delnu trenkė į nosį, jai labai skaudėjo. Prašo dėl neteisėtų jos sugyventinio veiksmų imtis priemonių. Į teismo medicinos ekspertizę nesikreips prašo siuntimo neišduoti (b.l. 10-11).

Liudytoja E. A. V. parodė, kad 2017-07-15 (duomenys neskelbtini), apie 15.00 val. jos sūnus A. V. susiginčijo su savo sugyventine M. F.. Konflikto metu sūnus trenkė savo sugyventinei antausį. Dėl ko pastarieji susiginčijo nežino, nes negirdėjo. M. jos nemušė. Anksčiau būdavo, bet ji į policiją nesikreipė. Nori pabrėžti, kad 2017-07-15 prieš E. A. V. niekas nesmurtavo. Apie įvykį daugiau nieko papasakoti negali (b.l. 22).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešėja M. F. teigia, kad prieš ją smurtavo jos sugyventinis A. V.. A. V. teigia, kad tai M. F. smurtauja prieš A. V. motiną E. A. V. ir jis smurtauja prieš M. F., tik gindamas savo motiną. E. A. V. teigia, kad M. F. prieš ją smurtauja nuolatos. Su M. F. ir A. V. vyko į 2 PK tolimesniam aiškinimuisi. Namuose pranešėją sumušė jos sugyventinis, kuris yra neblaivus. Vaikų nėra, GMP atsisakė. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2017-07-15 15.44 val. (b.l. 8).

Iš pareiškimo apie apdarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja M. F. parodė, kad 2017-07-15, apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus jos sugyventinis A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., konflikto metu tampė už plaukų, kumščiu trenkė du kartus per pakaušį ir vieną kartą delnu per nosį. Sukėlė fizinį skausmą (b.l. 10-11).

Įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-17).

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito duomenų matyti, kad 2017-07-15 16.33 val., A. V. buvo nustatytas 2,18 promilių girtumas (b.l. 37).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-iojo būrio vyriausiosios patrulės I. L. tarnybiniame pranešime konstatuojama, kad 2017-07-15, apie 16.00 val. patruliuojant kartu su G. G. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtauja sugyventinis. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad kvietė M. F., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad M. F., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuolatos smurtauja prieš savo sugyventinio motiną E. A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., daužo kumščiais per visą kūną, tampo už plaukų ir taip sukelia jai fizinį skausmą. M. F. teigė, kad 2017-07-15 prieš ją smurtavo sugyventinis A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. (daugiau nieko neaiškino, buvo neblaivi). A. V. aiškino, kad smurtavo prieš M. F. gindamas savo motiną E. A. V. (b.l. 23-24).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nors kaltinamasis A. V. ir nukentėjusioji M. F. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyvena kartu, vedė bendrą ūkį, todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (LR BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji M. F., kaip kaltinamojo A. V. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis 2017-07-15 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,18 promilių alkoholio), konflikto metu kumščiu trenkė du kartus per pakaušį ir vieną kartą delnu per nosį savo sugyventinei M. F., gim. (duomenys neskelbtini) m., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamasis A. V. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. V. tam pritarė, prašė bausmės dydį sumažinti, nes yra dirbantis (b. l. 49).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimą asmenį, į kaltinamojo asmenybę – neteistas (b.l. 39-40), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 41-44), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 45); duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,18 promilių girtumas) (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, nesiekiantį šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytai veikai, todėl ją didinti arba mažinti nėra pagrindo.

Kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. V. taip pat skirtina LR BK 67 straipsnio 2 dalyje 9 punkte, 72² straipsnio numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį pradėti dalyvauti tokioje programoje per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. V. BPK 140 straipsnio tvarka laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-07-15 16.30 val. iki 2017-07-17 13.29 val. (2 dienos), (b.l. 29, 28), tai atitinka dvi arešto paras.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 34), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. (A. V.) paskirti 12 (dvylikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-07-15 16.30 val. iki 2017-07-17 13.29 val. (2 dienos), tai atitinka dvi arešto paras.

A. V. (A. V.) paskirti LR BK 67 straipsnio 2 dalyje 9 punkte, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį pradėti dalyvauti tokioje programoje per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. V. (A. V.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.