Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1260-340/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-10
Bylos Nr.
2A-1260-340/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-01339-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė (pran.), Jelena Šiškina, Vytautas Zelianka
Atsakovas
J. G.
Ieškovas
E. G.
Trečiasis asmuo
S. G.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1260-340/2013Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-01339-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos, Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui J. G. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo S. G..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovo išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki mokymosi (studijų) pabaigos, bet ne ilgiau nei iki 2017 m., t. y. iki 24 metų. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jis tapo pilnametis ir atsakovo prievolė teikti išlaikymą, nustatyta 2004-04-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, baigėsi. Ieškovo materialinė padėtis sunki, jis mokosi Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje, lanko papildomus užsiėmimus; suderinti mokymosi vidurinėje mokykloje su darbu neturi galimybės. Būdamas pilnametis ir darbingas negauna pajamų ir faktiškai savęs išlaikyti negali, o motinos pajamų nepakanka jo poreikiams patenkinti. Todėl jam būtina tėvo parama. Ieškovo žiniomis, atsakovas dirba ir gali teikti prašomą išlaikymą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog savo pareigą atliko ir iki sūnaus pilnametystės teikė sūnui išlaikymą. Pilnamečiui sūnui negali teikti išlaikymo, nes jo darbo užmokestis yra minimalus ir kiekvieną mėnesį nepastovus, antroje santuokoje turi tris nepilnamečius vaikus, rūpinasi šeima, išlaiko butą, todėl teikiant išlaikymą ieškovui, smarkiai pablogėtų ne tik jo, bet ir jo šeimos narių turtinė padėtis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011-11-29 sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovo J. G. ieškovo E. G. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo 2011-02-15 iki kol E. G. baigs Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai; priteisė iš atsakovo J. G. į valstybės biudžeto pajamas 119,98 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, jog ieškovas yra S. G. ir atsakovo sūnus, pilnamečiu jis tapo (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-04-09 sprendimu ieškovui iš atsakovo buvo pakeistas išlaikymo dydis ir priteista jo išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Ieškovas mokosi Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje; mokyklą turėtų baigti 2012 m. Ieškovas niekur nedirba, nėra duomenų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, registruotas transporto priemones. Jis lanko fortepijono pamokas, kurios per mėnesį kainuoja 75 Lt, lanko užsienio kalbos pamokas, kurios per mėnesį kainuoja 329 Lt.

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog ieškovui, nors ir sulaukusiam pilnametystės, yra reikalinga parama, nes jis besimokydamas Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje pats negali pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui. Pilnamečio sūnaus, besimokančio vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, išlaikymo naštos negalima palikti vien motinai, su kuria ieškovas kartu gyvena, prie sūnaus išlaikymo turi prisidėti abu tėvai. Atsakovas yra dirbantis asmuo, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės, jis išlaiko dar tris nepilnamečius vaikus, tačiau ieškovui būnant nepilnamečiui sugebėjo mokėti 250 Lt išlaikymą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog iš atsakovo priteisiamas išlaikymas ieškovui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo ieškinio padavimo dienos (2011-02-15) iki kol jis baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimą bei ieškovo ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka CPK 263 str. nuostatų. Nesutinka, kad ieškovo materialinė padėtis sunki, teismas neteisingai vertino šią aplinkybę. Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad ieškovo motinos pajamų neužtenka net apmokėti ieškovo užklasinei veiklai, nekalbant apie buities mokesčius ir kasdienius poreikius, tačiau duomenų apie kitų asmenų pagalbą šiai šeimai nepateikta, darytina išvada, kad tikrosios pajamos yra slepiamos. Be to, ieškovas turėjo galimybę išskristi į poilsinę kelionę į Angliją, kas taip pat paneigia nurodomus duomenis apie gaunamas pajamas. Apeliantas gaudamas vidutiniškai 1 700 Lt per mėnesį augina tris nepilnamečius vaikus ir visokeriopai išlaiko šeimą, esant nepritekliui padeda tėvai, tačiau vis tiek turi įsiskolinimų. Teismas, nurodęs būtinybę atsižvelgti į tėvų galimybes ir pareigas kitiems asmenims, į tai neatsižvelgė. Apeliantas remiasi Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimu, teigdamas, jog tėvų pareiga išlaikyti pilnametį sūnų atsiranda, kai jis sąžiningai ir pažangiai mokosi, kad gautų vidurinį išsilavinimą. Teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, teigdamas, kad asmuo mokydamasis pagal vidurinio ugdymo programą vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje turi privalomai lankyti pamokas ir išklausyti nustatytą kursą, neatsižvelgė, kad ieškovas 2011-09-01 – 2011-09-23 pamokų nelankė dėl kelionės į Angliją. Pažymi, jog pateikti dokumentai įrodo tik ieškovo prievolę mokėti už papildomus būrelius, tačiau neįrodo, kad jog ieškovas už juos moka. Be to, pažangiam bei sąžiningai besimokančiam vaikui papildomos pamokos nereikalingos ir būtiniausios žinios įgyjamos per vidurinėje mokykloje dėstomų dalykų pamokas. Apelianto teigimu, teismas nesivadovavo Konstitucijos 29 str. nuostata, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, bei buvo šališkas, kadangi dėl ieškovo kelionės į Angliją teismo posėdis buvo atidėtas, tačiau apeliantui neatvykus dėl to, kad turėjo vykti į gydymo įstaigą ir apie tai buvo pranešta teismui tinkamai, teismas nusprendė bylą nagrinėti, taip atimdamas galimybę pasinaudoti žodiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais. Apeliantas nurodo, jog sprendime yra padaryta daug gramatinių klaidų bei keli loginiai prieštaravimai: teismo sprendimo pradžioje kalbama apie ieškovę, tačiau byloje yra ieškovas; aprašomojoje dalyje nurodoma, kad ieškovas lanko matematikos papildomas pamokas, o motyvuojamoje dalyje nurodoma – užsienio kalbos, todėl neaišku, ką ieškovas lanko ir už ką reikia mokėti; aprašomojoje dalyje nurodomos trečiojo asmens pajamos 364 Lt, o motyvuojamojoje – 346 Lt, todėl nėra aiškios tikslios pajamos. Apeliantas prašo išaiškinti kilusius neaiškumus, ištaisyti teismo padarytas klaidas, nesant tokios galimybės – panaikinti sprendimą dėl procesinių pažeidimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti apelianto teiginiai dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo ir kitų su tuo susijusių aspektų. Nurodo, jog neturi jokio turto, specialybės ar kvalifikacijos, dėl to negauna ir dėl mokymosi vidurinėje mokykloje negali gauti pajamų; neturi realios galimybės dirbti ir pakankamai užsidirbti nepadarant žalos mokymuisi ar sveikatai. Dėl šių priežasčių, sulaukus pilnametystės atsirado materialinės paramos būtinybė iš abiejų tėvų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo elgesys sąžiningas, atitinkantis CK 1.5 str. kriterijus. Apelianto teiginiai dėl papildomų būrelių nereikalingumo yra bendro pobūdžio samprotavimai, nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis bei nepaneigia atsakovo pareigos teikti nei pusės minimalios algos nesiekiančią materialinę paramą ieškovo minimaliems kasdieniams poreikiams tenkinti. Ieškovo teigimu, apeliantas gauna papildomų pajamų nuomodamas jam nuosavybės teise priklausantį butą. Nurodo, jog teismui suteikta diskrecijos teisė pagal CPK kriterijus vertinti, kas laikytina svarbiomis nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimis; atsakovo teiginiai dėl nedalyvavimo teismo posėdyje dėl ligos nesudaro pagrindo naikinti sprendimą. Rašymo apsirikimų buvimas nekeičia sprendimo esmės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Apelianto teiginiai dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo ir kitų su tuo susijusių aspektų nepagrįsti. Ieškovas negali suderinti mokymosi gimnazijoje su darbu. Trečiojo asmens pajamas įrodo pateikta buhalterinė pažyma – 364 Lt, šių pajamų nepakankant materialiai padeda trečiojo asmens motina. Teismo priteista suma atitinka CK 3.192 str. 2 d. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl teismo priteistos paramos pilnamečiam vaikui dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei jų ypatumus, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis nei 24 metų (CK 3.194 str. 3 d., 2004-11-11 įst. IX-2571 red.).

Paramos būtinumo sąvoka pagal CK 3.194 str. 3 d. yra vertinamoji; sprendžiant apie paramos dydį, teisiškai reikšmingi yra duomenys apie vaiko turimą turtą ir pajamas, tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, pilnamečio vaiko sąžiningą siekį įgyti išsilavinimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 pasirėmė Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas) ir konstatavo, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad jo sūnaus motinos materialinė padėtis yra sunki ir teismas neteisingai vertino šią aplinkybę; jos pajamos siekia vos 364 Lt per mėnesį, t. y. jų neužtenka apmokėti ne tik ieškovo užklasinės veiklos mokesčius, bet ir buities mokesčių tenkinti kitus šeimos poreikius. Bylos duomenimis, ieškovas keliavo į Angliją. Apeliantas daro išvadą, kad tikros ieškovo šeimos pajamos yra slepiamos. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta. Apelianto teiginiai apie slepiamas ieškovo motinos pajamas pagrįsti prielaidomis. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl paramos priteisimo 2011-02-15, 18 metų jam sukako (duomenys neskelbtini); iki 18 metų apeliantas mokėjo ieškovui 250 Lt išlaikymą pagal teismo sprendimą ir išlaikymo dydis nebuvo apelianto kvestionuojamas. Faktas, kad ieškovas be savo motinos darbo pajamų (364 Lt per mėnesį (b.l. 13)), kitų šeimos pajamų šaltinių nenurodė, negali būti vertinamas kaip įrodymas, jog ieškovui suėjus 18 metų, šeimos turtinė padėtis iš esmės pasikeitė ir tėvo parama ieškovui tapo nebereikalinga. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo S. G. nurodė, kad šeimai padeda jos motina. Sulaukęs 18 metų ieškovas toliau tęsė studijos dieninėje vidurinėje mokykloje, t. y. protinga ir sąžininga pripažinti, kad atsakovo (apelianto) teikiamos paramos pilnamečiam sūnui – moksleiviui dydis turi būti ne mažesnis, nei išlaikymas, teikiamas nepilnamečiam; kai vaikas mokosi vidurinėje mokykloje dieniniame skyriuje, tėvų prievolė teikti paramą pilnamečiam vaikui yra tęstinio pobūdžio, nes po to, kai vidurinės mokyklos dieninio skyriaus moksleivis tampa pilnamečiu, kitos jo gyvenimo aplinkybės nesikeičia, lieka tokios pat; nebaigusio vidurinės mokyklos, neturinčio kvalifikacijos ir patirties pilnamečio vaiko galimybės gauti darbą ir išlaikyti save yra tokios pat menkos, kaip ir nepilnamečio moksleivio. Duomenų, kad ieškovas yra nepažangus byloje nėra, priešingai – ieškovo užklasinė veikla įrodo ieškovo pastangas gauti gerą išsilavinimą. Apelianto teiginys, kad pamokos buvo praleistos dėl nepateisinamos priežasties – kelionės į Angliją, atmetamas, nes pamokų nelankymą 2011 m. rugsėjo 1-23 d. mokykla pripažino pateisintu, t. y. ieškovo išvyka buvo suderinta su mokymo įstaiga. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas turi teisę į tėvo paramą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo galimybę teikti paramą pilnamečiam sūnui, nes jis antroje šeimoje augina tris nepilnamečius vaikus ir jo atlyginimo (1 700 Lt per mėnesį) sunkiai užtenka antros šeimos būtiniausių poreikių tenkinimui. 2004-04-09 teismo sprendimu tuo metu nepilnamečiam ieškovui E. G. buvo priteistas 250 Lt išlaikymas; sprendime pažymėta, kad J. G. augina antroje šeimoje du nepilnamečius vaikus, jo darbo užmokestis sudaro apie 1 348,44 Lt per mėnesį (b.l. 6-7). Nuo 2004 m. apelianto šeimoje gimė dar vienas vaikas – dukra E. E. (b.l. 51), jo atlyginimas padidėjo ir bylos duomenimis sudaro apie 1 700 Lt per mėnesį, atskaičius išlaikymą ieškovui (b.l. 50). Apelianto teiginys, kad jis turi skolų ir jų išieškojimas perduotas antstoliams, neįrodytas, duomenų apie tai byloje nėra, duomenų apie apelianto turimą nekilnojamąjį turtą ir sutuoktinės pajamas taip pat nėra. Taigi, bylos duomenimis, apelianto turtinė padėtis nepasikeitė, nepaisant šeimos pagausėjimo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas turi galimybę teikti paramą pilnamečiui sūnui iki jis baigs vidurinę mokyklą.

Apelianto argumentas dėl šalių lygybės principo pažeidimo atmetamas. Apeliantas nurodė, kad 2011-09-05 teismas atidėjo teismo posėdį pagal ieškovo prašymą, o 2011-11-29 išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, nors apie negalėjimą dalyvauti buvo tinkamai pranešta ir negalėjimo dalyvauti priežastys buvo pagrįstos; tokiais veiksmais teismas parodė savo šališkumą ir neobjektyvumą. Įstatymas numato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą į teismo posėdį ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis; svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos (CPK 246 str. 2 d.). Atsakovas pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl jo ligos, kaip ligos įrodymą pateikė pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą (b.l. 89-90). Pažymėtina, kad nenurodyta, kuo susirgo atsakovas (ar ligos kodas), t. y. teismas neturėjo galimybės įsitikinti, kad atsakovas negali atvykti į teismą dėl ligos. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nenurodo, kokio pobūdžio buvo jo susirgimas. Teismas, nusprendęs nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant, nepažeidė CPK 296 str. nuostatų. Teismo sprendimas nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant neturėjo įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes atsakovo pozicija byloje buvo atskleista jo atsiliepime į ieškinį, buvo priimti visi atsakovo pateikti įrodymai; taigi šalių procesinio lygiateisiškumo principas pažeistas nebuvo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl gramatinių klaidų ir rašymo apsirikimų sprendime) yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje be pagrindo nurodė, jog parama priteisiama iki kol ieškovas mokysis mokykloje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai. Ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad jis tik ketina įstoti į aukštąją ar profesinę mokyklą po vidurinės mokyklos baigimo, apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikta duomenų, kad po vidurinės mokyklos baigimo 2012 m. ieškovas studijuotų. Kaip jau buvo minėta, paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, t. y. paramos būtinumo ir dydžio klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į kokią aukštąją ar profesinę mokyklą ieškovas įstos, kokiomis sąlygomis, kokia bus tuo metu ieškovo tėvo ir motinos turtinė padėtis ir pan. Nagrinėjamoje byloje ieškovas tokių aplinkybių nenurodė ir jomis nesirėmė, todėl teismas neturėjo pagrindo svarstyti tokio reikalavimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks reikalavimas buvo suformuluotas ir teismo patenkintas tiesiog atkartojant CK 3.194 str. 3 d. normos dispoziciją, todėl patikslina teismo sprendimo revoliucinę dalį, pašalinant nurodymą, kad parama priteisiama iki 24 metų.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nurodymą, kad parama priteisiama ne ilgiau, nei ieškovui sukaks 24 metai.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai J. ŠiškinaV. Zelianka