Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-534-485-2013

Teisėjas: Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01029-2011-2

2013 m. rugsėjo 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorams Donatui Jačiauskui, Renatai Oželienei, nuteistojo gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš UAB „X“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš UAB „X“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. (I. Ž. dviračio vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (pasikėsinimas apvogti UAB „X“ kioską) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams; pagal BK 178 str. 1 d. (vagystė iš V. P. priklausančio baro) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-23 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-23 nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis, būdamas nepilnametis, 2009-12-28 apie 18.10 val. UAB „X“ priklausančiame sporto komplekse, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiais S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, bei su mažamečiu asmeniu, kurio atžvilgiu dėl amžiaus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kartu siekdami bendro tikslo - pagrobti svetimą turtą, bendrais veiksmais įsibrovė į užrakintas sportininkų persirengimo patalpas, iš kur pagrobė svetimą, bendros 3731,10 Lt vertės turtą, o būtent: R. G. stebint aplinką, S. B. kūnu užrėmus ir išstūmus, taip išlaužus vaikinų persirengimo patalpos duris ir jų užraktą, mažamečiui asmeniui ir D. M. įsibrovus į persirengimo patalpos vidų, iš jos pagrobė svetimą, sportininkams iš Klaipėdos bei jų artimiesiems priklausantį turtą: G. S. priklausantį 560 Lt vertės turtą, perduotą naudotis nepilnamečiui sūnui J. S., - 2 mobilaus ryšio telefonus „Walkman W200“, kurių bendra vertė 400 Lt, „Omnitel“ SIM kortelę, kurios vertė 19 Lt, „Bitės“ SIM kortelę, kurios vertė 5 Lt, 100 Lt vertės odinę piniginę su joje buvusiais 36 Lt; A. ir R. Š. priklausantį turtą, perduotą naudotis nepilnamečiui sūnui T. Š., - 20 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 50 Lt; N. S. priklausantį turtą, perduotą naudotis nepilnamečiui sūnui J. S., - 10 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 45 Lt ir 10 Lt vertės elektroniniu viešojo transporto pravažiavimo bilietu; G. ir J. Š. priklausantį turtą, perduotą naudotis nepilnamečiui sūnui D. Š., - mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W760“ 760 Lt vertės su „Omnitel“ SIM kortele 19 Lt vertės; M. M. priklausantį turtą, perduotą naudotis nepilnamečiui sūnui A. M., - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3120C“ 290 Lt vertės; V. B. priklausantį turtą, perduotą naudotis nepilnamečiui sūnui L. B., - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5300“ 200 Lt vertės su „Tele2“ SIM kortele 19 Lt vertės, 20 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 90 Lt, moksleivio pažymėjimu 10 Lt vertės, 9 vnt. viešojo transporto vienkartiniais pravažiavimo bilietais, bendros 8,10 Lt vertės; nepilnamečiui K. T. priklausančius 40 Lt; A. ir L. R. priklausančius 25 Lt, perduotus naudotis nepilnamečiui sūnui L. R.; V. E. priklausantį 1555 Lt vertės turtą, perduotą naudotis nepilnamečiui sūnui J. E., - sportinį krepšį „Nike“ 234 Lt vertės, kuriame buvo 10 Lt, vaistai, kurių bendra vertė 32 Lt, striukę „Nike“ 450 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Sony Reicsson W810“ 829 Lt vertės.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2010-01-27 apie 02.15 val., būdamas nepilnametis, veikdamas kartu su mažamečiu asmeniu, kurio atžvilgiu dėl amžiaus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kartu siekdami bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, išlaužus UAB „X“ priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos žaliuzę ir išdaužę stiklą, įsibrovė į parduotuvę ir iš jos pagrobė UAB „X“ priklausantį turtą bendros 1943,90 Lt vertės: 1567,80 Lt vertės kasos aparatą „Casio FE-2000“, korpuso Nr. 9502882, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais 106,10 Lt, 7 vnt. po 10 Lt vertės mobiliojo ryšio sąskaitų pildymo kortelių „Labas“ ir 10 vnt. sąskaitų pildymo pakuočių, kurių papildymo kaina po 20 Lt.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad, būdamas nepilnametis, laikotarpiu nuo 2010-06-09 22.00 val. iki 2010-06-10 06.30 val., išėmęs užrakintų durų stiklą, įsibrovė į butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) name, Kaune, bendro naudojimo koridorių, iš jo pagrobė nukentėjusiai I. Ž. priklausantį 800 Lt vertės dviratį „Boxter LX-100“.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad,

2010-06-10 apie 02.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiu E. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, kartu siekdami bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, bendrais veiksmais sulaužę UAB „X“ kiosko Nr. 125, esančio (duomenys neskelbtini), prekybinį langelį bei sugadinę žaliuzes, pasikėsino įsibrauti į spaudos kioską bei pagrobti ten esantį svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. nuteistas už tai, kad, būdamas nepilnametis 2011-10-01 apie 05.00 val. iš baro „X“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), spintelės, esančios po kasa, stalčiaus pagrobė svetimą V. P. įmonei priklausantį turtą - pinigus 400 litų, taip padarydamas V. P. įmonei „V.“ 400 litų turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo D. M. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Esminių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka tik su jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. M., be padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, kaltės formos ir rūšies, nusikalstamų veikų padarymo motyvų, tikslų atsižvelgė ir į tai, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, nebuvo teistas (teistas penkis kartus vėliau), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2012-08-23 teismo nuosprendį, administracine tvarka nebaustas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2005 m., tėvai S. M. ir mama R. A. bausti administracine tvarka (pagal ATPK 181 str. 1 d. ) už sūnaus D. M. padarytus teisės pažeidimus, nuteistasis nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. buvo ugdomas Čiobiškio specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose, nuo 2009-07-10 iki 2010-07-01 jam buvo skirta vidutinės priežiūros priemonė, ir jis buvo ugdomas Kauno apskrities vaikų socializacijos centre, pratęsus vidutinę priežiūros priemonę iki 2011-07-01, jis buvo ugdomas Vilniaus apskrities Čiobiškio vaikų socializacijos centre, tačiau socializacija minėtuose centruose buvo nesėkminga, delinkventinis D. M. elgesys nepasikeitė, jis toliau daro nusikalstamas veikas. Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų, šiuo atveju įvertinta ir tai, kad nustatyta viena D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino dėl vagysčių iš baro „X“, UAB „X“ ir pasikėsinimo pagrobti UAB „X“ turtą, o taip pat nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad dvi nusikalstamas veikas (vagystė iš UAB „X“ bei pasikėsinimas apvogti UAB „X“ kioską) padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas be BK 24 str. 2 d. išvardintų aplinkybių atsižvelgė ir į nuteistojo kaip nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ką įvertinti teismą įpareigoja baudžiamasis įstatymas (BK 91 str. 2 d.), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paminėtųjų aplinkybių pagrindu pagrįstai nuteistajam D. M. už kiekvieną jam inkriminuotą nusikalstamą veiką paskyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes įvertino teisingai ir nuteistajam D. M. už kiekvieną jam inkriminuotą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę. Paskirtoji galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta, tinkama realizuoti bausmės tikslus, todėl ją mažinti nėra įstatyminio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, galinčių lemti paskirtosios bausmės rūšį ar dydį, tik deklaratyviai teigia iš savo nusikalstamo elgesio padaręs reikiamas išvadas, o tai nesudaro absoliutaus pagrindo sumažinti jam paskirtąją bausmę.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.