- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-738-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Virginija Volskienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Pelagėja Stonkienė Procesinio sprendimo kategorija 32.1.; 44.2.4.2.;
121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2009 m. spalio 14 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovei adv. A.Leichter, atsakovo atstovei adv. S.Dusevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui R. G. dėl pažeistų teisių atstatymo, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą R. G. sutvarkyti kelio servitutą tokiu būdu, kad jo plotis atitiktų plane nurodyto dydžio 3,31 m ir 4 m kelią, neįskaitant bordiūro, ir būtų tinkamas automobiliams važiuoti; nuimti nuo įvažiavimo vartus; įpareigoti atsakovą nukirsti medžių šakas ir kūmus, trukdančius važiuoti; įpareigoti atsakovą leisti elektros tinklų ir energetikos inspekcijos specialistams atlikti kabelio patikrinimo ir remonto darbus; priteisti iš atsakovo 3 000 Lt nuostolių ir 3 000 Lt žalos atlyginimą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,06 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiam sklypui nustatytas žemės servitutas - teisė eiti ir važiuoti 142 kv. m sklypo dalimi gretimame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovui. Servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu - 1998-12-03 Vilnius miesto valdybos sprendimu Nr. 2304V bei nurodytas 1999-10-28 sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje. Dėl naudojimosi servitutu ilgą laiką tęsiasi ginčas su atsakovo šeimos nariais. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl servituto panaikinimo, tačiau Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006-04-25 sprendimu jo ieškinį atmetė. Ieškovė nurodė negalinti šiuo servitutu naudotis, pravažiuoti automobiliu, kadangi kelio plotis yra susiaurintas ir sudaro 2,35 m. Ties keliu išaugę medžiai ir krūmai trukdo praeiti ir pravažiuoti juo. Dėl šios priežasties ji negalinti užbaigti namo statybos darbų. Kito kelio privažiuoti prie jos namo nėra. Atsakovo šeimos nariai įvairiais būdais jai trukdo naudotis servitutu, dėl ko ji patyrė nuostolių, kuriuos prašė teismo priteisti iš atsakovo. Taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą leisti elektros tinklų ir energetikos inspekcijos specialistams patekti į atsakovo sklypą atlikti kabelio patikrinimo ir remonto darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-02-17 sprendimu priėmė ieškovės V. S. atsisakymą nuo ieškinio 3 000 Lt turtinės žalos išieškojimo dalyje ir bylos nagrinėjimą šioje dalyje nutraukė. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės V. S. atsakovo R. G. naudai 650 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Žemės servitutas - žemės savininko ar valstybinės žemės naudotojo prievolė įstatymų nustatyta tvarka leisti kitiems asmenims ribotai naudotis žemės sklypo dalimi (Žemės įstatymo 2 str. 8 p.). Servitutas, kaip naudojimosi svetimu daiktu teisė, susijęs su daiktu, o ne su nuosavybės teisės subjektu. Servitutu suteikiama naudojimosi svetimu daiktu teisė, kuri skiriasi apimtimi, tačiau visais atvejais ši teisė yra mažesnė už savininko teises. Servitutu suteiktos teisės į svetimą daiktą konkreti apimtis (servituto turinys) paprastai nustatoma nustatant servitutą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančio daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.1.112 str. 1 d.). Tai sudaro servituto turinį. Teismas konstatavo, kad atsakovo 1178 kv.m žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto valdybos 1998-12-03 sprendimu Nr. 230v nustatytas servitutas leisti eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu 142 kv.m sklypo dalimi, greta esančio sklypo naudotojams, miesto plano ištraukoje pažymėta linijomis ir skaičiais 1,7-12. Ieškovė yra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad jos žemės sklypui įregistruotas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas). Šio servituto turinys - servituto suteikiamų teisių apimtis nėra apibrėžti ir aiškūs. CK 4.117 str. nustatytos trys kelio servituto rūšys. Jų turinys yra atskleistas CK 4.118 str., 4.119 str., 4.120 str. Šiuo atveju nustatyto kelio servituto rūšis, servituto suteikiamų teisių apimtis nenurodyta. Tokiu atveju įstatymo CK 4.112 str. 2 d. nustatyta, kad kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti laikoma, kad servitutas yra mažiausias. CK 4.112 str. 3 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančio daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Ieškovė įstatymo nustatyta tvarka dėl servituto turinio nustatymo nesikreipė. Teismas padarė išvadą, kadangi nenustatytas servituto turinys, t.y. konkrečios naudojimosi svetimu daiktu teisės, tai nėra galimybės spręsti klausimą, kokia apimtimi yra pažeistos ir turi būti ginamos ieškovės teisės bei kas turi remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą (statyti ar nuimti vartus, kirsti šakas, krūmus, naikinti piktžoles nuo kelio, kokio pločio turi būti kelias, ar turi būti tvora, bordiurai ir t.t.- CK 4.112 str. 2, 3 d., 4.113 str., 4.114 str., 4.124 str.). Teismas taip pat nurodė, kad joks kitas servitutas atsakovo žemės sklypui nėra nustatyta, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo leisti jo sklype atlikti kabelio patikrinimo bei remonto darbus yra nepagrįstas. 2008-04-29 Valstybinės energetikos inspekcijos rašte nurodyta, kad elektros kabelis, kuris ieškovės nuomone yra sugadintas atsakovo, yra nutiestas pažeidžiant ir neleistinai apribojant atsakovo teises į žemės sklypą, be atsakovo sutikimo, savavališkai, neteisėtai. Todėl patenkinus ieškovės reikalavimą nepagrįstai būtų dar daugiau apribojamos atsakovo kaip žemės sklypo savininko teisės naudotis žemės sklypu, įteisinus tokiu būdu neteisėtą kabelio būvimą, atliekamus kabelio remonto darbus jo žemės sklype be jo sutikimo. Teismas pažymėjo, kad CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia neturtinės žalos sąvoką. CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. CPK VII skyriaus Servitutą reguliuojančios normos nenumato neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti jai 3 000 Lt patirtą neturtinę žalą nepagrįstas. Liudytojų A. F., I. F., T. P., M. S. parodymai patvirtina, kad tarp šalių dėl kelio naudojimosi vyksta konfliktai, tačiau jų parodymai nepatvirtina, kad ieškovė dėl to patyrė neturtinę žalą. Teismas sprendė, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą ir, kad jai tokia žala padaryta (CPK 178 str.). Be to atmetus ieškinį dėl pažeistų teisių negali būti priteista ir jokia neturtinė žala susijusi su šiais reikalavimais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti visi ieškovės ieškinio reikalavimai. Nurodo, kad Vilniaus miesto valdybos 1998-12-03 sprendime Nr. 2304V nustatyta, jog sklypo naudotojas servituto teise privalo leisti eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu 142 kv.m sklypo dalimi, greta esančio sklypo naudotojams, tačiau teismas priimdamas skundžiamą sprendimą padarė neteisingą išvadą, jog šio servituto turinys - servituto suteikiamų teisių apimtis nėra apibrėžti ir aiškūs. Minėtame sprendime nurodytas bendras servitutinio kelio plotas (142 kv.m) ir žemės sklypo plane nurodytas kelio plotis (3,31 m įvažiuojant į atsakovo sklypą ir 4,00 m išvažiuojant iš jo), o taip pat tiksliai, grafiškai nurodytos kelio ribos (pažymėtos linijomis ir skaičiais 1,7-12) yra pakankamai tikslus servituto suteikiamų teisių apimties (servituto turinio) apibrėžimas. Būtent šių, servitutu nustatytų, kelio pločio dydžių nesilaikymas, tyčinis kelio susiaurinimas šiurkščiai pažeidžia apeliantės teises, neleidžia jai naudotis servitutiniu keliu įstatymu nustatyta tvarka, t.y. pilna apimtimi. Priešingai, negu nurodyta teismo sprendime, apeliantė mano, kad abejonių dėl servituto turinio ir galimybių tiksliai jį nustatyti, šiuo atveju nėra. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad servituto turinys nėra nustatytas, ir kad dėl to nėra galimybės spręsti klausimą, kokia apimtimi yra pažeistos ir turi būti ginamos apeliantės teisės bei kas turi remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą - kirsti šakas, krūmus, kokio pločio turi būti kelias ir t.t. Įstatymas (CK 4.119 str. 2 d.) imperatyviai nustato, kad žemės sklypo, kuriam nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, savininkas neturi teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į apeliantės pasiryžimą ir sutikimą pačiai tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą - kelią, pavyzdžiui, nukirsti krūmus (ką ir numato įstatymas - CK 4.114 str.), tačiau atsakovas ir jo šeimos nariai piktybiškai ir nuosekliai trukdo apeliantei. Šį faktą patvirtina 2008-08-19 antstolio R. V. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0179/08/29, kuriuo konstatuoti servituto pažeidimai. Taip, buvo nustatyta, kad tinkama važiuoti servitutinio kelio dalis faktiškai sudaro tik 2,35 m, tuo metu kai žemės sklypo plane, kuriuo naudojosi antstolis, nustatant faktines aplinkybes, siauriausioje servitutinio kelio dalyje turėtu būti 3,31 m, o plačiausioje – 4,00 m. CK 4.119 str. 2 d. nustatyta, kad netgi tuo atveju, kai nustatant kelio servitutą, suteikianti teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis 4,00 m pločio keliu. Teismas teisingai atkreipė dėmesį į CK 4.112 str. 3 d. nuostatą, kuri numato, kad tuo atveju, jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančio daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Šiuo atveju viešpataujantis daiktas yra apeliantei priklausantis žemės sklypas. Šio daikto (sklypo) naudojimo pagal paskirtį poreikiai yra privažiuoti įvairiomis transporto priemonėmis bei prieiti. Įstatymu nustatyta teisė tenkinti šį poreikį ir buvo pažeista atsakovo, tačiau teismas, neteisingai išaiškinęs materialinės teisės normas, padarė neteisingą išvadą konstatavęs, jog servituto turinys nėra nustatytas ir nepagrįstai atmetė ieškinį. Po teismo priimto sprendimo iškilo būtinybė išreikalauti papildomų duomenų dėl nustatyto servituto turinio pakankamumo. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2009-03-18 informacijos Nr. A51-6136 (2.14.2.12-MP8) seka, kad sklypui (duomenys neskelbtini) taikytinas servitutas nustatytas tinkamai - minėtame valdybos sprendime ir Nekilnojamojo turto registre nurodytas tikslus servituto plotas bei jo ribų pažymėjimas sklypo plane. Servitutu suteikiamų teisių turinys ir apimtis taip pat yra apibrėžti ir aiškūs - tarnaujančiojo daikto savininkas privalo leisti eiti pėstiesiems ir važiuoti transporto priemonėms apibrėžta sklypo dalimi. Šis servituto turinys visiškai atitinka CK 4.119 str. nustatytos kelio servituto rūšies - kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėms, sąvoką ir turinį. Teismas atmetė apeliantės reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo leisti jo sklype atlikti elektros kabelio patikrinimo bei remonto darbus. Šis kabelis buvo nutiestas iki žemės sklypo bei namo įsigijimo. Daugelį metu apeliantė naudojosi šiuo kabeliu be jokių problemų, tačiau prasidėjus konfliktams su atsakovu, įtaria, kad pastarasis šį kabelį sugadino 2008-07-06. Iki šiol elektros energijos teikimas į apeliantės namą yra nutrauktas. Normalus gyvenimas be pastovaus elektros energijos teikimo neįmanomas. Teismas turėjo galimybę tenkinti ieškinį šioje dalyje, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas R. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, kad nustatant servitutą, gali būti nustatyta prievolė atlikti konkrečius darbus, kurie būtini servituto teisėms įgyvendinti. Kaip matyti šio ginčo atveju, nustatant servitutą atsakovas nebuvo įpareigotas atlikti kokius nors kelio platinimo, bortelio, kaip teigia ieškovė, šalinimo, krūmų šalinimo ar pan. darbus. Tai patvirtina, kad nustatant servitutą kelio plotis, sklype, kuriame nustatytas servitutas, esamų krūmų kiekis, vartai buvo įvertinti ir pripažinta, jog ieškovė servitutu gali naudotis tinkamai. Apeliantė netinkamai remiasi CK 4.119 str. 2 d., kadangi ši dalis reglamentuoja atvejus, kai nustatant kelio servitutą, nebūna nustatytas kelio plotas ir jo negalima nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks kelias buvo. Šio ginčo atveju, kaip matyti iš byloje esančio žemės sklypo plano, kelio plotas yra nustatytas pagal buvusio kelio matmenis, todėl CK 4.119 str. 2 d., netaikytina. Ieškovė prašė priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais R. G., trukdydamas tinkamai naudotis servitutu, pažeidė ieškovės teises. Tačiau ieškovė byloje ne tik, kad neįrodė, kokius neteisėtus veiksmus atsakovas atliko, bet ir neįrodė, kokią neturtinę žalą jį patyrė. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ir ieškovė nurodo, jog atsakovas trukdo jai atlikti statybos darbus, vežti įvairias statybines medžiagas, tačiau priešingai tvirtina byloje pateiktas 2008-05-21 raštas Nr. (101) 11.56-417, nurodantis, kad namą atsakovė yra pasistačiusi, netgi kreipusis dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Pažymėtina ir tai, jog CK 4.114 str. 1 d. numato, kad jeigu norint normaliai servituto suteiktomis teisėmis naudotis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu ko kita nenustato sutartis. Šio ginčo atveju ieškovė pati turėtų pasirūpinti piktžolių išrovimu, krūmų tvarkymu, medžių šakų genėjimu, bei kitais būtinais darbais, be kurių laikui bėgant neprižiūrima sklypo dalis gali trukdyti tinkamai naudotis servitutu. Pirmosios instancijos teismas, teisingai nurodė, jog nesant kito servituto, išskyrus leisti eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu 142 kv.m sklypo dalimi, greta esančio sklypo naudotojams, miesto plano ištraukose pažymėta linijomis ir skaičiais 1,7-12, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo leisti jo sklype atlikti kabelio patikrinimo ar remonto darbus, yra nepagrįstas. Byloje esantis 2008-04-29 Valstybinės energetikos inspekcijos raštas, kuriame nurodyta, jog ieškovė elektros kabelį patiesė neteisėtai apribodama ir pažeisdama atsakovo teises į žemės sklypą, patvirtina, kad skundžiamame sprendime teismas teisingai konstatavo, jog patenkinus ieškovės minėtą reikalavimą, nepagrįstai ir dar labiau būtų apribotos atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, teisės naudotis savo sklypu. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji bent buvo kreipusis į atsakovą prašydama sutikimo ar leidimo minėto kabelio tiesimo darbams atlikti. Atsakovas atsakingai tvirtina, kad niekuomet nei elektros tinklų, nei kitas komunalines paslaugas teikiančių įmonių atsakingiems darbuotojams nedraudė esant reikalui patekti į jo sklypą ir atlikti reikiamus darbus. Visi šie išdėstyti faktai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, nėra pagrindo jo naikinti, o pati ieškovė naudojasi nustatytu servitutu nesąžiningai, savivaliauja, nesilaiko nustatytos elektros kabelio nutiesimo tvarkos, atliekas šalina nesilaikydama nustatytų reikalavimų, ir ne atsakovas savo neteisėtais veiksmais daro ieškovei žalą, bet būtent pačios V. S. elgesys yra neleistinas nei teisės, nei moralės požiūriu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas dalinai tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovo sklype įregistruoto kelio servituto - teisės važiuoti transporto priemonėmis - suteikiamų teisių apimtis nėra apibrėžta ir aiški, nepagrįsta. Tai, kad Vilniaus m. valdybos 1998-12-03 sprendime (b.l.12) nurodyta, jog sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas privalo leisti eiti ir važiuoti 142 kv. m sklypo dalimi greta esančio namo naudotojams, miesto plano ištraukoje pažymėta linijomis ir skaičiais 1,7-12, leidžia daryti išvadą, kad servituto apimtis dokumentuose aiški, todėl teismas tik turėjo daryti išvadą, ar žemės sklypo dalyje, kuriama leidžiama naudotis ieškovei, nėra trukdymų, kurie ribotų ieškovės teises. Tai, kad nekilnojamojo turto registro išraše nenurodyta, kokios apimties servitutas (b.l.5), neleidžia daryti išvados, kad suteikiamų teisių apimtis nėra apibrėžta ir aiški. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti, kad ieškovė pateiktų įrodymus aplinkybei, jog nustatytas kelio servitutas yra nesutvarkytas, kad reikia nukirsti medžių šakas ir krūmus, trukdančius važiuoti, panaikinti sudžiūvusius medžius, piktžoles, t.y. įrodymus, kad būtent tame žemės plote, kuriame nustatytas servitutas, yra ieškovės išvardintos kliūtys. Be šių įrodymų nebuvo galima išnagrinėti bylos, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo ištaisyti procesinės teisės normų pažeidimus, padarytus pirmosios instancijos teismo. Ieškovei pasiūlius pateikti įrodymus dėl aplinkybės, kurioje vietoje faktiškai yra nustatytas servitutas, ieškovė pateikė UAB „Traksalis“ 2009-09-25 sudarytą schemą, kurioje nurodytas medžių ir tvoros užimamas plotas, priklausantis servitutui. Schemoje nurodyta, jog tvora aptverta yra valstybinėje žemėje. Šis įrodymas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra užsodinęs medžiais ir pastatęs tvorą žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas, todėl iš esmė ieškovės reikalavimai pripažintini pagrįstais. Ieškovė reikalavo įpareigoti atsakovą sutvarkyti kelio servitutą tokiu būdu, kad kelias būtų tinkamas važiuoti, nuimti nuo kelio vartus. Antrajame ieškinio punkte suformuluotas konkretesnis reikalavimas - įpareigoti atsakovą nukirsti medžių šakas ir krūmus, panaikinti sausus medžius, piktžoles. Iš UAB „Traksalis“ schemos matyti, kad ieškovei trukdo naudotis servitutu medžiai ir tvora. Nereiškiant ieškovei reikalavimo įpareigoti atsakovą nugriauti tvorą, nėra pagrindo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad atsakovas įpareigotinas tokiu būdu pašalinti kliūtis nuo servituto, tačiau ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą nuimti nuo įvažiavimo kelio vartus, nukirsti medžių šakas ir panaikinti sudžiūvusius medžius tenkintinas, nes iš atžymėjimo schemoje darytina išvada, kad atsakovas augina medžius žemės plote, kuriam nustatytas servitutas. Kolegija daro išvadą, kad piktžolės negali trukdyti ieškovei pravažiuoti servitutiniu keliu, kad jos trukdo, nenurodyta ir UAB „Traksalis‘“ schemoje. Be to, schemoje nurodyta, kad atsakovas užėmė valstybinę žemę, aptverdamas ją tvora, iš to seka, kad įvažiavimo vartai yra įrengti valstybinėje žemėje, todėl atsakovas privalo juos pašalinti. Atsakovas, pažeidžia ieškovės teisę į servitutą, todėl LR CK 4.111 str. 1d. pagrindu teismas turi įpareigoti atsakovą apriboti jo naudojimąsi servitutiniu keliu, įpareigojant jį pašalinti sudaromas kliūtis ieškovei.
Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą leisti elektros tinklų bei energetikos inspekcijos specialistams atlikti kabelio patikrinimo bei remonto darbus atmestas pagrįstai, nes iš bylos duomenų (b.l.12) matyti, kad ieškovei nebuvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tiesti požemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis (LR CK 4.123 str. ). Iš byloje esančio žemės naudojimo teisės apribojimo, skirto sklypui (duomenys neskelbtini), matyti, kad architektūros ir statybos skyriaus inžinerinės infrastruktūros poskyrio vyr. inžinierius patvirtino, kad sklypo naudotojas privalo leisti pakloti per sklypą bendro naudojimo inžinerinius tinklus (b.l.14), tačiau šie apribojimai nėra patvirtinti Vilniaus m. valdybos sprendimu, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad servituto plote leidžiama kloti elektros linijas bei jas patarnauti.
Ieškovės reikalavimų dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo byla buvo nutraukta. Nors apeliaciniu skundu ieškovė skundžia ir šią teismo sprendimo dalį, tačiau nenurodė argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad teismas nepagrįstai priėmė jos atsisakymą nuo ieškinio šioje dalyje ir bylą nutraukė.
Panaikinus teismo sprendimą dalyje, kuriuo buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl pažeistų teisių ir iš esmės ieškovės reikalavimus šioje dalyje patenkinus, jai dalinai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo atstovavimo išlaidų, kurioms patvirtinti pateikė du pinigų priėmimo kvitus (b.l.76,77). Viename jų nurodyta, kad sumokėta 1000 Lt už dokumento surašymą ir kitame - kad sumokėta 2000 Lt nenurodant, už kokias paslaugas. Už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė įrodymą apie 100 Lt ( 2009-04-14 pinigų priėmimo kvitas) sumokėjimą. Tai, kad ieškinys buvo patenkintas dalinai (dalyje byla nutraukta), kad reikalavimai dėl pažeistų teisių tenkinami ne pilna apimtimi, leidžia priteisti iš atsakovo ieškovei dalinį atstovavimo išlaidų atlyginimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t.y. 900 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 62 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Be to, ieškovė turėjo 968 Lt išlaidų įrodymo gavimui iš UAB „Trasalis“, todėl šios išlaidos taip pat jai priteistinos iš atsakovo.
Žyminiam mokesčiui sumokėti dalyje, kurioje ieškovės reikalavimai šiuo teismo sprendimu buvo patenkinti, buvo nustatytas 128 Lt žyminis mokestis. Kadangi tokio dydžio žyminį mokestį ieškovė turėjo sumokėti ir pateidama ieškinį šioje dalyje, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 256 Lt (128 Lt x 2 ) žyminiam mokesčiui turėtų išlaidų atlyginimo. Visa priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro - 962 Lt +968 Lt+256 Lt, viso 2186 Lt.
Pašto išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 10,78 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 11,10 Lt, jos priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 2 p. teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės V. S. ieškinys atmestas ir priteista iš jos bylinėjimosi išlaidos atsakovui R. G. ir valstybei, pakeisti.
Ieškovės V. S. ieškinį patenkinti dalinai, įpareigoti atsakovą R. G. (a/k (duomenys neskelbtini) nuimti nuo įvažiavimo kelio į sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įvažiavimo vartus, nukirsti medžių šakas ir krūmus, panaikinti sudžiūvusius medžius, esančius 37 kv. m plote, nurodytame skaičiais 1,2,3 ir 4 schemoje, sudarytoje 2009-09-25 UAB „Traksalis“.
Priteisti ieškovei V. S. iš atsakovo R. G. 2186 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteisti iš atsakovo R. G. 21,88 Lt valstybės naudai pašto išlaidų atlyginimą.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.