Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09549-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.7, 3.2.3.10

2021 m. liepos 8 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Palavinskienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama: 1) antstolei adresuotą skundą persiųsti nagrinėti teismui; 2) šią bylą nagrinėsiančio teismo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 650 straipsnio 3 dalies norma neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsnio 4, 5 dalims; 3) Konstituciniam Teismui pripažinus šioje byloje taikytinos CPK 650 straipsnio 3 dalies normos antikonstitucingumą, panaikinti antstolės 2021 m. kovo 29 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjos teigimu, kyla pagrįstų abejonių, ar 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusi CPK 650 straipsnio 3 dalies norma neprieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kad ji nepagrįstai paneigia išieškotojo teisę pasirinkti antstolį dėl pinigų išieškojimo ir apriboja antstolių konkurenciją vykdant tokio pobūdžio vykdomuosius dokumentus.

2. Pareiškėja paaiškino, kad šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas tiek, kiek tai susiję su apribota išieškotojo teise pasirinkti paslaugas teikiantį antstolį ir dėl to patiriamais vykdymo kaštais. Kai išieškojimas iš to paties skolininko vykdomas skirtingų antstolių, patiriamos didesnės, tarpusavyje besikartojančios vykdymo išlaidos. Anot pareiškėjos, jau keturis mėnesius galiojanti nauja tvarka rodo, jog CPK 650 straipsnio 3 dalies tikslas iš esmės nėra pasiektas ir netgi priešingai. Tais atvejais kai antstolis vykdo to paties skolininko vieną ar kelias bylas, po 2021 m. sausio 1 d. to paties skolininko nauja byla pateikiama ne tam pačiam antstoliui, kuris jau vykdo to paties skolininko bylas, o naujam antstoliui pagal proporcingumo taisyklę. Taigi tokia tvarka ne saugo skolininko interesus, o priešingai – sukelia situaciją, kurios buvo siekiama išvengti. Tokiu būdu vykdymo veiksmus atlieka keli antstoliai iš to paties skolininko.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-14601-905/2021 skundas buvo atmestas. Teismas nurodė, kad CPK 650 straipsnio 3 dalis yra skirta optimizuoti naujų vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo priskyrimą vykdyti tiems antstoliams, kurie jau vykdo pinigų išieškojimą iš to paties skolininko. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama išvengti atvejų, kai išieškojimas iš to paties skolininko būtų vykdomas skirtingų antstolių, taip, be kita ko, patiriant didesnes, tarpusavyje besikartojančias vykdymo išlaidas.

4. Pareiškėja (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą nurodydama, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu siekiama palengvinti skolininko procesinę padėtį, kad šis nepatirtų dirbtinai susidarančių vykdymo išlaidų, kai vykdymo veiksmus atlieka skirtingi antstoliai. Tačiau toks teisinis reglamentavimas neatsako į klausimą, kodėl išieškotojas negali pasirinkti geriau, greičiau, efektyviau dirbančio antstolio, jeigu skolininkas iki šiol nėra turėjęs įsiskolinimų ir jo atžvilgiu nėra buvę vykdomųjų bylų. Būtent šioje vietoje „proporcingas vykdomųjų dokumentų padalijimas“ visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams riboja konkurenciją, būtent šioje vietoje konkurencija yra pažeidžiama. Kitas svarbus aspektas – tai atvejai, kai solidarių skolininkų bylos atitenka skirtingiems toje pačioje teritorijoje veikiantiems antstoliams. Tai jau pažeidžia ir skolininkų interesus, nes didėja vykdymo išlaidos pačių skolininkų nenaudai.

5. Pareiškėja taip pat pabrėžė, kad „proporcingas vykdomųjų dokumentų padalijimas“ visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams riboja konkurenciją, pažeidžia vartotojo interesą gauti jam, o ne skolininkui, naudingą paslaugą. Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog norminiuose teisės aktuose įtvirtinta antstolių tiek drausminė, tiek civilinė atsakomybė už pareigų netinkamą atlikimą yra pakankamas saugiklis antstolių atliekamų funkcijų kokybei užtikrinti. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog išieškotojo interesas yra kuo greičiau atgauti skolą, pasirenkant antstolį, kuris dirba kokybiškiausiai, o ne aiškintis antstolio drausminės ar civilinės atsakomybės pagrindus ir ribas.

6. Antstolė Brigita Palavinskienė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad kartu su atskiruoju skundu pateiktame prašyme svarstytini pareiškėjos argumentai dėl šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo dėl vykdomųjų dokumentų dėl piniginių sumų išieškojimo pateikimo vykdyti tvarkos (CPK 650 straipsnio 3 dalis) atitikimo Konstitucijai, tiksliau konstituciniam teisinės valstybės principui bei Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 dalims. Pažymi, jog pagal naująjį teisinį reglamentavimą proporcingai skirstomi tik vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimų, o dėl nepiniginio pobūdžio bylų kategorijų (įpareigojimo atlikti veiksmus (pvz. statinių griovimo, iškeldinimo/įkeldinimo, matymosi su vaiku tvarkos užtikrinimo, turto konfiskavimo, paveldimo turto apyrašo sudarymo ir kt.) išieškotojo teisė pasirinkti antstolį išlieka. Atsižvelgiant į tai, ne tik šiuo konkrečiu atveju, bet ir ateityje gali kilti nemažai aktualių klausimų dėl kreditoriaus teisių suvaržymo, kuriuos savo skunde aiškiai išdėsto pareiškėja. Įvertinus keliamo klausimo aktualumą ir pagrįstumą, antstolės nuomone, būtų tikslinga pareiškėjos skundo 2 punkte nurodytą klausimą persiųsti nagrinėti Konstituciniam Teismui.

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išaiškinimai

7. Teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

8. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

9. Byloje nustatyta, kad antstolių B. Palavinskienės ir E. Sergėjevo kontoroje buvo gautas pareiškėjos prašymas priimti vykdyti išduotą vykdomąjį raštą. Antstolė Brigita Palavinskienė, vadovaudamasi CPK 650 straipsnio 3 dalimi, atsisakė priimti pareiškėjos antstolei tiesiogiai pateiktą vykdomąjį dokumentą ir grąžino jį pareiškėjai, nurodydama naują vykdomųjų dokumentų pateikimo tvarką. Pareiškėja mano, kad antstolė nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos antstolei tiesiogiai pateiktą vykdomąjį dokumentą, o CPK 650 straipsnio 3 dalimi yra pažeidžiami jos, kaip išieškotojos, interesai. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas. Sprendžiant antstolio priimto patvarkymo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą teisėtumo ir pagrįstumo klausimą turės būti taikoma CPK 650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma.

10. Lietuvos Respublikos Seimas 2019-12-19 priėmė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2721 (Paskelbtas: TAR, 2019-12-30, Nr. 21560) (tokau tekste – Įstatymas Nr. XIII-2721).

11. Įstatymu Nr. XIII-2721 CPK 650 straipsnis buvo papildytas nauja 3 dalimi: „3. Vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacine sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, kai naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje.“

12. Vadovaujantis Įstatymo Nr. XIII-2721 23 straipsnio 2 dalimi, CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostatos įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d.

13. CPK 650 straipsnio 3 dalis (2019 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-2721 redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) numato, kad vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, kai naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje.

14. Bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostatomis nėra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes išieškotojui keliama daugiau pareigų išieškojimo procese, o, tuo tarpu, skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės domėtis jo vykdomosiomis bylomis. Antstolių informacinei sistemai automatiškai išskirsčius turimus vykdomuosius dokumentus skirtingiems toje pačioje teritorijoje veikiantiems antstoliams, išieškotojams nepagrįstai padidės (nes teks dėl atskirų vykdomųjų bylų bendrauti su skirtingais antstoliais) vykdomųjų bylų administravimo našta bei su tuo susijusios papildomos finansinės išlaidos. Be to, pagal naujai įtvirtintą teisinį reguliavimą solidarių skolininkų bylos atitenka skirtingiems toje pačioje teritorijoje veikiantiems antstoliams. Tokiu būdu kyla grėsmė, jog solidarią skolą išieškos du antstoliai, tuo padarant žalą pačių skolininkų interesams. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjančiam teismui kilo abejonių dėl byloje taikytino teisės akto atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui.

15. Teismo vertinimu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 650 straipsnio 3 dalį naujai išdėstyta išieškojimo procedūra yra siejama tik su pinigų sumų išieškojimu, o dėl nepiniginio pobūdžio bylų kategorijų (įpareigojimo atlikti veiksmus (pvz. statinių griovimo, iškeldinimo/įkeldinimo, matymosi su vaiku tvarkos užtikrinimo, turto konfiskavimo, paveldimo turto apyrašo sudarymo ir kt.) išieškotojo teisė pasirinkti antstolį išlieka. Taigi absoliutus išieškotojo teisės pasirinkti antstolį eliminavimas bylose dėl pinigų sumų išieškojimo, skirtingai nei dėl nepiniginio pobūdžio bylų kategorijų, sukelia teismui abejonę, ar nėra pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, nes tuo pažeidžiami valstybės įgyvendintos antstolių institucinės reformos principai.

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 1484 (Paskelbtas: Valstybės žinios, 1999-12-31, Nr. 114-3306) „Dėl Teismo antstolių institucinės reformos metmenų patvirtinimo“. Teismo antstolių institucinės reformos metmenų 1 punkte nurodoma, kad reformos tikslai yra šie: 1.1. remiantis Vakarų Europos valstybių patirtimi, reformuoti teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų sistemą instituciniu požiūriu — suteikti antstoliams profesines paslaugas teikiančių asmenų statusą; 1.2. sukurti šiuolaikišką, veiksmingą, valstybės ir visuomenės poreikius tenkinantį teismų bei kitų institucijų sprendimų vykdymo procesą; 1.3. įstatymiškai įtvirtinti principinę nuostatą, jog sprendimų, priimtų dėl privačių asmenų ginčo, vykdymo išlaidas atlygina ne valstybė, o ginčo šalys, ir ją įgyvendinti. Be to, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nefinansuojamos ir antstolių administracinės išlaidos.

17. Teismo antstolių institucinės reformos metmenų 3 punkte nustatyta, kad „apylinkės teismo veiklos teritorijoje įtvirtinamas laisvas antstolio pasirinkimo principas“.

18. Įgyvendinus antstolių institucinę reformą, Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme buvo nagrinėti klausimai, susiję su antstolių veiklos teisiniu reguliavimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 8 d. nutarime (konstitucinės justicijos bylos Nr. 44/06) yra konstatuota, kad antstolio profesija – tai yra toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačiai veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį). Antstolių, kaip savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiančių asmenų, statusas yra neatsiejamas nuo išieškotojo galimybės laisvai pasirinkti antstolį bei antstolių konkurencijos, siekiant antstolių profesinių paslaugų kokybes ir veiksmingumo.

19. Bylą nagrinėjantis teismas norėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad Antstolių informacinei sistemai proporcingai skirstant vykdomuosius dokumentus antstoliams, bus panaikinta antstolių konkurencija, iniciatyva ir išieškojimo efektyvumas. Antstoliai, iki įsigaliojant naujajai vykdomųjų dokumentų paskirstymo tvarkai, buvo labiau suinteresuoti efektyviai išieškoti skolas pagal išieškotojų pateiktus vykdomuosius dokumentus, taip siekiant gauti vis naujų vykdomųjų dokumentų iš išieškotojų, ypatingai tų, kurie turi daug skolininkų. Tai reiškia, kad antstoliai nebeturės tikslo konkuruoti savo paslaugų kokybe, nes bet kuriuo atveju jie gaus vykdomųjų dokumentų. Kita vertus, įsigaliojusi naujoji tvarka turės neigiamą poveikį ne tik išieškotojų, bet ir pačių skolininkų interesams: Antstolių informacinei sistemai paskyrus antstolį, kurio darbo efektyvumas mažesnis, nukentės skolininkai, kurie, nepagrįstai užsitęsus išieškojimo procesui, patirs dar daugiau išlaidų, negu tais atvejais, kai skola būtų išieškoma efektyviai, kadangi paprastai yra išieškomas ne tik pagrindinis reikalavimas (skola), bet ir vėlavimo palūkanos ar delspinigiai, skaičiuojami už laikotarpį iki visiško prievolės įvykdymo.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nurodyta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę (4 dalis). Valstybė gina vartotojo interesus (5 dalis).

21. Aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnį, pagal kurį Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati, ji grindžiama asmens laisve ir teise turėti nuosavybę; ši sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. (2009 m. kovo 27 d., 2011 m. sausio 6 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai); asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę (2009 m. kovo 2 d., 2009 m. spalio 8 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai); sutarčių sudarymo laisvė – tai visų pirma laisvas sutarties šalių valios reiškimas siekiant sudaryti sutartį. Įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, nepaneigti esminių Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintų ūkinės veiklos laisvės nuostatų, tokių kaip sutarčių sudarymo laisvė, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (2020 m. vasario 6 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“, taip pat yra pažymėjęs, jog ji reiškia ir įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė bei numatytos priemonės jai apsaugoti (2003 m. kovo 17 d. nutarimas). Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia inter alia draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją (2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

22. Sprendžiant klausimą, ar Konkurencijos įstatymo prasme antstoliai gali būti laikomi ūkio subjektais, o jų atliekama vykdomųjų dokumentų vykdymo veikla laikytina ūkine veikla, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime vertindamas antstolių profesijos ir jų vykdomos veiklos pobūdį nurodė, kad, viena vertus, „antstoliai vykdo tokias funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti. Šių funkcijų vykdymo užtikrinimas – viešasis interesas ir valstybės priedermė“. Kita vertus, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad „antstoliai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai ir verčiasi savarankiška profesine (privačia) veikia, tačiau jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai. <...> Apibendrinant konstatuotina, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos“.

23. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarime išdėstytos išvados suponuoja prielaidą, kad Konstitucinis Teismas antstolių veiklą traktuoja kaip savarankišką privačią profesinę veiklą (tai yra antstoliai teikia atlygintines paslaugas) nežiūrint to, kad ją vykdyti antstoliams patikėjo valstybė ir ji turi pareigą kontroliuoti kaip ši veikla vykdoma.

24. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje būtina ištirti, ar CPK 650 straipsnio 3 dalis atitinka Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi teismui kyla abejonių, kad išieškotojo teisės pasirinkti antstolį apribojimas bylose dėl pinigų sumų nepagrįstai riboja antstolių konkurenciją.

25. Vartotojo teisė pasirinkti paslaugos teikėją yra nustatyta ne tik nacionalinėje, bet ir Europos Sąjungos teisėje. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad vartotojai turi teisę pasirinkti paslaugų teikėją, o Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. rugsėjo 23 d. Direktyvoje 2002/65/EB yra pabrėžiama, jog „pasirinkimo laisvė yra svarbiausia vartotojų teisė“.

26. Nurodyta CPK 650 straipsnio 3 dalies ir Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalies analizė teikia pagrindą išvadai, kad pinigų sumų išieškojimo atveju CPK 650 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas neužtikrino vartotojų teisių gynimo garantijų, todėl teismui kyla abejonių, ar šiuo teisiniu reguliavimu nėra pažeista iš Konstitucijos kylanti valstybės pareiga ginti vartotojo interesus. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje būtina ištirti, ar CPK 650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma nepažeidžia Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalies.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus konstitucinę jurisprudenciją, teismui kyla abejonių, ar pirmiau aptartos CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl pinigų sumų išieškojimo, neatsižvelgiant į tai, kad tuo yra paneigiama vartotojo teisė pasirinkti tokius vykdymo veiksmus atliekantį antstolį ir apribojama antstolių konkurencija, nepažeidžia konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, teisinės valstybės principo, Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 dalių.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 3 dalis (2019-12-19 redakcija, teisės akto Nr. XIII-2721, TAR, 2019-12-30, Nr. 21560) ta apimtimi, kurioje numatyta, kad „Vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko <...>“, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, asmenų lygiateisiškumo principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 daliai.

Sustabdyti civilinę bylą Nr. 2S-1789-803/2021 iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Nutartis neskundžiama.