Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. H., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, vokietė, turinti profesinį išsilavinimą, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, teista Vokietijos Federacinėje Respublikoje,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji J. H. 2021 m. kovo 2 d., nuo įvažiavimo į Lietuvos Respubliką momento, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, gavusi tikrą Vokietijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. B. vardu, jį, neturėdama teisėto pagrindo, laikė iki kol 2021 m. kovo 2 d. 11.35 val. Lazdijų r. sav., Tarnaukos k. šį dokumentą panaudojo, kaip savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pateikdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės pareigūnui.

Kaltinamoji J. H., pareiškus jai įtarimą ir apklausus įtariamąja, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad nuo 1994 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvenant Vokietijoje jai buvo išduotos asmens tapatybės kortelės, kurias jai pavogdavo. Tikslaus laiko, kada buvo išduotos, neatsimena. Paskutiniu metu buvo išduota laikina Vokietijos Federacinės Respublikos asmens tapatybės kortelė, kurią 2021 m. sausio 15 d. Vokietijoje iš rankinės pavogė. Vokietijoje gyvena su savo draugu iš Lietuvos A. J., kuris yra kilęs iš Panevėžio miesto. Jam grįžus anksčiau į Lietuvą, jai pranešė, kad mirė jo tėvas, dėl to ji norėjo grįžti į Lietuvą, tačiau neturėjo jokio savo asmens dokumento. Supranta ir žino, kad norint keliauti reikia turėti kokį nors kelionės ar bent asmens tapatybės dokumentą, kurį tikrinant pasienio pareigūnams reikia pateikti tapatybės patvirtinimui. Tiksliai neatsimena kada, iš savo draugės, kurią žino tik iš matymo, Vokietijoje pasiskolino jos Vokietijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimą, kad galėtų jį pateikti tikrinantiems pareigūnams. Kokiu vardu buvo išduotas pažymėjimas, neatsimena. Susiradusi mikroautobusą, kuris gabena žmones į Lietuvą, turėdama paskolintą vairuotojo pažymėjimą, 2021 m. kovo 1 d. apie 14.30 val. išvyko iš Vokietijos į Lietuvą. 2021 m. kovo 2 d. apie 11.35 val., įvažiuojant iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją, sustabdė Lietuvos pasienio pareigūnai, kurie paprašė jos pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pareigūnui pateikė pasiskolintą, ne jos vardu išduotą Vokietijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimą, suprasdama, kad dokumentas yra ne jos, tačiau galvodama, kad pareigūnas to nesupras. Pareigūnas jos paprašė nusiimti kaukę, kad galėtų pasižiūrėti veidą, tada jos paklausė vardo ir pavardės, ji pareigūnui nurodė dokumente nurodytus asmens vardą ir pavardę. Kai pareigūnas paklausė gimimo datos, neatsiminė, kada yra gimusi dokumente nurodyta moteris, dėl to pareigūnui prisipažino, kad tai ne jos dokumentas, o kitos moters. Pateikdama svetimą dokumentą suprato, kad daro nusikalti­mą, tačiau norėjo grįžti į savo draugo tėvo šermenis. Savo kaltę pripažįsta visiškai, prašo skirti kuo mažesnę bausmę (b. l. 60–63, 66–69).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo bei parodymų, jos kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina byloje surinkti įrodymai:

- VSAT pareigūno E. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 8) ir parodymai (b. l. 19–21), kad 2021 m. kovo 2 d. apie 11.35 val., vykdant nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę pasienio ruože, vadovaujantis patvirtintais rizikos profiliais, Lazdijų r. sav., Tarnaukos k., kelyje Lazdijai–Seinai, buvo sulaikyta, automobiliu ,,Mercedes Benz Sprinter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, kaip keleivė, vykstanti pilietė, kuri dokumentų patikrinimo metu pateikė kaip savo Vokietijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu. Kilus įtarimui, kad minėtas dokumentas gali būti ne jos ir paklausus jos gimimo datos, ji jos nurodyti negalėjo. Vėliau prisistatė kaip Vokietijos Federacinės Respublikos pilietė J. H., gimusi (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad jos dokumentai pavogti, todėl pasinaudojo draugės vairuotojo pažymėjimu, kad nuvyktų pas draugą;

- savanoriško dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 9–11), kuriame užfiksuota, kad VSAT pareigūnas pateikė dokumentų tikrinimo metu J. H. pateiktą Vokietijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. B. vardu;

- apžiūros protokolas (b. l. 15–16), kuriuo apžiūrėtas Vokietijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. B. vardu. Pažymėjimo išdavimo data – 2011 m. spalio 14 d.; galiojimo data nenurodyta; nurodytos vairavimo kategorijos: B, M, S, L. Specialistė konstatavo, kad šis vairuotojo pažymėjimas yra tikras – pagamintas pagal tokio pavyzdžio vertybiniams dokumentams keliamus reikalavimus; atspausdintas reikiamu poligra­finiu spaudos būdu, turi tikrus halograminius elementus, ultravioletinę apsaugą, mikrotekstinius įrašus, holografinė juostelė, kintančio SLI lazerinio vaizdo elementas pagamintas ant polikarbonato vertybinio dokumento pagrindo;

- policijos duomenų bazės pažyma, kurioje nurodyta, kad Vokietijos Federacinės Respub­likos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra paieškomas (b. l. 35);

- Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas, kuriame nurody­ta, kad J. H., gimusi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pilietė) Vokietijoje registruota (duomenys neskelbtini). Vokietijoje jai išduotas laikinas pasas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2021 m. vasario 15 d., asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2023 m. lapkričio 8 d., vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2032 m. lapkričio 8 d. Taip pat Interpolo Vokietijos nacionalinis biuras patvirtino, kad keli J. H. dokumentai buvo paskelbti pamestais – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapaty­bės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (tikslios datos nenurodytos) (b. l. 31–34).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad J. H. kaltė padarius jai inkri­minuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamoji dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino. Jos parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, specialistės išvada, kuria nustatyta, kad kaltinamosios pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra tikras, tačiau išduotas kito asmens vardu. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad J. H., neturėdama teisėto pagrindo, laikė ir panaudojo svetimą dokumentą, todėl jos veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžia­mojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymo (b. l. 123–127) prašoma J. H. pripažinti kalta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, tačiau tai yra aiškus rašymo apsirikimas, kadangi pranešime apie įtarimą kaltinimas suformuluotas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, ir iš kitų baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad J. H. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalies, požymius. Todėl klaida ištaisytina, nurodant teisingą nusikals­tamos veikos kvalifikavimą.

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos trys bausmės rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majai arešto bausmę. Kaltinamoji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 117–119).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji J. H. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingu­mo visuomenei laipsnį priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamoji teista Vokietijoje (b. l. 92–115); administracine tvarka nebausta (b. l. 116). Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgiant į tai, kad kalti­namoji yra užsienio valstybės pilietė, nedirba, teismas spendžia, kad kaltinamajai skirtina sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – areštas, kurio trukmė nustatytina mažesnė nei vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis), nes pripažintina, kad ši bausmė kaltinamajai bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).

Nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija teismui suteikia galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, bausmės vykdymą atidėti ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nors J. H. atitinka formalius BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijus – arešto bausmė jai skiriama pirmą kartą, tačiau jai bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas, kadangi ji Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos ir nėra galimybės skirti intensyvios priežiūros.

Kaltinamoji Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, būdama laisva gali išvykti iš Lietuvos, pasislėpti ir vengti bausmės atlikimo, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis teismas nemato galimybės užtikrinti baudžiamojo įsakymo įvykdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajai paliktina galioti, o suėmimo terminas nustatytinas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – tikras Vokietijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. B. vardu, – perduotinas jį išdavusiai institucijai (duomenys neskelbtini) vairuotojų pažymėjimų išdavimo tarnybai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. H. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 51 (penkiasdešimt vieną) parą arešto.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, J. H. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti jai 34 (trisdešimt keturias) paras arešto.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką – nuo 2021 m. kovo 2 d. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – tikrą Vokietijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti jį išdavusiai institucijai – (duomenys neskelbtini) vairuotojų pažymėjimų išdavimo tarnybai, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti J. H., jog nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.