- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- e2A-86-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36370-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 3.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo antstolio D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo antstolio D. S. ieškinį atsakovui A. K. dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas antstolis D. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 224,83 EUR vykdymo išlaidų, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 6 d. atsakovas pateikė antstoliui vykdyti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko R. S. atžvilgiu. Teigė, kad 2005 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu priėmė vykdyti minėtą nutartį bei atsakovo prašymu atidėjo vykdymo išlaidų apmokėjimą iki vykdomosios bylos užbaigimo. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai ir 2007 m. spalio 25 d. atsakovui pateiktas pasiūlymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo, nurodant, kad neapmokėta vykdymo išlaidų suma sudaro 776,29 LT. Pasak antstolio, 2007 m. gruodžio 5 d. patvarkymu įvykdytas vykdomasis dokumentas buvo grąžintas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui, tačiau atsakovas susidariusių vykdymo išlaidų nepadegė, dėl ko susidarė 224,83 EUR skola. Atsakovas A. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas tik po to, kai yra išspręstas visų vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju antstolis tik pasiūlė atsakovui sumokėti susidariusias vykdymo išlaidas ir užbaigė vykdomąją bylą, o klausimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pradėjo spręsti tik po devynerių metų. Teigė, kad tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau –CPK) nurodyta, kad vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko, todėl nagrinėjamoje byloje jis nėra tinkamas asmuo, į kurį turėtų būti nukreiptas vykdymo išlaidų išieškojimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis 2007 m. gruodžio 5 d. patvarkymu įvykdytą vykdomąjį dokumentą grąžino Viliaus miesto 4 apylinkės teismui. Vykdomasis dokumentas grąžintas vadovaujantis CPK 631 straipsnio 6 dalies nuostatomis – kai įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiai institucijai, šiuo atveju vykdomoji byla laikoma užbaigta CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad užbaigus vykdomąją bylą antstolis įgyja teisę, priklausomai nuo vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų, į atitinkamų vykdymo išlaidų atlyginimą. Visos vykdymo išlaidos, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktas 2016 m. liepos 29 d., redakcija, 28 punkto 2 dalis redakcija, galiojusi 2005-11-04–2009-04-01). CPK 610 straipsnyje nustatyta, kad visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Skirtumas tarp išieškotojo apmokėtų ir Instrukcijoje numatytų vykdymo išlaidų dydžių išieškomas antstoliui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punkto 1 dalis redakcija, galiojusi 2005-11-04 – 2009-04-01). Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punkte (redakcija, galiojusi 2005-11-04 – 2009-04-01) nustatyta, kad vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu šioje Instrukcijoje nustatyta tvarka apmokėjimas už šių vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 35 punkte (redakcija, galiojusi 2005-11-04–2009-04-01) nustatyta, kad išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui bendrąsias vykdymo išlaidas, o 36 punkte – jeigu išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, bendrųjų vykdymo išlaidų neapmoka, antstolis atsisako priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išskyrus šioje Instrukcijoje nustatytus atvejus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui teismas darė išvadą, kad antstolis priėmęs vykdomąjį dokumentą ir nepareikalavęs išlaidų apmokėjimo, t. y. veikdamas ultra vires, prisiima šių išlaidų išieškojimo iš skolininko riziką. Tačiau vien ta aplinkybė, kad antstolis išieškotojui iki vykdomosios bylos užbaigimo atidėjo bendrųjų vykdymo išlaidų sumokėjimą, neatima iš antstolio teisės užbaigus vykdomąją bylą reikalauti atidėtų bendrųjų ar kitų vykdymo išlaidų. Teismas pažymėjo, kad nors teisės aktai nenustato konkretaus termino, per kurį antstolis turi kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, tai nereiškia, kad ši teisė galioja neribotą laiką. Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkte (redakcija, galiojusi 2005-11-04–2009-04-01) nustatyta, kad vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus antstolis privalo išspręsti užbaigdamas vykdomąją bylą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 45 punkte nustatyta, kad vykdomasis dokumentas išieškotojui gali būti grąžinamas tik po to, kai yra išspręstas visų vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas. Antstolis vykdomąją bylą užbaigė ir vykdomąjį dokumentą grąžino 2007 m. gruodžio 5 d. patvarkymu, pasiūlymą dėl vykdymo išlaidų išieškotojui priėmė 2007 m. spalio 25 d., o į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo kreipėsi tik 2016 m. spalio 6 d., t. y. beveik po devynerių metų. Vykdymo išlaidų priteisimas antstoliui iš atsakovo (išieškotojo) pažeistų išieškotojo teises ir teisėtus lūkesčius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovo antstolio D. S. naudai iš atsakovo A. K. 224,83 EUR (776,29 Lt) vykdymo išlaidų, 5 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo teismo priteistos sumos. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti antstoliui yra faktas, sukuriantis prievolę sumokėti vykdymo išlaidas (žr. CPK VI dalies XLI skyriaus nuostatas, 586, 609, 610 str.). Apeliantas reikalauja iš atsakovo, kad jis tinkamai įvykdytų įstatyme numatytas prievoles. Apelianto 2005-09-06 patvarkymu atsakovui vykdymo išlaidų sumokėjimas buvo atidėtas. Antstoliui užbaigus vykdomąją bylą ir pareikalavus sumokėti atidėtą likusią vykdymo išlaidų sumą, atsakovui atsirado prievolė sumokėti likusią nesumokėtą 224,83 EUR (776,29 Lt) vykdymo išlaidų dalį. Taigi atsakovo prievolę sumokėti apelianto reikalaujamas vykdymo išlaidas numato tiek bendrosios atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.2 str., 6.720 str. 3 d.), atsakovo 2005-09-06 prašymas dėl vykdomojo dokumento vykdymo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, tiek teisės normos, reglamentuojančios vykdymo išlaidų atlyginimą (CPK 609, 610 str., Instrukcijos 26, 28 p.), kurių iš esmės pirmosios instancijos – Vilniaus miesto apylinkės teismas neanalizavo ir netaikė. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad vien ta aplinkybė, kad antstolis išieškotojui iki vykdomosios bylos užbaigimo atidėjo bendrųjų vykdymo išlaidų sumokėjimą, neatima iš antstolio teisės užbaigus vykdomąją bylą reikalauti atidėtų bendrųjų ar kitų vykdymo išlaidų. Pažymi, kad laikantis teismo prieitos išvados, antstolis D. S. neturėjo vykdyti iš viso teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol išieškotojas nesumokės vykdymo išlaidų, nors tuo pat metu apelianto ir atsakovo buvo susitarta, kad atsakovas tokias išlaidas sumokės, tačiau vėliau. Antstolis D. S. 2007-10-25 pasiūlymu dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo būtent iki bylos užbaigimo (kaip reikalavo Instrukcijos 45 d.) atsakovo A. K. pareikalavo sumokėti likusias vykdymo išlaidas, todėl nuo šio momento atsirado atsakovo prievolė jas atlyginti. Todėl pats faktas, kad apeliantas nutartį įvykdęs grąžino Vilniaus m. 4 apylinkės teismui po įvykdymo, o atsakovas vykdymo išlaidų iki šio momento (vykdomosios bylos užbaigimo) nesumokėjo, tokios prievolės automatiškai nepanaikina.Sprendimų vykdymo instrukcija numato, kad įvykdžius sprendimą vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko, tačiau tai nereiškia, jog įvykdžius teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, automatiškai jos išieškomos iš skolininko. Tokias išieškotojo patirtas išlaidas antstolis galėtų išieškoti tik tuo atveju, jeigu ieškovo ieškinys visas ar iš dalies būtų patenkintas galutinai išsprendus civilinę bylą, kurioje buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. CPK 270 str. 5 d. 3 p. numatyta, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; CPK 79 str. 1 d. – bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu; CPK 88 str. 1 d. 8 p. – prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje atsakovas A. K. su skolininku R. S. sudarė taikos sutartį, kuria neišsprendė vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimų. Vadinasi , išieškotojas atsakovas A. K. pateikęs vykdomąjį dokumentą turi apmokėti už atliktus vykdymo veiksmus.Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkte (redakcija, galiojusi 2005-11-04–2009-04-01) nustatyta, kad vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus antstolis privalo išspręsti užbaigdamas vykdomąją bylą. Apeliantas antstolis D. S. 2007-10-25 pasiūlymu dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo atsakovui A. K. pasiūlė sumokėti likusias vykdymo išlaidas – 776,29 Lt ir 2007-12-05 Patvarkymu apie vykdomojo dokumento grąžinimą grąžino vykdomąjį dokumentą nutartį, priimtą civ. byloje Nr. 2-1139-02/2005, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui. Taigi nuo šio momento prasidėjo ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia. Šalių ginčas vyksta dėl atsakovo prievolės sumokėti vykdymo išlaidas, t.y. atsakovas pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Tokiems ieškiniams taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Todėl apeliantas, pareiškęs šį ieškinį 2016-10-06 nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi reikalauja vykdymo išlaidų, kurias sumokėti atsakovui kilo prievolė 2007-10-25 (apeliantui antstoliui D. S. 2007-10-25 pateikus Pasiūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo, e. b. l. 102). Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: Vykdymo išlaidų apmokėjimo tvarką nustato CPK 610 str., kuriame nustatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija. Analizuojant 2007 metų (vykdomosios bylos baigimo laikotarpis) redakciją, iš esmės galiojo ta pati, pagrindinė nuostata, kad visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktas (2007-02-27, Žin., 2007, Nr. 26-968 redakcija) nustato, kad antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus, bet aptariamu atveju antstolis apsiribojo tik pasiūlymu ir užbaigė vykdomąją bylą, klausimą dėl vykdymo išlaidų pradėdamas spęsti po devynių metų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p. 2 d. yra nustatyta, kad visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko pagal šioje Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Ieškovas netinkamai pasirinko atsakovą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, šitame ieškinyje turėtų būti atsakovas – skolininkas R. S., bet kadangi vykdymo išlaidų išieškojimą nustato atskiri teisės aktai (CPK 610 str. SVI) tokiu būdu ieškinys neturėtų būti reiškiamas, o priimamas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (SVI 41 p. 2 d. dabar galiojanti redakcija) ir išieškomos išlaidos iš skolininko (R. S.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).Byloje keliamas klausimas dėl antstolio vykdymo išlaidų, vykdant laikinųjų apsaugos priemonių nutartį, priteisimo iš išieškotojo, kuomet išieškotojui pateikiant vykdomąjį dokumentą dalis vykdymo išlaidų antstolio 2005-09-06 patvarkymu buvo atidėtos.Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42-232/2006 (ankstesnis bylos numeris 2-1139-232/2005) ieškinys, kurioje ieškovas yra išieškotojas, tenkintas. Šis sprendimas įsiteisėjo 2007-01-23.Taikant CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Dėl šių priežasčių vykdymo išlaidų išieškojimas galimas tik pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti vykdymo proceso dalyvių teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Byloje nustatyta, kad antstolis 2007-12-05 priėmė patvarkymą apie vykdomojo dokumento grąžinimą Nr. 2-1025/2005 (el. b. t. 1, b. l. 106), kuriame nurodė, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 631 str. 6 d. grąžina Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1139-02 po įvykdymo. Pagal CPK 631 str. 6 d. (redakcija galiojanti nuo 2003-01-01) įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiai institucijai. Grąžinus vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai vykdomoji byla užbaigiama (CPK 632 str. 1 d. 1 p.). Byloje taip pat nustatyta, kad grąžinus vykdomąjį dokumentą liko neišieškotas antstolio vykdymo išlaidos. Antstolio teigimu, šias išlaidas turi padengti išieškotojas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu antstolio argumentu nesutinka.Antstolis turi teisę šios Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojusi nuo 2005-11-04 iki 2009-04-01) 28 str. 2 p. nustatyta tvarka atidėti vykdymo išlaidų apmokėjimą. Gali būti atidėtas ne daugiau kaip pusės bendrųjų vykdymo išlaidų apmokėjimas, išskyrus šiame punkte numatytus atvejus. Vykdymo išlaidų apmokėjimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip iki vykdomosios bylos užbaigimo. Visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko pagal šioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Skirtumas tarp išieškotojo apmokėtų ir šioje instrukcijoje numatytų vykdymo išlaidų dydžių išieškomas antstoliui. Antstolio vykdymo veiksmų atlikimo metu Sprendimo vykdymo instrukcijoje nebuvo numatyta, kad įvykdžius vykdomąjį dokumentą vykdymo išlaidas turi padengti išieškotojas. Priešingai, antstolio vykdymo veiksmų atlikimo metu CPK 610 str. 1 d. numatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko, o pagal šioje byloje susiklosčiusią situaciją - esant atidėtoms išieškotojo išlaidoms - vykdymo išlaidos turėjo būti išieškotos iš skolininko (Instrukcijos 28 str. 2 d.). Pažymėtina, jog tik tais atvejais, kai išieškotojas, atsiima vykdomąjį dokumentą, jis privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsiėmimo, įskaitant ir tas, nuo kurių jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas (Instrukcijos 66 str.). Tačiau šiuo atveju, kaip minėta, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo visiškai įvykdyta, o galutinis teismo sprendimas buvo priimtas išieškotojo naudai, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimo priteisti antstoliui jo vykdomojoje byloje patirtas išlaidas netenkino.Nepagrįstai antstolis remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 str., 6.720 str. 3 d. nuostatomis ir jų pagrindu prašo priteisti vykdymo išlaidas, kadangi vykdymo išlaidų atlyginimo ir jų apmokėjimo tvarką reglamentuoja specialūs teisės aktai – CPK ir Instrukcija (CPK 609 str. 2 d.), todėl CK nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.