- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 1-343-885/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00549-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- E. J.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-11-04 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 138 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 65 paromis arešto; 2) 2011-04-15 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 4 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2011-05-27 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. 8 MGL (1040 Lt) bauda, 2011-09-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d., 9 d. ir LR BK 65 str. 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2011-04-15 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo bausme visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams su 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda; 4) 2012-04-06 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 7 mėn. laisvės atėmimo; vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su 2011-05-27 Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-05-27 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 8 MGL (1 040 Lt) bauda, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėn. laisvės atėmimo ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda; 2012-09-18 Šiaulių apygardos teismas pakeitė 2012-04-06 nuosprendį ir pripažino kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., ir paskyrė 30 parų arešto bausmę; bausmė atlikta 2012-11-08; teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dėl vagystės iš „Ž“
E. J. 2012 m. liepos 11 d. apie 10.00 val., iš neužrakintų patalpų, priklausančių asociacijai „Ž“, adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė 142,50 Lt vertės palapinę ir 237,50 Lt palapinę, tuo padarydamas asociacijai „Ž“ 380,00 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu dėl vagystės iš „Ž“ kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad dirbo, mėtė lentas, plytas ir geležis, valė patalpas ir rado palapines, kurias pasiėmė ir išsinešė. Patalpas valė, nes turėjo atidirbti viešuosius darbus, kuriuos jam paskyrė J. G. ir liepė išvalyti antrą aukštą. Dirbo apie pusantro mėnesio. Patalpos raktus turėjo. Taip pasielgė nepagalvojęs. Paėmė palapines, nes pagalvojo, kad geras daiktas, nors suprato, kad daiktai ne jo. Kad vagia, taip negalvojo. Palapines nunešė pas draugą, o jas nešė dieną, neslėpdamas, be to, rado numestas. Vėliau jam pasakė, kad matė, kaip jis nešė palapines, tai tada jis palapines grąžino. Viena palapinė buvo rožinė, kita mėlyna. Nepripažįsta palapinių vertės. Buvo blaivus, tik vakare išgėrė. Suprato, kad elgiasi negerai. Po to įvykio išbraukė jį iš darbo biržos. Jis palapines atidavė.
Asociacijos „Ž“ atstovė J. G. teisme parodė, kad pateikia „Ž“ pažymą dėl palapinių kainos. Kainos turi būti mažesnės, nes per keturis metus jos nusidėvėjo. Palapinių vertės keičiasi nuo naujų metų. Nusidėvėjimas tik šiais metais paskaičiuotas. Palapinės nenaudotos, nusidėvėjimas 5 procentai.
Be kaltinamojo prisipažinimo, asociacijos „Ž“ atstovės parodymų teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme surinktais ir ištirtais įrodymais.
2012-07-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini); pastatas medinis, pastato viduje atliekami remonto darbai; patalpoje ant stalo yra dvi turistinės palapinės, kurios po apžiūros paimtos (1 t. 8-12 b. l.).
2012-07-11 J. G. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2012 m. liepos 11 d. apie 15.45 val. buvo pastebėta, kad iš asociacijos „Ž“, kurios pirmininkė ji yra, pavogtas asociacijai „Ž“ priklausantis turtas (1 t. 5 b. l.).
2012-07-20 asociacijos „Ž“ pareiškime nurodyta, kad 2012 m. liepos 11 d. buvo pavogta pavėsinė, futbolo vartų tinklas, tinklinio tinklas, trys tinklinio kamuoliai, dvi palapinės, bendra pavogtų daiktų vertė 2332,98 Lt (1 t. 6 b. l.).
2012-07-20 asociacijos „Ž“ akte, nurodyta, kad bendruomenės valdybos nariai atliko asociacijos „Ž“ turto inventorizaciją ir nustatė, kad po 2012-07-11 vagystės iš bendruomenės patalpų dingo šie daiktai: pavėsinė, futbolo vartų tinklas, tinklinio tinklas, trys tinklinio kamuoliai, dvi palapinės, bendra pavogtų daiktų vertė 2332,98 Lt (1 t. 26 b. l.).
2012-07-20 daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu rastų ir paimtų dviejų turistinių palapinių apžiūra, nustatyta, kad viena palapinė yra kupolo formos, dvivietė, mėlynos spalvos, polisterio audinio, palapinės dydis 2000x120x100 cm, prie palapinės yra 7 strypai, kurie įpakuoti į juodą dėklą; antra palapinė kupolo formos, dvivietė, kurios dydis 48x205x100 cm, nailoninis audinys, prie palapinės yra 7 strypai, kurie įpakuoti į juodą dėklą (1 t. 13-16 b. l.).
2012-07-23 J. G. prašymu palapinės grąžintos asociacijai „Ž“ pagal pakvitavimą (1 t. 17, 18 b. l.).
2012-12-11 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad J. G. savo iniciatyva pateikė PVM sąskaitą-faktūrą serija ER Nr. 002413, kurioje matyti, kad asociacija „Ž“ 2008-12-12 iš E. ir R. K. IĮ įsigijo vieną 250,00 Lt vertės palapinę ir vieną 150,00 Lt vertės palapinę (1 t. 27-28 b. l.).
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šakynos seniūnijos 2012-11-13 rašte Nr. S(25)-91(1.4) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad E. J. nuo 2012 m. birželio 4 d. buvo priimtas į Šakynos seniūniją dirbti viešuosius darbus, iš darbo atleistas 2012 m. liepos 20 d. darbuotojo pareiškimu, E. J. darbus atliko Žarėnų k. (1 t. 73 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu E. J. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. – t. y. kaip svetimo turto pagrobimas. Remiantis LR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje įtvirtintu turto vertės išaiškinimu, pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti pripažįstamas kaltu, kai jis pagrobia svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju pats kaltinamasis, teisme duodamas paaiškinimus apie vagystę iš asociacijos „Ž“, teigė, kad pagrobė palapines, tačiau nepripažįsta pagrobtų palapinių vertės. Teismui taip pat buvo pateiktas asociacijos „Ž“ inventorizacijos aktas, iš kurio matyti, kad atlikus inventorizaciją ir perskaičiavus palapinių nusidėvėjimą, buvo nustatyta, kad pagrobtų palapinių vertė atitinkamai yra 142,50 Lt ir 237,50 Lt. Šios aplinkybės rodo, kad pagrobtų palapinių bendra vertė yra 380 Lt, o tai sudaro sumą, kuri neviršija 3 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad E. J. veika perkvalifikuotina iš vagystės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį į nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. J. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta, nes kaltinamasis pagrobė svetimą turtą iš asociacijos. Kaltinamasis pats pripažino, kad dirbdamas bendruomenėje, paėmė palapines, pagalvojęs, kad tai geras daiktas. Šiuos kaltinamojo paaiškinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Iš bylos aplinkybių matyti, kad darydamas nusikalstamą veiką, E. J. veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė savo veikos pavojingumą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir šių padarinių norėjo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltininkas užvaldęs svetimą turtą, įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, bei į pagrobto turto vertę, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai atitinka baigto baudžiamojo nusižengimo pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį sudėtį.
Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstomos veikos padarymo nenustatyta.
Dėl vagystės iš V. B.
Be to, E. J. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. 17 val. iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. 18.30 val. (duomenys neskelbtini), ištraukdamas pakabinamos durų spynos lankelį iš staktos, įsibrovė per duris į R. U. priklausantį butą, ir iš čia slapta pagrobė 3,99 Lt vertės 1 kg cukraus pakuotę, 1,99 Lt vertės mėsos konservų dėžutę, 4,30 Lt 300 g parūkytos dešros, 2,09 Lt vertės makaronų pakelį, 1,80 Lt vertės 2,5 l talpos gaiviojo gėrimo butelį, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. B. 14,17 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis E. J. dėl vagystės iš V. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad galėjo būti rugpjūčio 7-8 d. vakaras, nusipirko alaus ir nuėjo pas tetą, bet ten neįsibrovė, nes ten jie visą laiką švenčia, be to renkasi ir kiti asmenys. Kai nuėjo, buto durys buvo neužrakintos. Įėjo į butą, apsidairė, bet tetos nebuvo. Sėdint ir laukiant tetos, kilo mintis paimti daiktus. Pasiėmė cukrų, makaronus, maišelį ir išėjo. Maišelyje galėjo būti ir kitų daiktų. Jam tie daiktai nereikalingi, nes tai maistas. Kur būtų juos dėjęs nežino, gal būtų pardavęs. Tai jo tetos butas, jis pas ją eina kas antrą dieną, ima ką nori, valgo. Kas paėmė daiktus iš tetos, ji nežinojo, todėl ir parašė pareiškimą. Kad ji tuo metu gulėjo ligoninėje, jis to nežinojo. Nuėjo, apvaikščiojo, palaukė 10 minučių, bet nesulaukė. Galvojo, kad kur trumpam išėjusi. Pastoviai pas tetą miega, kai prisigeria. Kad jis ten gali būti kaip svečias, suprato, bet kad buvo neteisėtai, tai nesuprato, nes teta leidžia jam daryti, ką jis nori. Ėjo pas tetą, nes turėjo alaus ir norėjo išgerti, bet jos nerado. Maišelį paliko pas draugą. Vėliau pasakė, kad jo ieškojo policija. Iš tetos jis gali pasiimti ką nori, ir atsinešti ką nori. Į jos butą ji leidžia jam ateiti, nors jos ir nebūna namuose. Nežino, ar padarė nusikaltimą, ar ne. Pasižada pasikeisti.
Nukentėjusioji V. B. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos pusbrolio sūnus, ji jam teta. Tuo metu ji gulėjo ligoninėje, nes dėl didelio spaudimo ją išvežė greitoji. Ji tada pati užrakino duris ir raktą atidavė dukrai. Raktas yra tik vienas. Praėjus kiek laiko, dukra jai paskambino ir pasakė, kad išplėštas butas, bet kas išplėšė, ji nežinojo. Butas yra (duomenys neskelbtini), jis priklauso jos pusbroliui. Įvykio metu buvo ištrauktas durų „klemborius". Iš buto dingo konservai, dešra, cukrus ir makaronai. Cukrų, makaronus policija grąžino. E. J. sakė, kad jos laukė, ką daugiau jis veikė, ji nežino. Iš pradžių sakė, kad makaronus ir cukrų nusipirko, bet vėliau susišnekėjo. Jis pas ją ateina dažnokai, kai būna Žarėnuose, tai ir užeina, rakto jis neturi, nes jį vieną teturi pati. Ne kartą E. J. pas ją nakvojo, kartais atneša maisto. Jei E. J. atėjęs ją susiranda, ji toli neišvažiuoja. Ją yra apvogę per 20 minučių. Ji jam leidžia pas ją ateiti ir būti. Kaip buvo tą dieną, nežino. Jos nebuvo, o pareiškimą parašė dukra. Santykiai su E. J. geri, civilinio ieškinio nereiškia ir jokių pretenzijų jam neturi. Jai jis geras, neagresyvus. Kai reikia padeda, kartais išgeria. Geria kartą į savaitę. Jei išeina 20 minučių, durų nerakina. Su E. J. sutarę, jei jis ateina ir randa duris atrakintas, gali įeiti ir būti. Tą dieną, kad ji guli ligoninėje, E. J. nežinojo. Jeigu jis atėjęs rado duris atrakintas, galėjo įeiti ir būti. Trumpam išeidama iš namų, durų nerakina, o jei visai dienai išeina, užrakina. Yra buvę, kad durys neužrakintos, o parėjusi bute randa E. J..
Liudytoja V. V. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra jos mama, kaltinamasis antros kartos pusbrolis. Mama gulėjo ligoninėje, o ji nuėjo pažiūrėti trobos ir rado išplėštas duris. Nuėjusi suprato, kad durys išplėštos, nes spyna buvo ant žemės. Buvo paimti produktai. Tai buvo vasara, kada tiksliai nepasakys. Mamą į ligoninę lydėjo ji. Mama išeidama iš namų pati užrakino duris ir padavė jai raktą. Duris išlaužtas rado po dviejų dienų. Rado išplėštą „klemborių", pavogtus maisto produktus. Vėliau ji buvo pas draugę, kai atėjo R. T.. Ji draugei pasakojo apie išplėšimą, o R. T. girdėjo, nes visos kalbėjosi. Ji pasakė, kad dingo produktai, o tada R. T. ir pasakė apie maišelį. R. T. pasakė, kad E. J. atsinešė maišelį ir paliko. Maišelis buvo parvežtas iš „Norvegijos", ji jį atpažino. Pažiūrėjo ir rado maisto produktus. Tada paskambino į policiją. Pas mamą E. J. ateidavo išgerti „bambalio", o kai reikėdavo kokius darbus nudirbti, jis jai padėdavo. Kartais pas mamą E. J. ateidavo ir likdavo miegoti. Dabar santykiai geri. Kad išplėšė E. J., ji tiksliai nežinojo, tik įtarė. Mamai pasakė nuvažiavusi jos lankyti. Pas mamą lankosi retai. Vagysčių iš mamos buto buvo ir anksčiau. Ką anksčiau pavogė, nežino.
Liudytoja R. T. teisme parodė, kad su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja yra pažįstami. Ji tiek apie įvykį ir težino, kad pas ją atėjo E. J. ir paliko maišelį. Kitą rytą nuėjo pas tetą, ten sutiko nukentėjusios dukrą, pradėjo kalbėtis ir pasakė, kad buvo atėjęs E. J., kad paliko maišelį. E. J. sakė, kad produktus parduos, gal neš į namus.
Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, teismas remiasi ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
2012-08-29 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja V. V. savo iniciatyva pateikė 1 pakelį cukraus, 1 pakelį makaronų, stiklainį su pipirais, E. J. asmens tapatybės kortelę, E. J. pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, užrašų knygutę, polietileninį maišelį (1 t. 100 b. l.).
2012-10-16 daiktų apžiūros protokoluose fiksuota V. V. pateiktų daiktų – 1 pakelio cukraus, 1 pakelio makaronų, stiklainio su pipirais, E. J. asmens tapatybės kortelės, E. J. pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo, užrašų knygutės, polietileninio maišelio – apžiūra (1 t. 101-107, 110-112 b. l.).
2012-10-16 daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, tarp kitų dviejų polietileninių maišelių, paimtų iš šalies, nukentėjusiajai V. B. buvo pateiktas atpažinti V. V. pateiktas polietileninis maišelis, pažymėtas Nr. 2; atpažįstančioji V. B. iš pateiktų maišelių atpažino maišelį Nr. 2 bei paaiškino, kad jis yra panašus į tą, kuris buvo jos namuose, taip pat paaiškino, kad tokį maišelį jos dukra V. V. buvo parvežusi iš užsienio (1 t. 108-109 b. l.).
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Pagal teismų praktiką turto pagrobimui būdinga tai, kad neteisėtai slaptai ar atvirai paimamas svetimas turtas, bei tai, kad už tokio turto paėmimą yra neatlyginama. Be to, kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 str. 2 dalį, būtina nustatyti kaltinamojo veiksmuose ir įsibrovimo požymį. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (LAT 2013-03-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. J. teismo posėdyje jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą iš esmės neigė, teigdamas, kad daiktus iš nukentėjusiosios paėmė, tačiau į jos butą jis neįsibrovė. Kaltinamasis paaiškino, kad kai nuėjo, buto durys buvo neužrakintos, į jos butą teta leidžia jam ateiti nors jos ir nebūna namuose, iš tetos taip pat gali pasiimti ką nori, ir atsinešti ką nori. Nukentėjusioji V. B. taip pat teismui patvirtino, kad ji kaltinamajam leidžia pas ją ateiti ir būti, su E. J. sutarę, jei jis ateina ir randa duris atrakintas, gali įeiti ir būti, o tą dieną, kad ji guli ligoninėje, E. J. nežinojo, atėjęs rado duris atrakintas, galėjo įeiti ir būti. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis galėjo lankytis pas nukentėjusiąją, net jai ir nesant namuose, taip pat laisvai patekti į jos gyvenamą butą. Teismas pažymi, kad išvada dėl E. J. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką turi būti paremta ne tik nustatytu objektyviu faktu, kad buvo ištrauktas durų spynos lankelis iš staktos, bet ir tuo, kad kaltinamasis nulaužė durų spyną. Byloje nėra įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų neginčijamai ir patikimai spręsti apie E. J. įsibrovimą į V. B. gyvenamą butą, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį, negalima remtis prielaidomis, todėl teismas pažymi, kad E. J. veiksmuose nėra įsibrovimo, kaip neteisėto patekimo į R. U. priklausantį butą, požymio. Teismas sprendžia, kad E. J. veikoje neesant būtinojo - įsibrovimo į patalpą – požymio, negalima kaltinamojo veiksmų kvalifikuoti kaip apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Išnagrinėjus bylą teisme taip pat nustatyta, kad kaltinamasis iš nukentėjusiosios paėmė 3,99 Lt vertės 1 kg cukraus pakuotę, 1,99 Lt vertės mėsos konservų dėžutę, 4,30 Lt 300 g parūkytos dešros, 2,09 Lt vertės makaronų pakelį, 1,80 Lt vertės 2,5 l talpos gaiviojo gėrimo butelį, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. B. 14,17 Lt turtinę žalą. Minėtų maisto produktų pagrobimą iš esmės patvirtino ir kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme. Jis nurodė, kad pasiėmęs maišelį susidėjo V. B. maisto produktus ir nukentėjusiosios nesulaukęs išėjo. Maisto produktų pagrobimo faktą teisme patvirtino ir pati nukentėjusioji, taip pat liudytojos V. V. ir R. T. bei kita tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta bylos medžiaga. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LR Baudžiamasis kodeksas įtvirtina atsakomybę asmeniui, kuris padarė baudžiamąjį nusižengimą, t.y. tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Nedidelės vertės svetimo turto sąvoką įtvirtina LR BK 190 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad nedidelės vertės turtas yra tada, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Iš bylos aplinkybių matyti, kad bendra pagrobtų maisto produktų vertė yra 14,17 Lt, o tai yra suma neviršijanti 1 MGL. Tai rodo, kad E. J. veiksmuose galimai yra administracinio teisės pažeidimo, o ne nusikalstamos veikos sudėtis.
Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina E. J. kaltės dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl jis išteisinamas neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Skirdamas bausmę E. J. už nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad E. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, E. J. nusikalto būdamas praeityje teistas 4 kartus, teistumui neišnykus (1 t. 137-142, 149-165 b. l.), turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t. 167-170 b. l.), nedirbantis (1 t. 171 b. l.), registruotas darbo biržoje (1 t. 172 b. l.), todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 4 d., arešto bausmę.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-07-11 18.55 val. iki 2012-07-12 14.30 val., viena para.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Daiktiniai įrodymai - dvi palapinės (perduotos saugoti asociacijos „Ž“ pirmininkei J. G. pagal pakvitavimą) (1 t. 18 b. l.), PVM sąskaita-faktūra serija ER Nr. 002413 (atiduota asociacijai „Ž“ pagal pakvitavimą) (1 t. 29 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini asociacijai „Ž“.
Daiktiniai įrodymai - 1 pakelis cukraus, 1 pakelis makaronų, stiklainis su pipirais, polietileninis maišelis, perduoti saugoti nukentėjusiajai V. B., (1 t. 114 b. l.), paliktini neribotai V. B. nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 5 d. 1 p.,
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Arešto pradžią skaičiuoti nuo E. J. sulaikymo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-07-11 18.55 val. iki 2012-07-12 14.30 val., vieną parą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
E. J. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Daiktinius įrodymus - dvi palapines (perduotas saugoti asociacijos „Ž“ pirmininkei J. G. pagal pakvitavimą), PVM sąskaitą-faktūrą serija ER Nr. 002413 (atiduotą asociacijai „Ž“ pagal pakvitavimą), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti asociacijai „Ž“.
Daiktinius įrodymus - 1 pakelį cukraus, 1 pakelį makaronų, stiklainį su pipirais, polietileninį maišelį, perduotus saugoti nukentėjusiajai V. B., palikti neribotai V. B. nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.