Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-06-08 · Administracinė byla Nr. I-200-121/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-08
Bylos Nr.
I-200-121/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Šidagienė
Pareiškėjas
A. N.
Atsakovas
Priešgaisrinės apsaugos
Trečiasis asmuo
Priešgaisrinės apsaugos
Administracinė byla Nr. I-2571-121/2008Procesinio sprendimo kategorija 25, 60 (S)
NUTARTISVilnius 2008 m. kovo 15 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Zarasų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl priemokų už viršvalandinį darbą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo teismo: 1) priteisti iš atsakovės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD prie VRM) Zarasų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybos (PGT) 6220,16 Lt nepriemoką už viršvalandinį darbą, dirbtą nuo 2004-01-01 iki 2008-01-01; 2) priteisti iš atsakovo 5 % procesines palūkanas nuo reikalaujamos sumos, skaičiuojant nuo pareiškimo priėmimo nagrinėti dienos iki pilno reikalavimo įvykdymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad nuo 1997 metų dirba ugniagesiu- gelbėtoju, tačiau jam atsakovė nesumokėjo priemokos už viršvalandinį darbą. Kadangi pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, jam turi būti taikomi teisės norminiai aktai, reglamentuojantys statutinių valstybės tarnautojų darbą. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) 4 str. 2 dalimi, statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo 16 str. 4 ir 5 dalys, 19 str. 2 ir 3 dalys, 39 str. 1 dalis, 43 str. 5 d. 9 punktas ir VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar VTĮ. Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 5 straipsnis nustato, jog pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Kitų valstybės tarnautojų, tarnaujančių vidaus reikalų įstaigose, tarnybą reglamentuoja VTĮ ir kiti teisės aktai. Šiems valstybes tarnautojams taip pat taikomos Statuto 7 str. 3 d. 2 punkto ir 11 str. 2 dalies nuostatos. Darbuotojų darbą reglamentuoja darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Vadinasi, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams be išlygų yra taikomos VTĮ normos, reglamentuojančios darbo užmokestį, bei kitos konkrečiai išvardytos šio įstatymo išimtinės nuostatos. VTĮ 23 str. 1 dalis nustato, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai ir priemokos, 26 straipsnis nustato priemokų valstybės tarnautojams rūšis, tarp kurių numatyta priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bei nurodoma, jog papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 1 dalyje atkartojamos VTĮ nurodytos priemokų rūšys, o 4 dalyje nurodoma, kad šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų priemokų mokėjimo tvarką nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas. Statuto 29 str. 1 dalis nustato, jog pareigūnų, išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse nurodytus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį); esant Statuto 30 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vidaus reikalų įstaigos vadovas savo sprendimu pareigūnui gali pavesti dirbti ilgiau, nei nustatyta savaitės darbo laiko norma, 3 šio straipsnio dalyje nurodyta, jog nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 detalizuojama darbo ir poilsio laiko apskaita, faktiškai atkartojanti jau aukščiau nurodyto Statuto 29 straipsnio nuostatas. Darbo kodekso 144 str. 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog darbo laiko norma per savaitę negali būti ilgesnė kaip 40 valandų. Atsižvelgiant į išdėstytas teisės aktų nuostatas, akivaizdu, jog pareigūnai, kurie dirba pamainomis, gali dirbti 24 valandas per parą ir 48 valandas per savaitę (septynių dienų laikotarpį) ir tai nebus laikoma viršvalandiniu darbu, tačiau per apskaitinį laikotarpį (šiuo atveju per vieną mėnesį) dirbtų valandų ir poilsio laikas turi išsilyginti taip, jog vidutiniškai dirbtas laikas neviršytų 40 valandų per savaitę. Tais atvejais, kai apskaitiniu laikotarpiu yra viršijama nustatyta bendroji darbo laiko norma, toks darbas yra laikomas viršvalandiniu ir privalo būti kompensuojamas įstatymų nustatyta tvarka, nes kiekvienam piliečiui Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis garantuoja teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Tokios teisės turinį savo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime išaiškino Konstitucinis Teismas. Vadovaujantis Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr.650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 9 punktu, darbo valandų skaičių Lietuvos Respublikoje dirbantiems ir valstybės tarnautojams nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras (SADM) ir ši funkcija nėra perduota PAGD prie VRM direktoriui, todėl jo įsakymai, nustatantys pamainų darbo grafikus bei savaičių kiekvienų metų sausio-gruodžio mėnesiais darbo laiko normas, kurios skiriasi nuo SADM tvirtinamų dydžių, prieštarauja minėtam Vyriausybės nutarimui. Be to, PAGD prie VRM direktoriaus įsakymai, kuriais nustatomi pamainų darbo grafikai bei savaičių kiekvienų metų sausio-gruodžio mėnesiais darbo laiko normos, nepaskelbti „Valstybės žiniose“, todėl yra niekiniai. Atsižvelgus į PAGD prie VRM direktoriaus patvirtintus darbo grafikus, bei SADM patvirtintus metinius darbo dienų koeficientus, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius, matyti, jog 2004, 2005, 2006 ir 2007 metais pareiškėjas dirbo ilgesnes darbo valandas, nei įstatymais nustatyta darbo laiko norma, todėl atsakovas privalo pareiškėjui papildomai sumokėti 6220,16 litus už viršvalandinį darbą. Reikalavimą grindžia ir Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) 2006-12-21 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-3893-11/2006 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2007-09-05 nutartimi administracinėje byloje Nr.AI7-737/2007, kuriose konstatuota, kad, jei buvo dirbtas viršvalandinis darbas, už jį ir turi būti apmokama arba kitaip teisingai kompensuojama (b.l.3-8).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašo skundą atmesti šiais motyvais: 1) pareigūnų, dirbančių 24 valandų trukmės pamainomis, darbo laikas, viršijantis 40 valandų per savaitę darbo laiko normą, bet neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nėra laikomas viršvalandiniu. Statuto 5 str. 2 dalis nustato, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Darbo kodeksas (DK) bei VTĮ pareigūnams taikomi tik tuomet, kai tam tikras klausimas nėra sureglamentuotas Statute. Pareigūnų darbo laiką reglamentuoja Statuto 29 straipsnis, numatantis, kad darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę, o tam tikrais atvejais (Statuto 29 str. 3-5 d.) darbo laiko norma gali būti ir ilgesnė, šio straipsnio 3 dalis nustato, kad tam tikrų pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Taigi, pagal šį straipsnį pareigūnai gali kiekvieną savaitę dirbti, neviršydami 48 valandų darbo laiko normos, ir šis darbas nebus laikomas viršvalandiniu. Vyriausybė, vadovaudamasi Statuto 29 str. 3 dalimi, kuria jai pavesta nustatyti šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus, 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtino Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus (toliau - Ypatumai), kurių 2 punktas nustato, kad vidaus reikalų statutinės centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatoma ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė ir viršijanti 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma, vadovaujantis 3 punktu vidaus reikalų įstaigų vadovams suteikta teisė patvirtinti metinius pamainų grafikus. Vadovaudamasis minėtu nutarimu, PAGD prie VRM direktorius kiekvienais metais tvirtina valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, dirbančių pamainomis ir einančių Vyriausybės nutarime Nr. 1150 nurodytas pareigas, pamainų darbo grafikus bei savaičių kiekvienų metų sausio-gruodžio mėnesiais darbo laiko normas, o PAGD prie VRM pavaldžių įstaigų vadovai, siekdami užtikrinti operatyvų ir tinkamą reagavimą į incidentus, atsižvelgdami į tarnybos poreikius, suskirsto pareigūnus į tam tikras pamainas ir, remdamiesi PAGD prie VRM direktoriaus įsakymu dėl pamainų darbo grafikų, patvirtina konkrečios įstaigos pamainų darbo grafikus. Zarasų PGT viršininkas kiekvieną mėnesį tvirtina darbuotojų, dirbančių pamainomis, mėnesio darbo grafiką, kuriuo pareigūnai suskirstomi pamainomis ir kiekvienai pamainai nustatomas atitinkamas darbo valandų skaičius, šiuose grafikuose 48 valandų per savaitę darbo laikas nėra įtvirtintas kaip darbo laiko norma, 48 valandų darbo laikas yra maksimalus, o per mėnesį pamainų savaitinė darbo laiko trukmė yra 31,5, 40,5 valandos ir pan. Pareigūnai su šiais grafikais supažindinami ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki grafikų įsigaliojimo; 2) vadovaujantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 7, 8 ir 9 punktais, SADM kasmet įsakymu tvirtina metinius darbo dienų koeficientus bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių ir šie patvirtinti dydžiai yra taikomi tik įsakyme nustatytais atvejais- skaičiuojant darbo užmokestį už kasmetines atostogas, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį išmokant išmokas ir pan. Taigi, šie dydžiai nėra ir negali būti laikomi kaip nustatantys darbo laiko normą, kurią viršijus, darbas laikomas viršvalandiniu. Vadovaujantis Ypatumų 2 punktu, funkcija nustatyti darbo laiko normą yra perduota vidaus reikalų statutinės centrinės įstaigos vadovui, todėl PAGD prie VRM direktoriaus įsakymai, nustatantys pamainų darbo grafikus bei savaičių kiekvienų metų sausio-gruodžio mėnesiais darbo laiko normas, yra teisėti; 3) ginčo laikotarpiu dirbtas darbo laikas gali būti laikomas viršvalandiniu tik tuomet, kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje yra įvesta suminė darbo laiko apskaita. Kadangi Darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587, darbdaviui suteikia teisę, bet ne pareigą šiame tvarkos apraše išvardintais atvejais įvesti suminę darbo laiko apskaitą, PAGD prie VRM direktorius nėra įpareigotas įvesti suminės darbo laiko apskaitos darbams, kuriems gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė. Nesant suminės darbo laiko apskaitos, nėra teisinio pagrindo taikyti apskaitinį laikotarpį, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Statuto 29 str. 3 dalimi; 4) remiantis Konstitucinis Teismo 2007 m. kovo 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais, valstybės tarnautojų, o ypač statutinių valstybės tarnautojų, kurių išskirtinį tarnybos pobūdį lemia duodama priesaika, statusas yra ypatingas. Pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Tam tikrų veiklos sričių išskirtinumas akcentuojamas ir Europos Sąjungos direktyvose (Tarybos 1989 m. birželio 12 d. direktyva (89/391/EEB). LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-737/2007 šiuo atveju netaikytina, nes nurodytoje nutartyje buvo nagrinėjami suminės darbo laiko apskaitos taikymo ypatumai (b.l.18-22).

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą motyvais, identiškais atsakovo atsiliepime nurodytiems motyvams (b.l.39-42).

Byla stabdytina.

ABTĮ 98 str. 1 d. 3 punktas numato, jog teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Teismui yra žinoma, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) yra gauti administracinių teismų prašymai administracinėse bylose Nr. A-70/2008, Nr. A-71/2008, analogiškose nagrinėjamai administracinei bylai, atnaujinti procesą, tokius prašymus motyvuojant nevienoda LVAT praktika apeliacine tvarka nagrinėjant tarnybinius ginčus dėl nepriemokų už viršvalandinį darbą priteisimo bei siekiu užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).

Kadangi LVAT nutartys dėl prašymų atnaujinti procesą analogiškose nagrinėjamai administracinei bylai bylose gali turėti įtakos nagrinėjant šią bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą, todėl nagrinėjama administracinė byla stabdytina (ABTĮ 98 str.1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98str. 1d. 3 punktu, 2 dalimi, teisėja

nutarė:

administracinę bylą Nr. I-2571-121/2008 sustabdyti, iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims nutartis dėl teismų prašymų Nr. A-70/2008 ir Nr. A-71/2008 atnaujinti procesą administracinėse bylose.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėja Nijolė Šidagienė