- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 1-168-383/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas, Giedrius Ulinskas
- Kategorijos
- 1.2.4.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackeviciui, kaltinamajam A. S., jo gynejui advokatui Ricardui Girdziušui, nukentejusiajam A. M., jo atstovui advokatui Giedriui Ulinskui, teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokes, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), anksciau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., ir
Aprašomoji dalis
nustate:
A. S. 2010-08-06 apie 11.00 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, budamas apsvaiges nuo alkoholio, ivykus žodiniam konfliktui tarp A. S. ir A. M. del to, kad nukentejusysis A. M. automobiliu vos neužvažiavo ant jo vedamo be pavadelio šuns, toliau besitesiant žodiniam konfliktui prie elektros pastotes, A. S. tycia, iš asmeniniu paskatu sudave viena smugi nukentejusiajam A. M. i galvos sriti, nuo ko šis nugriuvo ir trenkesi galva i grindini, tuo pasekoje padare A. M. kaukoles pamato, kaires vidurines daubos luži su ausies bugnelio plyšimu, galvos smegenu sumušima su umia subdurine kraujosruva apie dešini smegenu pusrutuli bei galvos sumušimo židinius dešines smilkinines skilties žieveje, del ko buvo sumuštos galvos smegenys ir vystesi gyvybei pavojingas smegenu pabrinkimas ir strigimas, tokiu budu sunkiai sutrikde nukentejusiojo A. M. sveikata. Tokiais veiksmais A. S. padare nusikalstama veika numatyta LR baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.
Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad jis 2010-08-06 iš ryto atvyko pas R. K. ir, kiek pasisveciaves, veliau jos papraše parvežti ji namo. Abu išejo i lauka, jis išneše šiukšles, o Rosita išsivede savo šuni. Jiems beeinant, dideliu greiciu atvažiavo VST autobusiukas ir vos nesuvažinejo Rositos šuns. Vairuotojas sustojo, kažka pasake, kaltinamasis jam atkirto, kad žiuretu, kur važiuoja. Jie pradejo plustis, isižiebe konfliktas. Po to kaltinamasis ejo prie mašinos ir mate, kaip autobusiuko vairuotojas A. M. pasiemes kažkoki iranki ateina jo link, ir priejes trenke kaltinamajam lazda per galva. Gindamasis kaltinamasis stumtelejo A. M., nes buvo išsigandes. Parstumtas A. M. stojosi, taciau parkrito ir liko guleti. Pribege A. M. kolegos puole mušti A. S.. Jis pats apsiginti negalejo, praše R. K. iškviesti policija. Atvykus pareigunams, parode, kad A. M. jam trenke pirmas. Kaltinamasis jam netrenke, jis tik stume, po ko A. M. krito ir susižalojo. Ivykio vietoje jis viska paaiškino tyrejui, žodi „smugis“ pavartojo todel, kad jam tyrejas sake, kad tokio termino „stumtelejimas“ nera. Konfliktas kilo del to, kad A. S. dave A. M. pastaba, kad šis vos nesuvažinejo šuns. Šuo buvo be antsnukio ir be pavadelio. Su A. M. buvo dar trys žmones, iš ko kaltinamasis suprato, kad ju jegos nelygios. R. K. dar bande nuraminti tuos asmenis, kurie ji muše, taciau jie nekreipe demesio. Tokiu sužalojimu, kokie yra nurodyti kaltinime, jis A. M. padaryti negalejo, ir negali paaiškinti, kaip jie atsirado. A. M. galejo susižaloti krisdamas. Jam paciam žaizdos galvoje buvo padarytos smugius suduodant lazda. Ivykio metu jis buvo blaivus. Kodel jam buvo alkotesteriu nustatytas girtumas, negali paaiškinti. Po ivykio bendravo su nukentejusiuoju, atsipraše jo ir žala atlygino.
Pagarsinus A. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l.94,102,104-110), kaltinamasis del nenuosekliu parodymu davimo paaiškino, kad jis lauke teismo dienos kad viska galetu normaliai paaiškinti, be to, buvo susijaudines ir negalejo visko prisiminti.
Nukentejusysis A. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parode, kad jis 2010-08-06 dirbo VST, su kolega atvažiavo i (duomenys neskelbtini) gatve. Po ratais puole šuo, jis vos spejo sustabdyti automobili. Su šunimi buvo jaunuolis, kurio jis pasiteiravo, ar cia jo šuo. Jaunuolis eme plustis. Nukentejusysis pravažiavo aikštele ir sustojo. Išlipes iš automobilio stovejo prie jo nugara i A. S., kuomet šis priejes pasake, kad reikia užsideti akinius. Nepamena, ka jam atsake, taciau A. S. ji pastume, ir jis nugriuvo ant daiktu kruvos. Jis smulkiau nieko neprisimena, negali pasakyti, ar A. S. jam sudave smugi, ar pastume, ir nežino, del ko jam truko ausies bugnelis. Krisdamas smarkiai trenkesi i kelkrašti. Kaltinamajam A. M. lazda per galva nesudave, ir apskritai jo nemuše. Rankose jokio daikto nei indikatoriaus neturejo. Teigia, kad konflikto tarp ju nebuvo. Su juo kartu dar buvo du vyrai. Kaltinamasis žala atlygino, atsipraše, jie susitaike. Atlyginta žala 7200 Lt, jie susitare, kad ateityje kaltinamasis kompensuos už gydyma patirtas išlaidas. Ieškinio del neturtines žalos nereiškia. A. S. kaltes nepripažino.
Pagarsinus nukentejusiojo A. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t1.,b.l.14-15), nukentejusysis patvirtino, kad dave teisingus parodymus, nes tada geriau prisimine ivykio aplinkybes.
Liudytojas V. D. parode, kad 2010-08-06 jis dirbo patruliu, kai iš budetojo gavo pranešima apie (duomenys neskelbtini) prie namo vykstancias muštynes. Nuvyke i nurodyta vieta, rado ant žemes be samones gulinti žmogu. Elektros tinklu darbuotojai laike ji mušusi vyra. Sake, kad konfliktas ivyko del šuns, lyg tai jie negalejo del to pravažiuoti. Nukentejusysis buvo be samones. Sulaikytasis sake, kad nukentejusysis turejo lazda.
Liudytoja R. K. parode, kad A. S. 2010-08-06 sveciavosi pas ja. Sveciuodamasis pas ja A. S. negere. Jai neatrode, kad jis ivyki metu butu neblaivus. Ryte iš buto išejo kartu, išsivede šuni. A. S. neše šiukšles. Ji nuejo prie aikšteleje stovejusio automobilio. Jiems beeinant su šuniu, i aikštele isuko autobusiukas, kurio vairuotojas vos suspejo sustoti. Nedaug truko, kad šuo butu suvažinetas. Vairuotojas atsidares langa eme rekti, kad šuo palaidas laksto. A. S. su juo apsižodžiavo. Kilo konfliktas. Iš autobusiuko išlipes vyras su rudu daiktu rankoje pasake „snargly, aš tave pamokysiu“, užsimojo tuo daiktu ir norejo suduoti A. S.. Liudytoja mate, kaip jie susistumde. Incidento metu dar keli buve vyrai puole Ariju, ir ji laikydami, trinktelejo i pastotes siena. Vyriškis iš autobusiuko nugriuvo, atsikele ir vel nugriuvo. R. K. iškviete policija. Ar susistumdymo metu A. pastume, ar trenke tam vyriškiui i smakra, ji nežino. Taciau negali patvirtinti, kad nukentejusiajam suduota buvo butent i galva. Tik mate, kaip po smugio vyriškis nukrito. Liudytoja pripažista, kad ji šuni vedžiojo netinkamai. Autobusiukas ivažiavo labai greitai, dar A. pasake, „cia tau ne autostrada“. K. A. stumtelejo ta vyriški, iš karto prisistate tie kiti vyriškiai.
Liudytojas A. K. parode, kad 2010-08-06 jis dirbo pastoteje (duomenys neskelbtini) prie namo Kaune. Atvažiuojant jo kolegoms, isukant i aikštele, po autobusiuko ratais metesi šuniukas. A. M. sustojo, o tas vyriškis eme rekti „ko ant mano šuns važiuoji“. Jie apsižodžiavo, po keliu minuciu kilo triukšmas. Liudytojui beeinant i konflikto vieta, A. M. pasake, kad kvies policija, jis buvo apie 5 metrus nuo ju. Kai jis priejo prie pastato kampo, pamate A. M. keliant ranka prie ausies, kai kaltinamasis smugiavo ar stume ranka i veida, tai buvo smugis, nuo kurio A. M. krito aukštielninkas ant asfalto, iškrito telefonas. Liudytojas užlauže A. S. rankas ir pakviete pagalba. A. M. dar bande keltis, bet vel nukrito. A. S. muistesi, norejo ištrukti, muistydamasis galejo galva atsitrenkti i siena. Jis jo nestume. A. M. rankoje nieko neturejo, tik telefona.
Liudytojas P. G. parode, kad 2010-08-06 jis su A. M. dirbo pastoteje prie (duomenys neskelbtini) namo Kaune. Palike A. K. dažyti konstrukcija, jis su A. M. nuvažiavo padaryti atjungima. Grižtant jiems prie pastotes, gatveje pasimaiše šuo. Jiems sustojus, eidamas gatve jaunuolis pradejo ant ju šaukti, kodel jie važiuoja ant šuns. Jiems pavažiavus toliau, priejes jaunuolis eme bartis. Liudytojui nuejus, pasigirdo A. K. pagalbos šauksmas, jis laike ta jaunuoli, o A. M. gulejo ant asfalto. Liudytojas nubego padeti A. M., atneše iš automobilio striuke ir padejo jam po galva, nes jam bego kraujas. A. K. vienas laike jaunuoli. Veliau prie ju priejo moteris, atvažiavo policija, medikai. Paties ivykio jis nemate, jam A. K. pasakojo, kad mate ta jaunuoli smugiuojant A. M., del ko šis nukrito. Liudytojas turejo pasiemes indikatoriu, ar ji turejo ir A. M. – negali tiksliai pasakyti. Išlipdamas iš automobilio, jis pasieme indikatoriu, kuris buvo prie A. M., jis buvo tas pats, koki jis pats pasieme iš automobilio. Jei su indikatoriumi suduotum, jis sulužtu.
Liudytojas G. V. parode, kad jis su kitu automobiliu atvažiavo prie pastotes (duomenys neskelbtini) namo. Sustojo toliau ir mate stovint A. M., P. G., A. K., ir dar kažkoki nepažistamaji. Prie ju priejes, pamate A. M. gulinti ant asfalto, o A. K. laike ta nepažistama jaunuoli. A. K. pasake kviesti policija ir medikus, tuomet jis paskambino meistrui ir pasake, kad ivyko konfliktas. Prie gulincio A. M. jokiu daiktu nemate, išskyrus po jo galva padeta vatinuka.
Liudytojas R. V. parode, kad jis i ivykio vieta atvyko veliau, išvažiuojant medikams. Jam telefonu apie ivyki praneše G. V. pasake, kad A. M. sumuštas ir liepe kviesti greitaja medicinos pagalba ir policija. Atvažiaves i ivykio vieta, ten rado A. K., P. G., G. V., kurie pasake, kad ivyko žodinis konfliktas del šuns ir vyriškis trenke A. M., nuo ko šis nukrito ir susižalojo.
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 389 užfiksuota, kad 2010-08-06, 11:55:49 val. A. S. nustatytas 1, 45% neblaivumas, 2010-08-06, 15:15:17 val. A. S. nustatytas 1,17 % neblaivumas (2 t., b. l. 122, 123).
Ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuota, kad ivykio vieta yra Kaune, aikšteleje tarp (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo ir elektros pastotes pastato, ivykio vietoje rasta raudona deme bei skrandžio turinio likuciai (1 t., b. 1. 5- 6, 12, 7, 8 ).
Iš GMP kvietimo korteles Nr. 56977 (kopija) matyti, kad 2010-08-06, 11:04 val. V. iš mobilaus ryšio telefono Nr. 865914353 iškviete GMP sumuštam A. M. prie (duomenys neskelbtini) namo (1 t., b. l. 88).
Valstybines Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2571/10(02) matyti, kad A. M. konstatuoti šie sužalojimai: kaukoles pamato, kaires vidurines daubos lužis su ausies bugnelio plyšimu, galvos smegenu sumušimas su umia subdurine kraujosruva apie dešini smegenu pusrutuli bei galvos sumušimo židiniai dešines smilkinines skilties žieveje. Visi šie sužalojimai galejo atsirasti nuo vienintelio smugio kietu buku daiktu i kairio smilkinio sriti. Taip susižaloti žmogus galejo ir griudamas ant kieto plokšcio pagrindo. Sužalojimai galejo buti padaryti 2010-08-06 apie 11.00 val. Sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas, nes sumuštos galvos smegenys ir vystesi gyvybei pavojingas smegenu pabrinkimas ir strigimas (1 t., b.1.94).
Specialisto išvadoje Nr. T-A2118/10(02) konstatuota, kad A. M. kraujuje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 91).
Daiktu apžiuros protokole užfiksuota, kad apžiuretas pateiktas aukštos itampos indikatorius, užfiksuojant jo matmenis ir kitus parametrus (1 t., b. l. 116, 117- 118).
Teismas, vertindamas aukšciau aptartus irodymus, daro tokias išvadas.
Teismas kaltinamojo A. S. parodymus del ivykio aplinkybiu vertina visu irodymu viseto kontekste. Kaltinamojo parodymus toje dalyje, kurie atitinka kitus irodymus pripažista kaip teisingus, o toje dalyje kur prieštarauja vertina kritiškai kaip siekima sušvelninti baudžiamaja atsakomybe. Kaltinamojo parodymai buvo nenuoseklus del smugio sudavimo priežasties, bei paties smugio sudavimo pobudžio. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teige sudaves smugi i veida nukentejusiajam, nes pastarasis norejo jam suduoti lazda. Kituose parodymuose teige sudave nukentejusiajam i galvos sriti besigindamas, nes nukentejusysis jam sudave lazda i galva. Teisiamajame posedyje tvirtino tik stumtelejes nukentejusiji, nuo ko pastarasis krito ir susižalojo.
Teismas, vertindamas kaltinamojo parodymus, daro išvada, kad kaltinamasis žodinio konflikto pasekoje sudave nukentejusiajam smugi i galvos sriti, ko pasekoje nukentejusysis krisdamas i grindini patyre galvos trauma.
Nukentejusysis A. M. teisiamajame posedyje patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu dave teisingus parodymus. A. M. patvirtino, kad žodinio konflikto metu, kaltinamasis sudave smugi i galvos sriti nuo ko krito ir trenkesi galva i grindini. Jis jokia lazda kaltinamajam negrasino ir užsimojes nebuvo. Nukentejusiojo A. M. parodytas esmines ivykio aplinkybes patvirtino liudytojas A. K.. Liudytojas A. K. patvirtino, kad mate, kaip kaltinamasis sudave ranka smugi nukentejusiajam A. M. i galvos sriti, nuo ko pastarasis krisdamas trenkesi galva i grindini. Tiek nukentejusysis A. M., tiek liudytojas A. K. patvirtino, kad kaltinamasis sudave ranka smugi nukentejusiajam i galvos sriti, nuo ko pastarasis trenkesi galva i grindini. Be to, atsižvelgiant ir i kaltinamojo A. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis buvo pripažines sudaves smugi ranka nukentejusiajam i galvos sriti, darytina išvada, kad kaltinamasis A. S. sudave smugi nukentejusiajam i galvos sriti. Todel teismas atmeta kaltinamojo aiškinima, kad jis tik stumtelejo nukentejusiji.
Tiek nukentejusysis, tiek liudytojas A. K., kuris tiesiogiai mate ivyki, nepatvirtino, kad nukentejusysis A. M. butu sudaves lazda – aukštos itampos indikatoriumi – kaltinamajam i galva. Be to, atsižvelgiant i kaltinamojo A. S. nenuosekluma del šios aplinkybes, darytina išvada, kad nukentejusysis A. M. nesudave kaltinamajam. Teismas tai vertina kaip kaltinamojo gynybos pozicija siekiant sušvelninti baudžiamaja atsakomybe savo veiksmus pateisinus kaip butina ginti. Kaltinamasis A. S. šia versija iškele ir ja susiejo su savo sužalojimais, kuriuos jis patyre sulaikymo metu po ivykio.
Byla teismui buvo atiduota su A. S. pateiktu kaltinimu del LT BK 135 str. 2 d. 8 p. nusikalstamos veikos padarymo, tai yra jis buvo kaltinamas tuo, kad A. S. 2010-08-06 apie 11.00 val. prie Žeimenos g. 68-ojo namo, Kaune, budamas apsvaiges nuo alkoholio, viešoje vietoje, del chuliganišku paskatu, del mažareikšmes priežasties, sunkiai sutrikde nukentejusiojo A. M. sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinejes byla, nenustate, jog A. S. veike iš chuliganišku paskatu, del ko šis požymis iš jam pateikto kaltinimo yra šalintinas. Pripažintina tai, kad A. S., budamas neblaivus, savo nusikalstamais veiksmais padare sunku sveikatos sutrikdyma A. M. del žodinio konflikto, kuris peraugo i asmenines paskatas.
Pagal teismu praktika sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkta (del chuliganišku paskatu), kai jis padaromas del aiškaus žmogaus ar visuomenes negerbimo, elementariu morales bei elgesio normu niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššukis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinanti požiuri i juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip preteksta savo veiksmams mažareikšme dingsti. Sunkus sveikatos sutrikdymas iš pavydo, keršto ar kitokiu paskatu, kilusiu del kaltininko ir nukentejusiojo asmeniniu santykiu, kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 1 dali, jei nera kitu 2 dalyje numatytu kvalifikuojamuju požymiu. Del to, kad šioje byloje A. M. buvo sužalotas tarpusavio konflikto su A. S. metu, o ne del A. S. aiškaus žmogaus negerbimo ar elementariu elgesio normu niekinimo, ir kitu A. S. veika kvalifikuojanciu požymiu byloje nenustatyta, A. S. veiksmai vertinami kaip sunkus A. M. sveikatos sutrikdymas. Kaip yra nustatyta, A. S. kaltu prisipažino iš dalies, parode, kad ivykusio konflikto metu jis A. M. nesudave, o tik stumtelejo. Po pastumimo nukentejusysis nukrito ir liko guleti. Jis pripažino, kad tarp jo ir A. M. ivyko konfliktas, kurio metu jis stumtelejo A. M.. Taip pat nustatyta, kad žodinis konfliktas tesesi ne trumpa laiko tarpa, kad ir pats nukentejusysis netylejo, o aštriais žodžiais taip pat žemino kaltinamaji, ko pasekoje žodinis konfliktas peraugo i asmenines paskatas, pykti, bei atkeršyti už ižeidimus.
Sprendžiant nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausima, be kitu butinu požymiu, butina irodyti subjektyviaja nusikalstamos veikos puse, tai yra jos požymi – kalte. Nenustatyta, kad A. S. tycia norejo pažeisti viešaja tvarka, jis su drauge R. K. ejo keliu, kol neprivažiavo autobusiukas ir vos nesuvažinejo R. K. šuns. Taip pat nenustatyta, kad jis butu norejes pademonstruoti nepagarba visuomenei, ar kaip kitaip parodyti visuomenes nepagerbima, ar priešpastatyti save aplinkiniams. A. S., kaip ir bet kuris kitas normalus ir rupestingas žmogus, galejo susijaudinti del drauges šuns, vos nepakliuvusio po automobilio ratais. Toks išgastis yra normalus žmogiškas reiškinys. Del ivykusio žodinio konflikto, kuris pasireiške aštriais žodžiais, peraugo smurto panaudojima iš asmeniniu paskatu. Specialisto išvada Nr. G2571/10(02) rodo, kad A. M. konstatuoti kaukoles pamato sužalojimai su ausies bugnelio plyšimu, galvos smegenu sumušimas su umia subdurine kraujosruva apie dešini smegenu pusrutuli bei galvos sumušimo židiniai dešines smilkinines skilties žieveje galejo atsirasti nuo vienintelio smugio kietu buku daiktu i kairio smilkinio sriti, o taip pat taip susižaloti žmogus galejo ir griudamas ant kieto plokšcio pagrindo. Nustatyta, kad A. S. smugiavo nukentejusiajam A. M. i galvos sriti, tai tvirtino ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, nors teisme tvirtino, kad stumtelejo, bei patvirtino nukentejusysis bei liudytojas A. K., kad buvo smugiuota i galva ir to pasekoje krito nukentejusysis trenkdamasis galva i grindini. Tai, kad specialisto išvadoje konstatuota vienintelis smugis, nepaneigia, kad A. S. sudave smugi i galvos sriti. Iš specialisto išvados matyti, kad išvada duota remiantis ligos istorijoje turimais sužalojimu aprašymams ir duoti sužalojimu eiliškumo nera galimybes. Darytina išvada, kad suduoto kumšciu sužalojimo vieta sutapo su atsitrenkimu galva i grindini. Teismas daro išvada, kad kaltinamojo A. S. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentejusiajam A. M. padarytu sužalojimu ir A. S. veika kvalifikuojama pagal padarinius. Teismas, atsižvelgdamas i tai, kad A. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ne iš chuliganišku paskatu, o iš asmeniniu paskatu, tai A. S. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoja iš BK 135 str. 2 d. 8 p. i BK 135 str. 1 d. Todel tokie kaltinamojo veiksmai atitinka visus butinus BK 135 str. 1 d. šios nusikalstamos veikos sudeties požymius, t.y. tokiais savo veiksmais kaltinamasis A. S. sunkiai sutrikde kito asmens sveikata.
Pagal BK 135 straipsni atsako tas, kas padare sunku sveikatos sutrikdyma tycia. Teismu praktikoje apie kaltes turini sprendžiama ne tik iš kaltinamojo parodymu, bet atsižvelgiant i visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentejusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamu veiksmu pobudi ir intensyvuma, ju nutraukimo priežastis, sužalojimu pobudi ir laipsni, kaltininko ir nukentejusiojo elgesi prieš nusikalstamus veiksmus, šiu veiksmu metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir pan. BK 135 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali buti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tycia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas netiesiogine tycia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kesinasi i kito žmogaus sveikata, numate, kad gali kita žmogu sunkiai sužaloti, ir, nors to nenorejo, taciau samoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Samoningas leidimas padariniams atsirasti netiesiogines tycios atveju reiškia kaltininko abejinguma galimam kito žmogaus sunkiam sveikatos sutrikdymui. Apie kaltininko tycios turini teismas sprendžia atsižvelgdamas i visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo irankius, buda, sužalojimu kieki, ju pobudi, vieta (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbus organai), nusikalstamu veiksmu intensyvuma, ju nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentejusiojo tarpusavio santykius, elgesi ivykio metu, taip pat prieš nusikaltima ir po jo padarymo ir kt. Teismu praktikoje laikomasi nuomones, kad normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smugi kitam žmogui i krutine, galva ar kitas gyvybiškai svarbias kuno vietas daro veika, keliancia pavoju kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Ivertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. veike netiesiogine tycia.
Darytina išvada, jog teisme ištirtu irodymu visetas yra pakankamas pagrindas pripažinti kaltinamaji A. S. kaltu del LR BK 135 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos ivykdymo.
Del civilinio ieškinio
Valstybine ligoniu kasa prie SAM byloje pareiške civilini ieškini 8098, 86 Lt sumai turtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 98- 104 105- 106). Kadangi A. S. kalte del BK 135 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymo irodyta, Valstybines ligoniu kasos pateiktas ieškinys yra tenkinamas.
Nukentejusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiške civilini ieškini 7139, 65 Lt sumai turtinei (2139, 65 Lt) ir neturtinei ( 5000 Lt) žalai atlyginti (1 t., b. l. 157- 170, 171). Teisminio nagrinejimo metu A. M. pareiške, kad jam nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta, A. S. atsipraše, nukentejusysis su kaltininku susitaike, ir turtiniu pretenziju jam neturi. Jam yra atlyginta 7200 Lt žala, ir jis civilinio ieškinio nereiškia.
Bausmes skyrimas
Teismas, skirdamas bausme kaltinamajam, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pobudi ir jo pavojingumo laipsni, i kaltininko asmenybe, i bylos aplinkybes, i lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes.
A. S. baudžiamaja atsakomybe lengvinancia aplinkybe teismas pripažista tai, kad jis atlygino nukentejusiajam A. M. nusikalstama veika padaryta žala (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo baudžiamaja atsakomybe sunkina tai, kad nusikalstama veika jis padare budamas neblaivus, kas yra užfiksuota pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 389 (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausme A. S., atsižvelgia i tai, kad jis padare sunku nusikaltima, todel jam skiriama reali laisves atemimo bausme. Nustatydamas bausmes dydi, teismas atsižvelgia i tai, kad kaltinamasis A. S. yra teisiamas pirma karta, atlyginimo nukentejusiajam žala, jo atsipraše, i kaltes forma - jis veika ivykde netiesiogine tycia del tarpusavio konflikto su nukentejusiuoju, i kaltinamojo atsakomybe lengvinancia ir sunkinancia aplinkybes, taip pat i nukentejusiojo pozicija del bausmes, kad nebausti griežtai, todel jam skiriama laisves atemimo bausme, mažesne numatytam laisves atemimo bausmes vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir ji nubausti laisves atemimu dvejiems metams, bausme atliekant pataisos namuose.
Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos – nuo sulaikymo dienos.
Priteisti iš A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 8098, 86 Lt Valstybinei ligoniu kasai prie SAM už A. M. gydymo paslaugas.
Daiktiniai irodymai, isiteisejus nuosprendžiui: paketas Nr. 1, kuriame yra aukštos itampos indikatorius, gražintini R. V..
Apeliaciniai skundai del nuosprendžio gali buti paduoti per dvidešimt dienu nuo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.