Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovei Ivonai Dubovskajai,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys byloje: M.M., E.J.; asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu: Z.J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėja prie pareiškimo pridėjo M.M. 2024 m. vasario 22 d. sutikimą būti globėja ir turto administratore bei E.J. 2024 m. vasario 22 m. sutikimą, kad jo brolio globėja ir turto administratore būtų paskirta M.M..

5. Suinteresuotas asmuo E.J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka, atsiėmė suinteresuotas asmuo (pusseserė) M.M. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

6. Teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi paskyrė Z.J. teismo psichiatrinę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, kokiose srityse jis gali (negali) suprasti savo veiksmus bei juos valdyti (visiškai ar iš dalies), ir bylos nagrinėjimą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė.

7. Teismas 2024 m. birželio 14 d. nutartimi, 2024 m. birželio 13 d. gavęs ekspertizės aktą, atnaujino bylos nagrinėjimą, paskyrė bylą nagrinėti 2024 m. liepos 11 d. 9:30 val. teismo posėdyje.

8. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais, prašė teismo jį tenkinti.

10. Teismo posėdyje asmens prašomo pripažinti neveiksniu Z.J. atstovas pareiškimui neprieštaravo. Nurodė, kad atlikta ekspertizė patvirtina, kad Z.J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti bei veikti savarankiškai turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Todėl egzistuoja pagrindas pripažinti Z.J. neveiksniu minėtų santykių srityse. Kitų suinteresuotų asmenų, kurie norėtų globoti Z.J., išskyrus M.M., nėra. M.M., kaip globėjos, kandidatūra yra tinkama, yra jos sutikimas ją skirti globėją ir Z.J. turto administratorę. Todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą.

Dėl Z.J. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsniu fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Asmens neveiksnumas (ribotas veiksnumas) nustatomas remiantis dviem kriterijais: medicininiu ir juridiniu.

12. 2024 m. birželio 7 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) Z.J. yra konstatuotas sunkus protinis atsilikimas. Padaryta išvada, kad Z.J. dėl ryškaus intelekto defekto negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse.

13. Eksperto išvados yra nuoseklios, pagrįstos medicinine dokumentacija. Proceso dalyviai prieštaravimų ir (ar) pastabų dėl eksperto išvadų nepareiškė. Objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą abejoti ekspertizės akte suformuluotų išvadų pagrįstumu ir ekspertizės akto įrodomąja reikšme, byloje nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

14. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje medicininiu ir juridiniu kriterijais nustatyta, jog Z.J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose eksperto nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, bei egzistuoja pagrindas apriboti Z.J. veiksnumą atitinkamose srityse, siekiant apsaugoti jo teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).

15. Teismas Z.J. pripažįsta neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 468 straipsnio 1 dalis):

1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo– pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2) asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių; pilietinių teisių (balsavimo teisė) santykių srityse.

Dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

16. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje kaip ir pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje.

17. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

18. Teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksniu atitinkamose srityse pripažinto Z.J. teises ir interesus, užtikrinti jo teisių apsaugą, egzistuoja pagrindas nustatyti jam nuolatinę globą.

19. Teismas, spręsdamas dėl suinteresuoto asmens globėjo paskyrimo, atsižvelgia į tai, kad suinteresuotas asmuo M.M. ilgą laiką rūpinasi Z.J. Į bylą pateikta gydymo įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad M.M. sveikatos būklė yra tinkama būti globėja. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, M.M. neteista. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, M.M. nėra bausta Administracinių nusižengimų kodekso tvarka. Kitų asmenų, norinčių ir galinčių globoti Z.J., nėra. Į bylą yra pateiktas 2024 m. vasario 22 d. suinteresuoto asmens – Z.J. brolio E.J. – sutikimas, kuriuo sutinkama, kad brolio Z.J. globėja ir turto administratore būtų paskirta jo pusseserė M.M.

20. Teismas sprendžia, kad Z.J. globėja skirtina M.M..

21. Remiantis CPK 508 straipsnio 4 dalimi, teismas išaiškina, kad globėjas, turi tokias teises ir pareigas, įtvirtintas CK 3.243, 2.244 ir 2.246 straipsniuose: globėjas yra savo globotinio (neveiksnaus asmens tam tikroje srityje) atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai, kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto, kurių dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą; globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; neveiksnaus asmens tam tikroje srityje turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens tam tikroje srityje interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės, globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus; globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų; jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam asmeniui tam tikroje srityje, globėjas privalo ją atlyginti.

22. Jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 508 straipsnio 3 dalis, CK 3.245 straipsnis).VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašo duomenimis Z.J. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, todėl M.M. skirtina ir Z.J. turto administratoriumi (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, CPK 507 straipsnio 4 dalis).

23. M.M. išaiškinamos turto administratoriaus teisės ir pareigos, numatytos CK 4.237 straipsnio 2 dalyje, 4.242–4.244, 4.248–4.252 straipsniuose (CPK 493 straipsnio 2 dalis): administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius; administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Administratorius neatsako už turto normalų nusidėvėjimą, taip pat už turto vertės sumažėjimą ar turto žuvimą dėl nenugalimos jėgos; administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti; jeigu administratorius taip pat yra ir naudos gavėjas, jis privalo atlikti savo pareigas atsižvelgdamas į bendrus visų naudos gavėjų interesus, veikdamas nešališkai ir vienodai gerbdamas bei saugodamas visų jų teises; administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu; teismas, nustatydamas administratoriaus civilinės atsakomybės už padarytą žalą dydį, gali, atsižvelgdamas į tai, kad administratorius veikė neatlygintinai, bei į kitas svarbias aplinkybes, atlygintinų nuostolių dydį sumažinti; administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui; administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas; administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą; administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi; administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu; administratorius asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims, jeigu jis viršijo savo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas sandorį vėliau patvirtino ar trečiasis asmuo žinojo, kad administratorius veikdamas viršijo savo įgaliojimus; naudos gavėjas atsako tretiesiems asmenims už administratoriaus kaltais veiksmais vykdant funkcijas padarytą žalą tik ta suma, kurią jis gavo iš administratoriaus; pripažįstama, kad administratorius viršijo savo įgaliojimus, jeigu jis vienas atliko tokius veiksmus, kuriuos galėjo atlikti tik su kitu asmeniu, išskyrus atvejus, kai tokius veiksmus jis atliko naudingiau, nei iš jo buvo reikalaujama; administruojamas turtas investuojamas naudos gavėjo vardu, jeigu kitaip nenustato įstatymas ar administravimo nustatymo aktas; preziumuojama, kad administratorius turtą investavo saugiai, jeigu: 1) turtas investuotas į nekilnojamuosius daiktus; 2) turtas investuotas į valstybės vertybinius popierius; nesaugiai investavęs turtą administratorius atsako už visus nuostolius; iš administruojamo turto gautų pajamų administratorius turi teisę: 1) sumokėti draudimo įmokas, susijusias su administruojamu turtu; 2) apmokėti turto remonto ir išlaikymo išlaidas; 3) sumokėti turto mokesčius; 4) panaudoti dalį turto amortizaciniams atskaitymams; 5) vykdyti kitas su turto administravimu susijusias prievoles; administratorius privalo tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą. Pasibaigus kalendoriniams metams, administratorius privalo pateikti detalią savo veiklos ataskaitą. Jeigu yra keli turto administratoriai, jie privalo parengti bendrą ataskaitą, išskyrus atvejus, kai jų teisės buvo padalytos; administratorius privalo leisti naudos gavėjui tikrinti sąskaitas ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus. Kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir reikalauti paskirti administratoriaus veiklos ir pateiktos ataskaitos auditą; turto administravimas baigiasi: 1) pasibaigus naudos gavėjo teisėms į administruojamą turtą; 2) pasibaigus administravimo terminui ar įvykus sąlygai, numatytai administravimo nustatymo akte; 3) išnykus priežastims, dėl kurių buvo nustatytas administravimas, arba pasiekus tikslą, kuriam buvo nustatytas administravimas; 4) panaikinus turto administravimą; turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi: 1) administratoriui mirus, likvidavus administratorių juridinį asmenį ar iškėlus jam bankroto bylą; 2) administratoriui atsisakius įgaliojimų; 3) administratorių pripažinus neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje; 4) pakeitus vieną administratorių kitu; 5) panaikinus administravimą; administratorius gali atsisakyti savo įgaliojimų. Apie tai prieš mėnesį jis turi pranešti jį paskyrusiam asmeniui ar institucijai, naudos gavėjui ir kitiems administratoriams, jeigu administratoriai yra keli; administratorius, kuris laiku nepranešė apie savo atsistatydinimą, turi atlyginti dėl atsistatydinimo atsiradusius nuostolius, išskyrus atvejus, kai pranešti jis negalėjo dėl svarbių priežasčių; naudos gavėjas ar kitas suinteresuotas asmuo gali reikalauti pakeisti administratorių, jeigu šis netinkamai vykdo savo funkcijas; mirus administratoriui, jo įpėdiniai nedelsdami turi apie tai pranešti administratorių paskyrusiam asmeniui ar institucijai ir naudos gavėjui. Iki naujo administratoriaus paskyrimo jo įpėdiniai pagal galimybes privalo saugoti turtą; pasibaigus administravimui, administratorius turi pateikti ataskaitą jį paskyrusiam asmeniui (institucijai), naudos gavėjui, taip pat kitiems administratoriams, perduoti turtą jo buvimo vietoje bei grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą; jeigu administratorius sudaro sandorį po administravimo panaikinimo apie administravimo panaikinimą nežinodamas ir negalėdamas žinoti, toks sandoris galioja ir yra privalomas naudos gavėjui. Ta pati taisyklė taikoma ir sandoriams, kurie buvo būtini administruojamam turtui išsaugoti. Naudos gavėjui taip pat privalomi sandoriai, kuriuos tretieji asmenys su administratoriumi sudarė nežinodami ir negalėdami žinoti apie administravimo pabaigą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 straipsniais ir 468 straipsnio 1 ir 4 dalimis,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti Z.J. (Z.J.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose srityse:

1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo– pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2) asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių; pilietinių teisių (balsavimo teisė) santykių srityse.

Nustatyti Z.J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą.

Z.J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) globėja ir turto administratoriumi paskirti M.M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimo dalis dėl globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo vykdoma skubiai.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.