- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-1266-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01567-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 960 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog Biržų rajono apylinkės teismo 2010-04-09 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas 15 dienų terminui. 2010-04-22 nutartimi suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui, skaičiuojant šį terminą pasibaigus anksčiau paskirtam terminui (2010-04-23). Biržų rajono apylinkės teismo 2010-05-20 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, nustatant kardomosios priemonės atlikimo sąlygas. Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 152 str. 1 d. ir nubaustas 45 parų arešto bausme; pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 3 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 7 metams; pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 3 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 7 metams; pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 3 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 7 metams. Teismas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu iš dalies jas sudedant ir nustatė 9 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2010-04-09 iki 2010-05-23. Ieškovas buvo suimtas teismo salėje. Panevėžio apygardos teismo 2011-10-18 nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas - jam buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Panevėžio apygardos teismo 2011-11-25 nuosprendžiu Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendis buvo panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – ieškovas pagal BK 152 str. 1 d. bei pagal BK 149 str. 3 d. (2010-03-22, 2010-04-05 ir 2010-04-08 epizoduose) išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Prokuroras šį sprendimą apskundė kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-29 nutartimi buvo panaikintas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-25 nuosprendis ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2012-12-19 nuosprendžiu Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendis buvo panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: ieškovą pagal BK 152 str. 1 d. bei pagal BK 149 str. 3 d. (2010-03-22, 2010-04-05 ir 2010-04-08 epizoduose) išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Nuosprendis yra įsiteisėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Biržų rajono apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad S. M. kaltė grindžiama nukentėjusios A. M. parodymais, kuri du kartus davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, jos parodymus patvirtino liudytojų G. G., L. M., D. J., Ž. S., N. V. parodymai, taip pat rašytiniai įrodymai: 2010-04-12 pradėto ir 2010-04-23 baigto tyrimo specialisto išvada Nr. G 434/10 (05), 2010-08-26, 2010-11-25 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-142. O apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė todėl, kad nukentėjusioji A. M. pakeitė savo parodymus ir prisipažino, kad savo patėvio ieškovo nusikaltimą išsigalvojo siekdama jam atkeršyti ir pan. Visapusiškai ištyręs šiuos įrodymus teismas turi juos vertinti laisvai, remdamasis vidiniu įsitikinimu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai nenustatė ir nekonstatavo, kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieškovo kaltė, buvo gauti pažeidžiant procesines normas. Teismas konstatavo, kad pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pradėti nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą, nes tokios aplinkybės gali būti nustatomos tik atliekant ikiteisminį tyrimą. Kadangi pareigūnų neteisėti veiksmai nėra nustatyti, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad apeliantas neginčija ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumo. Tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą, apelianto įsitikinimu, buvo nepagrįstai taikytos kardomojo poveikio priemonės, ypač suėmimas. Kardomosios priemonės buvo taikytos iš esmės tik vadovaujantis nukentėjusiosios parodymais. Kitų liudytojų parodymai buvo išvestiniai iš nukentėjusiosios žodžių. Pirmosios instancijos teismas nevertino išteisinamajame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių. Išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad duomenys apie nukentėjusiosios sudėtingą elgesį yra dar nuo 2001 - 2004 metų, tai yra iš pateiktos charakteristikos matyti, kad A. M. buvo nesutramdomo elgesio, nuolat manipuliuodavo, vagiliavo, šmeiždavo vaikus ir mokytoją, net pasigirdavo blogais darbais. Baudžiamojoje byloje buvo ir duomenų apie A. M. suicidines mintis ir bandymus žudytis dar nuo 2008 metų, kai jokių duomenų apie jos seksualinį išnaudojimą nebuvo. Be to, jai buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas. Akivaizdu, kad visa tai buvo žinoma dar ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau neatsižvelgiant į tai ieškovui buvo taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė, ieškovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Esant tokiems nukentėjusiąją charakterizuojantiems įrodymams, pareigūnų veiksmai buvo neadekvatūs, ieškovas nepagrįstai kardomajame kalinime praleido 186 dienas. Pareigūnų kaltė pasireiškė ne tuo, kad ieškovui buvo taikytos kardomosios priemonės, ar kad jis buvo nuteistas, o tuo, kad pareigūnai buvo nepakankamai atidūs ir objektyvūs bei darė skubotas išvadas. Apeliantas nesutiko su teismo išvada, kad jis nepateikė neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Suėmimo metu ieškovas 186 paras praleido įkalintas nepatogiomis antisanitarinėmis sąlygomis su nusikaltėliais, patyrė pažeminimą ir patyčias, su juo buvo elgiamasi kaip su nusikaltėliu, kuris lytiškai išnaudoja nepilnamečius vaikus. Ieškovas naktimis negalėdavo užmigti, nerimavo dėl savęs bei savo šeimos ir artimųjų tolesnio likimo, dėl aplinkinių neigiamo požiūrio buvo priverstas keisti gyvenamąją vietą, patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą bei emocinę depresiją. Šiuo metu ieškovui diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (pažyma yra byloje).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimus priteisti žalos atlyginimą dėl neteisėto suėmimo taikymo Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, ir perdavė šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Pažymėtina, kad ieškovo apeliacinis skundas iš naujo nagrinėtinas tik dėl žalos ieškovui atlyginimo kasacinio teismo nutartyje nurodytų motyvų apimtimi – dėl procesinės prievartos priemonių taikymo laikotarpyje nuo 2011-05-31 iki 2011-10-18, nes yra konstatuotas tik šios bylos dalies išnagrinėjimo teismuose netinkamumas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, jog Biržų rajono apylinkės teismas, 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu skirdamas ieškovui suėmimą, nenurodė jokių tokio sprendimo pagrindų ir motyvų. Tai neatitinka Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 122 straipsnio 6 dalis ir kt.) ir Konvencijos reikalavimų, kad teismo sprendimai suėmimo klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad išvada dėl suėmimo sąlygų ir pagrindų nenurodymo nuosprendžiu skiriant ieškovui suėmimą padaryta ir 2011 m. spalio 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje, kuria patenkintas ieškovo ir jo gynėjo prašymas kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti švelnesne (paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti). Šioje nutartyje konstatuota ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo būtų pažeidinėjęs jam paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę; iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistąjį laikyti suimtą nėra jokio pagrindo, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad visi kardomosios priemonės tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, negali būti pasiekti švelnesne kardomąja priemone. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu ieškovui suėmimas skirtas neteisėtai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustačius Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu skirto suėmimo neteisėtumo faktą, yra spręstinas klausimas dėl ieškovo patirtos žalos dydžio nustatymo.
Pagal kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014) nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymą teismas, be bendrųjų kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (suėmimo trukmę, į neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimą, pobūdį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų būti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į ją būtina atsižvelgti tam, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis atspindėtų socialinį kontekstą ir nebūtų socialiai neteisingas) bei nukentėjusiojo asmens kaltę (CK 6.297 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neteisėto suėmimo laikotarpį, aplinkybes, jog baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas teisėtai ir jo metu kitų pažeidimų nenustatyta, šeimyninę ieškovo padėtį, faktą, jog ieškovas ypatingų užsiėmimų, kuriuos būtų nutraukęs suėmimas, neturėjo, jo psichinę būseną, kuriai neženkliai pakenkė suėmimas, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje priteistinus dydžius už neteisėtos kardomosios priemonės taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 14 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-690/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014) konstatuoja, kad ieškovui yra pagrindas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškovas taip pat ieškiniu prašė priteisti 1 436, 52 Eur (4 960 Lt) turtinės žalos atlyginimą vadovaudamasis Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi. Šioje teisės normoje nurodyta, jog asmeniui, kuris mokosi (moksleiviui, studentui ir pan.), ir asmeniui, kuris nedirbo pagal darbo sutartį, nesivertė individualiu verslu ar profesine veikla, bet užsiregistravo valstybinėje darbo biržoje, atlyginama už kiekvieną neteisėto kalinimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo ar neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto dieną. Žalos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą: ši alga padalijama iš 30 ir padauginama iš kalendorinių dienų, kurias asmuo buvo neteisėtai kalintas, neteisėtai suimtas, neteisėtai sulaikytas ar atliko neteisėtai paskirtą administracinę nuobaudą – areštą, skaičiaus. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo registracija darbo biržoje nutraukta 2011-05-23, tuo tarpu neteisėti valdžios institucijų veiksmai konstatuoti nuo 2011-05-31. Iš šių faktinių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovo registracija darbo biržoje nutrūko dar iki tol, kol buvo konstatuoti neteisėti valdžios institucijų veiksmai. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieškovas darbo biržoje nebuvo registruotas, kai jo atžvilgiu buvo neteisėtai taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, dėl to turtinės žalos atlyginimas jam nepriklauso.
Esant nurodytų aplinkybių visetui pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo atžvilgiu atlikti valdžios institucijų veiksmai, taikant kardomąją priemonę suėmimą laikotarpyje nuo 2011-05-31 iki 2011-10-18 buvo teisėti. Pripažinus, jog Biržų rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu skirdamas ieškovui suėmimą nenurodė jokių tokio sprendimo pagrindų ir motyvų, pažeidė ieškovo teises, yra teisinis pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), priteisiant 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovo S. M. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui S. M. iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.