Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Rudaminos policijos nuovados 2012 m. vasario 11 d. nutarimas nubausti S. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 166 str. 100 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 166 str. už tai, kad jis 2012 m. sausio 28 d., apie 10.30 val., Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., Gamyklos g. prekyvietėje prekiavo dėvėtais drabužiais ir prižiūrėtojai atsisakė mokėti vienkartinės rinkliavos mokestį už užimamą prekybos plotą (28.5 m²), už kurį rinkliavos mokestis yra 28.50 Lt, tuo savo veiksmais pažeidė Vilniaus rajono savivaldybėse tarybos 1996-02-28 sprendimu Nr. 90 patvirtintų „Prekybos turgavietėse taisyklių“ 19.2 p. ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005-01-21 sprendimu Nr.T3-10 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar (ir) teikti paslaugas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimo nuostatų“ 5.7 p. reikalavimus.

Nesutikdamas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados nutarimu, S. D. padavė skundą Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Anot apelianto, jis savavališkos individualios veiklos nevykdė, nėra įsigijęs verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Verslo liudijimą yra įsigijusi tik jo žmona. Jos verslo liudijime jis yra įrašytas kaip šeimos narys, todėl jis nėra mokesčių ir rinkliavos mokėtojas ir iš jo negalima reikalauti mokėti mokesčius už minėtą veiklą. Teigia, kad įstatymai leidžia šeimos nariui, įrašytam į verslo liudijimą padėti prekiauti, imti pinigus išduoti prekes ir pan.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog jo žmona E. D. turėjo teisę užimti tiek ploto, kiek reikia prekybai, kadangi prekyvietės plotas nėra sužymėtas vietomis. Teigia, kad už tą patį pažeidimą baudžiamas ir jis, ir jo žmona nepagrįstai.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme, buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

S. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog S. D. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad vien apelianto nesutikimas su administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu nelaikytina, kad jis nepagrįstai nubaustas dėl inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo.

Lietuvos Respublikos ATPK 166 str. numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimą. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1996-02-28 sprendimu Nr. 90 patvirtintų „Prekybos turgavietėse taisyklių“ 19.2 p. įtvirtintas reikalavimas mokėti nustatytus mokesčius ir rinkliavą. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-10 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar (ir) teikti paslaugas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą nuostatų“ 5.7 p. nurodyta, kad vienkartinė rinkliava už leidimo (bilieto) išdavimą prekiauti (teikti paslaugas) nuo laikinųjų prekystalių, stalelių ar vežimėlių – 1 Lt už 1 kvadratinį metrą.

S. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 166 str., nustačius, kad jis nutarime inkriminuotu laiku ir vietoje atsisakė mokėti nustatyta tvarka vienkartinį rinkliavos mokestį už užimamą prekybos plotą, už kurį rinkliavos mokestis yra 28.50 Lt, taip pat nesumokėjo tokio dydžio vienkartinio rinkliavos mokesčio. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai, t.y. UAB „Nemėžio komunalininkas“ pranešimas, prekiautojo užimtų vietų schema (tyrimo medžiaga, b.l. 3, 4), policijos pareigūnų K. P., H. F., I. D. tarnybiniai pranešimai (tyrimo medžiaga, b.l. 5, 6, 7 ) patvirtina apeliantui inkriminuotų teisės pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad mokėtinos rinkliavos suma nustatyta pagal bendrą nubaustojo užimtų prekybos dėvėtais drabužiais vietų plotą. Tai, kad verslo liudijimą yra išsipirkusi jo žmona, kuri yra sumokėjusi atitinkamą mokestį, o taip pat tai, kad turgavietės teritorija, kurioje vyksta prekyba dėvėtais drabužiais, yra be jokių skiriamųjų požymių, nepaneigia S. D. padaryto teisės pažeidimo. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktos medžiagos matyti, kad S. D. užėmė skirtingą vietą prekybai, nei jo žmona, todėl turi sumokėti vienkartinės rinkliavos mokestį už jo asmeniškai užimtą prekybos plotą. Minėti apelianto veiksmai yra susiję su Vilniaus rajono savivaldybės patvirtintų prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimu, t.y. nustatytos rinkliavos nemokėjimu, kas atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 166 str. įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentas, jog jis netinkamas subjektas pagal ATPK 166 str., nes jis tik padėjo prekyboje savo žmonai ir jam nekyla savarankiška prievolė mokėti kokius nors mokesčius ar rinkliavas, nepagrįstas. Byloje surinkti duomenys įrodo, jog S. D. prekiavo su žmona pats, užimdamas atskirą prekybos plotą per tris vietas. Kaip matyti iš 2012 m. vasario 2 d. UAB „Nemėžio komunalininkas“ pranešimo, dviejose vietose prekiavo S. D., dėl jo užimto ploto (28,5 m²) ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas S. D., o trečioje vietoje prekiavo E. D., užimdama 42 m² plotą, todėl S. D. skundo argumentas, jog už tą patį pažeidimą baudžiamas ir jis, ir jo žmona, nepagrįstas. Atkreipiamas dėmesys, jog kiekvienas asmuo turi mokėti vienkartinę rinkliavą, kurios dydis priklauso nuo užimamo ploto. Esant šioms aplinkybėms, S. D. turėjo susimokėti Nuostatų 5.7. punkte nustatyto dydžio rinkliavą nuo laikinųjų prekystalių, stalelių ar vežimėlių užimamo ploto.

Įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog S. D. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 166 str., administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nepažeidė skunde minimų teisės aktų nuostatų reikalavimų, o skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti 2012 m. vasario 11 d. nutarimas pripažinti padariusiu ir nubausti S. D. pagal ATPK 166 str., yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

S. D. apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo iš esmės grindžia byloje esančių įrodymų vertinimu. Kadangi nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti. Vien tai, jog S. D. turi priešingą nuomonę dėl administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą buvus šališku.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Rudaminos policijos nuovados 2012 m. vasario 11 d. nutarimą nepakeistus bei S. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.