Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Č. gynėjo advokato D. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. Č. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2023 m. birželio 22 d. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo pagal Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo. 2024 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pripažintas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 22 d. nuosprendis ir vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 10 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. Č. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad Komisija, įvertino, kad nors nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika, teistas pirmą kartą ir atlieka pirmą kartą realią laisvės atėmimo bausmę, ją atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nuo 2025 m. liepos 28 d. įsidarbino už įstaigos ribų, baigė ir įgijo suvirintojo specialybę, šiuo metu gauna pastovias pajamas bei iš jų pragyvena, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi draugę su kuria laukia šeimos pagausėjimo, vyksta į trumpalaikes išvykas, pažeidimų nėra fiksuota, bausmės atlikimo nebaustas, 1 kartą skatintas, jis dalyvauja numatytose resocializacijos priemonėse, nukreiptas į dinaminių kriminogeninių veiksnių korekciją, kurie tikslingų intervencinių priemonių pagalba yra koreguojami teigiama linkme, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Tačiau nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra pažeidęs nustatytus teisės aktus, baustas administracinėmis baudomis, 2016 metais jo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai (tyrimai nutraukti). Susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, nuteistasis negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis veikė bendrininkų grupėje, jis kategoriškai neigia savo kaltę. Ilgą laiką buvo stebimos kriminalinės subkultūros palaikymo apraiškos, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į bausmės tikslus ir resocializacijos procesą. Asmuo niekuomet nebuvo dirbantis laisvėje, nėra oficialių duomenų, patvirtinančių nuteistojo finansinį stabilumą ir pastovių pajamų gavimą iki bausmės atlikimo, nuteistasis teigia jog pragyventi padėdavo mama ir sesuo. Nuteistasis atliekant bausmę buvo išrankus darbo pobūdžiui, vykdė individualią veiklą (bižuterijos gamyba), nors šiuo metu ir dirba už įstaigos ribų, tačiau tik nuo 2025 m. liepos 28 d., o neseniai pakeitė darbovietę (nuo 2025-10-10), kas suponuoja galimą darbinės veiklos nepastovumą. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad gauta pažyma, patvirtinanti įsidarbinimo galimybę laisvėje, tačiau nėra pateikta informacijos kokioje įmonėje, todėl nėra galimybės patikrinti ar lygtinai paleistam nuteistajam bus užtikrintas pastovus pajamų šaltinis. Kadangi nuteistojo nusikalstamas elgesys yra tiesiogiai susijęs su poreikiu užsitikrinti materialinę gerovę, todėl šiuo metu Komisija negali teigti, kad nuteistasis jau yra įsitvirtinęs darbo rinkoje, o nuolatinio darbo neturėjimas, neskatins jo pelnytis nusikalstamu būdu ateityje. Taip pat Komisija atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistajam būdinga daug dinaminių rizikos veiksnių, ypač susijusių su mąstymo problemomis, tokiomis kaip pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negebėjimas atpažinti problemų, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, nusikalstamo elgesio pateisinimas (neutralizavimas) ir kt., o nuteistasis ilgą laiką nedalyvavo į šių problemų sprendimą nukreiptose tęstinėse tikslinėse intervencinėse priemonėse. Nors pastaruoju metu stebimas aktyvesnis asmens dalyvavimas resocializacijos procese ir priemonėse, nukreiptose į mąstymo problemų sprendimą, vis dėlto Komisija padarė prielaidą, jog toks elgesys veikiau buvo sąlygotas išorinės motyvacijos, dėl siekio būti paleistam lygtinai, nei nuoširdaus pasiryžimo keistis. Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis kategoriškai neigia savo kaltę, todėl mano, kad mąstymo ir elgesio, nuostatų sričių kriminogeniniai veiksniai ir toliau turėtų būti koreguojami intervencinių priemonių taikymo pagalba. Komisija įvertino tai, jog nuo 2025 m. birželio mėn., nesimato pokyčių nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse: vis dar stebimi kriminalinės subkultūros palaikymo apraiškos, savo nusikalstamos veikos neigimas, paviršutiniška savianalizė. Be kita ko, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog vertinant nuteistojo ryšį su kitais asmenimis stebima, jog jis gana lengvai pasiduoda kitų asmenų įtakai. Komisija atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, nurodo, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Č. gynėjo advokato D. D. skundas atmestinas.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam A. Č., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo. Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tačiau kaip minėta aukščiau, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas iš viso 5 kartus, laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2025 m. lapkričio 17 d. Pirmojo vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko tokia pati sekančių vertinimų metu. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors atlikto vertinimo metu buvo stebimi teigiami pokyčiai, atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinio kriminogeninio veiksnio (būdingas teisės pažeidimų modelis), kurio korekcija nėra galima, nustatyta dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; neturi darbo patirties; neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/ bendruomenės atžvilgiu, kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojamas siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinimo metu nebuvo nustatytas nė vienas apsauginis veiksnys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis kalinimo metu buvo nebuvo nei baustas, nei skatintas. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, , į kurią galėtų grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju, mokėsi ir įgijo suvirintojo specialybę, šiuo metu dirba, gauna pajamas bei iš jų pragyvena, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, vyksta į trumpalaikes išvykas, aplanko savo artimuosius, išvykų metu pažeidimai nenustatyti, turi draugę su kuria laukia šeimos pagausėjimo, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, skatintas 1 kartą, reguliariai dalyvauja konsultacijose pas Resocializacijos skyriaus psichologą bendrauja motyvuotai ir atvirai, taip pat dalyvavo pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus socialine darbuotoja, kurių metu buvo analizuojamas nuteistojo elgesys, kalėjime nėra fiksuotų smurtinio elgesio ar savitvardos praradimo epizodų. Nuteistasis vykdo nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Vertinant asmens elgesį bausmės atlikimo metu, stebima, kad asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo plane numatytas priemones, elgesys disciplinuotas. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Juo labiau, kad bylos duomenys atskleidžia, kad padarytas nusikaltimas yra vertintinas kaip itin pavojingas, nulemiantis įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek visuomenė, tiek valstybės institucijos, kilimą. Nusikaltimas yra padarytas veikiant tiesiogine tyčia, siekiant gauti turtinės naudos. A. Č., Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuteistas už narkotines medžiagas, t. y. disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Iš pradžių kaltę neigė, tik dabartinio vertinimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Nuteistasis vertinimo metu teigė, kad laisvėje neoficialių pajamų gaudavo už atliekamą padavėjo darbą, pajamų pragyvenimui užtekdavo, kadangi studijuodavo, pragyventi padėdavo mama. Šiuo metu jį finansiškai remia mama ir sesuo, taip pat yra nuo 2025 m. liepos 28 d. pradėjo dirbti, vėliau nuo 2025 m. spalio 10 d. įsidarbino kitoje darbovietėje. Nuteistasis teigia, kad gaunamas 700-800 Eur atlyginimas yra pakankamas jam pilnam pragyvenimui. Visgi, analizuojant asmens nusikalstamo elgesio raišką, stebima, kad nusikaltimas vykdytas siekiant finansinio pobūdžio motyvo, tad šis sritis yra siejama su asmens nusikalstamo elgesio raiška. Be to, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, tikėta, jog lėšas pragyvenimui įgydavo nusikalstamu būdu, nėra oficialių duomenų, patvirtinančių nuteistojo finansinį stabilumą ir pastovių pajamų gavimą iki bausmės atlikimo. Tad asmens nusikalstamas elgesys, skurdi darbinė patirtis, galėjo daryti įtaką pastovaus pajamų šaltinio nebuvimui ir tai, kad laisvėje nebuvo galimybių susiformuoti asmens lėšų paskirstymo kompetencijai. Taigi, analizuojant asmens nusikalstamo elgesio raišką, stebima, kad nusikaltimas vykdytas siekiant finansinio pobūdžio motyvo, kas kelia prielaidas, kad asmuo galėjo susidurti su finansiniais sunkumais ar lėšų paskirstymo kompetencijos stoka. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Nors, pasak nuteistojo, aplinka jo vaikystėje nebuvo asociali, mama rūpinosi juo ir seserimi, tačiau būdamas pakankamai jauname amžiuje (būdamas 18 m.), susidūrė su teisėsauga. Kaip jau minėta, dabartinio vertinimo metu nuteistasis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, išreiškė gailestį dėl savo veiksmų, nurodė suprantantis padarytos veikos neteisėtumą ir pabrėžė, jog šiuo metu suvokia, kad pinigus galima užsidirbti legaliais būdais. Visgi, vertinant nuteistojo ryšį su kitais asmenimis stebima, jog jis gana lengvai pasiduodantis kitų asmenų įtakai. Save apibūdina kaip „nekonfliktišką, nuoširdų, darbštų“, neigiamų bruožų neįvardina, probleminių sričių savęs vertinimo anketoje nenurodo. Iš esmės yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra. Savivertė aukšta be tam realaus pagrindo. Savivertė aukšta be tam realaus pagrindo. Analizuojant asmens nusikaltimą stebima, jog jis nusikalto planuotai, tikėtina, suvokdamas kokias pasekmes jo elgesys gali sukelti. Asmens situacijos bei savęs analizė šiuo metu paviršutiniška. Pirminio vertinimo metu stebimas teisės pažeidėjo orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, tikslų įgyvendinimą. Nors nuteistasis nėra siejamas su asmenimis iš nusikalstamų grupuočių, tačiau vertinant asmens kriminalinį patyrimą manytina, jog nuteistasis pasižymi tam tikrą kriminalinę elgseną palaikančiomis nuostatomis. Nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, atliko apgalvotai, planuotai ir tai suponuoja išvadą jog egzistuoja nuteistojo vidinė nuostata - pritarimas tam tikrų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Nuteistasis A. Č. veikė kaip savarankiškas ir aktyvus subjektas, veikė savo susiformavusia valia, prievartiniai neįtakotas. Svarbu atsižvelgti į tai, jog nors yra nuteistas pirmą kartą, teisės pažeidėjas savo gyvenimo istorijoje yra pažeidęs nustatytus teisės aktus, baustas administracinėmis baudomis. Susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis disponavo psichotropinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu, kurios kelia ypatingą ir vienareikšmiškai ženkliai didesnį pavojų visuomenės sveikatai ir jos saugumui, o padaryta nusikalstama veika, tiek veiksmai suponuoja ženkliai didesnį pavojingumą atsižvelgiant į tai, jog psichotropinėmis medžiagomis disponavo dideliu kiekiu. Nuteistasis bendrai remia visuomenės vertybes, tačiau savo nusikalstamu elgesiu neatsižvelgė į jas, vykdė nusikalstamą veiką siekdamas pasipelnyti. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbu didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į resocializacijos procesą.

Pabrėžtina, kad A. Č. atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o nuteistojo, kaip jau buvo ne kartą minėta, nusikalstama veika yra susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu labai dideliu kiekiu su tikslu platinti. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.

Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. Č. gynėjo advokato D. D. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. Č. gynėjo advokato D. D. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.