Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-12-04 · Administracinė byla Nr. AS-143-825-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-04
Bylos Nr.
AS-143-825-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03026-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
UAB ,,Lošimų strateginė grupė“
Atsakovas
Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. AS143-825/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03026-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB ,,Lošimų strateginė grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Lošimų strateginė grupė“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB ,,Lošimų strateginė grupė“ (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Lošimų priežiūros tarnyba) direktoriaus 2013 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. DI-214 „Dėl UAB „Lošimų strateginė grupė“ 2011 m. kovo 17 d. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nutarimu Nr. N-62 „Dėl UAB „Lošimų strateginė grupė“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto naujos redakcijos reglamento 5.4, 6.3 punktų dalies, 1.2.9, 1.2.10, 1.2.11, 13.6, 13.7, 13.8, 17.3 punktų, 11 skyriaus ir reglamento priedo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas buvo priimtas remiantis neteisėtu pagrindu – jam netaikytinomis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-363-815/2012 (toliau – ir Sprendimas) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A143-656/2013 (toliau – ir Nutartis) dalimis, kuriose konstatuotas kito ūkio subjekto veiklą reglamentuojančio reglamento tam tikrų nuostatų neteisėtumas. Nei Sprendimo, nei Nutarties dalys, kuriose pasisakyta dėl UAB „Baltic Bet“ reglamento, teisiškai jo neįpareigoja, kadangi jis išvis nebuvo nagrinėtos bylos šalis. Atsižvelgiant į tai, kad dėl jo priimtas individualus administracinis teisės aktas, kurio taikymo pagrindas yra akivaizdžiai neteisėtas (netinkamas), pareiškėjo teigimu, konstatuotina, kad skundas, net nenagrinėjus jo iš esmės, yra pagrįstas ir yra reali galimybė, kad bus priimtas jam palankus teismo sprendimas. Palankaus teismo sprendimo priėmimas reikštų Įsakymo panaikinimą ir šalių grąžinimą į padėtį, buvusią iki neteisėto Įsakymo priėmimo. Įsakymo vykdymas reikštų tai, kad jis turėtų nutraukti veiklą lažybų procese perduodant informaciją internetu ar kitomis ryšio priemonėmis. Informacijos perdavimo internetu ir kitomis ryšio priemonėmis paslaugų teikimas lošimuose dalyvaujantiems asmenims yra neatsiejama jo verslo dalis, todėl Įsakymo vykdymas lemtų didžiosios jo verslo dalies nutraukimą, netgi galėtų lemti verslo žlugimą ir (ar) būtinybę imtis kitos veiklos. Tokiu atveju, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus jam palankų teismo sprendimą, skundo patenkinimas netektų prasmės, kadangi Įsakymas jau būtų įvykdytas ir jis didžiąją dalį savo veiklos jau būtų privalėjęs nutraukti. Papildomai pažymėjo, kad būtinybę stabdyti Įsakymo vykdymą lemia ir tai, jog, kaip nurodė atsakovas, jis yra kreipęsis dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų ir papildymų lošimus vykdant virtualioje erdvėje, taip pat jau nuo 2011 m. yra svarstomas Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas, kuris išspręstų šiuo metu galiojantį Azartinių lošimų įstatymo neapibrėžtumą teikiant su lošimais susijusias paslaugas internetu ir kitomis ryšio priemonėmis. Jam įvykdžius Įsakymą, tačiau vėliau pasikeitus teisiniam reglamentavimui, patirtų didelių nuostolių, kadangi Įsakymo vykdymas reiškia didžiosios jo verslo dalies nutraukimą. Remiantis pateiktais argumentais, pareiškėjo nuomone, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvi jam palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl taikytina reikalavimo užtikrinimo priemonė – Įsakymo vykdymo sustabdymas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Taip pat net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-496/2006, Nr. AS15-622/2006, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS146-674/2011). Be to, skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje paprastai būna individualus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į pareiškėjo skunde keliamo reikalavimo pobūdį, jo faktinį pagrindą, skundžiamo sprendimo turinį, jo įtaką kitiems asmenims bei paminėtą administracinių teismų praktiką, teismas konstatavo, kad realios grėsmės, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, nėra. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvavo tuo, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, nes priimtas neteisėtu pagrindu – pareiškėjui netaikytinomis Sprendimo ir Nutarties dalimis, be to, nuo 2011 m. yra svarstomi Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, kurie išspręstų šiuo metu esantį neapibrėžtumą teikiant su lošimais susijusias paslaugas internetu ir kitomis ryšio priemonėmis. Šiuo aspektu teismas pastebėjo, kad Įsakymo pagrindas yra ne Nutartis, o nustatyti Azartinių lošimų įstatymo pažeidimai. Pareiškėjui nustatytas optimalus terminas užbaigti sutartinius santykius, susijusius su lošimų organizavimu ryšio priemonėmis. Teismas sutiko su tuo, kad, pareiškėjui nutraukus veiklą lažybų procese perduodant informaciją internetu ar kitomis ryšio priemonėmis, jis gali patirti didelių nuostolių, tačiau ateityje galbūt pasikeisiantis teisinis reglamentavimas negali būti pagrindas nesilaikyti šiuo metu galiojančių įstatymų. Nurodyti galimi pareiškėjo materialiniai nuostoliai galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo prašymą dėl užtikrinimo priemonių taikymo teismas atmetė.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamoje nutartyje, neįvertinus byloje susiklosčiusios faktinės bei teisinės situacijos, pasisakyta dėl ginčo dalyko iš esmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-246/2013 yra konstatavęs, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Teismas, net nevertinęs, ar jo lošimų reglamentas atitinka Azartinių lošimų įstatymo nuostatas, ar šioje byloje susiklosčiusi situacija atitinka Sprendimo bei Nutarties faktinę situaciją, pasisakė dėl ginčo dalyko – Įsakymo – tariamo teisėtumo iš esmės, padarydamas nepagrįstą išvadą, kad Įsakymo pagrindas yra teisėtas, todėl nėra grėsmės dėl jam palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Tokia teismo išvada iš esmės pažeidžia ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį ir lėmė neteisėtos nutarties priėmimą.

2. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad nėra grėsmės dėl teismo sprendimo neįvykdymo. Nutartimi nesustabdžius Įsakymo vykdymo iki teismo sprendimo priėmimo, jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju Įsakymo įvykdymu sukeltos neigiamos pasekmės negalėtų būti pašalinamos arba jų pašalinimas būtų itin komplikuotas, kadangi didžiąją dalį savo veiklos jau būtų privalėjęs nutraukti, o nutrauktos veiklos pradėjimas iš naujo pareikalautų neproporcingai didelių finansinių bei kitų išteklių. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus palankų teismo sprendimą, jo skundo patenkinimas nebetektų prasmės. Teismas pripažino, kad egzistuoja rizika, jog Įsakymo vykdymo atveju jam ateityje gali kilti didelių nuostolių, tačiau neatsižvelgdamas į tai atsisakė patenkinti prašymą sustabdyti Įsakymo vykdymą iki bus išnagrinėta byla. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę pagrindžia ne galbūt pasikeisiantis teisinis reglamentavimas, o Įsakymo pagrindo neteisėtumas. Tačiau kaip papildomą argumentą, pagrindžiantį būtinybę stabdyti Įsakymo vykdymą, nurodė galimus Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus. Poreikis ateityje inicijuoti papildomus teisminius ginčus dėl žalos atlyginimo iš valstybės kelia abejonių dėl realaus tokios žalos atlyginimo. Įvykdžius Įsakymą, t. y. nutraukus didžiąją dalį jo veiklos, patirtos žalos atlyginimas būtų komplikuotas ir jo pažeistos teisės, tikėtina, net nebūtų apgintos. Pagrįsti dėl Įsakymo įvykdymo negautų pajamų dydį gali būti neįmanoma, nors dėl veiklos nutraukimo atsirasianti žala yra akivaizdi. Nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pažeidžia proporcingumo principą bei gali užkirsti kelią realiai jo pažeistų teisių gynybai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. DI-214 „Dėl UAB „Lošimų strateginė grupė“ 2011 m. kovo 17 d. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nutarimu Nr. N-62 „Dėl UAB „Lošimų strateginė grupė“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto naujos redakcijos reglamento 5.4, 6.3 punktų dalies, 1.2.9, 1.2.10, 1.2.11, 13.6, 13.7, 13.8, 17.3 punktų, 11 skyriaus ir reglamento priedo panaikinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo. Pareikštam reikalavimui užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgus į pareiškėjo pateikto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turinį, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas iš esmės prašė laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.).

Skundžiamu Įsakymu, kurio preambulėje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 10, 11 ir 12 dalimis, 8 straipsniu, 10 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 10 dalimis, 18 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 3 dalimi, nustatyta, kad Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2011 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. N-62 „Dėl UAB „Lošimų strateginė grupė“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ patvirtino naujos redakcijos UAB „Lošimų strateginė grupė“ lažybų organizavimo reglamentą, kurio 1.2.9, 1.2.10, 1.2.11, 13.6, 13.7, 13.8, 17.3 punktai, 5.4, 6.3 punktų dalis, 11 skyrius ir reglamento priedas sudaro galimybę organizuoti lažybas elektroninio ryšio priemonėmis (internetu). Lošimų priežiūros tarnyba Įsakyme konstatavo, kad pagal paminėtą reglamentą lažybos organizuojamos ir vykdomos Azartinių lošimų įstatymui prieštaraujančiu būdu.

Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės siejo su aplinkybėmis, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, nes priimtas neteisėtu pagrindu – pareiškėjui netaikytinomis Sprendimo ir Nutarties dalimis, be to, nuo 2011 m. yra svarstomi Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, kurie išspręstų šiuo metu esantį neapibrėžtumą teikiant su lošimais susijusias paslaugas internetu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas turėtų nutraukti veiklą lažybų procese perduodant informaciją internetu ar kitomis ryšio priemonėmis, todėl patirs finansinių nuostolių, Įsakymo vykdymas lemtų didžiosios pareiškėjo verslo dalies nutraukimą, netgi galėtų lemti pareiškėjo verslo žlugimą ir (ar) būtinybę imtis kitos veiklos.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, teisėjų kolegijos manymu, negalima daryti išvados, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo įvykdymas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyti motyvai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šioje byloje yra susiję ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su neigiamomis, tarp jų – ir materialinėmis, pasekmėmis pareiškėjui. Pareiškėjo teiginiai apie galimus nuostolius iš esmės yra paremti tik bendro pobūdžio pasvarstymais, o ne konkrečiais ir išsamiais finansiniais apskaičiavimais. Be to, galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pareiškėjo asmeniniai, turtiniai interesai negali nusverti valstybės ir visuomenės interesų.

Kaip paminėta anksčiau, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas visuomet turi būti adekvatus siekiamam tikslui ir nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros bei viešųjų interesų principų. Teisėjų kolegija pažymi, jog azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama sritis, t. y. viešosios teisės sritis, o Lošimų priežiūros tarnyba, įgyvendindama Azartinių lošimų įstatymo nuostatas, kontroliuoja, kaip lošimų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų (Azartinių lošimų įstatymo 28 str. 5 p.); pagal Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Lošimų priežiūros tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvaujanti įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų srityje ir vykdanti lošimų kontrolę, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų veiklos vykdymas ir lošėjų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga. Atsižvelgiant į tai, kad azartiniai lošimai yra specifinių santykių rūšis, šių santykių veiksmingas teisinis reguliavimas yra viena pagrindinių priemonių apsaugoti visuomenės ir valstybės interesus. Taigi pareiškėjo įvardyta veikla lažybų procese itin reikšminga visuomenei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. birželio 21 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad moksliškai įrodyta, jog dalyvavimas azartiniuose lošimuose gali sukelti daug neigiamų pasekmių. Pasaulio sveikatos organizacijos taikomoje tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje nurodyta, kad įpročių ir potraukių sutrikimams priskiriamas patologinis potraukis lošti, be to, lošimai ir lažybos, kaip ir tabako rūkymas bei alkoholio vartojimas, priskirtini prie problemų, susijusių su gyvenimo būdu. Azartinių lošimų organizavimas yra ūkinė veikla, galinti sukelti neigiamų socialinių padarinių.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas labiau nei jų taikymas užtikrintų viešąjį interesą. Galimas žalos atlyginimo klausimo iškilimas aptariamu atveju, atsižvelgiant į paminėtus viešuosius interesus, neturėtų būti laikomas teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimu ar negalimumu pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies prasmę.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti kiti argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nukreipti į ateitį, grindžiami spėjimais ir subjektyviai dėstomomis aplinkybėmis, kurie negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, pasisakė dėl pareiškėjo skundo iš esmės. Priešingai, pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir atskirajame skunde pateikti argumentai dėl ginčo esmės neturi reikšmės nagrinėjant jo pateiktą prašymą taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo UAB ,,Lošimų strateginė grupė“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasAnatolijus BaranovasVaida Urmonaitė-Maculevičienė