Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1254-1023/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-26
Bylos Nr.
1-1254-1023/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04192-22-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
M. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1254-1023/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04192-22-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Kristinai Grikietytei-Guobienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorei Astai Chraminai,

kaltinamajam M. Š. ,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, krovėju-salės darbuotoju, faktinis gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas:

1. 2014-03-24 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., bei jam paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2. 2015-04-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 4d., 180 str. 1d., ir jis nuteistas pagal LR BK 178 str. 4d. - 20 parų areštu; pagal LR BK 180 str. 1d. - laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Pritaikius LR BK 63 str. 1d., 2d., 5d., 65str., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Pritaikius LR BK 64(1) str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams;

3. 2018-11-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d., 149 str. 1d., ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 metams ir 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 64(1) straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., 2d., 71 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant jį dirbti arba registruotis darbo biržoje; sumokėti 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

4. 2021-03-30 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis LR BK 64(1) straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesiams (bausmė atlikta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. M. Š. 2022 m. vasario 4 d. apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugriebė rankomis savo sugyventinei R. B. už kaklo ir ją smaugė, kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą bei sugriebęs už plaukų stipriai ją tempė, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai R. B. muštinę lūpos žaizdą, sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad grįžo namo po darbo, buvo jau išgėręs, nustatė 1,5 promilės neblaivumą, susinervinęs, nes nesisekė, žodis po žodžio, konfliktas po konflikto ir viskas prasidėjo. Jei jis būtų buvęs blaivas, būtų nieko nedaręs, o apsisukęs ir išėjęs. Tai įvyko šių metų vasario pradžioje. Tai galėjo būti vasario 4 d. Jau buvo vakaras. Viskas įvyko bute, kurį jie nuomojasi Partizanų g. Kai sukonfliktavo, jis ją su rankomis už kaklo sugriebė, sakė ko ji jam vadovauja. Pradžioje už kaklo sugriebė, tada ji ėmė ant jo lipti, tada jis ją parvertė ant lovos, paėmė už kako su rankoms ir sakė ji nori iš jo, klausė ko ji rėkia nuolat, bando nuolat konfliktuoti. Ji vėl atsisėdo ir bandė kažką jam dar daryti, jis ją griebė už plaukų ir į lovą stūmė. Ji šoko ir ėmė muštis, jis jai su kumščiu vieną kartą trenkė į veido sritį, į lūpą trenkė su rankos kumščiu. Mano, kad jai turėjo skaudėti. Savo veiksmus dėl fizinio smurto vertina blogai, negerai padarė, jei būtų negėręs, būtų taip nepadaręs. Gailisi, jos atsiprašė. Su alkoholiu problemų neturi.

3. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokurorė, pats kaltinamasis neturintis gynėjo, kaltinamojo M. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

3.1. 2022 m. vasario 4 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2022-02-04 apie 21 val. 36 min. atvykus adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, buto duris atidarė R. B. , kuri paaiškino, jog jos sugyventinis, M. Š. , apie 21:15 val. grįžęs namo neblaivus pradėjo ją įžeidinėti. Įvykusio žodinio konflikto metu, virtuvėje, M. Š. su dešine ranka sugriebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti, tada ji nubėgo į svetainę, kur griebė ją už plaukų ir pradėjo tąsyti po kambarį ir tada kumščiu vieną kartą trenkė jai į dantis ir praskėlė viršutinę lūpą. Veiksmas vyko virtuvėje ir svetainėje. (b. l. 15-22);

3.2. 2022 m. vasario 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog R. B. nurodė kad 2022-02-04 apie 21:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, kilo žodinis konfliktas tarp jos ir jos sugyventinio M. Š.. Konfliktas kilo dėl jų mažamečio sūnaus A. Š. (gim. 2016 m.) auklėjimo. Konflikto metu M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio darėsi vis agresyvesnis ir staiga netikėtai pradėjo prieš ją naudoti fizinį smurtą. Būnant virtuvėje M. sugriebė rankomis ją už kaklo ir stipriai spaudė - smaugė, po to kairės rankos kumščių vieną kartą trenkė į veidą. Ji bandė apsiginti ir atsitraukti nuo M., tačiau šis rankomis sugriebė ją už plaukų ir stipriai tempė. Galiausiai pavykus ištrūkti ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą. Šio įvykio metu M. Š. jai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo, prakirto viršutinę lūpą ir išpešė kuokštą plaukų. Po įvykio ją apžiūrėjo medikai su kuriais į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Jų konflikto metu namuose buvo mažametis vaikas A. Š..M. prieš ją smurtavo jau ne pirmą kartą, anksčiau šis jau yra teistas dėl smurto artimoje aplinkoje. Kartu su M. gyvena ir veda bendrą ūkį apie septynerius metus. Pastaruoju metu jų santykiai yra pašliję, juos sieja tik bendras sūnus. Jai yra išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš artimąjį asmenį (b.l. 25-31);

3.3. 2022 m. vasario 4 d. įvyko vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, matoma, kad butas yra daugiabučio gyvenamojo namo trečioje laiptinėje pirmame aukšte. Priėjus prie buto durų matoma, kad jos yra rudos spalvos su dvejomis spynomis ir rankena. Durys yra šarvuoto tipo, ant jų nėra jokių apgadinimų ar laužimosi žymių. Pro duris patekus į butą patenkame į koridorių, kurio kairėje pusėje prie sienos matoma rūbų kabykla, komoda, prieškambario spinta. Koridoriaus dešinėje matomos praviros durys, vedančios į virtuvę, už jų toliau dešinėje matomos atidarytos durys, vedančios į kambarį Nr. 1, o kairėje matomos praviros durys, vedančios į kambarį Nr. 2. Virtuvėje matomos virtuvinės spintelės, dujinė viryklė, skalbimo mašina, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas ir kita smulki buitinė įranga. Apžiūrint kambarį Nr. 1 jame matoma spinta, sekcija, sofa, skalbinių džiovyklė, sudėti rūbai ir kiti smulkūs daiktai. Apžiūrint kambarį Nr. 2, jame matoma išskleista sofa- lova, ant kurios yra paklota patalynė, taip pat matomas stalas, fotelis, spintelė su televizoriumi ir sekcija. Apžiūrint sekciją, jos lentynoje tarp įvairių daiktų matomas tamsios spalvos plaukų kuokštas. Įvykio vietos bendras vaizdas nufotografuotas, daugiau tyrimui reikšmingų objektų neužfiksuota. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b.l. 25-41);

3.4. 2022 m. vasario 17 d. nukentėjusiosios R. B. apklausos protokolas, kuriame užfiksuota, kad savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus prisimena, juos tvirtina, bei nori papildyti, kad kuomet iš jos buvo priimtas pareiškimas, tyrėjas jai įteikė užduotį nuvykti į valstybinę teismo medicinos tarnybą, kadangi ant jos veido buvo matyti akivaizdus sužalojimas - prakirsta viršutinė lūpa, taip pat buvo prakirstas kairysis lūpos kraštas, ir išpeštas kuokštas plaukų. Tyrėjas apklausos metu nufotografavo jai padarytus sužalojimus. Po užduoties gavimo, planavo nuvykti apžiūrai, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi susirgo gripu, vėliau apsirgo jos vaikas, todėl nuvykti pas medikus ir nebeliko laiko. Šiuo metu jai padarytų sužalojimų nebesimato, todėl pas teismo medicinos ekspertus nebevyks. Pažymi, jog įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas - jai skaudėjo galvą - vietą, kur buvo išpešti plaukai. Plaukai buvo išpešti pakaušio srityje. Taip pat jai skaudėjo viršutinę lūpą, kuri buvo stipriai ištinusi. Kuomet jai M. sugriebė už gerklės rankomis, jai taip pat skaudėjo kaklą, tačiau ant kaklo buvo trumpai matyti paraudimas, kuris greit išnyko. Taip pat pažymi, jog kuomet šis kumščiu jai trenkė į veidą - pataikydamas į viršutinę lūpą, jai nuskėlė dantį, esantį viršuje, tačiau dėl nuskilusio danties į medikus nesikreipė, kaip ir dėl kitų sužalojimų. Pažymi, jog konflikto metu namuose su jais buvo jos ir M. bendras vaikas – A., kuriam yra 5 metai, tačiau paties konflikto vaikas nematė. Taip pat nori papildyti, kad konfliktas tarp jos ir M. prasidėjo svetainėje, o baigėsi virtuvėje. Šiuo metu su M. visiškai jokių ryšių nebepalaiko, taikytis neketina. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu reikšti neketina (b.l. 45-48);

3.5. 2022 m. vasario 5 d. tarnybinis pranešimas dėl atliktų proceso veiksmų, kuriame nurodyta, kad atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-04192-22, atlikus nukentėjusiosios R. B. (gim. 1975) apklausą, MRT „Samsung“ buvo užfiksuoti (nufotografuoti) ant moters veido matomi kūno sužalojimai. Nuotraukos pridedamos prie tarnybinio pranešimo (b.l. 57-59);

3.6. 2022 m. vasario 25 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Ąžuolo Sutkaus išvada Nr. G356/202(02) kurioje nurodyta, kad muštinė lūpos žaizda padaryta kietu buku daiktu, atitinka užduotyje nurodytą laiką, aplinkybes bei nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Formaliai diagnozuotas tik vienas sužalojimas - muštinė lūpos žaizda, kuri išsivystė nuo vienintelio smūgio. Šiuo atveju tikėtina, kad R. B. patyrė ir daugiau smūgių, bet turimi medicininiai duomenys neleidžia to patvirtinti. Sužalojimas vienas, nebūdingas kritimui. (b.l. 71-72);

3.7. 2022 m. kovo 9 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas kuokštas plaukų, pateiktas nukentėjusiosios R. B. (b.l. 76-80).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su veika.

5. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr.2K-270-628/2020, Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Be to, BPK 38 straipsnis („Šeimos nariai“) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

6. Nagrinėjamojoje byloje M. Š. konflikto su sugyventine R. B. pasėkoje tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę (sudavė jai vieną smūgį į veidą, tempė už plaukų, rankomis sugriebė už kaklo ir smaugė), šia veika sukėlė padarinius – nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą R. B. , tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nekilo ginčo, kad nukentėjusioji R. B. veikos padarymo metu buvo kaltinamojo sugyventinė, su kuria jis kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, taigi juos siejo šeiminiai santykiai. Taip pat nagrinėjamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad veika buvo padaryta 2022 m. vasario 4 d. apie 21 val. 00 min., gyvenamojo buto kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Nustatyta kaltė, kad M. Š. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį - sugyventinę. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį, byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai.

7. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai M. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pasitvirtino. M. Š. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada bei kiti aukščiau įvertinti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad M. Š. 2022 m. vasario 4 d. apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugriebė rankomis savo sugyventinei R. B. už kaklo ir ją smaugė, kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą bei sugriebęs už plaukų stipriai ją tempė, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai R. B. muštinę lūpos žaizdą, sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taigi, kaltinamojo M. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

8. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

9. Kaltinamasis M. Š. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką jis pats pripažino teisiamojo posėdžio metu ir ką patvirtina bylos duomenys (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). M. Š. teistas keturis kartus, bausmę atlikęs, teistumas įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas ir neišnykęs (b. l. 102-109), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, daugumos paskirtų baudų nemoka (b. l. 111 - 113), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, tačiau dirba (b. l. 86, 87), dėl psichiatrinio gydymo buvo įrašytas į įskaitą, Aleksoto sektoriaus stebėjimo paslauga nuo 2014-01-29 iki 2014-01-30, diagnozė F10.8, tačiau specialisto išvadoje nurodoma, jog M. Š. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 119-124, 128), priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 116), nevedęs, duomenų apie nepilnamečius vaikus byloje nenustatyta, kaltinamojo teigimu turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko savanoriškai (b. l. 85).

10. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis, būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėlei teisiamas už tyčinio tapataus nusikaltimo padarymą, eilę kartų buvo baustas administracine tvarka, dauguma nuobaudų neįvykdytos, baudos nesumokėtos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis pakankamų teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrindo skirti švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, nėra, nes nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, tai kaltinamajam būtų pernelyg švelni bausmė, nesukelianti iš esmės jokių svaresnių neigiamų pasekmių, nepatogumų, būtų beprasmiška, nepasiektų savo tikslų, juolab asmuo yra dirbantis Taigi, minėta bausmės rūšis – viešieji darbai yra netikslinga ir nepakankama kaltinamajam, siekiant BK 41 straipsnio tikslų, o bausmės, susijusios su laisvės atėmimu yra per griežtos kaltinamojo atžvilgiu, juolab asmuo dirba, kaip nurodė turi nepilnamečių vaikų. Atsižvelgiant į šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat vertinant kaltinamojo M. Š. asmenybę aptarto teisinio reguliavimo kontekste, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, jos dydį, įvertinus tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad itin sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant ne maksimalų, o didesnį nei vidurkis, paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų per teismo nustatytiną laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48, 54, 59, 60, 61, 72² straipsniai).

12. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

V. Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų, daiktų, kardomosios priemonės

13. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

14. Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis (b. l. 73,81-83).

15. Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

16. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, M. Š. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 155-157).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Š. skirti galutinę – 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti- panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK (vokas, kuriame yra kuokštas plaukų), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsniu M. Š. išaiškintina, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaida Baumilė